Mėnuo: gegužės 2016

Pozityvios ateities projektavimas

*Žmonijos patirtis parodė, kad žmonių elgesį galima nukreipti ir į konstruktyvią, ir į destruktyvią pusę. Todėl kalbos apie “baisią“ žmogaus prigimtį tėra mitas – visas mūsų vertybes, mąstymo būdą ir elgesį formuoja visuomeninės institucijos (švietimo sistema, žiniasklaida, ir pan.).

*Kai matome, kokios problemos krečia pasaulį, darosi aišku, kad žmonijai seniai pribrendo būtinybė peržiūrėti savo vertybes. Tokia savianalizė iškelia klausimus apie tai, ką reiškia būti Žmogumi, ką reiškia būti “civilizacijos“ dalimi, ir ką mes galime padaryti šiandien, kad užtikrintume gerą ateitį visam pasauliui.

*Ankstesni problemų sprendimo būdai šiandien jau neveiksmingi. Būtina apsispręsti: arba mes toliau laikomės pasenusių socialinių normų, įprasto mastymo būdo ir keliame grėsmę visų mūsų ateičiai, arba – pradedame vadovautis vertybėmis, orientuotomis į harmoningą visuomenės vystymąsi.

*Kai kurie žmonės galvoja, kad mums reikalingi teisingi įstatymai, ir tada mes išspręsime visas problemas.  Bet ar ne per daug įstatymų mes jau turime?.. Yra tūkstančiai įstatymų, bet problemų nemažėja.

*Pavyzdžiui, yra daug įstatymų dėl vagysčių. Tačiau jei pažvelgsime atidžiau, pamatysime, kad labai nedidelė grupė žmonių valdo pasaulio resursus, o didžioji žmonijos dalis gyvena taip skurdžiai, kad negali patenkinti net būtinų savo poreikių. Kaip galima tikėtis, kad tokioje situacijoje įstatymas sustabdys vagystes?

*Net susitarimai dėl taikos negali sustabdyti karų: jie nepašalina priežasčių, dėl kurių rašomi šie susitarimai – tai tarsi “lopas“, slepiantis problemą ir atidedantis konfliktą ateičiai. Juk nežiūrint į visas tarptautines sutartis ir paktus, šalys, kurios jėga užima svetimas žemes, iki šiol išlaiko savo pozicijas – valdo teritorijas ir resursus.

*Atrodytų, ko tikrai reikėtų – tai naujų žmonių valdžioje: gerų, besirūpinančių kitų žmonių problemomis. Galbūt, jie pabandys įveikti korupciją ir dirbs visų labui.. Bet kol resursai bus naudojami tik išrinktųjų gerovei, ir kol pasaulyje bus skurdas – net patys doriausi ir geriausi žmonės aukščiausiuose valdžios postuose nesugebės įveikti melo, apgaulės, vagysčių ir korupcijos. Juk esmė ne žmonėse, o sistemoje, kurioje planetos resursai būtų išmintingai paskirstyti kiekvieno žmogaus labui. Dabartinėje sistemoje tai neįmanoma.

*Didžiausias žmonijos turtas – ne pinigai, o gamtos resursai ir kūrybingi, išradingi žmonės, kurie pasiryžę kurti humanišką visuomenę. “Veneros“ projektas siūlo į resursus orientuotą ekonomiką, kurioje vietoje pinigų naudojami resursai ir žmonėms prieinama viskas, kas jiems būtina – be pinigų, kreditų, barterių ar kitokių finansinės priklausomybės formų.

*Visi pasaulio resursai turi būti skaitomi bendru visos žmonijos paveldu – bet koks kitoks resursų paskirstymas atves į tas pačias problemas, kurias turime šiandien. Tai visiškai nauja, drąsi idėja, ir jei jums sunku tai priimti, pabandykite įsivaizduoti tokią situaciją: jei grupė žmonių su didžiule suma pinigų, deimantais ir auksu paklius į negyvenamą salą, visi šie turtai nepadės jiems išgyventi, jei saloje nebus dirbamos žemės, gėlo vandens ir išradingų žmonių..

*Taigi, akivaizdu, kas yra tikrosios vertybės. Vieningi, išradingi ir turintys humaniškus tikslus žmonės iš gausių planetos resursų gali sukurti viską, ko tik gali prireikti pilnaverčiam, kūrybingam visos žmonijos gyvenimui ir gyventi taikoje ir harmonijoje vieni su kitais ir su gamta.

*Projektas “Venera“ siūlo realiai įgyvendinamą sistemą, kurios analogų dar nebuvo žmonijos istorijoje. Tai geresnė, tai šviesi ateitis visai žmonijai, kur kiekvienas galės pilnai išreikšti savo kūrybinį potencialą, savo išradingumą visų labui ir planetos gerovei.

*Jei manote, kad neįmanoma pakeisti pasaulio – tai tik reiškia, kad nesate vienas iš tų, kurie jį pakeis.. Jei nieko nedarysime – tikrai nieko nepasikeis, todėl – peržvelkime savo vertybes, atsakykime sau į svarbiausius gyvenimo klausimus, keiskime destruktyvų mąstymą. Atsakomybė už mūsų ateitį yra mūsų rankose ir priklauso nuo sprendimų, kuriuos mes priimame šiandien.

Mintys iš Žako Fresko knygos “Ateities projektavimas“, parinko ir vertė ruvi.lt

Sąmokslas

Susirinko kartą velniai pasitarti – kaip jiems greičiau žmones pražudyti. Ilgai svarstė, ilgai ieškojo įvairiausių būdų ir priemonių, kol pagaliau vyriausias Velnias paprašė kiekvieną pasisakyti.

Pirmasis prabilo Pyktis:

– Aš sukiršinsiu brolius ir seseris, tėvus ir vaikus, žmonas ir vyrus.. Aš supriešinsiu ištisas tautas! Aš priversiu žmones nuolat pykti vienas ant kito, kovoti ir kariauti, ir tai juos pražudys.

Paskui pasisakė Geismas:

– Aš skiepysiu palaidumą žmonių mąstyme. Aš įteigsiu jiems, kad meilė – tai tik trumpalaikis kūno geidulys, ir jie greitai virs gašlių, iškrypusių gyvulių banda..

Išdėstė savo sumanymą ir Godumas:

– Aš įskiepysiu žmonių širdyse nepasotinamus troškimus ir norus.. Jie pradės valdyti žmones ir juos visus pražudys!

Dvyniai Apsirijimas ir Girtuoklystė su įkvėpimu, vienas per kitą pasakojo savo grandiozinius planus: kaip siūlys žmonėms kultūringai prasigerti, kaip daug kvapnaus ir skanaus, bet pražūtingo kūnui maisto sugalvos..

Pavydas ir Neapykanta  paskelbė, kad suvienys savo jėgas, kad būtų veiksmingesnės: dviese lengviau įsiskverbs į žmonių širdis, kad juose neliktų nė lašelio Meilės ir Gerumo..

O Melas nenuilsdamas siūlė vis įmantresnius apgaulės būdus – be jo nei vienas piktas darbas neapsieina.. Juk jis visų piktadarysčių meistras!

Ilgai dar pasakojo velniai savo sumanymus, o vyriausias Velnias klausė, kraipė galvą, bet vis buvo nepatenkintas – kažko jam dar trūko.. Kažko.. daug veiksmingesnio. Silpnokos jam pasirodė pavienių velnių savybės.. Jis visai nusiminė, ir jau neteko vilties..

– AŠ! AŠ žinau vieną ypatingą, vienintelę, išskirtinę ir genialią priemonę, – staiga išdidžiai prabilo vienas velniūkštis. – Tai AŠ – EGOIZMAS! AŠ, tarsi greitai plintantis kūne virusas, užauginu žmoguje visą negatyvumą ir plačiai atidarau vartus visoms įmanomoms ydoms.. Tai labai veiksminga..labai. Nes atpažinti MANE tarp daugybės ydų labai sunku.. beveik neįmanoma. Juk kai apsigyvenu žmoguje, AŠ jam atrodau kaip didžiausia dorybė..

– Taip, taip! Genialu!! – iš laimės net pašoko vyresnysis Velnias, – būtent šito aš ir norėjau! Stokis šalia manęs, būsi mano dešinioji ranka ir svarbiausias padėjėjas. Su tavimi mes greitai pražudysime žmones!

Ir patraukė abudu savo juodų darbų daryti.. O iš paskos – visos pasaulio ydos, nuodėmės ir nedorybės..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėto savaitgalio 🙂

Atidumo pamokėlė

Vieną dieną Mokytojas pasiūlė mokiniams netikėtą užduotį – pabandyti išspręsti dviejų kaimynų ginčą.

– Tai bus jums puiki proga pritaikyti savo dvasines žinias. Būkite labai atidūs, – perspėjo Mokytojas.

– Ginčo esmė tokia: prie tvoros, kuri skiria du žemės sklypus, auga obelis, o jos šakos svyra į kaimynų sodą, – tęsė jis. – Moteris skundžiasi, kad prisirpę obuoliai krenta į jos tulpių lysvę ir jas sulaužo. Kaimynas gi tai laiko nereikšminga smulkmena ir nereaguoja į moters pastabas. Kaip taikiai išspręsti šią situaciją?

Tarp mokinių užvirė karšta diskusija. Vieni tvirtino, kad jei obelis yra kaimyno, tai jis ir turi pasirūpinti ja ir apgenėti medžio šakas taip, kad jos nesvirtų į kaimynės sodą.

Kiti skaitė, kad jei obels šakos svyra į kaimynės sodą, tai visi ant jos esantys obuoliai priklauso kaimynei, ir ji turėtų pati nuskinti tuos obuolius, kad jie nekristų ir negadintų jos tulpių.

Treti patarė kreiptis moteriai į teismą, jei jau kaimynas nenori rūpintis savo obelimi. Mokiniai kėlė įvairias versijas, siekdami geriausiai išspręsti susidariusią padėtį.

Mokytojas tylėdamas juos stebėjo.

Diskusija trūko ilgai, bet mokiniai niekaip negalėjo sutarti – kaip geriau pasielgti. Galiausiai jie kreipėsi į Mokytoją ir paklausė, koks gi sprendimas yra teisingas.

Mokytojas pažiūrėjo į juos, nusišypsojo ir atsakė:

– Aš perspėjau, kad būtumėte dėmesingi.. Tai buvo atidumo pamokėlė jums, o esmė – pačiame klausime: na, argi jūs nežinote, kad obuoliai prisirpsta vasaros pabaigoje arba rudenį, o tulpės žydi pavasarį 🙂 ?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus ir šilto savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (20)

Planetai nereikia vis daugiau “sėkmingų žmonių“. Planetai dabar labai reikia mylinčių, kūrybingų, taikių, geranoriškų žmonių.. Jai reikia žmonių, šalia kurių visiems bus gera gyventi.

Planetai reikia žmonių su morale, kurie gali atgaivinti ir harmonizuoti šį pasaulį. Ir visos šios savybės neturi nieko bendra su mums peršama “sėkme“, kuri taip vertinama dabartinėje visuomenėje. (D. Orras)

************

Man visuomet kelia nerimą žmonės, kurių pagrindinis stimulas gyvenime – pinigai. Pavyzdžiui, ar galima pasitikėti gydytoju, jei pagrindinis jo tikslas – uždirbti kuo daugiau pinigų, o ne nuoširdus noras padėti kenčiančiam žmogui?

Pinigų-kredito sistemoje labai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad žmonėms reikalinga piniginė motyvacija tam, kad jis kurtų ar kažką pasiektų.

Bet juk daugybė žmonių, kuriais mes iki šiol žavimės – Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, ir kiti – kūrė visiškai negalvodami apie pinigus, nes jiems buvo labai įdomu nagrinėti pasirinktas sritis, atrasti netikėtus sprendimus ar išrasti kažką naujo visų labui.

Jei žmogaus motyvacija – pinigai, tuomet dominuoja šaltas išskaičiavimas: visi įgūdžiai tampa tik priemone pasipelnyti, o kūrybingumas ir išradingumas – gęsta ir dingsta. (Ž. Fresko)

************

Kaip lengva mums įpiršti svetimas “vertybes“.. Mes jau patikėjome, kad pieno milteliai geriau už šviežią pieną, o išpūstas mielinis batonas sveikiau už naminę duoną..

Mes pakeitėme voveraites į šampinjonus, buvimą gamtoje – į furšetus, knygų skaitymą – į šopingus, o pokalbius – į derybas ir ginčus.

Ir štai vietoje draugų jau turime partnerius, vietoje mylimųjų – sugyventinius, o vietoje laimės – pasilinksminimus.

Mūsų jau negraudina filmai, mes nesikalbame nuoširdžiai ir atvirai, mes tapome santūrūs, paviršutiniški ir uždari.

Mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be pinigų, bet lengvai apsieiname be meilės: išmokome gyventi dėl pinigų, iš išskaičiavimo, dėl asmeninės naudos.

Mokomės žaisti golfą, jodinėti, valdyti jachtas ir lėktuvus.. Vadiname vienas kitą ponais ir tvirtiname vienas kitam, kad gyvenimas puikus!..

************

Visus žmones šioje Žemėje galima suskirstyti į dvi grupes:

Pirmoji – tai žmonės, kurie suvokė ir pajuto, kad besąlygiška meilė – vienintelė sąmonės ir psichikos būsena, kai širdyje ramu, lengva ir šviesu.

Antroji – žmonės, kurie vis dar pakeliui į šį suvokimą.

************

Ir kodėl žmonės taip kankinasi, stengdamiesi atrasti savo gyvenimo misiją? O todėl, kad galvoja, jog gimė dideliems ir didingiems darbams.. Ir laukia-nesulaukia jų..

O juk atsakymas paprastas: mūsų misija – savo kasdieniniais mažais darbais dovanoti Gėrį ir kurti Harmoniją.. Gyvenimas tam suteikia daugybę galimybių: paguosti, padrąsinti, apkabinti, aplankyti, pagelbėti, pasikalbėti, sutvarkyti, išklausyti, nusišypsoti, įkvėpti, kurti, padovanoti, pavaišinti..

Daryti pasaulį geresniu – tai ir yra kiekvieno ir mūsų visų misija!

************

Kai kurie žmonės akimirksniu tampa burtininkais. Jie paprasčiausiai ima ir nusprendžia –  tiesiog čia ir dabar pasirinkti Meilę, ir – ištirpdo joje viską, kas buvo jų gyvenime.

Visais laikais svarbiausia – būti harmonijoje su pasauliu ir Visata, o dar svarbiau – su pačiu savimi. Ir – tikras stebuklas: tik Meilė padeda pasiekti šią harmoniją! O Meilė – visada mūsų širdyje..

Ir koks tikslas tuomet važiuoti į Tibetą, jei Tibetas – visur, jei tu pats sau – Tibetas! (A. Perle)

************

Parengė ruvi.lt

Negatyvumo virusas

Mūsų dienomis pakanka atsiversti informacinį dienraštį su dienos naujienomis arba įsijungti televizorių – ir iš jų kaipmat pasipila negatyvumo srautas. Ir vietoje objektyvios informacijos žmonės gauna kasdieninę negatyvumo porciją..

Pozityvios atsvaros – vertingos, atspindinčios realybę, arba švietėjiškos, įkvepiančios informacijos yra labai nedaug. Televizijos laidos dabar – tendencingos, pramoginės ar humoristinės laidos – primityvios ir gašlios, filmai – kupini agresijos arba naivių intrigų. Ir net vaikiški filmukai – su puskvailių, neadekvačių veikėjų agresyvaus elgesio elementais.

Ir jei žmonės žiūri ar skaito tai kiekvieną dieną – formuojamas itin negatyvus pasaulio vaizdas, niūri nuotaika ir vidinė įtampa. Matyt, todėl vis daugiau žmonių atsisako televizijos laidų ir naujienų skaitymo.

Na, o tokios informacijos skleidėjai taip pat tam pritaria: nepatinka – nežiūrėkite, išjunkite, neskaitykite! Bet ar to pakanka? Juk kol bus dominuojantis negatyvus informacinis srautas – bus ir žmonių, kuriems jis darys neigiamą įtaką.

Ir tai nėra taip nekalta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuolatinis negatyvus informacinis srautas, nesvarbu, iš kur jis – iš televizijos, dienraščių, reklamos, filmų ar knygų – tarsi negatyvumo virusas, kuris formuoja negatyvų mąstymą, pasaulėžiūrą ir – elgesį..

Gyvename visuomenėje, todėl negatyvų elgesį, kurį formuoja negatyvi informacija, galiausiai pajuntame visi: agresyvūs darosi ne tik suaugusieji, bet ir maži vaikai bei paaugliai.

Aišku, mums nepatinka toks elgesys. Ir ką gi mes darome? Pradedame kovoti su pasekmėmis: organizuojam akcijas prieš smurtą šeimose ir patyčias mokyklose, kovojame su chamais kelyje, smerkiame nusikaltimus ir agresiją ir t.t..

O negatyvumo priežasties – negatyvios informacijos srauto – nenaikiname, todėl negatyvumo virusas plinta toliau: užgesiname vieną problemą – vietoje jos iškyla dešimtys ir šimtai naujų.

Kad įsivaizduotume aiškiau negatyvumo viruso plitimą, pasitelkime paprastą gyvenimišką pavyzdį: tarkime, vieno daugiabučio namo pirmame aukšte įsikūrė keletas legalių ir nelegalių įstaigų.

Tegul tai bus: naktinis klubas su striptizu, kovų be taisyklių klubas, kazino, ir – visą parą veikiantis alaus baras, kuriame galima įsigyti ir narkotinių kvaišalų.

Žinoma, daugiabučio gyventojams tai nepatiks, jie pradės aktyviai burtis ir protestuoti, rašyti skundus į įvairias instancijas ir reikalauti šias įstaigas tučtuojau uždaryti.

Bet į visus savo reikalavimus gyventojai gaus vieną aiškų atsakymą: “Jei nepatinka – nesilankykite ten: eikite į bibliotekas, į teatrus. Bet yra žmonių kategorija, kuriems tai įdomu, patinka ir naudinga!“

Ir tikrai: juk niekas namo gyventojų neverčia eiti į tas įstaigas, jiems tik reikia netrukdyti kitiems linksmintis. Eidami pro jas, gyventojai gali nežiūrėti į nepadorias vitrinas, gali ausis užsikimšti nuo trankios muzikos, o gali ir į kitą namą persikelti, jei jau tokie netolerantiški..

Tačiau laikui bėgant išaiškėja, kad šiame name ženkliai išaugo nusikaltimų skaičius: žmonių apiplėšimai, muštynės, nužudymai, išprievartavimai, vagystės iš butų, paplito alkoholizmas ir narkomanija, prie namo pradėjo būriuotis įvairios gaujos. O laiptinėse ir šalia namo – baisi nešvara ir stabilus šlapimo dvokas..

Aišku, gyventojai gali į tai nekreipti dėmesio, gali užmerktomis akimis įbėgti į savo butą, ir gali įtikinėti save, kad tarp šių įstaigų pirmame aukšte ir visų nusikaltimų nėra jokio ryšio. Gali net pasidžiaugti laisve, kurią jie pasiekė savo name..

Bet vieną dieną besikaupiantis ir besiplečiantis blogis pasieks visus namo gyventojus: daugumai tos įstaigos taps įprasta laiko praleidimo vieta, o toks gyvenimo būdas jau atrodys vienintelis teisingas.. Ir namas galiausiai taps vienu dideliu balaganu.

Niūrus vaizdas, tiesa? Bet tikroviškas, ir galime padaryti išvadą: tiesa yra tame, kad blogis yra linkęs augti ir plėstis, jei nepanaikinamos jo ištakos ir jei gyvenime nėra kito pasirinkimo, atsvaros – pozityvumo.

Ir galime iki išsekimo kovoti su negatyvumo pasekmėmis, bet kol nebus panaikintos jo priežastys – negatyvumas gyvuos. O kol jis gyvuos, tikėtis, kad nesusidursime gyvenime su tais žmonėmis, kurių mąstymą, pasaulėžiūrą ir veiksmus įtakoja negatyvumo virusas – naivu.

Ką gi daryti, kaip apsisaugoti nuo informacinio negatyvumo užkrato? Pirmiausia – atsiriboti nuo jo negrįžtamai, išmokti susirasti reikiamą informaciją savarankiškai. Ir, svarbiausia – saugoti savo vaikus nuo negatyvios informacijos srauto.

Mokykimės ugdyti ir skleisti pozityvumą savo kasdieniniame gyvenime – tapkime dorumo, gerumo, kūrybingumo, vienybės ir meilės šaltiniais – tuomet nepalaikomas negatyvumas tiesiog išseks ir galiausiai išnyks 🙂 .

Trumpos pasakėlės

ŽODIS IR VEIKSMAS

Patikėjo tuščiažodžiavimui ir darbštumui namą pastatyti.

Tuščiažodžiavimas iš karto pradėjo kalbėti apie šio namo reikšmę visai tautai, apie tai, koks jis bus gražus ir jaukus, kaip gera ir patogu bus jame žmonėms gyventi, kiek jėgų ir laiko reikės jam pastatyti, ir apskritai, kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, be perstojo apie visa tai kalbėjo.

O darbštumas tiesiog ėmė ir pastatė tą namą!

************

ŠVARI DĖMĖ

Pabandė kartą purvas dėmę ant švaros užtėkšti.

Bet šio veiksmo dėka tik pats šiek tiek apsivalė..

************

ESMINĖ KLAIDA

“Bloga taika geriau, nei geras karas!“ – pasakė kažkas gražiai.

Ir visi vienu balsu pritarė:

“Taip! Taip!“

O be reikalo.

Nes karas niekada nebūna geras.

************

NESUDERINAMUMAS

Susitiko pagyrų puodas ir pavydas.

Pagyrų puodas iš karto girtis pradėjo.

O pavydas kaipmat ausis užsikimšo.

Nesigavo jų pokalbis.

O argi galėjo kitaip būti?

************

PAPŪGA

Išmoko papūga iš savo šeimininko-keikūno keletą žodžių.

Ir nusprendė pati tapti mokytoja.

Gerai, kad namuose tik akvariumo žuvelės buvo.

Kurios negalėjo papūgos mokymo toliau paskleisti..

************

“LENGVAS“ GYVENIMAS

Juokėsi, eidamas pavojingu taku, lengvabūdiškumas iš atsargumo:

– Oi, kaip sunku tau gyventi! Viską reikia apsvarstyti, viską septynis kartus pamatuoti prieš atkerpant. Visai kitas reikalas aš – viens, ir padarau!

Ir, pergalingai žvelgdamas į atsargumą, kuris atidžiai žiūrėjo sau po kojomis, lengvabūdiškumas paspartino žingsnį ir.. įkrito į gilią duobę.

Ilgai po to atsargumui teko traukti jį iš duobės!

************

DĖKINGUMAS

Ėjo žmogus jūros pakrante.

Nuotaika – blogiau nebūna!

Darbe – nemalonumai. Namuose – barniai. Su draugais – nesutarimai.

Staiga girdi:

– Skęstu! Gelbėkite!

Pažiūrėjo žmogus – ir tikrai, kažkas skęsta.

Puolė jis nesvarstydamas į vandenį ir išgelbėjo žmogų.

Ir nuėjo toliau.

Ir staiga telefonas pradėjo skambinti.

Kas per stebuklai? Žmona prašo atleisti. Darbe vietoje papeikimo – padėka ir premija. Draugai, visi kaip vienas, susitikti kviečia.

Nieko negali suprasti žmogus.

Sugrįžo pas išgelbėtą žmogų.

– Kas tu esi? – paklausė jo.

Ir išgirdo atsakymą:

– Dėkingumas!

************

ŠVIESUS SVEČIAS

Atėjo šviesa pas tamsą į svečius.

Ir nieko neaptiko namuose..

*************

Autorius vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos ir šilto savaitgalio 🙂 !

Kodėl buitis tampa rutina?

Mūsų namai – tai mūsų veidrodis. Sutikite: užėję į bet kuriuos namus, mes tuoj pamatome ir pajuntame – jaukūs jie ar ne, tiesa? Ir tas jaukumas didele dalimi priklauso ne nuo įmantrių remontų, didelių erdvių ar brangių baldų, bet būtent nuo tvarkos.

Kai namuose yra palaikoma tvarka, namai yra jaukūs ir gyvi, nes šeimininkai jais rūpinasi.  Mes aiškiai matome: čia gyvena žmonės, tai prižiūrimi namai. Ir, atvirkščiai – netvarkingi namai atrodo apleisti, nejaukūs, negyvi.

Atrodytų, savaime suprantamas dalykas – palaikyti tvarką namuose taip pat svarbu, kaip ir praustis ar persirengti nešvarius rūbus, tačiau nemažai žmonių buities darbus laiko nemalonia rutina. Kaip manote, kodėl?

Galbūt, tai sunku? Bet prisiminkime, kokie buitiniai darbai buvo kasdienybe prieš 100 metų.. Ir niekam į galvą neatėjo dėl jų skųstis arba jų apskritai nedaryti – buvo savaime suprantama: jei yra namai, reiškia, yra ir buitiniai darbai, reiškia juos reikia atlikti, o namus reikia tvarkyti.

Ir dirbo, ir tvarkė: vandenį iš šulinio sėmė, pečius namuose kūreno, malkas skaldydavo ir susinešdavo į namus, vandenį skalbimui rankomis bei indų plovimui kubile šildė, grindis ir dulkes valė, indus plovė, pirtis kūreno.

Be to, pagrindinę dalį maisto produktų žmonės augino ir gaminosi patys: augino ir prižiūrėjo gyvulius, kepė duoną, gamino varškę, grietinę ir sviestą, rinko uogas, grybus ir vaistažoles. Audė, verpė, siuvo, mezgė, arė ir meistravo. Ir dideles šeimas augino..

O dabar? Turime šaldytuvus, orkaites, dujines arba elektrines plyteles, elektrinius virdulius, karštą ir šaltą vandenį namuose, vonias ir dušines, dulkių siurblius, indų plovimo mašinas, automatines skalbykles, maisto plaktuvus ir smulkintuvus, masę buitinės chemijos ir t.t..

Turime ir automobilius, kuriais galime nuvažiuoti į parduotuves nusipirkti viską, ko tik mums prireikia: ir maisto, ir drabužių, ir baldų, ir įvairiausios technikos. Retai kažką auginame ar meistraujame patys. Ir šeimas nedideles turime.

Tai kas gi nutiko mūsų sąmonėje, kad turėdami tiek pagalbinės buitinės technikos ir įvairiausių priemonių, pradėjome buitinius darbus laikyti nemalonia rutina?

Susidaro įspūdis, kad mes tiesiog prarandame ryšį su realybe.. Juk mūsų namai – tai mūsų asmeninė erdvė, kurioje praleidžiame ne taip jau mažai laiko. Natūralu, kad čia vyksta gyvenimas – čia gaminame maistą, praleidžiame laisvalaikį, prausiamės, miegame. Todėl natūralu, kad savo asmeninę erdvę turime susitvarkyti patys.

Psichologai tokį nenorą imtis atsakomybės už savo asmeninę erdvę vadina nebrandumu (infantilumu). Tokie žmonės tarsi “užstrigo“ vaikystėje – jie tikisi, kad kažkas viską už juos padarys, arba – kad tai išsispręs kažkaip savaime.

Koks paradoksas: šiuolaikiniai žmonės moka kurti verslo planus ir strategijas, užsibrėžia tikslus metams, mėnesiui ir savaitei, planuoja gyvenimą, bet.. nesugeba organizuoti savo buities ir imtis už ją atsakomybės..

Dabar vyrauja nuomonė, kad buitis – tai kažkas nerimta ir nereikšminga. Be to, tai neįdomu, nes tai kasdieniniai darbai. Juk yra įdomesnių, pelningų užsiėmimų, o buitis – kaip nors, kada nors, bet kaip, kartais.. Ir todėl net barnių priežastimi tampa: netvarka nemaloni, o tvarkytis nesinori..

O juk tai labai lengvai išsprendžiama: kaip ir visus darbus, buitinius darbus tereikia susiplanuoti ir – imtis už juos atsakomybės. Nuspręsti, kiek kartų per savaitę ir kokiomis dienomis tvarkome namus, kada plauname grindis ar skalbiame, o kada – tvarkome virtuvę ar vonios kambarį.

Reikia išmokti plauti indus tuoj po valgio. Išplauti vonią ar dušinę po maudynių. Susidėti savo daiktus į vietą. Pasikloti lovą. Nuvalyti stalą. Tai tikrai lengva, ir labai greitai tai tampa gerais (ir naudingais!) įpročiais.

Nuolat palaikyti tvarką žymiai lengviau, nei valyti susikaupusius ar pridžiuvusius nešvarumus. Be to, į pagalbą visada galime pasitelkti buitinę techniką ir įvairiausias priemones.

Pasirodo, ir buityje, kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje, reikia pradėti nuo savo minčių ir nuo savo požiūrio. Mylėkime savo namus, puoselėkime juos – tuomet jie prisipildys meile ir jaukumu 🙂 .

Tiesiog supraskime, kad mūsų namai gali būti bedvasiu pastatu, kur laukia vis atidedami, o todėl nemalonūs darbai, arba – jaukia atgaivos ir ramybės oaze, kur visada gera sugrįžti. Kokie jie bus – priklauso tik nuo mūsų 🙂 ..