James Everingham – Guardian

Reklama

Rudeniniai žmonės

Rudeniniai žmonės.. Šių keistuolių nuotaika keičiasi daugybę kartų per dieną.

Ryte, gerdami arbatą iš savo mėgiamo puodelio, rudeniniai žmonės jaučia palaimą, žvelgdami į tylų rūką už lango. Širdyje ramybė ir džiaugsmas.

Bet kai išeina į gatvę, į veidą plūsteli skambi gaiva ir vėsa. Dabar melancholiški tyleniai kupini įkvėpimo ir idėjų – svarsto, planuoja dieną, savaitgalį, rudenį..

Akys.. Rudeninių žmonių akys dažnai su liūdesio atspalviu. Tiesiog dažni lietūs ir pilkas dangus apgaubia lengva melancholijos skraiste, kuri nukrenta, vos įžengus į jaukius šiltus namus..

O štai rudeninėms moterims, kaip taisyklė, labai patinka šalikai. Vilnoniai ir šilkiniai, ilgi ir trumpi, siauri ir platūs, ryškūs ir pasteliniai, kvepiantys kažkokiomis gaiviomis vasaros žolelėmis, kurias sudžiovinusios jos padeda į spintą..

Ir dar šie nuostabūs žmonės mėgsta prisiminimus apie ryškias akimirkas: pasivaikščiojimus po rudeninį mišką, išvykas grybauti, jaukius rudens vakarus su artimaisiais, ilgus pokalbius su draugais ir kvapnią žolelių arbatą..

Jie tikri burtininkai, tie rudeniniai žmonės, jie moka sukurti paprastą stebuklą iš rudens spalvų, lietaus ir vėjo, bendravimo džiaugsmo ir obuolių pyrago aromato..

O su pirmosiomis snaigėmis rudeniniai žmonės lėtai ir tyliai.. virsta žieminiais.. Šaltuko gaiva ir šokančios snaigės jau žada naują – baltą ir tyrą laimę..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Praregėjimai (70)

Melas panašus į reklamą – graži pakuotė, viliojančios antraštės, daug pažadų.. O iš tiesų – tai tik išoriniai įspūdžiai, kurie pritraukia mūsų dėmesį, sujaukia vidinį pasaulį ir sekina gyvenimo energiją.

Meluojantis žmogus, pats to nesuvokdamas, apgaudinėja ne tik kitus, bet ir save. Jis taip pat sukuria savyje vidinį disbalansą, kai pojūčiai nesutampa su mintimis, o mintys nesutampa su žodžiais.

Žmonės meluoja galvodami, kad tiesa nematoma ar nežinoma kitiems. Tačiau meluodami jie nesuvokia, kad iškreipia realybę, todėl anksčiau ar vėliau tiesa sugrįš su tokia jėga, su kokia buvo iškreipta.

Viskas, kas grįsta melu – galiausiai subyra.

************

Visa šiuolaikinė informacinė erdvė perpildyta pasakojimais apie nusikaltimus, konfliktus, karus, pinigus, kainas, madas, paskalas, intrigas. Ir taip mažai kalbama apie vienybę, harmoniją, taiką, meilę, bendrus tikslus visų gerovei, kūrybinį bendradarbiavimą..

Žmonės skaito ir kalba apie tai, kas sudaro itin negatyvų foną ir nepastebimai veikia jų psichiką, formuoja nuomonę ir pasaulėžiūrą. Negatyvus fonas skatina vidinę įtampą ir agresiją, kuri įtakoja žmonių elgesį – jie tampa pikti, egoistiški, pavydūs, kerštingi, gobšūs.

Taip žmonės pradeda vadovautis informacinės erdvės formuojamais elgesio šablonais: jie kovoja, konkuruoja, meluoja, gyvena vartotojišką gyvenimą, kaupia daiktus, siekia valdžios.. Ir daro visa tai su azartu, prarasdami sveiką nuovoką.

Tuomet ir tai, kas nežmoniška, nesąžininga, neteisinga tampa “normalu“, nes gyvendami negatyviomis nuostatomis, žmonės neigia dvasines vertybes, kurios atrodo jiems tarsi sentimentalios fantazijos.

Tačiau būtent dvasinės vertybės – tiesa, taika, meilė, vienybė, lygybė, darna – gali sugrąžinti žmonėms sveiką nuovoką, pajusti gilų ryšį su aplinka ir atsakomybę už mūsų visų bendrą ateitį.

Todėl turime atmesti tai, kas trukdo mums būti vieningais, gyventi harmonijoje ir pripažinti pagaliau, kad: nenormalu yra meluoti, vogti, kariauti, žeminti ir išnaudoti kitus, niokoti gamtą, skriausti silpnus, parazituoti..

Kai visuomenė pradeda vadovautis dvasinėmis vertybėmis – pasidaro tiesiog neįmanoma ir nereikalinga daryti tai, kas gali pakenkti visuotinei gerovei ir harmonijai.

************

Nušvitimas – ne kažkokia praktika ir ne ypatingas gebėjimas. Visi žmonės gimsta su vidine šviesa, kurią mes vadiname dvasingumu.

Nušvitimas – tos vidinės šviesos, dvasingumo atvėrimas, kurį aptemdo negatyvūs sociumo mąstymo ir elgesio šablonai.

Jei pradedame jais vadovautis – mūsų gyvenimas yra orientuotas tik į išorę: įspūdžius, daiktus, malonumus, turtus, šlovę, valdžią..

Bet kai tik pažvelgiame į savo vidų ir atveriame savo prigimtinę dvasinę šviesą – tampame nušvitusiais, nes nuolat skleidžiame savo vidinę šviesą, harmonizuodami viską, su kuo susiduriame..

************

Daugumai žmonių, žengiančių dvasinio augimo keliu, iškyla natūralus klausimas: ar reikalingas jiems Mokytojas? Ir atsakymas yra vienareikšmiškas: taip, Mokytojas reikalingas!

Tačiau.. tikrasis ir pats geriausias Mokytojas – mūsų vidinė dvasinė esybė, mūsų vidinė šviesa.

Bet gali būti ir kiti Mokytojai – tai žmonės, kurie įkvepia savo pavyzdžiu, kurie padeda pažinti save, kitus žmones ir gyvenimą, ir – pats gyvenimas.

************

Didžiausias skurdas, didžiausia bėda, kokia tik gali būti gyvenime – tai gyvenimas be Meilės.. Galima sakyti, kad mylintis žmogus gyvena rojuje, o žmogus be Meilės gyvena pragare.

Mylėkime.. kurkime rojų savo gyvenimu 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Tikra laimė ateina mažais žingsneliais

Jei žmogus nori sulieknėti, tuomet prigimtis sako jam, kad tam reikia laiko, sąmoningumo ir pastangų. Bet jei jis nori padaryti tai greitai, ir, pageidautina – tiesiog dabar, tuomet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam plastinę chirurgiją ir liposakciją.

Ir niekas nepasako žmogui, kad tuo metu jis panašus į trejų metų vaiką, kuris užsimanė saldainio, kad patenkintų šios minutės užgaidas, bet negalvoja apie pasekmes.

Jei žmogus nori didinti sąmoningumą, tuomet dvasinės praktikos jam siūlo daug būdų tai pasiekti. Meditacijos, savęs suvokimas, gyvenimo stebėjimas. Bet jei žmogus nori tai padaryti greitai, ir, pageidautina – dabar, tuomet jis ieško cheminių preparatų, stebuklingų piliulių ar kvaišalų.

Ir niekas jam nepasako, kad toks sąmonės plėtimas ne savo jėgomis iš pradžių iškelia į iliuzines aukštumas, bet paskui nubloškia giliai žemyn. Niekas neperspėja, kad tokia stimuliacija atima žymiai daugiau, nei duoda.

Jei žmogus nori kažkur greitai nuvažiuoti, tuomet jo biologinis kūnas sako jam, kad pilna aklimatizacija po ilgos kelionės įvyksta tik per tris savaites. Bet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam automobilį, traukinį ir lėktuvą. O darbdaviai – dviejų savaičių atostogas.

Ir tai reiškia, kad galima kažkur nuvykti fiziškai, tačiau taip ir nepajusti poilsio pilnatvės, nes tiesiog nesuspėsite.

Jei žmogus nori artimų santykių, tuomet psichologija sako, kad labai svarbus yra pažintinis laikotarpis ir pakankamas laikas tam, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą. Turi būti saugumo pojūtis. Palaipsniui formuojamas pasitikėjimas ir pagarba, kad būtų pagrindas artimiems santykiams.

Tačiau šiuolaikinė bendravimo kultūra siūlo socialinius tinklus be artimumo ir saugumo, kur dar labiau svetimėja vieniši žmonės. Greiti intymūs santykiai be įsipareigojimų.

Ir niekas neperspėja, kad tai suteikia tik laikiną pasitenkinimą, bet nesuteikia laimės.

Viskas, kas daroma greitai, turi savo pasekmes. Greiti angliavandeniai, greiti stimuliatoriai, greitos pažintys ir greiti pokyčiai. Jie gali duoti greitą rezultatą, bet atims daugiau, nei duos.

Tikra laimė ateina mažais, neskubiais žingsneliais, paversdama kiekybę į kokybę. Ir vieną dieną tu suvoki, kad jau gyveni savo svajonėje. Tik reikia kažką nuveikti. Suprasti ir išbandyti. Pritaikyti ir pajusti. Išeiti už savo komforto zonos ribų.

Tuomet tai bus tavo, pelnyta ir aišku. Tuomet nebus baimės, kad tavo laimė išslys iš tavo rankų dėl nežinomų priežasčių, nes tu žinosi kiekvieną laiptelį, vedantį į ją. Tuomet ji tikrai bus tavo.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės, jaukios rudeniškos šilumos mums visiems 🙂 !

Kurkime harmoniją..

Harmonija mūsų gyvenime – tai kiekvienos dienos praktika, mielieji…

Praktika, o ne teorija…

Nepakanka apie harmoniją kalbėti ir skaityti, reikia kurti ją savo gyvenime…

Iš pradžių disciplinos lygmenyje – kai stebi ir valdai savo naują elgesį, mintis ir besikeičiantį savo gyvenimo būdą… O vėliau tai jau tampa gyvenimo būdu…

Keista, kad dauguma galvoja, jog neįmanoma šito išmokti, tačiau tuo pačiu kažkur labai gerai išmoko visko, kas palaipsniui griauna jų gyvenimą, santykius, artimus ryšius…

Juk tai nėra įgimta – pilti purvus ant artimųjų galvų, laužte laužtis į uždarytas duris, agresyviai reikalauti meilės…

O čia – nuostabios, įkvepiančios, kuriančios meilę, draugystę ir laimę naujos sąlygos, bet – sunku…

Ar tiesiog sunku pradėti?

Pradėkite!

Tikrai verta…

Ir tai milijonus kartų geriau, nei įklimpus negatyvume isteriškai tvirtinti, kad laimingų žmonių nebūna…

Galima ir tuo tikėti – niekas nedraudžia…

O galima gyventi visiškai kitaip..

Pasiklausus savo širdies – kaip…

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Ypatinga misija

Empatai tokie ypatingi – tyros širdies, atsakingi, sąžiningi.. Jų išskirtinės savybės – būties vienybės pojūtis, jautrumas neteisybei ir kitų kančiai.

Ir kol pasaulyje yra bėdos ir nelaimės, kol kenčia žmonės ir gyvūnai, kol niokojama Žemė – empatai taip pat išgyvena vidinės būsenos svyravimus, liūdesį ir.. nenumaldomą troškimą padaryti šį pasaulį geresniu: padėti, išgelbėti, įkvėpti, skleisti gėrį ir harmoniją.

Jie visa savo esybe suvokia, kad be visuotinės laimės būti laimingi jie tiesiog negali. Bet ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio dėl savo jautrumo jie taip pat negali.. Jų jautrumas kitų bėdai gali būti stiprus ir net sekinantis, ir neretai dėl jiems dar nežinomos priežasties – kažkur pasaulyje bėda ar nelaimė, o empatus dėl to jau pradeda kankinti vidinis nerimas.

Melo, išnaudojimo, savanaudiškumo, prievartos, veidmainystės, godumo, agresijos, pažeminimo, socialinio neteisingumo sąlygos empatams yra tikras pragaras. Net nukeliavę į tolimiausius, negyvenamus planetos kampelius jie neatgauna vidinės ramybės. Tačiau bent trumpam jie jaučia poreikį vienatvei, kad atgautų vidinę pusiausvyrą.

Kur jie bebūtų, visa savo esybe jie jaučia tai, kas vyksta pasaulyje. Todėl neleidžia sau ilgų atsiribojimų, nes prigimtis juos veste veda ten, kur reikalinga pagalba ir palaikymas – tokia jų misija Žemėje.

Jie tylūs taikdariai, patikimi pagalbininkai, ištikimi draugai, mylintys tėvai ir sutuoktiniai. Empatai nuoširdžiai džiaugiasi kitų laime, o savo didingą tikslą – visuotinę laimę – įgyvendina po žingsnelį savo artimiausioje aplinkoje. Šalia jų žmonės visada pasijunta saugiai ir jaukiai, visus įkvepia empatų nuoširdumas ir geranoriškumas.

Ir nors tai nelengva misija, ir kartais (ypač egoistams) atrodo neįvykdoma, tačiau tik skleisdami gėrį, tik harmonizuodami šį pasaulį empatai jaučia vidinę pilnatvę, tik tai suteikia prasmę jų gyvenimui.

Tokių neabejingų, nuoširdžių žmonių galima sutikti visur, net ten, kur sutikti nesitikime, bet visų jų išskirtiniai bruožai – atsakomybė, geranoriškumas ir nuoširdus pasiryžimas padėti, geriausiai išspręsti bet kokią situaciją.

Ir kokia laimė, kad tokių žmonių vis daugiau ir daugiau! Kartais jie net patys nesuvokia, kad jie ir yra tie tylūs taikdariai ir geradariai, nes jie visada kuklūs.. Juk daryti gerus darbus visų gerovei jiems taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti, jie to tiesiog nesureikšmina.

Ir žinote, ko gero, pats Kūrėjas atsiuntė empatus į Žemę su ypatinga misija tam, kad visi aplinkui ne tik prisimintų, bet ir pamatytų tikrąją dvasingumo ir žmoniškumo išraišką mūsų kasdieniniame gyvenime.

Kad žmonės pamatytų jų gerus darbus ir įsitikintų: gerumas išsklaido blogį, gerumas mus suvienija geriems darbams visų labui.

Ir kad būtų šie nuostabūs žmonės evoliucijos šaukliais, kad įkvėptų kitus ir padėtų kiekviename sutiktame žmoguje įžiebti jo paties vidinę šviesą 🙂 .