Mažieji išminčiai :)

– Mamyte, ar žinai, kiek dantų pastos yra tūtelėje?
– Ne…
– O aš žinau: nuo sofos iki durų!

*****

Mama – vaikui:
– Greitai aukis šlepetes, nes kosėji!
– O aš ir su šlepetėmis kosėju…

*****

– Strutis – tai paukštinė žirafa!

*****
Vaiko monologas automobilyje:
– Visi žmonės kaip žmonės… autobusais važinėja. O mes tik automobiliu ten-šen, ten-šen… Na, kiek galima?.. O ten, autobuse, teta bilietėlius visiems parduoda.. Vaikučiai autobusu važinėja, močiutės ten visokios… Linksma! O mes? O čia?.. Čia net pasikalbėti nėra su kuo… Mama, nusipirkime autobusą, ką?..

*****

– Berniukai mėgsta piešti ant sienų, o mergaitės – ant savo veidų!..

*****

Mažylis mokosi apsimauti kelnes. Bando vieną kartą, ir dar, ir dar kartą… Ir vis atvirkščiai, vis užpakaliu į priekį. Galiausiai netenka kantrybės, meta jas ant grindų ir pro ašaras šaukia mamai:
– Daugiau NIE-KA-DA neduok man šitų kelnių!! Jose iš visų pusių tik užpakalis!..

*****

Po vizito pas stomatologą tėtis klausia dukrelės:
– Na, kaip – ar vis dar skauda dantuką?
– Nežinau, gydytojas jį sau pasiliko…

*****

Mergaitė nenori, kad atėję į svečius vaikai žaistų su jos žaislais:
– Lėlės liesti negalima: ji serga. Meškiuko taip pat: jis kandžiojasi!

*****

Anūkė klausia močiutės:
– Močiute, kiek tau metų?
– Šešiasdešimt.
– Parodyk man ant pirštukų!

*****

– Mamyte, o kam kauliukus į vyšnias deda? Juk juos vis vien išmesti reikia…

*****

Mama ramina dukrelę:
– Na, nusiramink, neverk…
– O aš ne tau verkiu, o tėčiui!

*****

Šešiametis labai norėjo šuns, ir pagaliau jam padovanojo didžiulį senbernarą. Susirūpinęs vaikas apėjo aplink šunį ir paklausė:
– Tai JĮ man padovanojo, ar MANE jam?..

*****

– Koks taškus vanduo!

*****

– Tėti, žmonės iš beždžionių kilo?
– Na taip…
– O mūsų giminėje buvo beždžionių?.. Gal tai močiutės tėveliai?
– Ne…
– Tai gal senelio?
– Ne…
– Senelių seneliai?..
– Ne!
– Aa…, tėveli, supratau! Tai kitų senelių giminės!
– …

*****

– Ką gi tu padarei… Sudaužei vazą, kuriai buvo 200 metų!
– Oi, kaip gerai, mamyte, o aš galvojau, kad ji visai nauja!

*****

Mama su sūneliu ruošiasi pasivaikščioti. Vaikas aunasi batus, ir mama nusprendžia jam padėti:
– Duok kojytę.
Sūnus pakelia, bet mamai pasirodo, kad ne ta.
– Duok kitą!
Berniukas pakelia kitą, bet pasirodo, kad pirmąjį kartą jis buvo teisus, ir ji vėl paprašo:
– Duok kitą!
Sūnus nustebęs pažiūri į mamą ir skėsteli rankomis:
– O daugiau aš neturiu!

*****

– Vaikučius mamytės gimdo. O suaugusius – kas?..

(Vaikučių mintys – iš interneto)

Su artėjančia Vaikų Gynimo diena! Kurkime vaikams saugų ir gražų pasaulį! 🙂

Kasdieninės mielos smulkmenos :)

Kažkodėl dažniau pastebime tas smulkmenas, kurios ilgam sugadina nuotaiką: vis sugrįžtame ir sugrįžtame prie jų mintimis, kol galiausiai įsisukame į negatyvių minčių srautą.. Ir tuomet jau nepastebime daugybės mielų kasdieninių smulkmenų, kurios ne tik pakelia nuotaiką, bet ir “įjungia“ pozityvumą, mūsų gyvenimo džiaugsmą :)..

Vaikams to stebuklingo “jungiklio“ priminti nereikia: jie džiaugiasi kiekviena akimirka, juos džiugina viskas: snaigės ant pirštinės, vaivorykštė po lietaus, pienių pūkai, sraigė ant sodo takelio, rasos lašelis ant gėlės lapo, mamos ar tėčio šypsena, šlepsėjimas per balas, nematytas vabaliukas..

O kas džiugina suaugusius? Pasirodo – labai daug kas :). Internetinėje erdvėje atradau daugybę mielų kasdieninių smulkmenų, kurias vien perskaičius pradedi šypsotis :).. Paskaitom? Gal kažkas ir jums primins tai, kas jus džiugina :)?

Taigi: visada smagu..

* Įkvėpti pirmųjų gėlių aromato;
* Netikėtai sulaukti kažko, ko ilgai laukei;
* Svajoti!
* Pabusti naktį ir suprasti, kad dar labai anksti ir galima pamiegoti;
* Žiūrėti į: degantį laužą, židinį, žvakę;
* Pajusti, kaip pašiurpsta oda nuo išgirstos muzikos;
* Verkti iš juoko;
* Apsimauti švarias kojines;
* Vaikščioti basomis po žolę;
* Glostyti murkiančią katę;
* Stebėti saulėtekį arba saulėlydį;
* Ragauti pirmus: braškes, ridikus, salotas, pomidorus..
* Išgirsti mylimą melodiją;
* Pajusti nušienautos žolės kvapą;
* Anksti ryte klausytis paukščių čiulbėjimo;
* Atsigulti sniego pusnyje ir rankomis bei kojomis daryti “drugelį“;
* Matyti žaidžiančius vaikus;
* Sugrįžti namo po ilgos išvykos;
* Atsibusti ryte išsimiegojus!
* Stebėti tikro meistro darbą;
* Atsisėsti ant sofos vakare, kai visą dieną praleidai ant kojų;
* Jaukiai apsigaubus minkštu pledu klausytis, kaip sunkūs lietaus lašai barbena į palangę arba stogą;
* Jausti šilumą rankose nuo arbatos puodelio;
* Gulėti pievoje ir pro šiaudinės kepurės skylutes žiūrėti į saulę;
* Gauti laiškus;
* Išeiti į sodą, nusiskinti braškę (arba slyvą, pomidorą, avietę..) ir suvalgyti čia pat, neplautą!
* Miške stebėti skruzdėlyną;
* Daryti artimiesiems malonias staigmenas ir matyti jų reakciją;
* Atsigulti miegoti į švariai pervilktą patalynę;
* Eiti pajūriu, paežere, paupiu..
* Apkabinti vaiką, mylimą, artimą, draugą :)..

O taip pat mus džiugina:

* Šaltas arbūzas karštą vasaros popietę;
* Naujos atverstos knygos kvapas;
* Kūrybinis įkvėpimas;
* Gaivus vėjelis karštą vasaros dieną;
* Pavasaris, vasara, žiema, rudeniniai lapai..
* Vaiko plaukų kvapas;
* Šaltas dušas po treniruotės;
* Mylimo žmogaus šypsena;
* Kvapas prieš perkūniją ir po lietaus;
* Nuoširdus pokalbis, padrąsinimas, geri darbai.. ir dar daug daug kas :).

Kartais reikia tiek nedaug, kad diena būtų šviesi ir pozityvi: tiesiog pastebėti tai, kas jau yra mūsų gyvenime :). Sutinkate? O kas džiugina jus :)?

Meilė auga dovanojama…

* Ne tas yra turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug duoda.

* Šykštuolis labai susirūpinęs, kad tik ko neprarastų – psichologiniu požiūriu jis yra vargšas, menkas žmogelis, kad ir kiek daug turėtų.

* Kiekvienas, kuris gali atiduoti save, yra turtingas.

* Ką vienas žmogus duoda kitam? Jis atiduoda save, vertingiausia, ką turi – dalelę savo gyvenimo.

* Bet to nereikia suprasti pažodžiui. Jis atiduoda savo gyvybinę energiją, savo džiaugsmą, savo dėmesį, savo supratimą, savo žinias, savo humorą, savo liūdesį – visus išgyvenimus ir visas savo dvasinių vertybių išraiškas.

* Taip jis praturtina kitą žmogų, didindamas jo kūrybines jėgas, stiprindamas jo gyvybingumą.

* Jis duoda ne tam, kad gautų: besąlygiškas dovanojimas dovanojančiam pats savaime – džiaugsmas.

* Duodamas jis neišvengiamai pažadina kitame žmoguje gerumo atsaką, ir to gerumo energija sugrįžta atgal, praturtindama duodantį dvasiškai.

* Davimas skatina ir kitą žmogų tapti duodančiu, ir jie abu didina tą džiaugsmą, kurį pažadino gyvenimui.

* Kažin ar reikia akcentuoti, kad gebėjimas mylėti, kaip dovanojimas, priklauso nuo asmens charakterio brandumo.

* Subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas.

* Nesubrendusi meilė teigia: “Aš myliu tave, nes tu man esi reikalingas”. Brandi meilė sako: “Tu man esi reikalingas, nes aš myliu tave“.

* Be dovanojimo, meilės išreiškiama dar keliais esminiais elementais, bendrais visoms meilės formoms. Tai rūpestis, atsakomybė, pagarba ir pažinimas.

* Yra tik vienas meilės buvimo įrodymas: santykių gilumas ir abiejų gyvybingumas.

* Meilėje įmanomas paradoksas – du žmonės tampa viena, ir vis dėlto išlieka du.

* Meilė yra veikla, o ne pasyvus afektas; tai „pastovi būsena“, o ne „laikinas įsimylėjimas“.

* Bendriausia prasme, aktyvus meilės pobūdis gali būti apibūdintas pirmiausia kaip davimas, o ne gavimas.

* Meilė yra veiklumas: jei aš myliu, aš esu nuolat, veikliai dėmesingas mylimam asmeniui.

* Be meilės žmonija negalėtų išgyventi nė dienos.

* Gilintis į meilės prigimtį, reiškia suvokti bendrą jos stygių šiandien ir pasmerkti tas socialines sąlygas, kurios atsakingos už šį stygių.

* Negalima atidalinti meilės saviems nuo meilės svetimiems. Priešingai, pirmoji egzistuoja tik su ta sąlyga, kad egzistuoja ir antra.

* Savęs dovanojimas ir yra ta jėga, iš kurios gimsta meilė; iš pasyvumo meilė gimti negali.

Mintys iš E. Fromo knygos “Menas mylėti“

Laimė

Jūs ieškote laimės? Dauguma žmonių taip pat jos ieško…

Ir ieškome mes jos įvairiose srityse.

Ieškome laimės piniguose, daiktuose, aistrose, jausminiuose malonumuose, profesinėje veikloje, visuomenės pripažinime, šeimoje, vaikuose, šventėse, nieko neveikime, vienatvėje… Šis sąrašas begalinis.

Kiekvienas iš mūsų ieškojo iš šio sąrašo kažko, kas suteiktų laimę.

Ir mums visiems atrodė, kad pasiekėme laimę, ir net būdavome laikinai laimingi, o paskui… persisotindavome, nusivildavome, o kartais ir negatyvius jausmus pradėdavome jausti.

Galbūt, ir dabar kažkas iš šio sąrašo teikia mums laikiną laimę..

O vis dėl to – kas gali mums suteikti nuolatinę laimę?

Laimę galime atrasti bet kurioje veikloje, kuri sukuria santarvę mūsų suskaldytame pasaulyje.

Laimė – mylėti ir būti mylimam.

Laimė – dovanoti savo gerumą ir būti sušildytam kitų gerumu.

Laimė – padėti kitiems ir pačiam prireikus gauti pagalbą iš kitų.

Laimė – būti laisvu nuo būtinybės konkuruoti, nuo baimės jausmo.

Laimė – būti laisvu nuo egoizmo apraiškų ir susiskaldymo.

LAIMĖ – tai suvokimas, kad visi mes esame viena esybė, ir kito patiriamas skausmas yra ir mūsų skausmas, o kito žmogaus laimė – mūsų laimė :)…

Laimė – gebėjimas išeiti už siaurų egoizmo interesų ir pašvęsti savo laiką tiems, kam reikia pagalbos.

Laimė – gebėjimas atrasti gyvenimo prasmę susivienijus su kitais ir tarnaujant bendram labui.

Mes gimėme atskirti, kad taptume vieningi.

Tame ir yra mūsų laimė – MŪSŲ VIENYBĖJE :).

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Sveikata arba.. rūkymas

Psichoterapeutai teigia, kad turinčio priklausomybę žmogaus mąstymas remiasi iliuzijomis ir mitais. Toks mąstymas susiformuoja todėl, kad žmogus siekia pateisinti sau pačiam savo priklausomybę.

Ir net matydamas ar girdėdamas tiesą apie žalingus įpročius, jis tikisi, kad jam tai nepakenks, kad jis stiprus ir kad jokios su tuo susijusios ligos ar nelaimės jo nepalies.

Tačiau.. iliuzinis mąstymas – anksčiau ar vėliau – bet visada susiduria akis į akį su realybe, t.y., su tiesa, kurią priklausomas žmogus neigė ir visaip vengė pamatyti. Ir tuomet jau teks spręsti realias problemas, o jei tiksliau – tiesos ignoravimo pasekmes.

Kuo ilgiau priklausomas žmogus gyvena iliuzijomis, tuo skaudesnis susidūrimas su realybe, ir tuo sunkiau paskui spręsti iškilusias problemas. Apgaudinėti save visą gyvenimą tikrai nepavyks.

Dar kartą pažvelkite tiesai į akis ir pasirinkite – sveikata arba.. rūkymas: sulaužykite cigaretę, kol ji nesulaužė jūsų..

Svarbiausia – priimti motyvuotą sprendimą mesti rūkyti. Kaip tai padaryti?

– Pirmiausia – reikia suprasti, kad turite problemą: toks suvokimas – teisinga pradžia ir pusė darbo.

– Sekantis žingsnis – suprasti, kodėl rūkote (iš esmės – nuodijatės) ir susipažinti su teisinga informacija, kad aiškiai pamatytumėte rūkymo žalą.

– Toliau – reikia įveikti barjerus (savo klaidingus įsitikinimus), kurie trukdo atsisakyti rūkymo. Remiantis teisinga informacija, reikės keisti savo mąstymą, suvokimą ir suformuoti naujas, tiesa grįstas vertybes.

– Labai naudinga, kaip ir atsisakius alkoholio, surašyti gyvenimo be rūkymo privalumus – tai ne tik motyvuoja, bet ir atbaido nuo pradžioje dar vis kylančio noro rūkyti (kol susiformuos nauji sveiki įpročiai).

Ir tada.. beliks įgyvendinti ir užtvirtinti rezultatą: ryžtingai pradėti gyventi pagal naujas vertybes – sveikai :). Tai ir yra motyvuotas žalingo įpročio, šiuo atveju – rūkymo – atsisakymas ir sąmoningas sveikos gyvensenos pasirinkimas.

Veikite ryžtingai, rinkitės sveiką gyvenseną!

Saugokime savo sveikatą!

Atminkime: sveika gyvensena – tai gyvenimas pirmiausiai be žalingų įpročių 🙂 .

Mitai apie rūkymą

Tikėti mitais apie žalingus įpročius tiesiog.. pavojinga sveikatai! Šiandien kartu peržvelkime labiausiai paplitusius mitus ir jų paneigimą apie rūkymą.

Rūkymas – įprotis, kurio bet kada galima lengvai atsikratyti.

Rūkymas ne tik žalingas įprotis, bet ir progresuojanti narkotinė priklausomybė. Nikotinas sukelia potraukį tabakui, o jo trūkumas žmonėms, bandantiems mesti rūkyti, sukelia abstinencijos požymius. Atsikratyti priklausomybės nėra lengva – tam reikia didelio noro ir pasiryžimo. Ne kiekvienam tai pavyksta iš pirmo karto, bet rimtai nusiteikusiems – pavyksta visada.

Rūkydamas aš kenkiu tik sau.

Žinoma, rūkantieji kenkia pirmiausiai sau: cigarečių dūmuose yra daugybė kenksmingų medžiagų, keliančių pavojų sveikatai. Pavojingiausios iš jų – dervos, nikotinas ir anglies monoksidas. Taip pat įrodyta, kad buvimas prirūkytoje patalpoje kenkia ne mažiau, nei pats rūkymas: jau po poros valandų nerūkančiųjų organizme nikotino ir kitų nuodingų medžiagų kiekis padidėja net kelis kartus!

O buvimas prirūkytoje patalpoje 8 valandas prilygsta (priklausomai nuo dūmų koncentracijos) keliolikos (ir daugiau) cigarečių surūkymui. Pasyvūs “rūkoriai“ serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir rūkantieji.

Sveika gyvensena kompensuoja rūkymo daromą žalą.

Tabako dūmuose esančių kenksmingų medžiagų poveikis žmogaus vidaus organams – ilgalaikis. Rūkymas veikia visus žmogaus organus, ir jokios sveikatingumo priemonės negali neutralizuoti žalojančio tabako dūmų poveikio. Vienintelis būdas sustabdyti rūkymo daromą žalą – atsisakyti rūkymo.

Cigaretės su filtru mažiau kenkia.

Cigaretės su filtru pasirodė 1950 metais JAV, o po 20 metų jau buvo paneigtas mitas apie cigarečių filtro funkcionalumą. Pasirodė, kad jis atlieka greičiau kosmetinę funkciją: gydytojai pastebėjo, kad susirgimų plaučių vėžiu gerokai padaugėjo. Priežastis – įtikėję “mažesniu kenksmingumu“, žmonės pradėjo rūkyti žymiai daugiau, traukti dūmus stipriau. Tas pats liečia ir “lengvas“ cigarečių rūšis – jos ne mažiau kenksmingos, nei visos kitos.

Geriau rūkyti pypkę arba cigarą: ir sveikiau, ir solidžiau atrodo.

Skaudi saviapgaulė: pypkės mėgėjai dažnai tampa burnos ertmės, gerklės, liežuvio vėžio aukomis. Jie taip pat rizikuoja susirgti visomis ligomis, kaip ir kiti rūkoriai. Tas pats pasakytina ir apie cigarus. Be to, viename cigare yra tiek pat tabako, kiek visame pakelyje cigarečių.

Kaljanas – nekaltas, smagus ir nekenksmingas būdas atsipalaiduoti kompanijoje.

Šio mito logika tokia: daugelis žmonių įsitikinę, jog perėjęs vandens “filtrą“ dūmas yra nukenksminamas. Tai melas: kaljanas toks pat kenksmingas, kaip ir kiti tabako rūkymo būdai. Tyrimai parodė, kad 20-40 minučių kaljano rūkymas pagal dervų ir smalkių kiekį prilygsta 40 surūkytų cigarečių! Šalia kitų kancerogenų, kaljano dūmai turi didelę sunkiųjų toksinių metalų koncentraciją. O ir nikotino kiekis pakankamas, kad išsivystytų priklausomybė.

Rūkymas padeda išlaikyti lieknas kūno formas.

Tikrai ne – juk tarp rūkančių yra nemažai turinčių viršsvorį žmonių. Metus rūkyti, svoris gali šiek tiek padidėti, tačiau ne dėl to, kad nerūkoma, bet dėl to, kad buvę rūkoriai rūkymą labai dažnai kompensuoja valgymu. Net jei taip nutinka – svorį sumažinti paprasta, sureguliavus mitybą. O štai rūkymo daroma žala tikrai viršija galimą nežymų svorio padidėjimą.

Rūkymas suteikia žvalumo ir didina darbingumą.

Tai tik pirmas įspūdis dėl nikotino poveikio rūkant: jis skatina išsiskirti į kraują hormoną adrenaliną, kuris tankina širdies ritmą ir kelia kraujo spaudimą. Surūkius cigaretę, vėl grįžta nuovargis ir prislėgta nuotaika, todėl vėl atsiranda poreikis dar vienai “dozei“ žvalumo – dar vienai cigaretei. Taip žmogus be cigaretės jau nemoka nei susikaupti, nei atsipalaiduoti, todėl kuo toliau, tuo dažniau kyla noras rūkyti.

Rūkymas niekaip neįtakoja gyvenimo trukmės.

Paprastai pateikiamas argumentas, kad štai kažkieno senelis ar pažįstamas rūkė iki gilios senatvės ir nesirgo. O iš tiesų tokių rūkorių-ilgaamžių pasitaiko itin retai (stipri genetika!). Įrodyta, kad rūkantys žmonės gyvena 10-16 metų trumpiau, o jų vidutinis amžius – 54 metai. Rūkymas – pagrindinis plaučių, širdies, nervų sistemos ligų faktorius: tabakas žudo lėtai, bet užtikrintai. Todėl yra tik vienas pasirinkimas: rūkymas arba sveikata.

Metęs rūkyti, žmogus patiria stiprų stresą, kuris labiau už rūkymą kenkia organizmui.

Ir tikrai: rūkymo atsisakymas yra stresinė situacija, tačiau tai stresas, susijęs su atsisakymu to, kas buvo įprasta gyvenime. Pradžia nėra lengva, nes reikia įveikti priklausomybę ir užpildyti kažkokia kita veikla įprastas rūkymo pertraukėles. Tačiau sunkumai pradžioje greitai su kaupu atsiperka gera savijauta ir sveikata. Kai tik pagerėja savijauta dėl žalingo įpročio atsisakymo – dingsta įtampa, sugrįžta gyvenimo džiaugsmas ir optimizmas.

Rūkoriams su dideliu stažu jau per vėlu mesti rūkyti, nes rūkymo atsisakymas tokiu atveju net kenkia sveikatai.

Iš tiesų – ilgalaikis tabako rūkymas gali sukelti nepataisomą žalą gyvybiškai svarbiems organams. Tačiau atsisakyti šio žalojančio įpročio visada verta ir naudinga: juk žmogus nustoja nuodytis, ir jau po kelių dienų ir savaičių žymiai pagerėja savijauta: palengvėja kvėpavimas, gerėja kraujotaka, atsistato uoslė, ryškėja skonio pojūčiai, daug kartų sumažėja įvairių su rūkymu susijusių ligų rizika.

Norint mesti rūkyti, reikia naudoti įvairias pagalbines priemones.

Visų tokių “pagalbinių“ priemonių – pleistrų, purškiklių, ledinukų, kramtomos gumos, elektroninės cigaretės veikimo principas – palaikyti tam tikrą nikotino kiekį organizme. Nikotinas – sukelianti priklausomybę medžiaga, o šiose priemonėse pakeičiamas tik jo patekimo į organizmą būdas. Kaip tai padeda – neaišku, nes išlieka nikotino patekimas į organizmą, o kartais ir pats rūkymo imitavimas.

Reikia mažinti cigarečių kiekį – ir žala bus mažesnė, ir atprasti rūkyti galima.

Rūkydami mažiau ar mažai, vis vien būsite priklausomi nuo rūkymo ir žalosite savo organizmą. Priklausomybės esmė – noras rūkyti vis daugiau, o ne mažiau, todėl “mažinimas“ nepastebimai perauga į didinimą. Kiekviena surūkyta cigaretė palaiko priklausomybę, todėl jei nusprendėte mesti rūkyti – paskirkite tam datą ir veikite ryžtingai.

(Mitai surinkti iš įvairių paskaitų ir knygų apie rūkymo žalą, vertė ruvi.lt)

Rūpinkimės savo sveikata – atsisakykime žalingų įpročių! Būkime savo vaikams ir visiems aplinkiniams geru sveikos gyvensenos pavyzdžiu! 🙂

Jis ir dabar jums kažką sako…

Kai prašote Kūrėjo…

Kai prašote nuolankumo – turite žinoti, kad prašote atsiųsti kažką, kas jus įskaudins.
Kai prašote stiprybės – turite žinoti, kad prašote išbandymų, kurie jus užgrūdins.
Kai meldžiate išminties – turite žinoti, kad prašote problemų, ir jums teks pasukti galvą, kad surastumėte sprendimą.
Kai prašote gerovės – turite žinoti, kad prašote galimybių, o kaip jomis pasinaudosite – priklausys nuo jūsų.
Kai prašote meilės – prašote atsiųsti nelaimingus žmones, kuriems reikia pagalbos.
Kūrėjas ne visada atsako taip, kaip tikitės, bet visada atsiunčia galimybes dvasiniam augimui.

Bendravimas su Kūrėju

Mūsų bendravimas su Juo primena dviejų draugų pokalbį, kuriame vienas yra nuolat pasirengęs bendravimui: jis dėmesingas ir atviras, visada šalia ir pasirengęs padėti, o kitas – nedėmesingas, nuolat nusigręžia nuo pašnekovo ir visa savo povyza tarsi sako: patylėk, aš geriau žinau, aš protingesnis, aš viską galiu…

Tai štai: tas antrasis pašnekovas ir esame mes, kiekvienas iš mūsų. O pirmasis – Jis, Kūrėjas :)…

Ir kaip mes besistengtume išvengti bendravimo su Juo, Jis visuomet ras tūkstančius būdų pasiųsti mums signalą-priminimą apie save – juk Jo rankose visas šis pasaulis!

O juk kadaise mes bendravome su Kūrėju laisvai, nesusimąstydami, bet paskui praradome šį gebėjimą…

Kai pradėjome negirdėti Jo ramaus balso, Jis kreipėsi į mus įvairiais garsais: gyvūnų, paukščių, žmonių, gamtos, muzikos garsais.

Kai nustojome jausti Jį – Jis ateidavo užplūstančia šilumos ir švelnumo banga.

Kai praradome gebėjimą priimti Jo Meilę – Jis ateidavo pas mus per tėvų, vaikų, mylimųjų ir artimųjų Meilę…

Kai nesuprasdavome savo Tikslo ir savo gyvenimo Kelio – Jis paskatindavo džiaugsmu ir laime, arba… perspėdavo nemaloniais įvykiais.

Jis beldžiasi į mūsų širdis visais mūsų jausmais – Jis nori būti išgirstas… Jis visada šalia.

O bendravimo su Juo problema – tik mumyse. Bet… juk tai taip paprasta! Įsiklausykite: Jis ir dabar jums kažką sako :)…

(autorius nežinomas)

Visiems linkiu šviesaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Apie psichologines traumas

Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko sunkių, stiprių išgyvenimų, kurie vadinami psichologinėmis traumomis. Jos apibūdinamos kaip sunki negatyvi patirtis, sukelianti gilius, ilgalaikius psichikos ir organizmo pažeidimus. Tokių traumų ypatumas – jos visada turi pasekmes.

Kaip žmogus išgyvena psichologines traumas – priklauso nuo jo charakterio, amžiaus, jautrumo. Vieni užsidaro, sunkiai bendrauja, pasidaro emociškai šalti, nepasitiki savimi, linksta į depresijas. Kiti pasidaro neurotiškai judrūs, išsiblaškę, paviršutiniški, neramūs.

Dažnas net nesuvokia, kad pasikeitęs elgesys ar būsena yra išgyventos traumos pasekmė. Todėl svarbu suprasti, kad stiprūs pergyvenimai nepraeina lengvai ar greitai – juos reikia išgyventi (tam reikia laiko), o išgyvenus – suprasti ir paleisti, kitaip skausminga patirtis neleis normaliai gyventi.

Yra kelios dažniausiai pasitaikančios psichologinių traumų grupės:

Šeimyninė trauma. Ilgalaikės psichologinės prievartos, smurto šeimoje pasekmė. Pasitaiko, kad patiriantis smurtą žmogus pradeda smurtauti prieš silpnesnius: pvz., patirianti vyro smurtą moteris gali smurtauti prieš savo vaikus. Vaikams psichologinė trauma – tėvų skyrybos, tėvų ligos ar negatyvus tėvų elgesys (pvz., emocinis šaltumas, smurtas, girtavimas ir pan.)

Emocinė trauma. Ilgalaikio arba intensyvaus emocinio ryšio nutraukimo pasekmė (netektis, skyrybos, išvykimas).

Seksualinė trauma. Ypač sunki vaikystėje patirta seksualinė prievarta. Taip pat seksualinės prievartos tarp suaugusių žmonių pasekmė.

Fizinė trauma. Sunkių fizinių sužalojimų pasekmė: sunkių ligų, chirurginių operacijų, autoavarijų, nelaimingų atsitikimų, gamtinių katastrofų ir pan.

Patyčios ar kankinimai. Psichologinė trauma, atsiradusi dėl patyčių ar kankinimų.

Patirtos psichologinės traumos generuoja daugybę negatyvių minčių ir emocijų, trukdo harmoningam žmogaus tobulėjimui ir silpnina žmogaus psichologinį imunitetą. O nesuvoktos, neišgyventos ar ignoruojamos – vystosi į psichologinius kompleksus, kurie veikia žmogaus elgesį ir gyvenimą.

Kartais būtina specialisto pagalba, nes sunkesniais atvejais gali išsivystyti potrauminis stresinis sindromas (PTSS), kuris pasireiškia tokiais požymiais:

– pasikartojantys, įkyrūs prisiminimai apie įvykius, sukėlusius psichologinę traumą (mintys, vaizdai, pojūčiai, sapnai);
– stiprus psichologinis stresas (fiziologinės reakcijos) į išorinius dirgiklius, kurie primena kažkokį traumuojančio įvykio aspektą;
– vengimas stimulų, kurie susieti su psichologine trauma: pastangos išvengti minčių, kalbų ir pojūčių, taip pat veiksmų ar žmonių, kurie sukelia prisiminimus apie patirtą traumą;
– sumažėjęs interesas tam, kas buvo svarbu;
– susvetimėjimo su aplinkiniais jausmas;
– negebėjimas orientuotis į ilgalaikę gyvenimo perspektyvą;
– sumažėjęs emocionalumas.

Psichologines traumas sunkiau išgyvena tie žmonės, kurie patiria pakartotines traumas, o taip pat – labai jauni arba pagyvenę žmonės. Ypač neigiamai veikia izoliacija psichologinės traumos išgyvenimo metu.

Viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai, ir ar laiku buvo suteikta visokeriopa pagalba. Greičiau atsigauna žmonės, gebantys valdyti savo emocijas, pasitikintys savimi, pozityvūs bei turintys stiprų socialinį palaikymą (artimųjų, visuomenės).

Būtent artimųjų elgesys: dėmesingumas, išklausymas, supratimas, palaikymas – ypatingai svarbus išgyvenantiems psichologines traumas.

Kūrinijos laiškas – apie…

Sveikas!

Yra dalykai, apie kuriuos žmonės seniai pamiršo.

Tokius dalykus vadiname GERAIS DARBAIS.

Tai taip banalu, bet taip svarbu.

Pavyzdžiui – galima perversti per gatvę senutę.

Paprastą, varganai apsirengusią senutę, kuri sustingo kelkraštyje ir ilgiausiai lauks, kol gatvė bus tuščia. Galima praeiti pro šalį, o galima – sustoti ir pervesti.

Pavyzdžiui – galima, pastebėjus prie kasos, kad senukui trūksta pinigų, trumpai ir tyliai pasakyti kasininkei: “aš sumokėsiu už jį“, – ir sumokėti. O kai senukas ims prieštarauti, atsakyti jam juokais “suaugusio-vaikui“ tonu: “Na, nesiginčykite su manimi! Mano pinigai, ir aš sprendžiu ką su jais daryti! :)“

O dar galima pamaitinti benamį katiną arba šuniuką. Žinau, dauguma prieštaraus, atseit, dauginasi, ligas platina – bet juk tas katinas ar šuo jau gyvena! Na, nežudyti gi jį?! JIS GYVAS, ir taip pat nori valgyti. Nupirk dešrelę – dėl to nenuskursi!

Galima atidaryti duris žmogui su sunkiais nešuliais.

Galima padėti močiutei su krepšiais, kuri į autobusą ropščiasi tarsi alpinistė.

Galima DAUG KĄ!

Svarbiausia – DARYTI!

Pasaulis sudarytas IŠ MŪSŲ – iš tavęs, iš manęs, iš senutės kelkraštyje, iš senuko kasoje. Kokie mes – toks ir mūsų pasaulis! MES PATYS jį kuriame APLINK SAVE, supranti?

Kiekvieną dieną milijonai žmonių daro gerus darbus.

TYLĖDAMI.

O tuo metu Kažkas Visagalis iš Viršaus, taip pat TYLĖDAMAS viską pastebi.

Ir netiesa, kad gėris netriumfuoja. Niekų kalbos!

Jis VISADA TRIUMFUOJA! Tiesiog – NE VISADA IŠ KARTO…

Kartą, jau pamiršęs tą senutę, katiną, vaiką ar merginą, tu atsidursi bėdoje – kartais taip nutinka.

Ir tuomet visai netikėtai, kai neviltis jau visai prislėgs, ir tu jau nelauksi jokios pagalbos, STAIGA – kažkas tau pasakys: “Aš Jums padėsiu“.

Ir viskas susitvarkys.

Atmink, bankas – ne kitoje gatvės pusėje, bankas – TEN (aš rodau pirštu į viršų), VIRŠUJE.

Ir tai pats tiksliausias bankas, jame VISKĄ užskaito. Ir jei yra nors trupinėlis tavo gerų darbų – jie persvers kilogramus atsitiktinių klaidų.

Kada paskutinį kartą padarei gerą darbą? Tiesiog taip, nė už ką?…..

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis 🙂

Kūrinija

Dėkoju Kūrinijai už laišką :)! Visiems linkiu saulėtos nuotaikos ir puikaus savaitgalio!! 🙂

Dao išmintis (tęsinys)

* Jei žmogus gerai gyvena, reiškia, jis žino – kaip. Žinoti “kaip“ – reiškia išmanyti gyvenimo dėsnius.

* Jei tik atsigręžtume į savo prigimtį – nenuklystume rinkdamiesi kryptį. Jei žinome, kaip panaudoti gamtos dėsnius ir savo prigimtines jėgas – įgausime stiprybę. Jei neišmanome, kaip jie veikia – pražūsime.

* Kad išgirstume savo širdies balsą – turime nutildyti protą. Išgirdę širdies balsą – atrasime savo gyvenimo kelią ir pradėsime suprasti Kūrinijos dėsnius.

* Teisingas mokymas – lyg vandens versmė, iš kurios plūsta gyvybės vanduo: jis turi maitinti, o ne naikinti. O tikras mokytojas yra tas, kuris atskleidžia geriausias mokinio savybes.

* Nesiliaukime tobulėję, nes sustojimas tolygus nuosmukiui. Kaip atpažinti nuosmukį? Kai išorė tampa svarbesnė už esmę; taisyklės – svarbesnės už supratimą ir teisingumą; veiksmų tvarka – svarbesnė už kūrybingumą; asmeniniai patogumai – svarbesni už artimųjų kančias; savo nuomonės reiškimas – svarbesnis už kitų išklausymą; kitų žeminimas – svarbesnis už nuoširdų bendravimą; nauda – svarbesnė už besąlygišką dovanojimą, egoizmas – svarbesnis už vienybę… Kai dvasia užmiega, o gyvenimo vertingumas matuojamas materialiais dalykais.

* Gyvenime tėkmė turi būti natūrali. Kiekvienas veiksmas – pagal jėgas ir atliekamas laiku. Kartais svarbu išlaukti, subrandinti sąlygas – tuomet ir lengvas stumtelėjimas viską pastato į savo vietas. Skubėjimas ir perteklius prišaukia nesėkmes. Kai žmonės kaupia daug nereikalingų daiktų – jie skursta dvasiškai.

* Sekime širdies keliu! Būkime geranoriški. Kalbėkime tik tiesą. Vadovaukime remdamiesi harmonijos principais.

* Šalies ir tautos valdymas turi būti vykdomas meilėje šaliai ir tautai, be prievartos.

* Jei nebus liaupsinamas kažkoks būrelis “išrinktųjų“ – tautoje nebus pavydo; jei nebus liaupsinamas palaidumas – nebus pasileidimo; jei nebus liaupsinami materialūs turtai – nebus vagysčių. Kitaip tariant: jei nebus išstatomi parodai aistrų objektai – nebus ir pagundų. Išmintingas vadovas nesudaro sąlygų tokioms pagundoms ir rūpinasi, kad tauta būtų sveika, išmintinga ir soti.

* Vadovas – jungiamoji grupės ar organizacijos jėga. Vadovo savybės lemia organizacijos savybes. Jei vadovui stinga proto, doros ir patirties – sėkmės nebus. Geri vadovai įveikia ir sunkias aplinkybes. O prastiems nepadės net palankios.

* Kai gaminama daug ginklų – neišvengiamai auga prievarta ir banditizmas. Kai įstatymai pasidaro spaudimo ir represijos priemone – dėsningai gimsta pasipriešinimas. Kai vadovai valdo agresyviai – tuomet ir tautai blogai, ir ji pradeda ieškoti išeities. O kai vadovai valdo harmoningai – tauta taip pat taiki ir rami. Ir ji niekur nesiveržia iš savo gerovės… Gyvenimas šalyje turi būti toks, kad žmonės nenorėtų jos palikti.

* Ginklai atneša tik nelaimes, todėl derėtų ryžtingai jų atsisakyti! Šlovinti karinę pergalę – reiškia džiaugtis nužudytais žmonėmis. Ar galima gerbti tą, kuris skatina žmonių žudymą ir džiaugiasi nužudytais?..

* Nedaryk kitam to, ko nenorėtum sau – jau vien šiuo paprastu principu galima sumažinti chaosą visuomenėje ir įvesti visuotinę tvarką. Tikrasis gerumas – tai gebėjimas ne tik galvoti apie kitus, bet ir jausti tai, ką jie jaučia.

* Sunkus darbas prasideda nuo lengvos pradžios – juk bet koks didelis darbas susideda iš mažų dalelių: tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio… Taip palengva padaromi ir dideli geri darbai.

* Be vilties nieko nenuveiksime. Viltis yra tas tikėjimas, kuris padeda įsivaizduoti savo tikslus ir įkvepia jų siekti. Pasauliui reikia daugiau vilties… Turėkime viltį, įkvėpkime kitiems viltį!

(Senųjų Dao Meistrų mintys)