Harmoningi santykiai

Pagrindinis sveikų tarpusavio santykių kriterijus – tai harmonija bendravime. Daugiau nieko. Visa kita – dėmesys, atsakomybė, rūpestis – tai tiesiog harmonijos išdava.

Jei galite su artimu žmogumi kalbėtis apie viską, apskritai apie viską – be smerkimo, be ginčų, be nuvertinimo ar išjuokimo, be ambicijų ir nuoskaudų, be kaltinimų – reiškia, jums labai pasisekė, nes jūs subrendote santykiams, kurie grindžiami meile ir harmonija.

Mylintys vienas kitą žmonės gali valandų valandas kalbėtis absoliučiai apie viską. Abejonės, idėjos, pergyvenimai, pomėgiai, svajonės.. Nėra temų, kurių jie neaptaria.

Artimi santykiai yra tuomet, kai tu gali būti atviras su kitu žmogumi, kaip su pačiu savimi. Ir tai nereiškia, kad turi nuolat atvirauti (mums visiems kartais reikalinga vienatvė ir asmeninė erdvė), tai reiškia, kad tuomet, kai vienas iš jūsų pasirengęs pasidalinti, kitas yra pasirengęs išklausyti. Ir nori suprasti. Užjausti. Palaikyti.

Jis gali turėti kitokią, gal net kardinaliai priešingą nuomonę, gali nesutikti su tavimi, bet jis nesiginčys ir nekurstys dėl to konflikto. Jis tiesiog palauks tinkamo momento arba parinks reikiamus žodžius, kad neįžeisdamas tavęs išreikštų savo mintis.

Žmonės brangina ir saugo vienas kitą – tai charakterizuoja sveikus santykius. “Aš neturiu būti skausmo priežastimi mylimam žmogui.“ Visada tik gerumas, nuoširdumas ir švelnumas. Net nepritarimas – tylus ir geranoriškas.

Mylintis žmogus nevaidina daugiau žinančio, nesusireikšmina, nežemina: “Na matai, tu pati (s) kalta (s), tau reikia kažką su savimi daryti.. Tu nežinai ko nori.. Gydykis..“ Ne, mylintis žmogus niekada taip nepasakys.

Jis to nepasakys, nes tausoja tavo jausmus. Jei tu pyksti, reiškia, tau negera, ir jis tai supranta. Nuramins: “Viskas gerai, aš tave myliu.“ Jis negilins tavo skausmo, nes jam skauda taip pat, kaip ir tau. Mylintys žmonės gerai jaučia vienas kitą.

“Mylimas žmogus turi būti laimingas“. Toks suvokimas poroje – tarsi sveikų santykių cementas. Mylintiems žmonėms taip natūralu padėti įgyvendinti abiejų siekius, vystyti talentus, suprasti ir palaikyti sudėtingose gyvenimo situacijose.

Ir jei kažkas skaudina tave, reiškia, jis nesigilina į tai, ką tu jauti. Jam tai nesvarbu. Jei jam nerūpi tavo siekiai ir talentai, reiškia, tavo laimė jam nerūpi. Jei jo nejaudina tavo pergyvenimai, reiškia, jis abejingas tau. Galbūt, jis dar nesubrendo harmoningiems santykiams?

Ir jei tu negali bendrauti su artimu žmogumi, kaip norėtum, kad bendrautų su tavimi – reiškia, tu dar neturi artimo žmogaus. Nes artimumas – tai harmonija bendravime. O visa kita – tai tiesiog harmonijos išdava..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Senieji Mokymai apie giminės jėgą

Šiuolaikinių žmonių visuomenė suskaldyta, supriešinta, praradusi vienybės pojūtį, ir tai liečia ne tik valstybių ar žmonių tarpusavio santykius, bet ir giminės santykius.

Žmonės dabar domisi savo protėviais dažniau tam, kad atrastų kilmingų giminaičių ir kad tai suteiktų jiems priežastį pasididžiuoti prieš kitus. Tuo tarpu santykiai su gimine, net su artimiausiais žmonėmis, neretai yra šalti arba savanaudiški – tai vartotojiško gyvenimo, susvetimėjimo ir priešiškumo visuomenėje pasekmės.

Tačiau žmogus be ryšio su gimine, be jos palaikymo – tarsi medis be šaknų. Ryšys su gimine yra subtilus, galintis suteikti pilnatvę ir gyvenimo jėgų. Jei žmogus to ryšio atsisako – nesvarbu, sąmoningai ar ne – atsiriboti nuo tam tikros savo giminės energetinės struktūros iš protėvių patirties, su kuria jis yra susietas ir kūnu, ir dvasia, jis negali.

Kiekvienas naujai gimęs žmogus giminėje – ilgos, nenutraukiamos grandinės dalis. Giminėje gali būti įvairių žmonių – dorų ir nedorų, tačiau kiekvienas naujas giminės narys gali kardinaliai pakeisti giminės energetinę struktūrą ir į gerą, ir į blogą pusę, kuri neišvengiamai veiks ir ateities kartas.

Žinios apie giminę ir ryšiai su ja – žmogaus dvasinės brandos, atsakomybės ir sąžinės klausimas. Galima atsiriboti nuo giminių, galima su jais nebendrauti, bet negatyvus ir net neutralus nusiteikimas jų atžvilgiu neapsaugos nuo tęstinumo giminėje – ir pats žmogus, ir jo vaikai gali paveldėti netikėtų charakterio bruožų ir nesuprasti: iš kur tai, į ką jie atsigimė?..

Todėl reikia domėtis savo protėvių gyvenimo istorijomis, jų talentais ir savybėmis, o taip pat palaikyti gerus santykius su artimais žmonėmis ir jokiu būdu jų nebloginti – tai padeda ne tik suprasti protėvių poelgių motyvus, bet ir išgryninti, atnaujinti giminės liniją ir sąmoningai formuoti pozityvius, dorus savo vaikų bruožus asmeniniu pavyzdžiu.

Mūsų protėviai gerai žinojo giminės tęstinumo papročius ir jų laikėsi, nes savo gyvenimu patyrė, kad tai yra teisinga ir duoda gerus rezultatus – palaiko vienybę tarp šeimos ir giminės narių, sutelkia sunkią akimirką ir išsaugo dvasines bendražmogiškas vertybes ir patirtį, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Dorovė, vienybė, geranoriškumas, meilė, pagarba, rūpestis kiekvienu giminės nariu, bendri vienijantys tikslai ir bendra visų gerovė buvo laikomi savaime suprantamais, nes žmonės vadovavosi sveika nuovoka ir patirtimi. Jie gerbė vyresnius, bendrai augino vaikus, palaikė jaunimą, susitelkdavo bendriems darbams, padėdavo sunkiu metu, ruošdavo bendras šventes, dalindavosi ir džiaugsmu, ir rūpesčiu.

Vienas iš pamirštų papročių, kuris sujungdavo kelių kartų žmones – tai šeimos ir giminės narių palaiminimas: tarsi nematoma giminės apsauga, gerumo palinkėjimas. Laimindavo visus giminės narius kasdien, tiesiog gerai dienai. O paprašyti vyresniųjų giminės narių ar protėvių palaiminimo prieš svarbius gyvenimo įvykius buvo savaime suprantamas dalykas – tai suteikdavo stiprybės ir pasitikėjimo.

Ir tai ne mistika ar kažkokios atgyvenusios senienos – giminės papročiai buvo perduodami iš kartos į kartą, nes padėjo išsaugoti viską, kas suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę. Tik dori ir dvasingi žmonės laimingi, tik turėdami bendrus vienijančius tikslus žmonės jaučiasi svarbūs ir reikalingi.

Taigi – negalima net galvoti blogai apie artimus žmones, nekalbant jau apie apkalbas, kenkimą ar piktavališkumą jų atžvilgiu. Kaip ir kaltinti tėvus ar kitus gimines dėl nederamo elgesio – verčiau pabandyti suprasti, kokiose sąlygose jie augo ir gyveno, kokie buvo jų elgesio motyvai. Ir – atleisti, apsivalyti, tuo pačiu išrišant neapykantos, kaltės, pykčio mazgus giminės struktūroje ir nutiesiant ateities kartoms tyrą ir šviesų kelią.

Pakanka vieno dvasingo ir šviesaus žmogaus giminėje ir jo nuoširdaus noro keisti ir gerinti giminės santykius – ir visa giminė gauna impulsą atsigauti ir apsivalyti. Kiekvienas žmogus gali apsispręsti tapti tokiu gerumo ir harmonijos švyturiu savo giminėje ir sukurti tvirtą vienybės pagrindą visiems.

Žmonės negali būti laimingi, kai elgiasi negatyviai – nekenčia, pykstasi, kenkia kitiems – ir tai liečia ne tik giminę, bet ir visą žmoniją. Tačiau norėdami didelių, reikšmingų ir pozityvių pokyčių visai žmonijai, mes turime harmonizuoti santykius ir savo artimiausioje aplinkoje – šeimoje ir giminėje.

Harmonija šeimoje ir giminėje ir yra tie maži žingsneliai į mūsų didelį bendrą tikslą – harmoniją visoje Žemėje. Mylėkime ir branginkime vieni kitus 🙂 ..

Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gyvenimas

Svarbiausia – gyvenimas.

Ir kol tu gyvas, įmanoma absoliučiai viskas.

Ištaisyti ir pataisyti arba, atvirkščiai, išmesti tai, kas nereikalinga.

Nutraukti varginančius santykius ir drąsiai žengti į naujus.

Nudažyti ir nubalinti viską, kas juoda, nusišluostyti ašaras ir nusišypsoti – iš pradžių gal ir su liūdesiu, bet paskui šypsotis nuoširdžiai, nes gyvenimas iš tiesų pradeda džiuginti.

Parašyti arba paskambinti tiems, ką brangini ir ištrinti iš savo telefono tuos numerius, kuriais jau nesinori skambinti niekada.

Išeiti į gamtą, ir, įkvėpus pilnus plaučius šalto gaivaus oro, nusijuokti.

Būti pasiruošus didžiulei laimei, o kol kas džiaugtis kiekviena smulkmena:  tyliai krentančiomis snaigėmis ant tavo plaukų ir puodeliu karštos kavos.

Svarbiausia – gyvenimas ir didelė meilė jam. Juk kai jį myli – jis būtinai atsako tuo pačiu.

Pagal Alinos Jermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Toks paprastas stebuklas..

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris padės kažkam vėl patikėti savimi.

Tu sugrąžinsi jo pasitikėjimą savimi, sugrąžinsi jo šypseną, padėsi jam išskleisti sparnus ir vėl pakilti.

Tu būsi tuo žmogumi, kuris parodys, kad jis gali daug daugiau, nei jis manė.

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris apšvies viską, ką jis slepia giliai savyje.

Tapsi jam fakelu tamsoje. Tapsi tuo, kas paims jį už rankos ir atsargiai išves iš painaus baimių labirinto, kuriame jis pasiklydo.

Vieną dieną tu tapsi jo šypsenos priežastimi.

Tu būsi jo laimės, juoko ir džiaugsmo ašarų priežastimi.

Tu tapsi tuo, kas padės jam pamatyti kažką gero kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Kas primins jam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse.

Vieną dieną tu tapsi iš karto viskuo, ko jis taip ieškojo. Jo draugu. Jo meile. Jo bendraminčiu. Jo nuoširdžiu klausytoju ir pašnekovu. Žmogumi, kurio, kaip jam atrodė, jis niekada nesutiks.

Tu padėsi jam vėl tapti savimi. Padėsi jam atrasti savąjį “aš“. Įkvėpsi jį kurti, tobulėti ir atskleisti geriausias jo savybes.

Tavo dėka jis jau nesislėps savo nepasitikėjimo kiaute. Jis atgaus drąsą, vidinę laisvę ir stiprybę.

Vieną dieną tu padėsi jam patikėti, kad meilė yra. Meilė – tyra, šviesi ir besąlygiška. Kad meilė visada vienija ir harmonizuoja.

Ir jis pajus, kad tikroje meilėje nėra ir negali būti nieko, kas žeidžia ar griauna. Jis pajus, kad meilė išlaisvina geriausias žmonių savybes ir sujungia kurti gėrį.

Ir todėl vieną dieną įvyks stebuklas – tu pamatysi, kad padėdamas įžiebti kitam žmogui jo vidinę šviesą, tu sustiprini ir savo vidinę šviesą, o jūsų abiejų susiliejusi šviesa tampa kelrodžiu švyturiu kitiems žmonėms..

Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta toks paprastas stebuklas – vieną dieną į jo gyvenimą ateina žmogus, kuris padeda jam tapti savimi tikruoju 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Su meile ir dėkingumu

Atgauname jėgas paprasčiausių dalykų dėka…

Tuo, kas po ranka, kas pagal jėgas…

Atveri langą į rytinę spalio žvarbą, įkvepi pilnus plaučius gaivaus nefiltruoto oro, kvepiančio drėgnais lapais, ir paleidi visas savo baimes, kurios tūno tavyje ir trukdo žengti reikiama linkme…

Imi kavą, verdi, nepamiršti įberti į ją ir žiupsnelį druskos, geri pirmą gurkšnį ir pajunti jėgų antplūdį… Vidinis akumuliatorius suteikė pirmą energijos impulsą, pažerdamas žvalių minčių į dar vakar tylėjusią galvą…

Nori kažko ryškaus..

Nori, ir viskas!…

Aš panorau taip, kad nusipirkau oranžinį paltą, kuris niekaip neįsipaišė į mano garderobą… Ir nustebau, nes anksčiau to padaryti niekaip nebūčiau išdrįsusi…

Ir dabar džiaugiuosi jau savaitę, plaukdama linksmu apelsinu per niūrias, ne visada linksmo gyvenimo aplinkybes…

Ir tai nuostabu 🙂 !

Keiti senus maršrutus, nutiesi naujus…

Atveri naujas knygas…

Rašai naujas eiles…

Audringomis savo Likimo tuštumų suvokimo akimirkomis labai daug ką pradedame iš pradžių, mielieji mano…

Ir staiga labai aiškiai pamatai, kad visi meilės ryšiai, kuriuos tu palaikai, yra abipusiai…

Visi, ką tu myli ir brangini, lieka su tavimi, dosniai dalindami tau savo palaikymą, rūpestį, gerus žodžius…

Rankos, kurios tave apkabina, nepaleidžia tavęs net tuomet, kai tu užsidarai savyje…

Žmonės, pas kuriuos tu skubėjai su pagalba, dabar skuba pas tave, norėdami padėti…

Tai veikia… Ne apykaitos dėsnis, o DĖKINGUMO DĖSNIS, kurio mane mokė nuo pat vaikystės…

Ir aš dėkinga…

Todėl kad gyventi su meile ir dėkingumu – reiškia turėti priešnuodį nuo bet kokių fizinių ir emocinių negandų.

Ir tai yra šviesioji gyvenimo pusė…

KAI ESI ŠVIESIOJE GYVENIMO PUSĖJE – NUO TAVĘS NUBYRA TIK TAI, KAS PRIKLAUSO TAMSIAJAI…

Ir atvirkščiai…

Tai reiškia, kad viskas teisinga… Visi sukrėtimai, visos nesėkmės, net griūtys gyvenime parodo, kad tu buvai ne ten, kur turi būti… ne su tais, su kuo turėtum… ir užsiėmei ne tuo, kas buvo būtiniausia…

Viskas tęsiasi… ir tęsis tol, kol MES to norime, bet ne todėl, kad KAŽKAS nuspręs, kad gali tai nutraukti… Negali…

Tegul nauja diena įkvepia mums naują viltį!

Stiprybės mums visiems!..

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Rudeniniai žmonės

Rudeniniai žmonės.. Šių keistuolių nuotaika keičiasi daugybę kartų per dieną.

Ryte, gerdami arbatą iš savo mėgiamo puodelio, rudeniniai žmonės jaučia palaimą, žvelgdami į tylų rūką už lango. Širdyje ramybė ir džiaugsmas.

Bet kai išeina į gatvę, į veidą plūsteli skambi gaiva ir vėsa. Dabar melancholiški tyleniai kupini įkvėpimo ir idėjų – svarsto, planuoja dieną, savaitgalį, rudenį..

Akys.. Rudeninių žmonių akys dažnai su liūdesio atspalviu. Tiesiog dažni lietūs ir pilkas dangus apgaubia lengva melancholijos skraiste, kuri nukrenta, vos įžengus į jaukius šiltus namus..

O štai rudeninėms moterims, kaip taisyklė, labai patinka šalikai. Vilnoniai ir šilkiniai, ilgi ir trumpi, siauri ir platūs, ryškūs ir pasteliniai, kvepiantys kažkokiomis gaiviomis vasaros žolelėmis, kurias sudžiovinusios jos padeda į spintą..

Ir dar šie nuostabūs žmonės mėgsta prisiminimus apie ryškias akimirkas: pasivaikščiojimus po rudeninį mišką, išvykas grybauti, jaukius rudens vakarus su artimaisiais, ilgus pokalbius su draugais ir kvapnią žolelių arbatą..

Jie tikri burtininkai, tie rudeniniai žmonės, jie moka sukurti paprastą stebuklą iš rudens spalvų, lietaus ir vėjo, bendravimo džiaugsmo ir obuolių pyrago aromato..

O su pirmosiomis snaigėmis rudeniniai žmonės lėtai ir tyliai.. virsta žieminiais.. Šaltuko gaiva ir šokančios snaigės jau žada naują – baltą ir tyrą laimę..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Praregėjimai (70)

Melas panašus į reklamą – graži pakuotė, viliojančios antraštės, daug pažadų.. O iš tiesų – tai tik išoriniai įspūdžiai, kurie pritraukia mūsų dėmesį, sujaukia vidinį pasaulį ir sekina gyvenimo energiją.

Meluojantis žmogus, pats to nesuvokdamas, apgaudinėja ne tik kitus, bet ir save. Jis taip pat sukuria savyje vidinį disbalansą, kai pojūčiai nesutampa su mintimis, o mintys nesutampa su žodžiais.

Žmonės meluoja galvodami, kad tiesa nematoma ar nežinoma kitiems. Tačiau meluodami jie nesuvokia, kad iškreipia realybę, todėl anksčiau ar vėliau tiesa sugrįš su tokia jėga, su kokia buvo iškreipta.

Viskas, kas grįsta melu – galiausiai subyra.

************

Visa šiuolaikinė informacinė erdvė perpildyta pasakojimais apie nusikaltimus, konfliktus, karus, pinigus, kainas, madas, paskalas, intrigas. Ir taip mažai kalbama apie vienybę, harmoniją, taiką, meilę, bendrus tikslus visų gerovei, kūrybinį bendradarbiavimą..

Žmonės skaito ir kalba apie tai, kas sudaro itin negatyvų foną ir nepastebimai veikia jų psichiką, formuoja nuomonę ir pasaulėžiūrą. Negatyvus fonas skatina vidinę įtampą ir agresiją, kuri įtakoja žmonių elgesį – jie tampa pikti, egoistiški, pavydūs, kerštingi, gobšūs.

Taip žmonės pradeda vadovautis informacinės erdvės formuojamais elgesio šablonais: jie kovoja, konkuruoja, meluoja, gyvena vartotojišką gyvenimą, kaupia daiktus, siekia valdžios.. Ir daro visa tai su azartu, prarasdami sveiką nuovoką.

Tuomet ir tai, kas nežmoniška, nesąžininga, neteisinga tampa “normalu“, nes gyvendami negatyviomis nuostatomis, žmonės neigia dvasines vertybes, kurios atrodo jiems tarsi sentimentalios fantazijos.

Tačiau būtent dvasinės vertybės – tiesa, taika, meilė, vienybė, lygybė, darna – gali sugrąžinti žmonėms sveiką nuovoką, pajusti gilų ryšį su aplinka ir atsakomybę už mūsų visų bendrą ateitį.

Todėl turime atmesti tai, kas trukdo mums būti vieningais, gyventi harmonijoje ir pripažinti pagaliau, kad: nenormalu yra meluoti, vogti, kariauti, žeminti ir išnaudoti kitus, niokoti gamtą, skriausti silpnus, parazituoti..

Kai visuomenė pradeda vadovautis dvasinėmis vertybėmis – pasidaro tiesiog neįmanoma ir nereikalinga daryti tai, kas gali pakenkti visuotinei gerovei ir harmonijai.

************

Nušvitimas – ne kažkokia praktika ir ne ypatingas gebėjimas. Visi žmonės gimsta su vidine šviesa, kurią mes vadiname dvasingumu.

Nušvitimas – tos vidinės šviesos, dvasingumo atvėrimas, kurį aptemdo negatyvūs sociumo mąstymo ir elgesio šablonai.

Jei pradedame jais vadovautis – mūsų gyvenimas yra orientuotas tik į išorę: įspūdžius, daiktus, malonumus, turtus, šlovę, valdžią..

Bet kai tik pažvelgiame į savo vidų ir atveriame savo prigimtinę dvasinę šviesą – tampame nušvitusiais, nes nuolat skleidžiame savo vidinę šviesą, harmonizuodami viską, su kuo susiduriame..

************

Daugumai žmonių, žengiančių dvasinio augimo keliu, iškyla natūralus klausimas: ar reikalingas jiems Mokytojas? Ir atsakymas yra vienareikšmiškas: taip, Mokytojas reikalingas!

Tačiau.. tikrasis ir pats geriausias Mokytojas – mūsų vidinė dvasinė esybė, mūsų vidinė šviesa.

Bet gali būti ir kiti Mokytojai – tai žmonės, kurie įkvepia savo pavyzdžiu, kurie padeda pažinti save, kitus žmones ir gyvenimą, ir – pats gyvenimas.

************

Didžiausias skurdas, didžiausia bėda, kokia tik gali būti gyvenime – tai gyvenimas be Meilės.. Galima sakyti, kad mylintis žmogus gyvena rojuje, o žmogus be Meilės gyvena pragare.

Mylėkime.. kurkime rojų savo gyvenimu 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Tikra laimė ateina mažais žingsneliais

Jei žmogus nori sulieknėti, tuomet prigimtis sako jam, kad tam reikia laiko, sąmoningumo ir pastangų. Bet jei jis nori padaryti tai greitai, ir, pageidautina – tiesiog dabar, tuomet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam plastinę chirurgiją ir liposakciją.

Ir niekas nepasako žmogui, kad tuo metu jis panašus į trejų metų vaiką, kuris užsimanė saldainio, kad patenkintų šios minutės užgaidas, bet negalvoja apie pasekmes.

Jei žmogus nori didinti sąmoningumą, tuomet dvasinės praktikos jam siūlo daug būdų tai pasiekti. Meditacijos, savęs suvokimas, gyvenimo stebėjimas. Bet jei žmogus nori tai padaryti greitai, ir, pageidautina – dabar, tuomet jis ieško cheminių preparatų, stebuklingų piliulių ar kvaišalų.

Ir niekas jam nepasako, kad toks sąmonės plėtimas ne savo jėgomis iš pradžių iškelia į iliuzines aukštumas, bet paskui nubloškia giliai žemyn. Niekas neperspėja, kad tokia stimuliacija atima žymiai daugiau, nei duoda.

Jei žmogus nori kažkur greitai nuvažiuoti, tuomet jo biologinis kūnas sako jam, kad pilna aklimatizacija po ilgos kelionės įvyksta tik per tris savaites. Bet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam automobilį, traukinį ir lėktuvą. O darbdaviai – dviejų savaičių atostogas.

Ir tai reiškia, kad galima kažkur nuvykti fiziškai, tačiau taip ir nepajusti poilsio pilnatvės, nes tiesiog nesuspėsite.

Jei žmogus nori artimų santykių, tuomet psichologija sako, kad labai svarbus yra pažintinis laikotarpis ir pakankamas laikas tam, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą. Turi būti saugumo pojūtis. Palaipsniui formuojamas pasitikėjimas ir pagarba, kad būtų pagrindas artimiems santykiams.

Tačiau šiuolaikinė bendravimo kultūra siūlo socialinius tinklus be artimumo ir saugumo, kur dar labiau svetimėja vieniši žmonės. Greiti intymūs santykiai be įsipareigojimų.

Ir niekas neperspėja, kad tai suteikia tik laikiną pasitenkinimą, bet nesuteikia laimės.

Viskas, kas daroma greitai, turi savo pasekmes. Greiti angliavandeniai, greiti stimuliatoriai, greitos pažintys ir greiti pokyčiai. Jie gali duoti greitą rezultatą, bet atims daugiau, nei duos.

Tikra laimė ateina mažais, neskubiais žingsneliais, paversdama kiekybę į kokybę. Ir vieną dieną tu suvoki, kad jau gyveni savo svajonėje. Tik reikia kažką nuveikti. Suprasti ir išbandyti. Pritaikyti ir pajusti. Išeiti už savo komforto zonos ribų.

Tuomet tai bus tavo, pelnyta ir aišku. Tuomet nebus baimės, kad tavo laimė išslys iš tavo rankų dėl nežinomų priežasčių, nes tu žinosi kiekvieną laiptelį, vedantį į ją. Tuomet ji tikrai bus tavo.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės, jaukios rudeniškos šilumos mums visiems 🙂 !