Mėnuo: kovo 2024

Tai maži džiaugsmo lašeliai…

Laimė – tai kuomet žinai, kad tavo artimieji ir draugai yra sveiki. Laimė – kai pirmą kartą išeini iš namų po ilgos ligos. Laimė – kai susitinki su draugais ir eini pasivaikščioti po mylimą miestą. Laimė – tai kuomet šypsaisi mylimam žmogui ir pagauni atsakomąją šypseną. Laimė – tai skanus maistas ir gera knyga, drėgna šuns nosis ir karšta vonia, saulės blyksniai ir monotoniškas lietaus barbenimas…

Laimė slypi mažuose dalykuose, kurie dovanoja pakilią nuotaiką čia ir dabar. Ji visur ir visada, tai maži džiaugsmo lašeliai, kurie kaupiasi į laimės vandenyną. Būtent jie turi prasmę, būtent jie suteikia galimybę pasakyti: “O gyventi vis dėl to gera!“…

Padėka autoriui! Pagal O. Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir šviesių laimės akimirkų mums visiems 🙂 !

Kas viduje, tas ir išorėje

Žmogus, kuris linki blogo kitam, visų pirma kenkia savo sielai, nes tampa blogio laidininku.

Neįmanoma įsileisti į save nuodų ir neapsinuodyti tais nuodais pačiam.

Žmogus, kuris džiaugiasi kito nelaime, visų pirma kenkia sau pačiam, nes palaiko kančios didėjimą žemėje.

Neįmanoma palaikyti pragaro tikslų ir vertybių, ir tuo pačiu negramzdinti savo sielos į pragarą.

Atvirkščiai – net blogio ir pragaro apsuptyje nereikėtų pačiam tapti tamsos laidininku.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tavo vidinis sodas

Kiekviename iš mūsų yra sodas, kurį reikia nuolat prižiūrėti. Ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, tręšti dirvą, auginti gėles… Tai ir kūryba, ir darbas.

Būna ypač sunku, jei sodu ilgai nesirūpinome, jį apleidome. Tuomet galime aptikti nepraeinamus brūzgynus, voratinklius, sunykusius augalus ir galybę kenkėjų.

Būna įvairios aplinkybės. Skausmas, ilgalaikis stresas. Pojūtis, kad esi pasimetęs ir niekam nereikalingas. Nutrūkęs ryšys su savimi…

Bet tik mes patys atsakingi už savo gyvenimą. Ir kaip bebūtų baisu įžengti į apleistą, sustingusį, ištuštėjusį sodą, vis tik svarbu tai padaryti. Ir pradėti jį šildyti, laistyti, pradėti tvarkyti. Atgaivinti gyvenimui.

O jei nieko neliko, tuomet pradėti auginti jį nuo nulio. Svarbu pradėti, padaryti pirmą žingsnį, ir viskas pajudės. Prisimenate – yra toks mažų žingsnelių menas?

Mes – savo tikrovės, savo vidinio sodo kūrėjai. Ir užauga jame ne tai, ko mes norime, bet tai, ką mes sodiname, laistome ir puoselėjame.

Ir jei esame dėmesingi ir rūpestingi sau, tuomet ir mūsų vidinis sodas tampa harmonijos ir stiprybės erdve. Kur mes ateiname, kad mūsų siela pailsėtų, kad pasipildytume tyla ir šviesa.

O ir eiti, iš esmės, nėra kur, tik į save.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova-Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pamatyti širdimi…

Išmokti pastebėti gėrį, šviesą, grožį. Išmokti matyti šį pasaulį širdimi.

Pristabdyti informacinį srautą, pristabdyti minčių srautą savo galvoje ir tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kas šalia.

Staiga pastebėti gyvenimą aplink. Sustoti, atsikvėpti, pajusti, pabūti ir paleisti. Paleisti tai, kas nereikalinga, ne tavo. Įkvėpti tai, kas artima, miela, gera.

Įkvėpti ir prisipildyti šviesa ir meile. Įkvėpti ir suteikti sau viltį gyventi toliau. Viltį, kad viskas bus gerai.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Padovanok tai kitam…

Ko tu bepanorėtum sau – duok tai kitam…

Jei tu nori būti laimingas, padovanok laimę kitam..

Jei tu nori būti sėkmingas, padėk pasiekti sėkmę kitam.

Jei tu nori gauti daugiau meilės savo gyvenime, padaryk taip, kad ir kitas turėtų jos daugiau. 

Daryk tai nuoširdžiai – ne todėl, kad ieškai asmeninės naudos, bet todėl, kad tu iš tikrųjų nori, kad kitas žmogus visa tai turėtų – ir tuomet viskas, ką tu atidavei, ateis pas tave. Kodėl būtent taip? Kaip tai veikia?

Pats atidavimo aktas paskatina tave pajusti, kad tu turi ką atiduoti. Nes tu negali atiduoti to, ko neturi, ir tavo protas padaro naują išvadą, naują mintį apie tave: tu turi kažką, priešingu atveju tu negalėtum to atiduoti.

Ši nauja mintis tampa tavo gyvenimo patirties dalimi. Tu pradėti “būti“ tokiu. O jei tu pradėti “būti“, tuomet tu aktyvuoji pačią galingiausią kūrybinę jėgą Visatoje – Tavo Dieviškąjį AŠ.

Mintys iš Nilo Donaldo Volšo kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tiesiog būti geru žmogumi

Ką daryti? Kaip gyventi? Sau į šiuos klausimus aš seniai atsakiau.

Reikia atmesti išankstinius nusistatymus, neieškoti visur savanaudiškų kėslų. Reikia matyti ir girdėti tai, kas yra, o ne tai, kas pasirodė. Nesukeisti prasmių. Nevadinti gilių jausmų patosu, nuvertinant kitų mintis. Ir apskritai kuo mažiau kištis į kitų gyvenimą. Ir, juo labiau, imtis vertinti jį.

Nevaidinti raganų ir psichologų, jei nėra tam tikrų žinių. Kartais bananas – tai tiesiog bananas. O noras – tiesiog noras. Melagingos traktuotės ir savitaiga atneša daug žalos jūsų vidiniam pasauliui ir santykiams tarp žmonių.

Būti nuoširdžiu žmogumi. Galite padėti – darykite tai nuoširdžiai. Padėkite kitiems, kiek tai įmanoma. Dovanokite dovanas. Atleiskite skolas, kurias galite atleisti.

Būti dėkingu. Pozityvus pojūtis, kuris atsiranda dėl dėkingumo, gamina endorfinus ir palaiko žmogų dvi savaites. Kartais jūs būsite vieninteliai, kas išreiškė pelnytą dėkingumą ir palaikymo žodžius pardavėjui ar oficiantui, ir tai suteiks jiems jėgų ir sugrįš jums.

Neimti svetimo. Saugokite savo, mokėkite save apginti. Savo darbą atlikite kokybiškai.

Galvoti apie gėrį. Darykite gerus darbus, pakelkite šiukšles, net jei jos ne jūsų.

Drąsiai dalinkitės geromis žiniomis, pasakokite apie pelnytus pasiekimus, sakykite šiltus žodžius. Būkite dosnūs tiems, ką mylite. Tiesiog žmoniškai, nuoširdžiai palaikykite vieni kitus. Būkite geranoriški ir supratingi. Ypač artimiems žmonėms.

Mylėkite save ir jus supančius žmones. Ir atminkite, kad laime galima užsikrėsti. Nuo laimingų žmonių. Būtent todėl prie jų žmonės linksta…

Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai žiūri meilės akimis…

Kai tu žiūri į viską per proto prizmę, tuomet tau tik atrodo, kad viskas aišku, nors iš tikrųjų tai toli gražu iki tiesos (o ir klausimų iškyla daugiau, nei atsakymų).

Kai tu žiūri į viską sielos akimis, tuomet viskas pasidaro daug aiškiau.

O kai žiūri meilės akimis, tuomet apskritai viskas absoliučiai aišku (ir paprasta), ir tu stebiesi, kaip tu nematei ir nesupratai to anksčiau.

Viskas priklauso nuo to, kaip tu žiūri.

Tikiuosi, tu sugebėsi žiūrėti į viską meilės akimis.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !