Kai išeisi iš ribotos Sąmonės krantų…

Nepilnavertiškumo kompleksas – ne psichologinė problema. Nepilnavertiškumo kompleksas – tai savo nepakankamumo, apribojimo pojūtis.

Lyg ir norėtum ištiesti pečius ir pakelti galvą, tik va neapleidžia tavęs nepasitenkinimas. Tas jausmas, kad viskas ne taip… tarsi taip ir lieki neūžauga. Ir kiek betvirtintum: “Aš turiu teisę!“ arba “Aš galiu“, o dar geriau “Aš vertas!“, lengviau nepasidaro.

Žinoma, galima padirbėti su kai kuriomis savo savybėmis, užslopinti kažkokias baimes, sumažinti kelių ydingų bruožų garsą. Galima uždirbti daugiau, pirkti dažniau. Įgyti naujų draugų. Sukurti asmeninį kanalą Youtube tinkle. Sėkmingai vesti, ištekėti… Bet nepilnavertiškumo kompleksas vis vien niekur nesidės.

Todėl kad nepilnavertiškumas – tai Pilnatvės nebuvimas. Kai jautiesi skylėtas ir išderintas – Kūnas, Siela, Dvasia, Sąmonė – viskas atskirai. Ir tu iš visų jėgų stengiesi visa tai sudėlioti į savo vietas. Pririšti prie stulpo, kad neišsilakstytų, kai pūstels stipresnis vėjas…

Nepilnavertiškumo kompleksas nepagydomas jokiomis pastangomis, nedingsta su psichologų ir sėkmingumo trenerių pagalba.

Žmogaus Pasąmonė ir Siela žino, kad miegančios sąmonės būsenoje mes galime stengtis iki devinto prakaito, darbuodamiesi ties savo įvairiausiomis savybėmis, bet rezultatas visada bus tas pats – tik nežymus skausmo ir kančios apmažėjimas.

Nepilnavertiškumo komplekso negalima atidirbti. Tu nežinai, kuriame iš gyvenimų ieškoti jo pradžios. Nors yra paprasta ir banali išeitis – apkaltinti kažkurį iš savo tėvų. Bet šis kelias niekur nenuves.

Mūsų nepilnavertiškumas prasidėjo tuomet, kai mes palikome Edeno Sodą… Mes praradome Pilnatvę, kai atsižadėjome Kūrėjo.

Nepilnavertiškumo neužgošime afirmacijomis. Nepilnavertiškumas gali tik išsisklaidyti. Ištirpti tavo Begalybėje, kai tu išeisi iš ribotos Sąmonės krantų, staiga pamatysi savyje Kūrėją ir atgausi Pilnatvę.

Tapsi tokiu, koks vieną kartą buvai Sukurtas.

Pagal Aigul Adylbajevos novelę, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Filmukas apie emocijas

Vaizdingas pasakojimas apie tai, kaip mes “užkrečiame“ vieni kitus savo negatyviomis emocijomis.. Prisimenate: “Žmogus – tarsi indas: užkliudžius jį, iš jo pasipila būtent tai, kas jame yra..“

Bet juk mes galime skleisti ir harmoniją 🙂 .. Taigi, pildykimės gėriu, pozityvumu, vidine šviesa ir dosniai dalinkime tai visiems žmonėms 🙂 .. Pažiūrim:

Vidinė krizė: kaip įveikti?

Patiriantis vidinę krizę žmogus dažniausiai kaltina save dėl prislėgtos būsenos, todėl labai svarbu suprasti vidinių krizių atsiradimo priežastis ir, žinoma, atrasti tų varginančių krizių įveikimo būdus.

Vidinė krizė – tai psichikos ilgalaikės įtampos pasekmė: išsekimas, perdegimas. Tačiau dėl ko ji atsiranda? Priežastys gali būti įvairios – ir asmeninės (liga, įtemptas gyvenimo būdas, bedarbystė, avarijos, netektis ir t.t..), ir globalinės (skurdas, nerimas dėl ateities, korupcija, karai ir t.t..).  Bendra yra viena: krizių krečiamo pasaulio problemos neišvengiamai paliečia ir kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Kaip iš to vaduotis? Pirmiausia – suprasti savo būsenos priežastį ir, svarbiausia – sudaryti sau sąlygas atsigauti, psichikai sustiprėti, o ateityje išmokti pajusti psichikos pertempimo pradžią ir neleisti pasiekti išsekimo ribą. Todėl labai svarbu įvertinti – kas šiuo metu mus supa, su kokia informacija ir su kokiais žmonėmis susiduriame, ką jaučiame.

Tokiu periodu jokiu būdu nesižvalgykime į visokius “sėkmingumo“ metodų patarėjus ar laimingą gyvenimą demonstruojančius žmones – jų “žvaigždiškumo“ kontrasto fone mūsų būsena atrodys dar beviltiškesnė ir niūresnė. Tai tik dar labiau demotyvuoja, skatina savigraužą ir gniuždo psichiką.

Dar didesnė klaida manyti, kad prislėgtam žmogui gali būti naudingi skatinantys veikti “spyriai“ ar kitokia grubi motyvacija. Arba – veikla, kuri jį išblaškytų, perjungtų jo dėmesį nuo slegiančios nuotaikos į kažką linksmesnio. Ne, tai tikrai akimirksniu “neišspirs“ žmogaus į palaimingą būseną..

Vidinę krizę patiriančiam žmogui reikalingi ne patarimai, ne spyriai ir ne išblaškymas, o laikas atsigauti – kuomet jis galės atsiriboti nuo įtampos šaltinių, pailsėti, palaipsniui sustiprėti ir po truputį atgauti ir vidinę ramybę, ir pasitikėjimą savimi. Tai vienintelis būdas galutinai nepalūžti.

Labai gerai, jei tokiu metu yra artimų žmonių palaikymas, kurie gali sukurti ramybės ir supratimo atmosferą. Bet ir pačiam žmogui tokiu periodu derėtų suprasti, kad jo sustiprėjimas didele dalimi priklauso nuo jo paties, ir adekvačiai derinti būtiną ramybę su prioritetinių veiksmų minimumu.

Tai reiškia, kad reikia mokytis pajusti savo būsenų svyravimus, tų svyravimų priežastis ir laiku įvertinti savo galimybes, kad neeikvotume savo jėgų tam, ko dabar negalime įveikti, ką galbūt lengvai įveiksime vėliau arba suprasime, kad to mums visai nereikia. Svarbiausia – išmokti išmintingai derinti veiklą ir poilsį.

Turėkime omenyje ir tai, kad mes visi esame skirtingi – esame iš skirtingų šeimų, su skirtingomis gyvenimo traumomis, skirtinga pasaulėžiūra ir patirtimi, skirtingu temperamentu ir charakteriu. Todėl naivu galvoti, kad skleidžiami visuomenėje standartai – visiems priimtini ir būtini, visiems vienodai svarbūs ir vienodai lengvai pasiekiami.

Taip pat svarbu suprasti, kad visų žmonių psichika turi tam tikras kritines pakantumo ribas, kurias peržengę, mes negalime ir toliau gyventi strese ir įtampoje, nes pertempta psichika pradeda negatyviai veikti žmogaus organizmą – prasideda psichosomatiniai negalavimai.

Esmė tame, kad žmogus negali ilgai arba nuolat gyventi negatyvume. Ir mūsų psichika, ir mūsų organizmas normaliai funkcionuoja tik ramioje, pozityvioje būsenoje – tuomet žmogus yra adekvatus, geranoriškas, kūrybingas, iniciatyvus.

Todėl psichologai teigia, kad negatyvi būsena – nenormali žmogui. Ir kai patiriame negatyvias emocijas, mums būtinai reikalinga pozityvių emocijų atsvara (vienai negatyviai – penkios pozityvios emocijos!), kad atgautume normalią, ramią, produktyvią psichikos būseną.

Sutikite, kad šiais laikais retas žmogus gali pasidžiaugti stabiliai ramia psichika.. Kaip sakė išradėjas Žakas Fresko – šiuolaikinės visuomenės būseną formuoja aplinka, t.y., sistema, kurioje mes visi gyvename, ir akivaizdu, kad ji yra ne tik neefektyvi, bet ir negatyvi.

Todėl ištikus vidinei krizei, nepulkime į savigraužą ir neviltį, bet ieškokime vidinės krizės priežasčių. Išmokime įvertinti savo galimybes, atskirti tai, kas iš tiesų yra svarbu ir būtina gyvenime, nuo primetamų šablonų – tuomet turėsime vertybes (kriterijus), kurie padės išsaugoti vidinę stiprybę ir nešvaistyti savo gyvenimo energijos.

Atminkime, kad gyvename dramatiškais permainų laikais, o tai nėra lengva.. Būkime dvasingi, mylintys, kūrybingi – tokie ir bus ateities žmonės.. Išsaugokime save ateinantiems geresniems laikams 🙂 ..

Gražios savaitės mums visiems 🙂 ! 

Pasaka apie išgydytus santykius

…Kartą gyveno Moteris, kurios santykiai su aplinkiniais buvo liguisti ir sunkūs, ir tai lietė visus – artimuosius, draugus, kolegas, kaimynus, ir, aišku, ją pačią.

Na, patys pasvarstykite, juk problemos augo kaip ant mielių: santykiuose su vienu žmogumi tvyrojo karštis, aukšta kantrybės virimo temperatūra, ir visa tai baigdavosi barniais; su kitu žmogumi, atvirkščiai, buvo itin šalti santykiai, krėtė drebulys ir ledėjo širdis; su trečiuoju buvo ne ką lengviau – tai buvo nuodingi santykiai, kurie juos abu kankino; su ketvirtuoju apskritai bendravimas neapsieidavo be abipusės pagiežos; su penktuoju buvo ryškus prisirišimas ir asmeninės erdvės pažeidimai; su šeštuoju siejo abipusis manipuliavimo virusas; na, o su septintuoju santykiai buvo perpildyti nuoskaudomis ir abipusiais priekaištais.

Kentėjo mūsų herojė visas šias problemas santykiuose, kentėjo… Bet vieną stebuklingą dieną vis dėl to nusprendė kažką daryti, nes kuo toliau, tuo darėsi vis sunkiau. Tačiau ką daryti? Iš nevilties ji čiupo telefonų knygą, tikėdamasi atrasti kažką, kas galėtų jai padėti, ir staiga…

Staiga ji pamatė naują užrašą: “Greitoji santykių gydymo pagalba“ ir telefono numerį, visai paprastą – 1-2-3. Tai pokštas ar Visatos ženklas? Nesužinosi, jei nepabandysi. Ir štai Moteris drebančiomis iš susijaudinimo rankomis surinko tą numerį, ir..

Jos kambaryje atsirado jis – Santykių Gydytojas: Harmonijus Garantijus. Trumpai prisistatęs, šis malonios išvaizdos galantiškas vyras, apsirengęs gelbėtojo rūbais, iš karto pradėjo savo darbą, užduodamas Moteriai netikėtą klausimą:

– O kur gi pradingsta jūsų pačios harmoningų santykių palaikymo energija? Juk ji kiekvienam duodama, kai tik iškyla situacijos, iš kurių galima kažko išmokti.

– Nnnežinau…, – sutrikusi pralemeno mūsų herojė.

– O mes dabar drauge imkime ir pažvelkime, kur gi dingsta ši vertinga ir nepaprastai naudinga energija. Pirmas variantas: ji nutekėjo į kitų žmonių kaltinimus. Variantas antras: ji subėgo į savigraužą ir begalinį savęs narstymą, o tai atima labai daug jėgų. Variantas trečias: energija panaudota įtarumui, nerimui, nuoskaudoms, polinkiui dramatizuoti ir įtraukti kitus į savo pergyvenimus. Variantas ketvirtas: energija sunaudota pabėgimui nuo problemos sprendimo. Variantas penktas: energija švaistoma lūkesčiams, kad viskas kažkaip išsispręs arba pasikeis kitas žmogus, o taip pat į ilgus pretenzijų sąrašus kitiems žmonėms – kokie “geri“ jie turėtų būti, kad būtų jums patogūs.

Mūsų herojė dar labiau sutriko:

– Bet ką man dabar daryti? Kai viską pakeisti?

Harmonijus Garantijus buvo nepalenkiamai tvirtas:

– Ramybės, prašau ramybės. Pradžiai suvokime svarbiausią dalyką: energiją reikia nukreipti ne į problemą, o į sprendimą. Tokiu atveju mes ne tik neiššvaistysime jos, bet ir padauginsime.

– Bet kaip gi tai padaryti?

– Ogi visai paprastai: kai mes teisingai sprendžiame gyvenimo pamoką, tuomet mumyse pabunda snaudžiantys resursai ir galimybės, o mes tampame stipresni, išmintingesni, laimingesni.

Mūsų herojė visai nuliūdo ir tyliai sušnibždėjo:

– Bet tam pirmiausiai reikia išmokti spręsti gyvenimo pamokas…

– O tam, kad galėtum išmokti spręsti pamoką, reikia pakeisti savo požiūrį į kitus žmones.

– Bet kaip?

– Viskas paprasta, nes atsakymai slypi pačiame žodyje DRAUGAS. Kai bendraujame, mes esame DRAUGE, todėl pirmas žingsnis į harmoningus santykius – pajusti, kad kitas žmogus – DRAUGAS. Viskas prasideda nuo geranoriškumo – juk viskas gerėja, kai mes DRAUGAUJAME. Antras žingsnis: suvokti, kad kitas žmogus – tai tarsi kitas aš. Galbūt, jis turi kažkokių savybių, kurių aš turėčiau pasimokyti būtent iš jo. Galbūt, savo elgesiu jis motyvuoja mane išreikšti kažkokias savybes, ir kaip DRAUGAS įkvepia mane keistis. Ir trečias žingsnis: reikia keisti savo įprastas priešiškas reakcijas, poelgius ir žodžius – į DRAUGIŠKUMĄ. Štai ir visos paslaptys, kurios padės tau išmokti spręsti gyvenimo pamokas ir išgydyti santykius 🙂 …

Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Socialinis eksperimentas

Organizacijos UNICEF socialinis eksperimentas Gruzijoje, kuriame buvo parodyta žmonių reakcija į tą pačią mergaitę – tik vienu atveju ji buvo gražiai apsirengusi, kitu – atrodė panaši į benamę. Žmonių reakcijos skirtumas galiausiai sutrikdė ir pravirkdė pačią mergaitę, todėl eksperimentą teko nutraukti..

Kaip bevertintume žmonių reakcijas, bet labiausiai liūdina tai, kad mūsų visuomenėje apskritai yra skurdžiai gyvenantys žmonės.. Pažiūrim: