Apie skurdą

Šia aktualia mūsų dienų tema – istoriko Rutgero Bregmano pasisakymo TED konferencijoje apžvalga. Pilną pasisakymą anglų kalba galite pažiūrėti čia, o rusų kalba – štai čia.

Savo kalbą istorikas R. Bregmanas pradeda paprastu klausimu: kodėl skurdžiai gyvenantys žmonės priima tiek daug blogų sprendimų? Juk kai kurie duomenys teigia, kad nepasiturintys daugiau skolinasi, mažiau taupo, daugiau rūko ir geria, mažiau sportuoja, nesveikai maitinasi.. Kodėl?

Plačiai žinomas ir M. Tečer šio reiškinio paaiškinimas – skurdą ji pavadino asmenybės defektu. Ir mintis apie tai, kad problema yra pačiuose nepasiturinčiuose žmonėse, priklauso ne tik jai.

Dauguma iš mūsų yra įsitikinę, kad dėl savo skurdaus gyvenimo yra kalti patys nepasiturintys, o kiti prieštarauja, sakydami, kad mes turime juos išmokyti teisingai gyventi ir priimti geresnius sprendimus. Bet visų išvada vienoda: problema yra pačiuose skurstančiuose.

Tačiau pasirodo, kad viskas, ką mes iki šiol žinojome apie skurdą – yra iš esmės neteisinga.

R. Bregmanas tyrinėjo psichologų darbus ir domėjosi įvairiais tyrimais skurdo tema. Jis susitiko ir su šios srities specialistu, profesoriumi Eldaru Šafiru. Profesorius teigė, kad skurdo problema yra žmonių mąstyme, tiksliau – “deficito mentalitete“.

Pasirodo, kai žmonės kažką priima kaip trūkumą, jie pradeda elgtis kitaip, ir nesvarbu, kas tai – laikas, pinigai ar maistas. Ir mums visiems tai pažįstama: tai būsena, kai reikia padaryti labai daug darbų, o mes nieko nespėjame.

Galime šią būseną palyginti su nauju kompiuteriu, į kurį vienu metu paleidžiame 10 sudėtingų programų: jis pradeda dirbti vis lėčiau, paskui atsiranda klaidos, o galiausiai jis ir visai “pakimba“.. Ir ne todėl, kad kompiuteris blogas, o todėl, kad vienu metu jis turi atlikti pernelyg daug.

Nepasiturintys žmonės susiduria su tokiomis pačiomis problemomis: jie priima blogus sprendimus ne dėl savo kvailumo, bet todėl, kad gyvena aplinkybėse, kuriuose kiekvienas priimtų neteisingus sprendimus.

Dabar darosi aišku, kodėl tiek daug kovos su skurdu projektų neduoda jokių rezultatų.. Juk skurdas – ne žinių stoka, o pinigų stoka!

Žymus rašytojas Dž. Orvelas pats asmeniškai patyrė skurdą, todėl remdamasis savo patirtimi, padarė išvadą apie skurdo esmę: skurdas baisus tuo, kad visiškai užbraukia ateitį. Jis stebėjosi, kad žmonėms yra visiškai normalu niekinti ir žeminti tuos, kieno pajamos krenta žemiau tam tikro lygio. Tai mes matome ir šiandien..

Taigi, kyla pagrindinis klausimas – ką galima padaryti?

Šiandien ekonomistai turi keletą sprendimų – padėti nepasiturintiems sutvarkyti klausimus su dokumentais ir laiku jiems išsiųsti priminimus apie mokesčius. Ir tokie sprendimai dabar populiarūs tik todėl, kad beveik nieko nekainuoja..

Tokie “sprendimai“ – tai mūsų epochos simbolis, kai dažniausiai “gydome“ simptomus, ignoruodami pagrindinę problemos priežastį. Todėl kyla klausimas – kodėl mums tiesiog nepakeitus sąlygų, kuriose gyvena nepasiturintys žmonės?

Arba, jei grįšime prie analogijos su kompiuteriu – kam vargti su programomis, jei galime tiesiog pridėti papildomą atmintį?

Labai gerą šios problemos sprendimą daugiau kaip prieš 500 metų pasiūlė filosofas Tomas Moras, ir jį palaikė daugybė mąstytojų, humanistų, ekonomistų ir kovotojų už žmonių teises ir laisvę.

Tai neįtikėtinai paprasta koncepcija – garantuotos bazinės pajamos. Tai besąlygiškos išmokos, mokamos kas mėnesį ir užtikrinančios pajamas pagrindiniams poreikiams – maistui, būstui, mokslui, gydymui.

Bazinės pajamos – ne privilegija ar malonė, bet kiekvieno žmogaus teisė.

Eksperimentai su bazinėmis pajamomis buvo atliekami visame pasaulyje, tame tarpe ir Kanadoje, Dofino mieste – nuo 1974 iki 1978 metų. Kiekvienas šio miesto gyventojas kas mėnesį gaudavo bazines pajamas, ir skurdas buvo panaikintas. Viskas ėjosi puikiai, tačiau pasikeitė valdžia, ir naujieji ministrai nutraukė šį eksperimentą.

Niekas neskyrė lėšų ir eksperimento išvadoms, todėl tyrimai buvo sustabdyti. Bet po 25 metų viena Kanados profesorė aptiko šio eksperimento užrašus ir ištyrė juos pagal visus parametrus. Išvada stulbinanti: eksperimentas buvo labai sėkmingas!

Dofino gyventojai tapo ne tik turtingesni, bet ir protingesni bei sveikesni. Vaikai sėkmingiau mokėsi, ligoninėse mažėjo ligonių, žmonės nesiskundė psichine sveikata, mažėjo smurto, žmonės nekeitė darbo. Mažiau dirbo tik jaunos motinos.

Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitose šalyse visame pasaulyje – nuo JAV iki Indijos.

Išvada paprasta: jei yra skurdas, nereikia apsimetinėti, kad turtingieji žino, kaip tai ištaisyti, nereikia siųsti labdaros skurstantiems. Pirmiausiai reikia atsikratyti plačiai paplitusios paternalistinės biurokratijos (kai biurokratija tariasi geriau už patį žmogų žinanti, ko jam reikia), perduodant jos algas tiems nepasiturintiems, kuriems ji privalo padėti.

Tik įsivaizduokite, kiek talentingų ir gabių žmonių dabar vargsta skurde! Ir kiek energijos, kiek talentų pasireikš, jei skurdas bus panaikintas visiems laikams! Įsivaizduokite, kiek nerealizuotų talentų prapuola, nes mes aiškiname savo vaikams, kad jie privalo užsidirbti pragyvenimui..

Be to, skurdas labai brangiai atsieina – vien vaikų skurdas JAV įvertinamas 500 milijardų dolerių, kurie kasmet sumokami už sveikatos apsaugos išlaidas, švietimą ir augančio nusikalstamumo problemas. Tai neįtikėtinas žmonių potencialo iššvaistymas.

Tai kaip gi praktiškai įgyvendinti garantuotas bazines pajamas? Iš tiesų tai daug paprasčiau, nei gali atrodyti. Pavyzdžiui, pakaktų ketvirčio JAV karinio biudžeto arba 1 % BVP, ir galima kilstelėti iš skurdo visus nepasiturinčius amerikiečius.

Nedidelių pokyčių ir smulkių pataisymų laikas praėjo. Atėjo laikas principingai naujoms idėjoms.

Bazinės pajamos suteikia mums visiems galimybę suvokti – kas gi apskritai yra darbas. Šiandien milijonai žmonių supranta, kad jų darbas ne toks jau naudingas ir reikšmingas..

Ir mes kalbame ne apie mokytojus, kiemsargius ar slauges – be jų darbo kiltų daug problemų.. Mes kalbame apie dideles algas gaunančius “profesionalus“, kurie susitikę aptaria “pridėtinės vertės dydį dėl neorganizuoto bendradarbiavimo tinkle“.. ir pan.

Jei istorija mus kažko moko, tai pirmiausiai to, kad viskas gali būti kitaip. Nėra nieko, ko negalima būtų pakeisti mūsų visuomenėje ir ekonomikoje. Idėjos gali keisti pasaulį ir keičia jį.

Ypatingai paskutinieji dešimtmečiai aiškiai visiems parodė, kad mes negalime laikytis dabartinės pozicijos (“statuso quo“), kad mums būtinos naujos koncepcijos. Ir nors dauguma pesimistiškai žiūri į tai, kas vyksta pasaulyje, mums nepakanka suprasti – kas yra blogai, mums reikia žinoti – ko mes visi norime.

R. Bregmanas tiki ateitimi, kur darbas bus vertinamas ne algos dydžiu, o gerovės kiekiu, kurį mes nešame pasauliui. Tiki ateitimi, kur gyvenimas be skurdo – ne privilegija, o teisė, kurios mes visi verti.

Taigi, dabar mes turime atliktus tyrimus, įrodymus ir instrumentus. Praėjo daugiau nei 500 metų, kai T. Manas parašė apie bazines pajamas ir 100 metų, kai Dž. Orvelas atvėrė skurdo esmę.

Mums visiems reikia pakeisti savo pasaulėžiūrą, nes skurdas – tai ne silpnas charakteris, skurdas – tai pinigų stoka.

Pagal Rutgero Bregmano pasisakymą TED konferencijoje, parengė ir vertė ruvi.lt

Reklama

Kelrodė Šviesa

Kartais sutinki žmogų ir nesupranti – kame reikalas? Lyg ir žmogus kaip žmogus: kalba, juda, kvėpuoja, šypsosi.. Gyvena sau.. Lyg ir viskas su juo tvarkoje.

Bet kažkas su juo ne taip. Lyg kažko jam trūktų.. Kažko labai svarbaus.

Tokie žmonės – tarsi švyturiai ant jūros ar vandenyno kranto. Tačiau kai ateina naktis ir sutemsta, pasirodo.. kad jie nešviečia! Nedega jų kelrodė šviesa.

Bet iš išorės jie atrodo kaip tikri švyturiai. O iš tiesų – tai šalti, tušti, neveikiantys bokštai.

Taip ir mūsų gyvenime: meilė – tai vienintelė kelrodė šviesa, kuri sušildo, nukreipia tiesos keliu ir suvienija žmones.

Todėl – mylėkime.. tyrai, besąlygiškai. Visais laikais, prie bet kokių režimų ir valdovų, bet kokiose aplinkybėse, su visais privalumais ir trūkumais. Kad ir kaip sudėtinga ir sunku bebūtų..

Ir ypatingai tuomet, kai labai sunku ir beveik nėra jėgų. Kai baisu, kai norisi nuo visų pasislėpti, kai viskas atrodo beprasmiška, beviltiška ir nepakeliama..

Kelkimės ir uždekime savo Meilės Šviesą.. Nežiūrint į nieką.

Nes būtent tokių audrų metu be mūsų kelrodžių Meilės Švyturėlių netenka vilties, susižeidžia ir žūsta gyvi žmonės, atsitrenkdami į abejingumo, egoizmo ir cinizmo tuščius ir šaltus bokštus..

Todėl – mylėkime.. Sušildykime savo meile  pasiklydusius, nusivylusius ir nuskriaustus. Tik meilėje – mūsų jėga ir vienybė.

Todėl – nuolatos, kiekvieną akimirką skleiskime žmonėms savo Meilės Šviesą, ir tegul ji tampa patikimu kelrodžiu į harmoniją..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Žakas Fresko: pokyčiai – neišvengiami..

*Žvelgdami į šiuolaikinį pasaulį, vis daugiau žmonių užduoda sau klausimus: argi taip turi būti, argi taip mes visi turime gyventi? Kodėl valdantieji žodžiais šlovina demokratines laisves, o darbais palaiko ekonominę sistemą, kuri vis labiau didina nelygybę ir skurdą, kelia įtampą pasaulyje ir baimę dėl ateities?

*Dauguma žmonių jaučia, kad pokyčiai visuomenėje būtini ir yra pasirengę darbuotis visų labui, tačiau dar yra labai daug žmonių, kurių ateities matymas stipriai apribotas šiandieniniais dominuojančiais mąstymo šablonais, kurie labai tolimi nuo tiesos.

*Bet nuklydę nuo tiesos, mes einame klaidingu keliu, o eidami klaidinga kryptimi, mes nuolat, vėl ir vėl, kuriame sau dirbtinas problemas ir netikrus priešus ir kovojame su jais. Tai varginantis griovimo kelias.

*Suprantame mes tai ar ne, bet daugumos žmonių sąmone manipuliuoja masinio informavimo priemonės ir valstybinės įstaigos, kurios diktuoja gyvenimo formą. Ir visa tai, savo ruožtu, formuoja mūsų elgesį, vertybes, pasaulėžiūrą, santykius tarp žmonių ir moralę. Toks kontrolės būdas nereikalauja atviro jėgos panaudojimo ir yra labai veiksmingas, todėl mažai kas pastebi ir jaučia šias manipuliacijas.

*Tačiau jokia sistema negali išlikti statiška – viskas mūsų gyvenime, kaip ir  visoje Visatoje, juda ir keičiasi, viena forma keičia kitą, iš vienos sistemos vystosi kita. Jokia sistema negali išlikti statiška ilgą laiką – ją neišvengiamai keičia kita.

*Ir nors pokyčiai – neišvengiami, juos, deja, žmones priima nenoriai. Tai liečia visą žmonijos istoriją: paprastai tam tikrai visuomenės daliai pokyčiai gresia jų išskirtinės padėties praradimu, todėl jie visomis jėgomis stengiasi išlaikyti viską taip, kaip jiems naudinga.

*Tačiau nežiūrint į jokį pasipriešinimą, pokyčiai žmonijos istorijoje vyko ir vyks. Galima sakyti, kad visa žmonijos istorija – tai nuolatiniai pokyčiai. Keičiasi viskas, ir pastaraisiais dešimtmečiais pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, ypač informacinėje ir komunikacijų srityse, ir tai padeda žmonėms suprasti realybę ir ieškoti ne tik esamų problemų sprendimų, bet ir imtis atsakomybės už žmonijos ir planetos ateitį.

*Kad įvyktų realūs pokyčiai visų labui, mes pirmiausiai turime keisti savo mąstymą, savo požiūrį į pasaulį ir suprasti, kad būtent mūsų esama pasaulėžiūra formuoja mūsų realybę. Ir jei norime išspręsti mūsų dienų problemas – turime atrasti ir pašalinti priežastis, dėl kurių atsiranda problemos ir kurti sąlygas naujam, harmoningam visos žmonijos gyvenimui.

*Nelaukite, kol kažkas paskelbs ar nuleis naujas idėjas iš viršaus – senoje sistemoje jos visos nukreiptos į pasipelnymą ir savanaudiškumą. Junkitės prie žmonių, kurie besąlygiškai ir visų labui siūlo novatoriškas idėjas arba kurkite ir tobulinkite tai, kas jau dabar gerina visų gyvenimą. Ir būkite drąsūs – visos naujos idėjos pradžioje nesuprantamos ar net išjuokiamos aplinkinių, bet būtent jos ir yra evoliucijos varikliai.

*Kaip atrodys ateitis – didele dalimi priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus, ir nuo mūsų visų, ir nuo bendrų žmonių pastangų atrasti tiesą ir pradėti ja vadovautis gyvenime. Juk žmonija – vieninga, tarpusavyje susieta gyva sistema, ir viskas, ką daro žmogus ar grupė žmonių, daro poveikį ir visai žmonijai.

*Ateitį galime ir turime kurti mes visi, atsižvelgdami į visos žmonijos ir kiekvieno žmogaus galimybes, planetos išteklius ir ekologiją, pasitelkdami kūrybinį žmonių potencialą ir bendradarbiavimą žmonijos, planetos ir visos gyvybės joje labui.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir pasisakymų, parinko ir vertė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !

Tokie skirtingi pasauliai..

Aš žiūriu pro langą, aš matau žmones.

Aš matau, kaip gatvėmis plaukia tokie nepaprastai skirtingi pasauliai, susidurdami tarpusavyje savo pačių pasistatytomis sienomis.

Aš žinau, kad kiekvienas iš jų savaip teisus. Bet savo teisume, savo nepajudinamoje teisybėje jie prarado gebėjimą girdėti ir suprasti kitus.

O aplink tiek vienatvės, tiek skausmo, kivirčų, pykčio, barnių, ginčų, neapykantos…

Ir niekas, niekas nenori girdėti ir suprasti, bet kiekvienas yra pasiruošęs įrodinėti būtent savo vienintelę įmanomą teisybę.

Ne, tai ne tikėjimų karas, tai netekčių netektis. Supratimo netektis.

Todėl kad už savo mažo pasaulėlio sienų viskas jau svetima ir priešiška.

Mes negirdime vieni kitų.

Mes nenorime girdėti, mes jau ir taip viską žinome.

Bet ar žinome?..

(Pagal Al Kvotiono novelę, vertė ruvi.lt)

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !