Harmoningi santykiai

Pagrindinis sveikų tarpusavio santykių kriterijus – tai harmonija bendravime. Daugiau nieko. Visa kita – dėmesys, atsakomybė, rūpestis – tai tiesiog harmonijos išdava.

Jei galite su artimu žmogumi kalbėtis apie viską, apskritai apie viską – be smerkimo, be ginčų, be nuvertinimo ar išjuokimo, be ambicijų ir nuoskaudų, be kaltinimų – reiškia, jums labai pasisekė, nes jūs subrendote santykiams, kurie grindžiami meile ir harmonija.

Mylintys vienas kitą žmonės gali valandų valandas kalbėtis absoliučiai apie viską. Abejonės, idėjos, pergyvenimai, pomėgiai, svajonės.. Nėra temų, kurių jie neaptaria.

Artimi santykiai yra tuomet, kai tu gali būti atviras su kitu žmogumi, kaip su pačiu savimi. Ir tai nereiškia, kad turi nuolat atvirauti (mums visiems kartais reikalinga vienatvė ir asmeninė erdvė), tai reiškia, kad tuomet, kai vienas iš jūsų pasirengęs pasidalinti, kitas yra pasirengęs išklausyti. Ir nori suprasti. Užjausti. Palaikyti.

Jis gali turėti kitokią, gal net kardinaliai priešingą nuomonę, gali nesutikti su tavimi, bet jis nesiginčys ir nekurstys dėl to konflikto. Jis tiesiog palauks tinkamo momento arba parinks reikiamus žodžius, kad neįžeisdamas tavęs išreikštų savo mintis.

Žmonės brangina ir saugo vienas kitą – tai charakterizuoja sveikus santykius. “Aš neturiu būti skausmo priežastimi mylimam žmogui.“ Visada tik gerumas, nuoširdumas ir švelnumas. Net nepritarimas – tylus ir geranoriškas.

Mylintis žmogus nevaidina daugiau žinančio, nesusireikšmina, nežemina: “Na matai, tu pati (s) kalta (s), tau reikia kažką su savimi daryti.. Tu nežinai ko nori.. Gydykis..“ Ne, mylintis žmogus niekada taip nepasakys.

Jis to nepasakys, nes tausoja tavo jausmus. Jei tu pyksti, reiškia, tau negera, ir jis tai supranta. Nuramins: “Viskas gerai, aš tave myliu.“ Jis negilins tavo skausmo, nes jam skauda taip pat, kaip ir tau. Mylintys žmonės gerai jaučia vienas kitą.

“Mylimas žmogus turi būti laimingas“. Toks suvokimas poroje – tarsi sveikų santykių cementas. Mylintiems žmonėms taip natūralu padėti įgyvendinti abiejų siekius, vystyti talentus, suprasti ir palaikyti sudėtingose gyvenimo situacijose.

Ir jei kažkas skaudina tave, reiškia, jis nesigilina į tai, ką tu jauti. Jam tai nesvarbu. Jei jam nerūpi tavo siekiai ir talentai, reiškia, tavo laimė jam nerūpi. Jei jo nejaudina tavo pergyvenimai, reiškia, jis abejingas tau. Galbūt, jis dar nesubrendo harmoningiems santykiams?

Ir jei tu negali bendrauti su artimu žmogumi, kaip norėtum, kad bendrautų su tavimi – reiškia, tu dar neturi artimo žmogaus. Nes artimumas – tai harmonija bendravime. O visa kita – tai tiesiog harmonijos išdava..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Senieji Mokymai apie giminės jėgą

Šiuolaikinių žmonių visuomenė suskaldyta, supriešinta, praradusi vienybės pojūtį, ir tai liečia ne tik valstybių ar žmonių tarpusavio santykius, bet ir giminės santykius.

Žmonės dabar domisi savo protėviais dažniau tam, kad atrastų kilmingų giminaičių ir kad tai suteiktų jiems priežastį pasididžiuoti prieš kitus. Tuo tarpu santykiai su gimine, net su artimiausiais žmonėmis, neretai yra šalti arba savanaudiški – tai vartotojiško gyvenimo, susvetimėjimo ir priešiškumo visuomenėje pasekmės.

Tačiau žmogus be ryšio su gimine, be jos palaikymo – tarsi medis be šaknų. Ryšys su gimine yra subtilus, galintis suteikti pilnatvę ir gyvenimo jėgų. Jei žmogus to ryšio atsisako – nesvarbu, sąmoningai ar ne – atsiriboti nuo tam tikros savo giminės energetinės struktūros iš protėvių patirties, su kuria jis yra susietas ir kūnu, ir dvasia, jis negali.

Kiekvienas naujai gimęs žmogus giminėje – ilgos, nenutraukiamos grandinės dalis. Giminėje gali būti įvairių žmonių – dorų ir nedorų, tačiau kiekvienas naujas giminės narys gali kardinaliai pakeisti giminės energetinę struktūrą ir į gerą, ir į blogą pusę, kuri neišvengiamai veiks ir ateities kartas.

Žinios apie giminę ir ryšiai su ja – žmogaus dvasinės brandos, atsakomybės ir sąžinės klausimas. Galima atsiriboti nuo giminių, galima su jais nebendrauti, bet negatyvus ir net neutralus nusiteikimas jų atžvilgiu neapsaugos nuo tęstinumo giminėje – ir pats žmogus, ir jo vaikai gali paveldėti netikėtų charakterio bruožų ir nesuprasti: iš kur tai, į ką jie atsigimė?..

Todėl reikia domėtis savo protėvių gyvenimo istorijomis, jų talentais ir savybėmis, o taip pat palaikyti gerus santykius su artimais žmonėmis ir jokiu būdu jų nebloginti – tai padeda ne tik suprasti protėvių poelgių motyvus, bet ir išgryninti, atnaujinti giminės liniją ir sąmoningai formuoti pozityvius, dorus savo vaikų bruožus asmeniniu pavyzdžiu.

Mūsų protėviai gerai žinojo giminės tęstinumo papročius ir jų laikėsi, nes savo gyvenimu patyrė, kad tai yra teisinga ir duoda gerus rezultatus – palaiko vienybę tarp šeimos ir giminės narių, sutelkia sunkią akimirką ir išsaugo dvasines bendražmogiškas vertybes ir patirtį, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Dorovė, vienybė, geranoriškumas, meilė, pagarba, rūpestis kiekvienu giminės nariu, bendri vienijantys tikslai ir bendra visų gerovė buvo laikomi savaime suprantamais, nes žmonės vadovavosi sveika nuovoka ir patirtimi. Jie gerbė vyresnius, bendrai augino vaikus, palaikė jaunimą, susitelkdavo bendriems darbams, padėdavo sunkiu metu, ruošdavo bendras šventes, dalindavosi ir džiaugsmu, ir rūpesčiu.

Vienas iš pamirštų papročių, kuris sujungdavo kelių kartų žmones – tai šeimos ir giminės narių palaiminimas: tarsi nematoma giminės apsauga, gerumo palinkėjimas. Laimindavo visus giminės narius kasdien, tiesiog gerai dienai. O paprašyti vyresniųjų giminės narių ar protėvių palaiminimo prieš svarbius gyvenimo įvykius buvo savaime suprantamas dalykas – tai suteikdavo stiprybės ir pasitikėjimo.

Ir tai ne mistika ar kažkokios atgyvenusios senienos – giminės papročiai buvo perduodami iš kartos į kartą, nes padėjo išsaugoti viską, kas suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę. Tik dori ir dvasingi žmonės laimingi, tik turėdami bendrus vienijančius tikslus žmonės jaučiasi svarbūs ir reikalingi.

Taigi – negalima net galvoti blogai apie artimus žmones, nekalbant jau apie apkalbas, kenkimą ar piktavališkumą jų atžvilgiu. Kaip ir kaltinti tėvus ar kitus gimines dėl nederamo elgesio – verčiau pabandyti suprasti, kokiose sąlygose jie augo ir gyveno, kokie buvo jų elgesio motyvai. Ir – atleisti, apsivalyti, tuo pačiu išrišant neapykantos, kaltės, pykčio mazgus giminės struktūroje ir nutiesiant ateities kartoms tyrą ir šviesų kelią.

Pakanka vieno dvasingo ir šviesaus žmogaus giminėje ir jo nuoširdaus noro keisti ir gerinti giminės santykius – ir visa giminė gauna impulsą atsigauti ir apsivalyti. Kiekvienas žmogus gali apsispręsti tapti tokiu gerumo ir harmonijos švyturiu savo giminėje ir sukurti tvirtą vienybės pagrindą visiems.

Žmonės negali būti laimingi, kai elgiasi negatyviai – nekenčia, pykstasi, kenkia kitiems – ir tai liečia ne tik giminę, bet ir visą žmoniją. Tačiau norėdami didelių, reikšmingų ir pozityvių pokyčių visai žmonijai, mes turime harmonizuoti santykius ir savo artimiausioje aplinkoje – šeimoje ir giminėje.

Harmonija šeimoje ir giminėje ir yra tie maži žingsneliai į mūsų didelį bendrą tikslą – harmoniją visoje Žemėje. Mylėkime ir branginkime vieni kitus 🙂 ..

Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gyvenimas

Svarbiausia – gyvenimas.

Ir kol tu gyvas, įmanoma absoliučiai viskas.

Ištaisyti ir pataisyti arba, atvirkščiai, išmesti tai, kas nereikalinga.

Nutraukti varginančius santykius ir drąsiai žengti į naujus.

Nudažyti ir nubalinti viską, kas juoda, nusišluostyti ašaras ir nusišypsoti – iš pradžių gal ir su liūdesiu, bet paskui šypsotis nuoširdžiai, nes gyvenimas iš tiesų pradeda džiuginti.

Parašyti arba paskambinti tiems, ką brangini ir ištrinti iš savo telefono tuos numerius, kuriais jau nesinori skambinti niekada.

Išeiti į gamtą, ir, įkvėpus pilnus plaučius šalto gaivaus oro, nusijuokti.

Būti pasiruošus didžiulei laimei, o kol kas džiaugtis kiekviena smulkmena:  tyliai krentančiomis snaigėmis ant tavo plaukų ir puodeliu karštos kavos.

Svarbiausia – gyvenimas ir didelė meilė jam. Juk kai jį myli – jis būtinai atsako tuo pačiu.

Pagal Alinos Jermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Toks paprastas stebuklas..

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris padės kažkam vėl patikėti savimi.

Tu sugrąžinsi jo pasitikėjimą savimi, sugrąžinsi jo šypseną, padėsi jam išskleisti sparnus ir vėl pakilti.

Tu būsi tuo žmogumi, kuris parodys, kad jis gali daug daugiau, nei jis manė.

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris apšvies viską, ką jis slepia giliai savyje.

Tapsi jam fakelu tamsoje. Tapsi tuo, kas paims jį už rankos ir atsargiai išves iš painaus baimių labirinto, kuriame jis pasiklydo.

Vieną dieną tu tapsi jo šypsenos priežastimi.

Tu būsi jo laimės, juoko ir džiaugsmo ašarų priežastimi.

Tu tapsi tuo, kas padės jam pamatyti kažką gero kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Kas primins jam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse.

Vieną dieną tu tapsi iš karto viskuo, ko jis taip ieškojo. Jo draugu. Jo meile. Jo bendraminčiu. Jo nuoširdžiu klausytoju ir pašnekovu. Žmogumi, kurio, kaip jam atrodė, jis niekada nesutiks.

Tu padėsi jam vėl tapti savimi. Padėsi jam atrasti savąjį “aš“. Įkvėpsi jį kurti, tobulėti ir atskleisti geriausias jo savybes.

Tavo dėka jis jau nesislėps savo nepasitikėjimo kiaute. Jis atgaus drąsą, vidinę laisvę ir stiprybę.

Vieną dieną tu padėsi jam patikėti, kad meilė yra. Meilė – tyra, šviesi ir besąlygiška. Kad meilė visada vienija ir harmonizuoja.

Ir jis pajus, kad tikroje meilėje nėra ir negali būti nieko, kas žeidžia ar griauna. Jis pajus, kad meilė išlaisvina geriausias žmonių savybes ir sujungia kurti gėrį.

Ir todėl vieną dieną įvyks stebuklas – tu pamatysi, kad padėdamas įžiebti kitam žmogui jo vidinę šviesą, tu sustiprini ir savo vidinę šviesą, o jūsų abiejų susiliejusi šviesa tampa kelrodžiu švyturiu kitiems žmonėms..

Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta toks paprastas stebuklas – vieną dieną į jo gyvenimą ateina žmogus, kuris padeda jam tapti savimi tikruoju 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Su meile ir dėkingumu

Atgauname jėgas paprasčiausių dalykų dėka…

Tuo, kas po ranka, kas pagal jėgas…

Atveri langą į rytinę spalio žvarbą, įkvepi pilnus plaučius gaivaus nefiltruoto oro, kvepiančio drėgnais lapais, ir paleidi visas savo baimes, kurios tūno tavyje ir trukdo žengti reikiama linkme…

Imi kavą, verdi, nepamiršti įberti į ją ir žiupsnelį druskos, geri pirmą gurkšnį ir pajunti jėgų antplūdį… Vidinis akumuliatorius suteikė pirmą energijos impulsą, pažerdamas žvalių minčių į dar vakar tylėjusią galvą…

Nori kažko ryškaus..

Nori, ir viskas!…

Aš panorau taip, kad nusipirkau oranžinį paltą, kuris niekaip neįsipaišė į mano garderobą… Ir nustebau, nes anksčiau to padaryti niekaip nebūčiau išdrįsusi…

Ir dabar džiaugiuosi jau savaitę, plaukdama linksmu apelsinu per niūrias, ne visada linksmo gyvenimo aplinkybes…

Ir tai nuostabu 🙂 !

Keiti senus maršrutus, nutiesi naujus…

Atveri naujas knygas…

Rašai naujas eiles…

Audringomis savo Likimo tuštumų suvokimo akimirkomis labai daug ką pradedame iš pradžių, mielieji mano…

Ir staiga labai aiškiai pamatai, kad visi meilės ryšiai, kuriuos tu palaikai, yra abipusiai…

Visi, ką tu myli ir brangini, lieka su tavimi, dosniai dalindami tau savo palaikymą, rūpestį, gerus žodžius…

Rankos, kurios tave apkabina, nepaleidžia tavęs net tuomet, kai tu užsidarai savyje…

Žmonės, pas kuriuos tu skubėjai su pagalba, dabar skuba pas tave, norėdami padėti…

Tai veikia… Ne apykaitos dėsnis, o DĖKINGUMO DĖSNIS, kurio mane mokė nuo pat vaikystės…

Ir aš dėkinga…

Todėl kad gyventi su meile ir dėkingumu – reiškia turėti priešnuodį nuo bet kokių fizinių ir emocinių negandų.

Ir tai yra šviesioji gyvenimo pusė…

KAI ESI ŠVIESIOJE GYVENIMO PUSĖJE – NUO TAVĘS NUBYRA TIK TAI, KAS PRIKLAUSO TAMSIAJAI…

Ir atvirkščiai…

Tai reiškia, kad viskas teisinga… Visi sukrėtimai, visos nesėkmės, net griūtys gyvenime parodo, kad tu buvai ne ten, kur turi būti… ne su tais, su kuo turėtum… ir užsiėmei ne tuo, kas buvo būtiniausia…

Viskas tęsiasi… ir tęsis tol, kol MES to norime, bet ne todėl, kad KAŽKAS nuspręs, kad gali tai nutraukti… Negali…

Tegul nauja diena įkvepia mums naują viltį!

Stiprybės mums visiems!..

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt