Mintys, citatos, pamąstymai…

* Net jei mintis užrašyta tiksliai ir aiškiai – kiekvienas ją perskaito savaip.

* Kitų žmonių išmintis tiesiog padeda žmogui atverti tai, kas jau yra jame.

* Negatyvioms mintims ne vieta galvoje – naudos jos neatneša, o minta jos mūsų gyvenimo energija… iki išsekimo.

* Negatyvi būsena aktyvuoja negatyvų elgesį.

* Pildami alyvos į ugnį, gaisro neužgesinsime.

* Neįmanoma sulaukti gerų permainų, kurstant neapykantą ir sėjant baimę.

* Pasirinkimas – ne tik tai, ką mes renkamės, bet ir tai, ko atsisakome.

* Minimalizmas – ne daiktų atsisakymas, bet tiesiog optimalus jų kiekis: tiek, kiek reikia būtiniesiems gyvenimo poreikiams (fiziniams, dvasiniams, estetiniams).

* Kaip svarbu gebėti ne tik sakyti “ačiū“, bet ir “ačiū, nereikia“…

* Mūsų mintys mus veda per gyvenimą, o ne kojos.

* Mūsų nepasitenkinimas gyvenimu tolygus kūrybinio potencialo ir unikalių gebėjimų užslopinimui.

* Sunkius laikus visada padėdavo ir padeda įveikti žmoniškumas.

* Užverdami savo širdis, mes atsiribojame ne tik nuo skausmo, bet ir nuo meilės.

* Jei žmonės meluoja, apgaudinėja ar kitaip manipuliuoja kitais – jie įtaria, kad ir kiti taip pat elgiasi.

* Jei klaidą galima ištaisyti – jūs dar nesuklydote.

* Viskas, ką taip mėgsta kontroliuoti žmogus, galiausiai pradeda kontroliuoti jį patį.

* Dvasiškai brandus žmogus stengiasi neužkrauti kitiems to, ką pats sunkiai išgyvena.

* Ten, kur baigiasi kantrybė, prasideda ištvermė.

* Kai matome žmogų bėdoje – tai išbandymas ne tik jam, bet ir mums: padėsime ar nusisuksime?

* Palaikykime vieni kitus sunkiu laiku… Net žvėrys nemedžioja vienas kito bendrų negandų metu.

* Jei artinsimės prie sužeisto gyvūno – jis elgsis nenuspėjamai. Lygiai taip pat elgiasi ir emociškai sužeistas žmogus.

* Kai žmonės veikia išvien bendrai gerovei, nesantaikai ar priešiškumui nėra priežasčių.

* Gebėjimas mylėti besąlygiškai – sąmonės tobulumas.

* Jei siela prašo ramybės – eikite į pasimatymą su gamta…

* Mes kažkokiu stebuklingu būdu atsigauname šalia žmonių, kurie tiki mumis.

* Jei žmogus geras – jam nereikia apie tai visiems pasakoti – apie tai byloja jo geri darbai.

* Gyvenimas visada pasirūpina tais, kas rūpinasi kitais.

* Kūrėjas nekalba nei viena iš mūsų kalbų. Jis kalba artimųjų meile, ramybe, gamtos grožiu, tyru džiaugsmu, šviesia viltimi, stebuklingais netikėtumais, geromis permainomis…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Ir tuomet…

Nuimkime nuo bet kurio žmogaus gyvenimo sunkumų, problemų ir kliūčių naštą… Išlaisvinkime jį nuo slegiančių nežinomybės emocijų ir negatyvaus gyvenimo siužeto. Išvalykime jo sielą, sudrumstą egoizmu ir susikaupusiu baimės sluoksniu..

Ir tuomet…

Prieš jus iškils nuostabus šviesos ir meilės angelas, laikinai patalpintas į šaltas ir kietas šio materialaus pasaulio sąlygas…

Ir tuomet jums atsivers tikroji buvimo žmogumi šioje planetoje esmė – sugebėti išsaugoti ir skleisti savo tyrą vidinę šviesą ekstremaliose dualumo sąlygose. Būti šviesos ir besąlygiškos meilės šaltiniu…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Paprasti stebuklai

Būkime atviri…

Jums greičiausiai vargu ar pavyks pradėti levituoti arba vaikščioti vandens paviršiumi.

Ir vargu ar pradės šviesti nimbas virš jūsų galvos. Ir, ko gero, jūsų nepriskirs prie šventųjų.

Bet…

Jūs tikrai galite pažinti save, įveikti savo baimes, suvokti savo unikalumą.

Ir jūs tikrai galite sumažinti savo egoizmą iki mikroskopinių mažumų, atverti savo širdį, išskleisti savo sielos grožį.

Ir tikrai galite praskaidrinti kitų žmonių gyvenimą – daryti paprastus gerus darbus artimiems ir mylimiems žmonėms, paguosti ir įkvėpti nusiminusius, pagelbėti papuolusiems į bėdą, pradžiuginti tėvus, vaikus, draugus ar kaimynus…

Visa tai ir yra “paprasti stebuklai“…

Visa tai ir yra jūsų sielos šviesos išraiška šiame pasaulyje…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Aš sužinojau…

Aš sužinojau, kaip…

Kaip žmonės pasirodo daug geresni, nei tu galėjai įsivaizduoti.

Kaip vienintelė trumpa akimirka sugeba pripildyti visą amžinybę.

Kaip daug Dievo aplinkos alsavime.

Kaip dažnai mes atrandame visai ne ten, kur ieškome.

Kaip didžiausios vertybės slypi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose.

Kaip santykiai visada svarbesni, nei savo teisumo įrodymas.

Kaip atstumas nepaverčia artimų žmonių svetimais.

Kaip šviesą galima atrasti ir pačioje gūdžiausioje tamsoje.

Kaip nenuspėjama ir trapi mūsų tikrovė.

Kaip gyvenimas niekam nesuteikia garantijų.

Kaip pats gyvenimas išryškėja viskame, kam tu skiri nors truputį savo dėmesio ir šilumos.

Kaip daug švelnumo gali būti pačioje rūsčiausioje širdyje, ir kaip daug dvasios stiprybės pačiame trapiausiame kūne.

Kaip pažadina gyvenimą ten, kur jo beveik nėra.

Kaip meilė daro stebuklus…

Padėka autorei! Pagal Elenos Kasjan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gyvenimo dovanos

Gerai, kai laiku pradedi branginti tai, kas yra tavo gyvenime ir darai viską, ką gali, kad išsaugotum tai. Brangini ir džiaugiesi, kad tai yra.

Vaikai, tėvai, mylimi ir mylintys žmonės, draugai…

Kaip dažnai mums tai atrodo savaime suprantama. Įprotis. O iš tiesų tai didžiulė Dovana.

Kaip besiklostytų santykiai, kaip gerai, kad jie apskritai yra. Ir kai artimi žmonės yra, kai esi tu, viską galima pagerinti, pakeisti, ištaisyti.

O kartais žmonės tiesiog išeina iš mūsų gyvenimo. Dar ir todėl, kad atliko tai, ką turėjo atlikti mūsų gyvenime, ir turi eiti toliau. Ir mūsų keliai išsiskiria.

Mes nežinome, kiek mums lemta eiti drauge per gyvenimą su kažkokiu žmogumi.

Todėl taip svarbu patirti bendravimo pilnatvę, mylėti visa širdimi tuos, kas tau svarbus, brangus, kas taip artimas tavo Sielai.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė. vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Didžiausi stebuklai – tavyje

Vieną dieną tu suprasi, kokią neįtikėtiną jėgą tu turi…

Tavyje – ŠVIESA, ta ryški, jauki, sušildanti SIELOS šviesa, kuri savo jėga negrįžtamai nušluoja viską, kas nereikalinga tavo kelyje.

Vieną dieną tu pabusi ir suprasi, kad tavo ŠVELNUMAS – neturi ribų.

Jis nuginkluoja, apgaubia, atgaivina… Gydo visus, kas prie tavęs prisiliečia. Jis žodžiuose, mintyse, žvilgsnyje ir net kvėpavime…

Vieną dieną tu pajusi MEILĘ.

Tik ne tą – daugelio tuščiomis frazėmis nuvertintą, išdeginančią ugnimi ir skausmu, o MEILĘ vidinę, kuri yra tavyje. Ji užgydo pačias slapčiausias gilumines sielos žaizdas… Tyliai, nepastebimai…

Kartą ir visiems laikams.

Padėka autorei! Pagal A. Hoffman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai yra Meilė…

Meilė neturi tapti pančiais artimiems žmonėms. Tai besąlygiškas laisvų žmonių tarpusavio ryšys. Ir būtent laisvė suteikia tvirtumą ir saugumą santykiams.

Juk meilė – tai laisvė, bet ne ta laisvė, kuri nepripažįsta atsakomybės. Meilė – tai geranoriškai priimti įsipareigojimai, kurių laikomasi, ir pasirinkimo laisvė, kurią turi žmonės.

Mylėti – tai gebėjimas būti tikru draugu: būti kartu džiaugsme ir bėdoje, palaikyti ir padrąsinti, suprasti ir užjausti.., bet ir pajusti, kada žmogui reikia pabūti vienam.

Meilė – tai nuoširdus rūpestis artimu žmogumi. Laisvai įsipareigojęs žmogus brangina santykius, todėl ištikimybė, santarvė, pasitikėjimas, šeimos gerovė – jam savaime suprantami dalykai.

Meilė – tai saugumas. Tai reiškia, kad artimas žmogus santykiuose gali būti savimi: jis gali būti silpnas ir kupinas jėgų, gali abejoti ar suklysti, gali sirgti ar prastai atrodyti, būti geros ar prastos nuotaikos… Mylintis žmogus priima savo artimąjį visokį, ir jis žino, kad jo niekada neišduos.

Vaikai turi žinoti, kad šeima – saugiausia vieta pasaulyje. Pagyvenę tėvai turi žinoti, kad jie mylimi ir reikalingi. Vyrui šeimoje svarbu žinoti, kad žmona jį myli, nežiūrint į jo pasiekimus darbe. Žmona turi žinoti, kad mylimas žmogus bus šalia, nepriklausomai nuo amžiaus pokyčių…

Ir visa įmanoma ne dėl gražių pažadų ar garsių priesaikų, o todėl, kad yra gilus ir tikras jausmas.

Visa tai įmanoma, kai žmones sieja tyra, šviesi, besąlygiška Meilė…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Stebuklingos akimirkos

Įsivaizduoji, kiekviename iš mūsų slypi pritilęs vaikas… Jis tylutėliai miega sau saldžiu miegu, stebėdamas spalvotus mūsų gyvenimo sapnus, ir pabunda tik tuo atveju, kai ryškių spalvų paletė pradeda blėsti.

Tokiais momentais jis subtiliai kviečia mus į šiltus ir malonius prisiminimus apie nerūpestingą mūsų vaikystės laiką. Mes pradedame daryti juokingas grimasas, mėtyti sniego gniūžtes, lipdyti sniego senį, suptis karuselėje ir juoktis, stebėtis pačiais paprasčiausiais dalykais, džiaugtis ir šypsotis…

Ačiū jam, šiam vaikui, už bilietėlius sugrįžimui į vaikystę, kuriuos jis kartais padovanoja mums, primindamas mums mus pačius…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !