Atsitiktinumas ar kūryba?

Kartą pas išminčių senolį atėjo ateistas ir pradėjo pokalbį apie savo pasaulėžiūrą.

Jis pasakė, kad netiki jokiu “kūrėju“ – nesvarbu, Žemės ar Visatos, kad visa tai – tiesiog atsitiktinai atsiradęs dangaus kūnas ir beribė erdvė.

Senolis tylėdamas klausėsi, bet į diskusiją nesileido. Ateistą nustebino tokia senolio reakcija, todėl jis paskubomis atsisveikino ir išėjo.

Bet po kelių dienų senolis išminčius pats aplankė ateistą. Dovanų jis atnešė nuostabų paveikslą. Ateistas buvo pakerėtas.. Jis dar niekada nematė tokio tobulo paveikslo.

– Nuostabi tapyba! – žavėjosi ateistas. – Sakykite, o kas šio paveikslo autorius?

– Autorius? – šyptelėjo senolis.. – Nėra jokio autoriaus. Gulėjo sau švari drobė, o virš jos – lentyna su spalvotais dažais. Jie atsitiktinai nukrito, išsiliejo, ir – štai jums rezultatas!

– Na, nereikia taip juokauti, – nusijuokė ateistas. – Juk tai neįmanoma: koks puikus darbas, tikslios linijos, meistriškas potėpis ir tobulas spalvų derinys.. Už viso to juntamas gilus užmanymas, todėl be autoriaus čia niekaip neįmanoma apsieiti!

Tuomet senolis linktelėjo ir nusišypsojęs atsakė:

– Jūs negalite patikėti, kad šis nedidelis paveikslas atsirado atsitiktinai, be išankstinio autoriaus užmanymo.. Bet jūs norite, kad aš patikėčiau, kad mūsų nuostabus pasaulis su visais miškais, kalnais, vandenynais, lygumomis, metų laikų kaita, stebuklingais saulėlydžiais, žvaigždėtu dangumi ir visa gyvybės įvairove atsirado.. aklo atsitiktinumo dėka, be Kūrėjo užmanymo 🙂 ?

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Šviesios realybės kūrimas

Mes gyvename aktyvių permainų laikais, bet tos permainos – ne naujose technologijose, bet žmonių sąmonėje. Ir vis daugiau žmonių tai supranta: jie vis aiškiau mato mūsų gyvenimo realybę ir būtinybę keisti ją, tačiau kaip pakeisti visų mūsų gyvenimą – žino ne visi.

Bet jau akivaizdu, kad kovodami su esamos realybės blogybėmis, mes nieko nepakeisime, o tik paskęsime dar didesniame agresyvume ir chaose.. Senieji Mokymai teigia: permainos vyksta ne kovojant su atgyvenusios sistemos ydomis, bet kuriant naują – geresnę ir šviesesnę realybę.

Ir tai yra tiesa – taip vykdoma evoliucija, tačiau kaip kurti tą naują šviesią realybę? Pirmiausia – atsisakant to, kas “traukia“ mus į destruktyvumą, degradaciją ir kas stabdo mūsų dvasinį augimą. Būtent permainų laikais mes galime geriausiai pamatyti tai, kas neleidžia mums vystytis toliau.

Be to, turime turėti tvirtą tikėjimą, kad mūsų realybę galima pakeisti, kad galima ją nuolat tobulinti ir gerinti – ir kad tai yra sąmoningas kūrybinis procesas. O kad nieko nesikeičia – sako žmonės, kurie patys nesikeičia arba tiesiog bijo bet kokių pokyčių.

Įsitikinimas, kad bet kokia nusistovėjusi gyvenimo sistema yra vienintelė teisinga arba išbaigta, yra viena iš pačių didžiausių klaidų evoliuciniame procese. Tai didžiausias evoliucijos stabdis.

Kiekvienas žmogus gali tapti šviesesnės realybės kūrėju ir aktyviu evoliucijos dalyviu. O pradėti turime nuo savo pačių gyvenimo – juk sistema, kurioje gyvename, yra palaikoma daugelio žmonių veiksmais, bet jei pažiūrėsime atidžiau – dauguma tų veiksmų yra ne tik nebūtini, bet ir destruktyvūs.

Todėl nelaukime, kol ateis kažkas ir išmokys mus gražiai gyventi arba surašys mums naujas gyvenimo taisykles – pradėkime keistis patys, mokykimės gyventi sveikai ir dorai. Pradėkime jau dabar? Mes visi tai galime! Nuo ko pradėti?

Atsisakykime žalingų įpročių – visos narkotinės medžiagos slopina žmogaus sąmoningumą. Maitinkimės sveikai, ir jei įmanoma, auginkime patys daržoves ir vaisius, arba – palaikykime sąžiningus ūkininkus, pirkdami jų produkciją.

Tapkime vegetarais – tai ne mada, o civilizuoto žmogaus požymis. Vegetarizmo motyvacija – nedalyvauti gyvūnų žudyme. Jau įrodyta, kad nužudytų gyvūnų mėsa yra sunkiai virškinama ir tampa daugelio ligų priežastimi.

Atsisakykime ribojančios idėjos, kad mūsų sveikata priklauso tik nuo medicinos ir vaistų. Medicina – tik kraštutiniu: ligos arba traumos atveju. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų mitybos, psichikos būsenos ir gyvenimo būdo.

Ilsėkimės ne restoranuose, prirūkytuose klubuose, o gamtoje. Sportuokime, vaikščiokime daugiau pėsčiomis, važinėkime dviračiais, organizuokime žaidimus ir žygius su vaikais – tai ne tik visus suartins, bet ir išmokys vaikus sveikai gyventi, mylėti gamtą ir harmoningai bendrauti.

Ribokime, o ilgainiui ir visiškai atsisakykime masinio informavimo priemonių skleidžiamos informacijos, kurioje vyrauja negatyvumas. Taip galime žymiai sumažinti psichinę įtampą – juk tam, kad neutralizuotume vienos negatyvios žinios pasekmes, reikia išgirsti kelias pozityvias žinias, kurių ten tikrai nerasime. Atidžiai ir atsakingai atsirinkime informaciją.

Mokykimės atskirti savo būtinuosius poreikius nuo primetamų – taip atsikratysime vartotojiško gyvenimo būdo. Nevaikščiokime be reikalo į parduotuves, nesivaikykime mados. Vilkėkime patogius, praktiškus natūralaus audinio drabužius. Minimalizmas – pažangus būdas suprasti savo tikruosius poreikius ir atsikratyti daugybės nereikalingų išlaidų.

Mylėkime ir saugokime gamtą – tai visų mūsų vieninteliai Namai! Sodinkime medžius ir gėles, nešiukšlinkime gamtoje. Laikykimės tvarkos ir švaros savo namuose ir visur, kur būname.

Gyvenkime dorai savo šeimoje, mylėkime žmones ir būkime sąžiningi su savimi ir kitais. Vystykime savo dvasingumą ir pagalvokime apie tai, ką perduodame ir paliekame savo vaikams ir anūkams. Gerbkime savo tėvų ir protėvių patirtį ir išmintį.

Vienykimės su bendraminčiais, dalinkimės informacija, taikykime realybėje gerinančias visų gyvenimą idėjas – bendradarbiaudami ir keisdamiesi patirtimi, žmonės auga dvasiškai. Pagal galimybes besąlygiškai padėkime kitiems, palaikykime vieni kitus.

Ir – būtinai atsikratykime įpročio mąstyti negatyviai – nerimauti, bijoti, nekęsti.. Mokykimės mąstyti pozityviai! Ir kurkime – grokime, pieškime, rašykime, dainuokime, dekoruokime, sodinkime sodus, šokime.. Tikėkime gera visų mūsų ateitimi – tai tikro gyvenimo Kūrėjo pozicija.

Štai taip mes visi galime palengva keisti mūsų visų realybę, užpildydami ją vis tobulesnėmis, harmoningomis Meilės, Tiesos ir Vienybės energijomis. Prisimenate: kartodami tą patį seną veiksmą, niekada nesukursime nieko naujo. O pastovūs nauji harmoningi veiksmai kuria tolimesnio vystymosi tendencijas visai žmonijai 🙂 .

Kurkime visi kartu mūsų Naują Šviesią Realybę 🙂 !

Pasaka apie Meilės šalį

Kadaise vienoje nuostabioje šalyje gyveno gražūs, geri ir išmintingi Žmonės.

Ta šalis buvo panaši į rojų: upių, ežerų ir jūrų vanduo buvo toks švarus, kad buvo galima pamatyti gausybę žuvų ir vandens augmeniją, tyras oras švelniai dvelkė gėlių aromatu, medžiai šlamėjo sodria lapų žaluma, o pievos buvo padengtos žolės šilku ir gausybe gėlių..

Žemė buvo labai derlinga ir dovanojo tos pasakiškos šalies gyventojams gausybę skaniausių vaisių, uogų ir daržovių.

Žvėrys ir paukščiai toje šalyje jautėsi saugūs, nes niekas jų nemedžiojo maistui. Jie gyveno santarvėje su žmonėmis ir visiškai jais pasitikėjo.

Čia galima buvo pamatyti vaikus, pievoje žaidžiančius su įvairiausiais gyvūnais, arba šalia namų ramiai besiilsinčią liūtų šeimynėlę.

Toje nuostabioje šalyje viešpatavo Meilė. Tai buvo pagrindinis šalies įstatymas ir bet kokio veiksmo pradžia ir pagrindas.

Ir atrodė, kad tai tęsis amžinai..

Tačiau tokio gražaus gyvenimo labai pavydėjo kaimyninės šalys, kuriose viešpatavo neapykanta, godumas ir priešiškumas. Jos nusprendė sugriauti kaimynų gyvenimo idiliją ir pradėjo leisti į jų pusę nematomas užburtas strėles, kurios buvo užnuodytos pavydu, gobšumu, palaidumu, klastingumu – viskuo, kuo patys gyveno.

Tos strėlės galiausiai pažeidė kiekvieno stebuklingos šalies gyventojo širdį.. Ir jie pastebėjo, kad jų gyvenimas ėmė keistis: žmonės pradėjo pavydėti, nekęsti, skaldytis į priešiškas grupes, dauguma užsikrėtė godumu ir noru valdyti kitus.

Vėliau jie pradėjo medžioti nekaltus gyvūnus, o paskui ėmė žudyti ir vieni kitus, kad galėtų užgrobti svetimus turtus ir žemes.

Praėjo daug laiko, ir atsiminimai apie nuostabią Meilės šalį išliko tik tos šalies liaudies pasakose, kuri jau buvo pilnai panirusi į tankią susipriešinimo miglą.

Vienintelis dalykas, kuris skyrė juos nuo klastingų kaimynų – tai vos rusenanti liepsnelė žmonių širdyse, kuri vis bandė įsižiebti stipriau.. Ir kartais jai tai pavykdavo, ir žmonės busdavo, lyg atsipeikėję iš baisaus sapno, ir su siaubu žvelgė į savo dabartinį gyvenimą..

Bet ir klastingi kaimynai nesnaudė: kaskart, pamatę tokį nubudusį žmogų, jie vėl siųsdavo savo užnuodytų strėlių lietų, norėdami užgesinti įsižiebusią širdies ugnį.

Bet vieną gražią dieną įvyko stebuklas. Pati Žemė nusprendė padėti savo mylimiems vaikams ir pradėjo siųsti savo Šviesos ir Kūrėjo Meilės bangas, kurios ištirpdydavo kiekvieną paleistą užnuodytą strėlę.

Tos nuostabios bangos, tarsi gaivinanti versmė, pasklido po visą Žemę ir palaipsniui įžiebė kiekvieno žmogaus širdyje kadaise prigesintą, vos rusenančią Meilės liepsnelę.

Tai buvo nuostabus reginys: visi pamatė, kaip Meilės šalis, kurią kažkada klastingi žmonės pavertė blogio šalimi, dabar nusimeta ją sukausčiusias grandines ir atgimsta savo pirmapradžiu tyrumu ir grožiu..

Atgimė ne tik Stebuklinga Meilės šalis – visos kaimyninės šalys ir visa Žemė sužėrėjo tarsi gražiausias deimantas beribėje Visatos erdvėje. 

O užburti kadaise Žmonės džiaugėsi, matydami Gražuolę Žemę ir laimingų jos pažadintų vaikų Meilę ir Vienybę 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems Meilės, Taikos ir Vienybės!

Praregėjimai (30)

Nuo neatmenamų laikų žmonija gyvena pagal jai primetamas taisykles, kurios susijusios su išgyvenimu, ir vis niekaip negali išeiti iš tų senų gyvenimo programų.

O prasidėjo viskas nuo to, kad žmoniją nuolat gąsdino, ir.. mes išsigandome, o iš baimės praradome gebėjimą valdyti save ir savo gyvenimą. Šis baimės šokas ir privertė mus paklusti svetimoms taisyklėms.

Dėl to mes praradome ryšį su savimi, su žmonėmis, su gamta, o vietoje šių ryšių įsispraudėme į dirbtinai sukurtą sociumo gyvenimą, kuriame slepiamės nuo realybės. Mes iki šiol gyvename nuolatinėje baimėje ir susipriešinime.

Tik atsikratę baimės, galime žengti už ribojančių šablonų ribų ir pamatyti realybę tokią, kokia ji yra, o kartu atgauti sveiką nuovoką ir ryšį su savimi bei supančiu pasauliu..

Žmonės turi būti savo ir visų bendros realybės kūrėjais, o ne primestos valios vykdytojais – tuomet gyvenimas įgauna prasmę ir pilnatvę, nes kiekvienas žmogus tampa svarbus ir reikalingas, o visus vienija kilnūs tikslai visų gerovei.

Visuomenės gyvenimo sistema turi ne įsakinėti žmogui, o palaikyti jį – sistema turi būti ne problemų šaltiniu, bet visų žmonių gyvenimo palengvinimo ir gerinimo įrankiu. O dori ir sąžiningi vadovai turi rūpintis žmonėmis kaip savo vaikais – tik tuomet įmanoma visuotinė gerovė, laimė ir pažanga.

************

Šiuolaikinis sociumas dirbtinai laikomas paauglio būsenoje, kurį valdo emocijos ir nauji įspūdžiai, o proto aktyvumas nuolat išsklaido dėmesį į besikeičiančius išorinius dirgiklius.

Tokioje būsenoje žmonės nuolat blaškosi, ieško vis naujų įspūdžių, kurie sukelia emocijų antplūdį – tai leidžia jiems nors trumpam pasijusti gerai, juk emocijos labai jau trumpalaikės..

Be emocinių išgyvenimų jiems nuobodu ir liūdna, todėl emocijos stimuliuojamos įvairiausiais būdais: pažiūrėjo komediją – pasijuokė, pažiūrėjo siaubo filmą – išsigando, susitiko su draugais bare – atsipalaidavo, kažkuo susižavėjo – patyrė euforiją, pasiginčijo forume internete – pasijuto teisūs, nusipirko naują rūbą arba daiktą – apsidžiaugė, ir t.t..

Tuo tarpu brandžioje visuomenėje viskas kitaip, pagrindiniai prioritetai joje – žmonių dvasinių savybių vystymas, dorovės ir bendražmogiškų vertybių ugdymas, pagarba visai gyvybei, vienijantys tikslai, kūryba ir bendradarbiavimas.

Brandžioje visuomenėje žmonės patiria gilius, ilgalaikius jausmus – meilę, santarvę, draugystę, džiaugsmą, laisvę, vienybę, laimę..

*************

Su sistema nepakovosi, jos nesulaužysi jėga – ji ginasi, ji turi tam visas priemones. Tačiau ją galima palengva keisti, taisyti, užpildyti vis tobulesnėmis, harmoningomis Meilės, Vienybės, Taikos ir Tiesos energijomis..

Ir tai gali padaryti kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime, savo artimiausioje aplinkoje. Juk kiekviena mūsų mintis ir mūsų veiksmas turi pasekmes, o pastovios harmoningos mintys ir veiksmai daro didelį poveikį – jie jau kuria tam tikras tolimesnio vystymosi programas visai visuomenei..

Sunku tuo patikėti? Bet tai visiems mums žinomas dėsnis: mintis ir veiksmas kuria pasekmes. Kiekviena mintis ir veiksmas. Tame kiekvieno žmogaus Vidinė Dvasinė Jėga. Didinga Galia. Tik mes ją primiršome..

Levas Tolstojus apie tai rašė: “Sėkla nematoma žemėje, o iš jos išauga didžiulis medis. Lygiai taip pat nematoma ir mintis, o iš minties išauga didingiausi įvykiai žmonių gyvenime.“

Susigrąžinkime savo Dvasinę Jėgą – kurkime kiekvieną akimirką savo realybę – harmoningą, šviesią, taikią – tokią, kokioje visi norime gyventi! Tai raktas į Harmonijos Pasaulį 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Tinklaraščio apžvalga

Rodos, visai neseniai pradėjau rašyti šį tinklapį, o kovo mėnesį jis jau pradės devintus savo gyvavimo internetinėje erdvėje metus. Pačioje pradžioje net neįsivaizdavau, į ką tai išsirutulios, nes žengiau, iš esmės, į nežinomybę 🙂 ..

Tai labai įdomi patirtis, nes pradėjusi neturėjau jokio supratimo apie šią veiklą, tik didelį poreikį dalintis, palaikyti ir įkvėpti kitus, būti naudinga ir kažką nuveikti ne tik sau (kaip saviraiška), bet platesniam žmonių ratui.

Todėl labai labai džiaugiuosi, kad yra skaitytojai, kad yra bendraminčiai, su kuriais bendraujame ne tik komentaruose, bet ir susirašinėjame asmeniškai 🙂 .

Visiems labai dėkoju už nuoširdumą, gerumą, atvirumą, išmintį ir pasitikėjimą! Visiems mums dabar labai reikalingas bendravimas, palaikymas ir tiesiog nuoširdi draugystė 🙂 ..

Dabar trumpai apie tinklapį. Šiemet nebuvo svarstymų, ar pratęsti veiklą – nusprendžiau, kad dar metus tikrai bendrausime 🙂 . Dėkoju visiems, geranoriškai parėmusiems pinigais – kasmet yra įmokos, susijusios su tinklapio veikla, todėl parama yra labai reikšminga. AČIŪ!

Vis daugėja įrašų – jų dabar yra 1307, todėl tam, kad galima būtų lengviau susirasti reikiamą straipsnį, kai kurias temas reikia atskirti į atskirą kategoriją. Atsirado nauja kategorija Blaivybė, kuri anksčiau buvo skyrelyje Sveikata.

Džiugu, kad žmonės domisi įkvepiančiais ateities projektais, taigi, ir pasakojimai apie Žako Fresko projektą jau taip pat “prašosi“ į atskirą kategoriją, juolab, kad ir man jis labai įdomus, ir aš vis paskaitau jo knygas arba straipsnius 🙂 .

Labai artimas man yra ir mūsų tautos šviesuolis Vydūnas – straipsnius su jo pamąstymais taip pat atskirsiu atskira tema. Ir, žinoma, mano mylimo rašytojo ir filosofo Levo Tolstojaus pamąstymus.

Reikės atskirti ir Praregėjimus, gal būt, juos sunumeruoti (jų jau yra 29), kad galima būtų lengviau surasti. Apskritai, pavadinimus sugalvoti vis sunkiau, kai šitiek daug straipsnių 😉 .

Tokiems ir kitiems panašiems tinklapio tvarkymo darbams reikės papildomai skirti laiką, tam reikalui bus trumpos savaitės profilaktikos, apie kurias paskelbsiu iš anksto. Tinklapio apimtis auga, todėl ir tvarkai reikia skirti daugiau dėmesio 🙂 ..

Kaip ir anksčiau, bus skelbiami 3 įrašai per savaitę ir vienas muzikinis kūrinys. Jei užtiksiu kažkokį įdomų filosofinį filmuką ar įkvepiantį socialinį projektą – būtinai paskelbsiu ir čia.

Šio tinklapio pagrindinis tikslas išlieka tas pats – įkvėpti žmones, padrąsinti kiekvieną, abejojantį savo jėgomis, priminti jiems, kad jie yra savo gyvenimo šeimininkai, kad visi turi unikalių gebėjimų ir talentų, kad visi žmonės yra svarbūs ir reikalingi, kad visi turi savo širdyse beribį gerumą, dvasingumą ir gebėjimą mylėti 🙂 ..

Todėl bus daug straipsnių apie dvasingumą, santarvę, taiką, meilę, vienybę – apie viską, kas leis mums žengti už ribojančių mus negatyvių šablonų rėmų į visiškai kitokią – įkvepiančią ir harmoningą realybę, kurią mes galime visi sukurti. Bet kurti ją reikia dabar, šiandien, kasdien – savo mintimis, darbais ir poelgiais.. Kas, jei ne mes 🙂 ?..

Būtų labai smagu, jei jūs pasidalintumėte savo pasiūlymais ir pastabomis dėl tinklapio darbo – tai leistų man geriau pamatyti savo klaidas ir trūkumus. Atsiprašau už galimas klaidas tekstuose, parašykite apie jas komentaruose, jei pastebite – juk straipsnius ir rašau, ir redaguoju aš pati, todėl galiu kartais klaidas praleisti..

Dėkoju tinklapio kuratoriui Donatui už visokeriopą pagalbą! Nuoširdi padėka visiems už tai, kad čia apsilankote, už įdomius pamąstymus komentaruose 🙂 !

Būkime kartu, kurkime šią erdvę kartu 🙂 !

Rūta

Viso labo ketveri.. :)

Vienas jaunas žmogus pamatė gatvėje šalia parduotuvės žilą senolį, kuris nešė nemažą pirkinių krepšį.

Jaunuolis nusprendė padėti seneliui ir priėjęs pasiūlė jam savo pagalbą.

Senelis padėkojo ir padavė jaunuoliui savo nešulį. Beeidami jie pradėjo kalbėtis, ir senolis parodė jam namą netoliese, kuriame jis gyveno.

– Seneli, jūs, turbūt, jau daug metų pragyvenote? Ir, nežiūrint į amžių, pats savimi pasirūpinate, nueinate į parduotuvę. Bet ar jums nesunku? – paklausė jaunas žmogus.

Senolis nusijuokė ir atsakė:

– Oi ne, juk šiemet man tik ketveri metai sukako!..

Jaunuolis apstulbo iš netikėtumo..

– Seneli, jūs, turbūt, juokaujate? Nesupykite, bet juk aš matau, kad esate pagyvenęs žmogus – jūs pražilęs, barzdotas.. Na, negali būti, kad jums tik ketveri metai! Jūs juokaujate..

Senolį pralinksmino tokia jauno žmogaus reakcija, jis nusišypsojo ir paaiškino:

– Man iš tiesų tik ketveri metai.. Tikrai, tikrai! Suprantate, jaunuoli, aš tiek daug metų gyvenau neteisingai ir nesąžiningai, galvodamas tik apie savo naudą..  Aš nieko nemylėjau, manyje buvo tiek pykčio ir įtampos..

Jaunuolis susidomėjęs sukluso, o senolis tęsė:

– O štai prieš ketverius metus mano sąmonė netikėtai nušvito ir aš supratau, kad taip gyventi negalima.. Aš tarsi užgimiau iš naujo: atsikračiau godumo, savanaudiškumo, puikybės ir pradėjau gyventi dorai – taip, kaip liepia sąžinė. Aš pamilau žmones, pamilau gamtą, pradėjau daryti gerus darbus, o mano gyvenimas įgavo prasmę.. Aš atgavau vidinę ramybę, aš pajutau tikrą gyvenimo džiaugsmą!

Jaunuolis linktelėjo ir taip pat pradėjo juoktis..

– O jūs klausiate – kiek man metų.., – juokėsi senolis, – juk normalų, prasmingą gyvenimą aš gyvenu viso labo ketverius metus, reiškia – man tik ketveri 🙂 !..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Tiesos link..

*Paklauskite žmogaus: “Kas yra laimė?“, ir jūs sužinosite, ko jam labiausiai trūksta gyvenime..

*Jei vieną marškinių sagą užsegsime neteisingai, tuomet ir visos kitos sagos bus užsegtos neteisingai. Taip ir gyvenime: yra klaidų, kurios pačios savaime nėra klaidos, o tik “neteisingai užsegtos sagos“ pasekmė.

*Kartais aklavietė gyvenime – taip pat Kelias, bet Kelias – į save..

*Kiekvienoje sudėtingoje situacijoje stabdykime vidinį dialogą! Tik ramybėje ateina aiškios mintys ir teisingi sprendimai.

*Mūsų gyvenimas visada juda pačios stipriausios minties kryptimi.. Jei “pasiklydome“ – tiesiog atlikime savo minčių “inventorizaciją“.

*Sąmonės prašviesėjimo būsenoje “ego“ neegzistuoja.

*Kol žmogus jaučia skausmą – jis gyvas. Kol žmogus jaučia svetimą skausmą – jis Žmogus.

*Kartais tam, kad išgelbėtume žmogų, pakanka jį apkabinti..

*Būkime geranoriški su vaikais, supratingi su jaunimu, rūpestingi su vyresniaisiais, atlaidūs su klystančiais ir kilnūs su silpnesniais! Nes savo gyvenime mes kažkada buvome arba būsime vienu iš jų..

*Ar pastebėjote – mes galime keisti pasaulį: kai liūdime – ir pasaulis niūrus, kai džiaugiamės – ir pasaulis nušvinta..

*Besivejant laimę kartais reikia tiesiog sustoti ir.. BŪTI Laimingu!

*Ramybė širdyje priklauso nuo mūsų minčių galvoje.

*Nelaikykime to, kas išeina, neatstumkime to, kas ateina.. Ir tuomet Laimė pati mus suras..

*Apatija ir depresija – tai “signalinė sistema“ , kuri perspėja, kad gyvename ne savo gyvenimą.

*Kai atsisakome frazės “Neturiu laiko“, mes labai greitai pradedame suprasti, kad atrandame ir turime laiko viskam, kas iš tiesų svarbu mūsų gyvenime..

*“Kai tik viskas atsistos į savo vietas, aš pajusiu taiką ir ramybę“ – pasakė Ego. “Atrask savyje taiką ir ramybę, tuomet viskas atsistos į savo vietas“ – pasakė Širdis.

*Mylintys vienas kitą žmonės konfliktinės situacijos metu turi suprasti, kad jų santykiai – ne kova. Juk kažkieno iš dviejų “pergalė“ konflikte – tai mylimo žmogaus pralaimėjimas, o kartu – ir jausmų bei santarvės griovimas..

*Silpni keršija. Stiprūs atleidžia. Laimingi pamiršta..

*Mesdami poelgių bumerangą, iš anksto pagalvokime – kaip gaudysime pasekmių bumerangą..

*Kuo dažniau žmonės susiduria su melu, tuo stipriau pakrinka jų vidinis tiesos suvokimas.

*Neišvysime grožio išorėje, jei jo nėra viduje: grožis visada žiūrinčiojo akyse.

*Žmonių silpnybė – susiskaldyme, susvetimėjime, priešiškume. Žmonių stiprybė – vienybėje, meilėje, santarvėje.

*Viltis – tai mūsų tikėjimas geriausiu bet kokios situacijos sprendimu. Viltis gali vesti per gūdžiausias gyvenimo aplinkybes.. Ir kartais pakanka mažo Vilties grūdelio, kad užsėtume didžiulį Laimės lauką.. Todėl niekada, jokiose aplinkybėse nepraraskime Vilties!

*Kartais mes taip įsitraukiame į “kažko didingo“ fantazijas, kad pradedame nepastebėti mažų, mielų kasdieninių smulkmenų, kurios padaro mūsų gyvenimą stebuklingu..

*Jei norite vieną gražią dieną padaryti kažką nuostabaus – neatidėliokite.. Tegul ta graži diena bus šiandien 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Gražių švenčių :) !

Mylėkime vieni kitus – tai didžiausias Stebuklas ir Gėris šioje Žemėje 🙂 ..

Skleiskime Meilę savo gyvenime kuo plačiau: bendraukime su meile, dirbkime su meile, kurkime su meile, dovanokime su meile, galvokime apie kitus su meile, atleiskime su meile.. – ir galiausiai sukursime kupiną Meilės pasaulį 🙂 ..

Ir visada, VISADA TURĖKIME VILTĮ! Nes Viltis perauga į Tikėjimą, o nuoširdus ir tvirtas Tikėjimas tampa REALYBE 🙂 .

Šviesių, jaukių ir smagių švenčių 🙂 !

Gerų visiems artėjančių Naujųjų Metų – tegul jie visiems tampa Gera Pradžia ir Šviesia Gyvenimo Juosta 🙂 !

Šventinė pasakėlė :)

Kartą Kalėdų išvakarėse viena moteris per savo namų langą pamatė pro šalį einančius tris senolius.

Moteris išėjo į gatvę, pasisveikino ir pakvietė senolius į savo namus šventinei vakarienei su jos šeima.

Bet senoliai atsakė:

– Dėkojame, geroji šeimininke! Susipažinkime: žmonės mus vadina Gausa, Sėkme ir Meile. Bet esmė tame, kad visi trys mes paprastai į namus neužeiname.. Todėl pasitarkite su šeima, kurį iš mūsų jūs norėtumėte pasikviesti.

Moteris sugrįžo į namus ir papasakojo vyrui ir sūnui apie sutiktus senolius ir jų keistą pasiūlymą.

Vyras kiek pasvarstė ir pasirinko Gausą. Žmonos dėmesį patraukė senolis, kurį vadino Sėkme, o jų mažylis sūnus paprašė tėvų, kad pakviestų į namus Meilę.

Tėvai nusprendė švenčių proga padaryti vaikui dovaną ir pakvietė senolį, kurį vadino Meile.

Tačiau.. kai tik jis užėjo pro duris – iš paskos atėjo ir kiti du..

Visi draugiškai susėdo prie šventinio stalo.

– Mes labai džiaugiamės, kad atėjote pas mus visi trys, – pasakė moteris, – bet juk jūs sakėte, kad vaikštote pas žmones tik po vieną?..

– Taip, – atsakė vienas iš senolių, – bet yra viena maža paslaptis: tai Gausa ir Sėkmė vaikšto po vieną, bet jei tik kažkas pakviečia Meilę – tuoj pat iš paskos ateina ir Gausa su Sėkme 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems šviesaus, jaukaus ir smagaus šventinio savaitgalio 🙂 !

Ir dar kartą apie Meilę..

*Be Meilės širdyje bet koks žmogaus teigiamas bruožas tampa trūkumu: orumas virsta išdidumu, garbė – puikybe, teisingumas – žiaurumu, rūpestingumas – abejingumu, tikėjimas – fanatizmu, geranoriškumas – veidmainyste, drąsa – įžūlumu, o vienybė – priešiškumu.

*Žmonės tapo pernelyg dalykiški: jei kažką daro, tai būtinai nori tam tikrų garantijų, kad jų pastangos bus atlygintos su kaupu. Jie gyvena šiame pasaulyje lyg dideliame turguje.. Taip ir su Meile: žmonės pasiryžę mylėti, bet nori už tai deramo atpildo. Jei nemyli ar nesulaukia atpildo – nutraukia santykius ir užmezga naujus. Tačiau tai ne Meilė, o dalykiškas sandėris.

*Meilė – ne sezoninė gėlė, ne trumpalaikė aistra. Meilė – tai mūsų tikroji prigimtis. Mes visi gimstame su šiuo žinojimu, bet laikui bėgant, mes tai “pamirštame“, nes aplinka “moko“ visai priešingų dalykų: pasinaudoti, sugundyti, nekęsti, kovoti, reikalauti.. Todėl tenka “prisiminti“ savo tikrąją prigimtį ir mokytis mylėti iš naujo..

*Mes visi žinome, kas yra tikroji, besąlygiška Meilė, mes visi patyrėme ją vaikystėje: mylėjome besąlygiškai savo tėvus, mylėjome besąlygiškai visą mus supantį pasaulį, ir viskam, kas mus supa, dovanojome savo besąlygišką Meilę..

*Besąlygiškos Meilės esmė – dovanoti iš visos širdies, nieko nereikalaujant mainais ir neskirstant, kas jos “vertas“, o kas –  ne. Dovanojama Meilė auga.. Besąlygiška Meilė nukreipta ne į išorinį įvaizdį ar kažkokias savybes, o į esmių esmę – žmogaus sielą.

*Meilė – tai kurianti, vienijanti ir harmonizuojanti jėga. Ji tiesiog yra, ja persmelkta visa Kūrinija. Bet dauguma žmonių nuo jos užsiveria baime, neapykanta ir kitomis egoizmo apraiškomis – dėl to ir kyla visos žmonijos bėdos. Žmonės, kurie atsiveria Meilei – tampa jos laidininkais ir harmonijos kūrėjais Žemėje.

*Visos mūsų baimės ir bėdos ateina parodyti vietą mūsų gyvenime, kur nėra arba trūksta Meilės. Užauginkime Meilę ten, kur jos dar nėra – ir baimės išnyks, ir bėdos pasitrauks.. Nes Meilė visada teisi, nes Meilė – kurianti ir harmonizuojanti jėga. Ir nėra nieko, kas jai nepaklustų.

*Kai mylime besąlygiškai, kai nuoširdžiai dalinamės savo Meile – ji nuolat auga, o mes patys ir aplinkiniai žmonės jaučia džiaugsmą ir vienybę. O jei mylėdami jaučiame skausmą arba pyktį, o žmonės kenčia nuo tokios meilės – reiškia, “dovanojame jiems nuodus blizgančiame popierėlyje“..

*Be Meilės nėra dvasingumo. Meilė negimsta atsiribojus nuo pasaulio ar medituojant, Meilė gimsta nuolat kuriant sąmoningą sąveiką su aplinka – per dėmesingumą, altruizmą ir rūpestį žmonėmis, gamta ir visa gyvybe. Meilė – ne žodžiai, Meilė išreiškiama veiksmais, kurie viską harmonizuoja.

*Yra trys keliai, kurie veda teisinga dvasinio augimo kryptimi – tai Meilės kelias, nuoširdumo kelias ir sąmoningumo kelias. Galiausiai jie visi susilieja į vieną – į Tiesos kelią, iš kurio jau neįmanoma išklysti.

*Auginkime savo širdyse Meilę, mokykimės ją išreikšti mintimis ir poelgiais savo kasdieniniame gyvenime – tai raktas į sekančią evoliucijos pakopą. Ne kova, o Meilė išsklaidys visą negatyvumą Žemėje. Kur klesti Meilė – ten tiesiog nėra sąlygų niekam piktam užgimti..

*Meilė sujungia, sutaiko, suvienija, suburia, įkvepia.. Kiekvieną kartą, kai mes nuoširdžiai, su Meile kažką atliekame – pasaulis keičiasi. Tai lyg bangos nuo mesto į vandenį akmenėlio: su meile atlikti darbai skleidžia harmoniją pasaulyje.

*Šiame pasaulyje viskas sąveikauja, viskas veikia viską: net vienas nedidelis pasikeitimas keičia visumą – iš čia ir vieno žmogaus galia keisti pasaulį, keičiant save.

*Todėl pradėkime gerus pokyčius – iš Meilės, visų gerovei ir labui.. Savo mintimis, žodžiais ir kasdieniniais darbais nuolat dovanokime besąlygišką Meilę savo artimiesiems, Žemei, gamtai, žmonijai ir visai gyvybei 🙂 !