Praregėjimai (3)

* Kartais žmonės viską tik dar labiau supainioja, nors dauguma supranta, kad turi augti dvasiškai ir tobulėti: jie semiasi žinių psichologijoje ir ezoterikoje, klausosi daugybės paskaitų, svajoja apie sąmoningumo augimą ir nušvitimą.

O šalia – didžiulė gyvenimo erdvė, “praktikos laukas”: šeima, vaikai, darbas, namai, tėvai, giminės, kaimynai – kurioje retas bando pritaikyti tas visas žinias. Vietoje to jie pradeda teisti bei aršiai mokyti gyventi kitus.. (Ošo)

* Laimę žmonės dažniausiai tapatina su daiktais, turtais ir paverčia tai malonumo sinonimu. Be abejonės, pasaulis pamišo dėl vartojimo, ir žmonės patiria pasitenkinimą nuo pačio daiktų pirkimo proceso, galvodami, kad tai suteikia jiems laimę.

Jie neturi valios ir gebėjimo savarankiškai mąstyti, jiems, lyg narkomanams, reikalinga eilinė laimės iliuzijos dozė. Ir jie pasiryžę dėl to paminti moralę – kad bet kuria kaina gautų tai, ko taip trokšta. (Dario Salas Sommer)

* Reklamos specialistai puikiai žino, kaip galima lengvai paveikti vartotojų motyvaciją, žadėdami patenkinti žmonių giluminius, paslėptus poreikius.

Todėl kartu su prekėmis jie “parduoda”: emocinį saugumą, asmeninio reikšmingumo patvirtinimą, kūrybinę realizaciją, meilės objektą, pasitenkinimą, valdžios pojūtį, priklausymo kažkokiai grupei pojūtį, amžinybės pojūtį.

Tai patvirtinti manipuliacijos pasąmone būdai (arba paklausos stimuliavimas), kuriems retas gali atsispirti. (V. Pakkard)

* Žmogus, kuris išsilaisvino nuo egoizmo, išmoko besąlygiškai viską (gamtą, žmones, gyvūnus..) mylėti kaip Kūrėjas, lyg savo vaikus – toks žmogus užbaigia savo evoliuciją ir tampa tobulu.

Tai reiškia, kad jis išlaikė visus egzaminus Žemėje ir pasiekė amžiną palaimą, amžiną tobulą laimę ir amžiną meilę. Tai ir yra šventi, nušvitę Žmonės. (Buda)

* Jei žmogus “pamiršta” savo įsikūnijimo tikslą, tuomet jo dvasia verčia kūną sustoti ir pakeisti judėjimo kryptį, siųsdama gyvenimo ženklus ir išbandymus.

Na, o laimė – vidinė būsena, kai žmogus jaučia, kad eina į numatytą tikslą tiesiausiu keliu – mylėdamas, per Meilę. (D. Krišnamurtis)

* Žvelgdami į atskiras detales, visumos neįžvelgsime. Žmonėms sunku patikėti, kad vyksta teigiami pokyčiai, kai žiūri į atskirus įvykius. Tačiau kai žvelgiame į visumą, galime pamatyti: žmonija bunda ir pagaliau sveiksta!

Tai panašu į vaistų vartojimą ligos atveju – juk iš esmės, vaistai yra nuodai mažomis dozėmis. Vieni žadina miegančius organizmo rezervus, kiti šalina toksinus, treti naikina parazitus.

O visas organizmas tuo metu patiria stresą, blogai jaučiasi.. Ir jei žiūrėsite į atskiras kūno dalis, jūs nesuprasite, kas vyksta, bet visas organizmas sveiksta!

Taip ir su žmonija: tai sveikimo procesas, ir ne paskutinė piliulė, kurią teks išgerti, kad pasveiktų. Bet jei tai suprantate, tuomet ramiai reaguosite į šalutinius poveikius nuo vaistų.

Jūs tiesiog adekvačiai išgyvensite tą diskomfortą, suprasdami, kad aukšta temperatūra – tai ženklas, kad imuninė sistema veikia!

* Pasaulis turi susivienyti. Mūsų pasauliui atėjo laikas nustoti kvailinti save ir suprasti, kad vienintelė žmonijos problema – tai meilės trūkumas.

Pats greičiausias būdas žmonijai atsidurti meilės, rūpestingumo ir dėmesingumo pasaulyje – pamatyti visą žmoniją kaip savo šeimą.

Pats greičiausias būdas pamatyti visą žmoniją kaip savo šeimą – neatskirti savęs nuo kitų. (N. D. Walsch)

(Parinko ir vertė – ruvi.lt)

XXI amžiaus moralė

Dario Salas Sommer – mūsų laikų humanistas, tyrinėtojas, filosofas, rašytojas. Jo knyga “XXI amžiaus moralė” – svarbus informacijos šaltinis kiekvienam, norinčiam suprasti mūsų dienų realybę, žmonijos evoliucijos problemas ir perspektyvas.

Mintys iš šios knygos:

* Vienintelis dalykas, kuris daro žmogų žmogumi – moralė, aukštas sąmoningumas. Moralė – Gamtos dėsnių kodeksas, leidžiantis pasiekti tobulumą ir harmoniją su savimi, žmonėmis, Gamta, Visata.

* Moralės sąvoka mūsų kultūroje ribota ir nesusieta su Gamtos dėsniais – moraliu skaitoma “kažkas” tam tikroje situacijoje tam tikru istoriniu laikotarpiu.

* Šiuo metu daugumai žmonių nežinoma tikroji moralė, pagrįsta Gamtos principais ir Kosminių dėsnių veikimu, kurie yra už žmonijos istorijos rėmų. Šie dėsniai – tai aukščiausias mechanizmas, kuris palaiko visą Kūriniją.

* Moralės fizika aš vadinu mokslą, kuris moko sąmoningai, laisvu noru sąveikauti su Gamta, Visata vardan aukščiausios visų gerovės, vystant kiekvieno žmogaus tobulumą.

* Aukščiausia gerovė – tikrosios laimės šaltinis – atsiveria žmogui, kai jis laikosi tam tikrų taisyklių, taiko jas gyvenime ir mato teigiamus savo veiksmų rezultatus, kurie motyvuoja jį laikytis šių taisyklių.

* Tikrosios elgesio normos nėra kažkieno sugalvotos – jos įrašytos Gamtos atmintyje, o pamatyti ir suprasti jas galima tik pasiekus aukščiausią sąmoningumą.

* Žmonės elgiasi neteisingai tik todėl, kad nesupranta gėrio ir blogio prigimties ir nesugeba atsisakyti subjektyvių pažiūrų ir asmeninės naudos. Todėl žmogus neturi tvirtų moralinių nuostatų, o jo elgesys pajungiamas egoistiniams interesams, aistringiems troškimams ir momentinei iliuzinei gerovei.

* Kai žmonės neskiria, kas yra gerai, o kas – blogai, moralės ribos išsitrina, o elgesio taisyklės pasidaro netvirtos, nepastovios ir tampa manipuliacijos priemone.

* Žmonės nuolat susiduria su situacijomis, kai turi padaryti pasirinkimą iš moralinio požiūrio taško, tačiau negali, nes neturi aiškaus suvokimo apie tai, kas iš tiesų yra teisinga. Ir tai liečia visus.

* Laimės ir gėrio paieškose žmogus priima iliuzijas už realybę ir todėl dažnai nuklysta nuo kelio, puldamas į nuodėmes ir degradaciją.

* Šiuolaikiniam gyvenimui charakteringa integracija į visokias masines organizacijas: politines partijas, sportinius klubus, religinius judėjimus, asociacijas, sąjungas. Jose nėra laisvo pasirinkimo, žmogus įtraukiamas į šabloninį, mechaninį, užprogramuotą elgesį ir tampa minios dalimi.

* Minia neturi moralės, nes neturi savo mąstymo, gebėjimo skirti gera nuo blogo ir atsakomybės. Vidutinybė – minios charakteristika, reguliuojanti jų elgesį. Tapęs minios dalimi, žmogus praranda individualumą, gebėjimą savarankiškai mąstyti ir nusileidžia keletu pakopų žemyn evoliucijos laiptuose.

* Žiniasklaida – galinga jėga, vienijanti žmones į minią: net esantys toli vienas nuo kito žmonės gauna vienodą informaciją, kuri sujungia juos mąstymo šablonais bei moko pasyviai priimti viską, kas sakoma ir rašoma. Tuo pačiu temdo žmonių sąmonę, sveiką nuovoką ir mažina gebėjimą savarankiškai mąstyti.

* Mechaniškas, stereotipiškas elgesys tapo norma ir atbukino aukščiausius žmogaus gebėjimus, neleisdamas teisingai vertinti įvykius ir reiškinius. Pratinami prie banalumo ir vidutinybių, žmonės praranda suvokimą apie tai, koks iš tiesų turi būti žmogus.

* Visuomenė pažeista veidmainiškumu ir savanaudiškumu, kurie giliai įsišaknijo žmonių protuose ir neleidžia pamatyti akivaizdžias tiesas, nes jos prieštarauja visuotiniam socialiniam maskaradui.

* Dabartiniu pasaulinės istorijos metu mums, kaip niekada anksčiau, būtina ateiti prie vieningo moralės suvokimo. Tai įmanoma tik tuomet, jei laikysimės moralės dėsnių, kurių pagrindas – neginčijama ir akivaizdi aukščiausia visų gerovė.

* Jei suprasime, kas yra tikroji moralė, tuomet galėsime įveikti mūsų ydas bei trūkumus ir neeikvoti energijos tam, kad slėptume juos, tarnautume jiems ar gintume nuo kritikos. Mes išmoksime savarankiškai vertinti save ir pasaulį. Turėdami moralę, turėsime vystymosi ir tobulėjimo orientyrus ir priemones.

* Aukščiausia sėkmė – tai dvasinė, o ne socialinė sėkmė. Nėra alternatyvos dvasiniam vystymuisi. Tikrąją evoliuciją gali vykdyti tik dvasinė žmogaus esybė, kuri skleis gėrį į žemišką materialų pasaulį.

* Žmogus – neizoliuota būtybė, jis daro poveikį ne tik savo gyvenimui, artimiausiai aplinkai, Gamtai, bet ir visam Kosmosui – ir tuo pelno atitinkamą atsaką. Todėl kiekvienas yra svarbus, kiekvienas atsakingas už savo poelgius ir poveikį bendriems procesams.

* Jei visi žmonės sužinotų, kiek daug grožio galima sukurti, kai elgiamės sąžiningai ir tobulai, tuomet liktų labai mažai amoralių žmonių, o teisėjai ir policija būtų reikalingi tik labai retais, išskirtinais atvejais.

* Suvokimas, kad sėkmė ir laimė didžiąja dalimi priklauso nuo moralaus elgesio, suteiks žmogui didžiulę vidinę jėgą, kuri skatins elgtis pagal aukščiausią etiką. Tuomet jis patirs vidinės harmonijos privalumą, kurios ištakos – širdyje, kur nėra pykčio, pavydo, nuoskaudų.

* Moralės fizikos tikslas – sugrąžinti žmones į evoliucijos kelią, kad pasiektume aukščiausią gėrį ir pastovią laimę šiame pasaulyje – kur įsigalės solidarumas, santarvė, klestėjimas, gerovė ir taika, kur nebus atstumtųjų, kur žmogui bus sugrąžintas orumas ir laisvė vystytis ir kurti.

(Parinko ir vertė – ruvi.lt)

Pasaka apie Laimę

– Kodėl išeina Meilė? Ir kur ji išeina? – kartą paklausė savo tėvo mažoji Laimė.

– Ji tiesiog išnyksta, – atsakė tėvas, – jei žmonės nemoka mylėti.

Mažoji Laimė susimąstė: kai ji užaugs – būtinai padės žmonėms būti laimingais!

Ėjo laikas. Laimė užaugo, tapo didelė. Ji prisiminė savo pažadą ir kiek įstengė, padėdavo žmonėms, bet žmonės jos nevertino..

Todėl palaipsniui Laimė iš didelės pavirto į mažą ir silpną. Ji labai išsigando, kad neišnyktų, ir patraukė į kelionę ieškoti būdų pasveikti nuo savo negalios.

Ilgai keliavo Laimė, kol galiausiai visai pasiligojo.. Todėl sustojo pailsėti vešlaus medžio pavėsyje. Nuovargis buvo didžiulis, ir ji užmigo.

Ją pažadino artėjančių žingsnių šnaresys. Laimė atsimerkė ir pamatė varganą sulinkusią senutę – basą, sudriskusiais rūbais, su lazda rankoje.

Laimei pagailo jos, ji kaipmat priėjo prie senutės ir pasiūlė:

– Prisėskite. Jūs, turbūt, pavargote? Jums reikia pailsėti ir atgauti jėgas.

Senutė iš nuovargio smukte susmuko ant žolės šalia medžio.. Kiek pailsėjusi, ji papasakojo Laimei savo istoriją.

– Apmaudu, kai žmonės laiko mane senute.. O juk aš jauna. Mano vardas Meilė.

– Tai tu ir esi Meilė?.. – nustebo Laimė. – Bet man sakė, kad Meilė yra pati nuostabiausia pasaulyje!..

Meilė tik liūdnai pažvelgė į Laimę ir paklausė:

– O koks tavo vardas?

– Laimė..

– Šit kaip.. Man taip pat pasakojo, kad Laimė turi būti nuostabi.

Meilė ištraukė iš savo apiplyšusių rūbų veidrodį ir parodė Laimei jos atvaizdą. Toji, pamačiusi save veidrodyje, graudžiai pravirko..

Meilė atsisėdo šalia ir paguosdama švelniai apkabino Laimę.

– Matai, ką su mumis padarė beširdžiai žmonės.., – kūkčiojo Laimė.

– Žinai, o aš kai ką supratau, – nusišypsojo Meilė, – turime susivienyti: jei būsime drauge ir palaikysime viena kitą, tuomet greitai atgausime savo jėgas ir harmoniją.

Laimė pritardama linktelėjo, nurimo.. Jos sutarė laikytis drauge ir niekada nesiskirti.

Todėl nuo tos dienos ir žmonių gyvenime – jei ateina Meilė, tuomet kartu atkeliauja ir Laimė. O jei išeina – tai taip pat abi drauge..

Ir jei žmonės tai supranta – brangina abi: myli žmones besąlygiškai ir džiaugiasi tuo, ką turi gyvenime.

Nes po vieną jos niekada nevaikšto 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio 😀 !

Praregėjimai (2)

* Vaikas myli gamtą – jį uždaro keturiose sienose; vaikas negali būti be judėjimo – jį privertė sėdėti; jis mėgsta dirbti rankomis – jį pradėjo mokyti teorijų; jis nori kalbėti – jam įsako tylėti; jis nori suprasti – jam liepia mokytis mintinai; jis norėtų pats ieškoti žinių – jam pateikia parinktas žinias..

Ir tada vaikai išmoksta to, ko niekada neišmoktų kitomis sąlygomis – jie išmoksta meluoti ir apsimetinėti. (A. Ferjeras)

* Mokslui žinomi atvejai, kai vaikus augino laukiniai žvėrys – jei tai tęsėsi ilgiau nei keturis metus, vaikas visam laikui tapdavo gyvūnu žmogaus kūne.

Analogiški procesai vyksta su šiuolaikine visuomene: jei žmogų maždaug iki 25-30 metų auklėja “laisva žiniasklaida” – iš jo padaromas “socialinis mauglis”, kuriam nežinomos dorovinės vertybės ir visos savybės, kurios sudaro žmogaus esmę. Todėl jam nekyla klausimas apie gyvenimo prasmę, dar daugiau – toks klausimas jam atrodo keistas..

* Šiuolaikinės visuomenės paradoksai: žmonės kariauja už taiką; dirba, kad ilsėtųsi; užmuša, kad gyventų; geria nuodus į sveikatą..

Vieno žmogaus nužudymas – nusikaltimas, o milijonų nužudymas – tai išorinė politika. Vieno gyvūno nužudymas – tai žiaurus elgesys su gyvūnais, o milijonų gyvūnų žudymas – tai gyvulininkystė.

* Yra toks 5 procentų fenomenas, kurį dabar dažniausiai naudoja manipuliatoriai – kad valdytų, įbaugintų, įdiegtų absurdiškas idėjas.. Jo esmė tokia: jei žmonių grupėje 5 procentai vienu metu pradeda kažkokį veiksmą – likusi dauguma pradeda tai kartoti.

Šio dėsnio veikimą sunku iš karto pastebėti, nes prasideda jis nuo mažumos. Tačiau tai reiškia, kad net stabilios struktūros gali pradėti byrėti dėl nedidelės grupės žmonių veiksmų, ypač – jei tai teisingi, harmoningi veiksmai visų labui.

Apie tai M. Gandis sakė: “Nori gerų pokyčių – pats tapk geru pokyčiu!” Ir įrodė tai savo gyvenimu. Taigi: visada pradėkime nuo savęs..

* Atviros širdies jėga didžiulė. Bet mūsų laikais daugumai žmonių labai sudėtinga atverti savo širdį. Jiems atrodo, kad su atvira širdimi jie bejėgiai, nesaugūs. Tačiau tai – iliuzija, nes būtent atvirumas ir nuoširdumas yra stipriausia palaikanti ir sujungianti žmones jėga.

Atvirumas dovanoja žmogui laisvę būti savimi, o ir kiti žmonės su džiaugsmu atsiliepia į nuoširdumą ir pasitikėjimą jais, nes atvirumas yra pati natūraliausia ir sveikiausia mūsų širdies būsena! Ji turi ypatingą magnetizmą, kurį iš karto pajunta kiekvienas žmogus.

Bet šiandien.. mes vis dar skaitome geru tonu nežiūrėti į tai, ką žmonės nešioja po kaukėmis, todėl labai retai matome tikrąją žmogaus esybę. Ir dėl to retai žiūrime žmonėms į akis, kai sveikinamės, o paklausti, kaip gyvename, automatiškai atsakome: “Gerai!..” (A. Louenas)

* Mes ieškome laimės išorėje: daiktuose, santykiuose, idėjose.. O kai ieškome laimės kažkame išoriniame, pvz., daiktuose, tuomet daiktai įgauna didesnę vertę, nei laimė. Juk išoriniai dalykai tokie nepastovūs: daiktai susidėvi, santykiai nutrūksta, idėjos keičiasi.. Taigi, dėl to mus nuolat lydi kančia, liūdesys, nusivylimas..

Laimė – ne tai, ką galima atrasti ar įsigyti. Ji pati ateina: ji žmoguje, ir atsiveria ji tuomet, kai žmogus yra harmoningoje būtyje: su savimi, su žmonėmis, su gamta. Tada žmogus pats tampa laimės šaltiniu.. (J. Krišnamurtis)

(Mintys iš knygų ir paskaitų, parinko ir vertė – ruvi.lt)

Mintys..

* Greičiausias būdas atrasti save – nustoti mėgdžioti kitus.

* Mūsų įsitikinimai apie tai, kaip viskas turi būti, trukdo pamatyti viską taip, kaip yra.

* Pinigai neturi jokios prasmės, tai tik įrankis manipuliavimui. Todėl labai svarbu suprasti – ką jie gali, o svarbiausia – ko jie negali.

* Kartais naudinga imituoti laivo griūtį, kad iš jo pabėgtų visos žiurkės.

* Niekada nepraraskite kantrybės – tai paskutinis raktas, kuris atrakina duris.

* Trumpiausia instrukcija pradedantiems: PRADĖKITE.

* Kai nežinote, kaip pasielgti – elkitės žmoniškai.

* Beširdžiai žmonės sako, kad visam pasauliui nepadėsi, ir.. nepadeda niekam.

* Dauguma niekada nelėmė istorijos proveržių. Didieji proveržiai – visada mažumos iniciatyva.

* Pasitikėjimas savimi ir įžūlumas – ne tas pats.

* Neįmanoma apgauti širdies. Ir gyvenimo neįmanoma pragyventi, einant vienu metu į dvi puses: į save ir nuo savęs.

* Pažvelkite į skruzdėlyną: nei posėdžių, nei pasitarimų, nei suvažiavimų ar konferencijų.. ir – visi darniai dirba!

* Už pykčio visada slepiasi skausmas.

* Negalvok apie tai, ką pasakys žmonės. Pagalvok apie tai, ką pasakytų Dievas..

* Apie žmogų galima spręsti pagal tai, kaip jis elgiasi su tais, kurie negali būti jam naudingi ir su tais, kurie silpnesni už jį.

* Mes galime turėti pačias naujausias komunikacijos priemones, bet niekas, absoliučiai niekas negali pakeisti žmogaus žvilgsnio.

* Neatiduokite savo vidinio pasaulio mainais į išorinius blizgučius.

* Vienatvė – būsena, apie kurią nėra kam papasakoti..

* Laikas negydo. Gydo tik žmogus, kuris yra šalia.

* Kai yra draugystė, dingsta žodis “vadovauti”. Kai yra pagarba, dingsta žodis “paklūsti”. Kai yra meilė, dingsta žodis “kentėti”.

* Sunkus tik pirmas žingsnis.

* Kuo daugiau meluojame – tuo mažiau suprantame vieni kitus.

* Žmonės niekada nesikeičia į gera per neapykantą, smerkimą ar pyktį. Mes keičiamės į gera per atleidimą, meilę, supratimą.

* Dalis, praradusi ryšį su visuma, negali pamatyti visumos vystymosi logikos.

* Kaip daug žmonių nežiūri nei į praeitį, nei į ateitį, nei į dabartį, jie nemato nei tiesos, nei melo.. Jie žiūri televizorių!

* Pagrindinė taisyklė, kurios reikia laikytis gyvenime – išlikti Žmogumi bet kokiose aplinkybėse.

* Žodžiai, ištarti iš širdies, patenka tiesiai į kito širdį..

* Kuo aukštesnė žmonijos evoliucijos pakopa, tuo daugiau ji siekia vienybės.

* Niekas neturi nuosavybės teisės į žmogų.

* Saugokite savo vidinę dvasinę Šviesą. Visada ir nežiūrint į nieką. Tai Šviesa, pagal kurią jus atras tokios pačio šviesios sielos.

* Supratimas gimsta iš meilės.

* Kuo ramiau viduje, tuo aiškiau išorėje.

* Grožis tikrai išgelbės pasaulį.. Vidinis žmogaus grožis.

* Žvelkite į pasaulį su meile, ir jūs pamatysite meilę..

* Stebuklingi žodžiai, kurie įkvepia gyvenimui: “Aš su tavimi”, “Aš myliu tave”, “Tikiu tavimi”, “Ačiū, kad esi”, “Tu reikalingas man”, “Padėsiu kuo galiu”..

* Pradėkime dieną nuo kažko Gero: geros nuotaikos, geros šypsenos, gero žvilgsnio, gerų minčių, gerų žodžių, gerų darbų.. Ir diena bus gera 🙂 !

Visiems saulėtos nuotaikos 😀 !