Kategorija: Dalinamės patirtimi

Netikėtos staigios negatyvios situacijos gyvenime sukelia žmonėms stiprų stresą – ypač jei tai ilgalaikiai globalūs pokyčiai. Todėl mūsų reakcijos į ilgalaikį stresą gali pakenkti mums daug labiau, nei pati stresinė situacija, nes mūsų psichikoje įvyksta pasikeitimai, kurie negatyviai veikia imuninę sistemą ir visą organizmą.

Reikia tai žinoti – kad nepalūžtume, nenusilptume fiziškai ir neįsitrauktume į sekinančius pergyvenimus dėl to, ko šiuo metu negalime pakeisti. Tačiau nėra taip jau lengva išgyventi situaciją, kurios negalime suvaldyti – juk mes įpratome viską kontroliuoti, planuoti, numatyti. O dabar mes tiesiog kriste iškrentame iš įprastos kasdienybės bėgimo ir šurmulio..

Tai tarsi staigus gyvenimo stabdymas: turime sustoti ir išmokti orientuotis naujoje realybėje, kur reikia sąmoningumo, kantrybės, vidinės ramybės ir sveikos nuovokos. Mums reikia iš pagrindų keisti savo gyvenimo būdą, todėl tai, kas buvo įprasta anksčiau, dabar jau netinka, ir, ko gero, labai daug kas atkris visiems laikams..

Ir susiorientuoti reikia greitai, ir sugebėti neįpulti į paniką, ir nepalūžti.. Situacija sudėtinga dar ir tuo, kad griauna daugybę šiuolaikinių žmonių iliuzijų –  vartotojišką gyvenimą, egoizmą, konkurenciją, konformizmą, tikėjimą ekonomikos efektyvumu, pasitikėjimą visuomenės valdymo sistema.

Ir kol kas nėra kuo visa tai pakeisti, todėl žmonės jaučiasi sutrikę ir pasimetę, lyg vaikai, uždaryti į kambarį, iš kurio draudžiama išeiti: reikia gyventi izoliacijoje, kuo dažniau plauti rankas ir nežinia kiek laukti, kol “išleis“.. Ir nors priežastis aiški: karantinas, tačiau staigus gyvenimo sustabdymas ir nežinomybė gerokai išmuša iš vėžių.

Kai įprastas aktyvus gyvenimas sustoja, žmonės neišvengiamai susiduria su egzistenciniais klausimais: akistata su savimi, pamąstymais apie gyvenimo prasmę ir santykius su artimaisiais, svarstymais apie darbą, saviraišką ir žmonijos ateities perspektyvą.

Dauguma žmonių dabar praregi, jie pamato realybę tokią, kokią ji iš tiesų yra.. Jie pastebi, kad šalia taip pat yra daug sutrikusių ir pasimetusių žmonių, kuriems taip pat reikalinga pagalba.. Ir toje bendroje bėdoje natūraliai atgimsta mūsų prigimtinės dvasinės savybės: empatija, bendrumo pojūtis, siekis vienytis ir palaikyti vieni kitus.

Keičiasi ir mūsų požiūris į gamtą – būdami uždaryti, mes staiga visa savo esybe pajuntame, kad esame gamtos dalis, kad mums visiems gyvybiškai reikalingas grynas oras, saulė, švarus vanduo.. Palengva atgimsta suvokimas, kad turime atkurti sveiką sąveiką su gamta ir visa gyvybe.

Taigi, kai sustoja įprasta kasdienybė, kai nutyla šurmulys ir triukšmas, mes pradedame galvoti apie tai, kas iš tiesų yra svarbu gyvenime.. Todėl iš šios kritinės situacijos mes išeisime gerokai pasikeitę.

Keičiasi mūsų vertybių sistema, ir tie mūsų vidiniai dvasiniai pokyčiai palengva keis ir mūsų visų realybę. O kaip tai vyks – greitai pamatysime patys.. Todėl, kad viskas jau vyksta 🙂 ..

O dabar – neleiskime stresui palaužti mūsų, saugokime vieni kitus, padėkime vieni kitiems išgyventi šiuos nelengvus laikus. Tamsa jau traukiasi, todėl orientuokimės į šviesą – į harmoningą mūsų visų ateitį 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Saulėtos nuotaikos, geros savaitės mums visiems 🙂 !

Jau, ko gero, visi patyrėme visas įmanomas streso išraiškas dėl karantino ir krizės – bėgome, kovojome, slėpėmės, neigėme, panikavome.. Bet.. juk mes negalime gyventi nuolatiniame strese, todėl pamažu gyvenimas ima viršų 🙂 ! O bundanti gamta tam labai padeda..

Mes staiga aiškiai suvokiame, kad kritinėse situacijose gelbsti tik sveika nuovoka ir.. kažkaip savaime pradedame gyventi “čia ir dabar“. Sąmoningai. Natūraliai. Mes pradedame matyti daugybę dalykų, pro kuriuos anksčiau bėgte prabėgdavome.

Ir kaip neįprasta negirdėti dažniausiai kartojamos šiuolaikinės mantros “neturiu laiko“! Dabar gi mes turime visą savo laiką, kurio, kaip pasirodė, iš pradžių nežinojome, kur dėti 🙂 .. O būdami vis ilgiau namuose pastebime, kad dabar nėra jokios prasmės (ech, ir kaip kvaila..) puikuotis prieš kitus kažkokiais įmantriais daiktais, rūbais, telefonais, automobiliais..

Stebime, kaip kasdien atkrenta vis daugiau dirbtinų poreikių, norų, iliuzijų, šablonų, etikečių ir kaukių.. Mes pradedame matyti realią realybę, aštriau pajuntame, kas iš tiesų gyvenime svarbu ir vertinga mums visiems. O ir patys mes tampame tyresni, tikresni, nuoširdesni.

Kitaip pamatome save, savo namus, savo artimus žmones, mūsų gyvenimo būdą, mūsų planetą. Nesileidžiame taip lengvai įtraukiami į paniką, nes aiškiai suvokiame: sunkūs laikai – laikini. Jie praeis, tačiau kokie mes po jų išliksime – priklauso dabar tik nuo mūsų.

Todėl išmokome spręsti tai, kas šią akimirką svarbu, suprantame: “šiandien yra taip“. Nors gali būti sunku, nesuprantama, keista, liūdna, baugu.. Ir kartais nieko negalime pakeisti, tik išgyventi tai šiandien, bet mes žinome – rytoj bus kitaip, ir su kiekviena diena mes artėjame prie geresnių laikų 🙂 !

Ir jei dar prieš kelias dienas atrodė, kad visą mūsų gyvenimą aptraukė kažkokia kaustanti migla, o todėl net neįsivaizdavome, kad galėsime šypsotis, o tuo labiau – džiaugtis, tai dabar jau gyvenimas po truputį pradeda imti viršų.

Taip, dar vis sunku, bet jau pradedame šypsotis ir su lengva ironija bandome palengva vaduotis iš tos kaustančios miglos. Užgimsta tyli, švelni viltis: mes tai įveiksime, viskas turi būti gerai 🙂 .. Ir būtinai bus!

Ir bus tikrai ne taip, kaip buvo prieš karantiną. Mes pasikeitėme ir tebesikeičiame, mes atsikratome iliuzijų, egoizmo, susipriešinimo, nes būdami izoliuoti, gavome netikėtą galimybę pamatyti mūsų visų gyvenimą iš šalies – pamatėme tai, kas mus žlugdo ir griauna.

Todėl pradėkime jau šiandien galvoti apie tai, kaip gyvensime po karantino. Dabar turime marias laiko pamąstymams, išvadoms, suvokimams. Po tokių globalinių sukrėtimų visada atsiranda santarvės, vienybės, pokyčių poreikis, todėl užgimsta naujos realybės pamatai.

Palikime negatyvumą praeityje, jei norime šviesios ateities – galvokime tik apie meilę, gerovę, vienybę – tuomet ji ir bus šviesi 🙂 . O kitaip ir būti negali – juk su pavasariu mums, kaip ir visai gamtai, dovanojama galimybė viską padėti nuo švaraus lapo 🙂 ..

Visus mus su pavasariniu atgimimu 🙂 !

Rūta

Visi, be abejo, gerai žino kūno higienos taisykles epidemijos metu, tačiau ne mažiau svarbi yra ir psichologinė higiena. Ir tai ne tik nuotaikos klausimas – mūsų psichikos būsena tiesiogiai veikia organizmo imunitetą, todėl žmonės su psichikos sutrikimais dažniau suserga, tame tarpe ir sezoninėmis infekcinėmis ligomis.

Informacinis bumas dėl epidemijos, kuris jau vadinamas infodemija – tapo dar vienu dideliu išbandymu žmonijai. Ir sveika nuovoka šiame begaliniame informaciniame sraute dažnai yra užslopinama baimės skleidimu, isteriškais pareiškimais ar tiesiog profesinės etikos trūkumu.

Todėl turime išmokti atsiriboti nuo nereikalingo informacinio triukšmo ir skirti savo dėmesį tik tam, kas šiuo metu tikrai yra reikšminga.

Pirmiausiai – ribokime informaciją apie epidemiją. Neskaitykime naujienų apie tai, kad “kažkur.. ir vėl.. gal būt.. nepatvirtintais duomenimis..“ Žinoma, įvykiai pasaulyje labai svarbūs, juk visi mes esame susieti, bet dabar mums pirmoje eilėje svarbu tai, kas vyksta mūsų mieste, gyvenvietėje, valstybėje – kad galėtume remtis ta informacija ir orientuotis mūsų kasdieniniame gyvenime.

Jei nuolat pergyvensime dėl viso pasaulio – neužteks jokių dvasinių ir fizinių jėgų. Susitelkti, palaikyti, padėti ir rūpintis dabar reikia pirmiausiai tais, kurie arčiausiai – tai mūsų visų pareiga sunkiu metu. Kiekvienas žmogus pasaulyje dabar turi daryti tai, ką gali, ir ten, kur jis yra šiuo metu – tai ir yra reikšmingi veiksmai visų gerovei.

Todėl nepaverskime naujienų apie epidemiją kasdieniniu serialu. Jei kiekvieną dieną kažką apie tai skaitysime, rašysime ar kalbėsimės su artimaisiais – tai suformuos stabilų įprotį. Epidemija praeis, o įprotis nerimauti išliks, ir gali prireikti nemažai laiko ir pastangų, kad jo atsikratytume ir susigrąžintume normalią būseną. Verčiau nukreipkime savo dėmesį ir energiją į kažką, kas padeda išsaugoti vidinę ramybę ir stabilumą.

Jei pastebime, kad nerimaujame akivaizdžiai per daug – sutriko miegas ar apetitas, pasidarėme irzlūs, pradėjome panikuoti – skubiai apribokime išorinę informaciją ir persijunkime į kažkokią įprastą veiklą, kuri duoda greitus gerus rezultatus. Tai gali būti buities darbai, fiziniai pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, sodo darbai, mėgiamos knygos skaitymas, rankdarbiai ar įdomus filmas. Juk kokie bebūtume stiprūs, bet kai visi aplink šaukia: “baisu.. blogai.. negaliu tylėti.. siaubas!..“ – mes taip pat pradedame panikuoti.

Kriziniu nestabiliu metu mažiau planuokime ir daugiau orientuokimės pagal situaciją. Mūsų planai šiuo metu gali būti nerealūs, o tai tik dar labiau sekins ir taip jau nestabilią mūsų psichinę būseną. Veikime pagal aplinkybes toje realybėje, kurioje esame dabar, o ilgalaikius planus atidėkime geresniems laikams.

Ir, svarbiausia – ieškokime patikimos informacijos. Epidemiologijos ir virusologijos klausimais gali kalbėti tik tos srities specialistai. Jų informacija visuomet remiasi patikrintais skaičiais ir faktais, ir niekuomet nesiremia emocijomis. Ir kuo daugiau tų faktų, tuo geriau.

Be to, turime suprasti, kad galutinius teisingus atsakymus mes sužinosime tik tuomet, kai epidemija pasibaigs ir bus surinkti bei apdoroti visi duomenys. Epidemija skelbiama ne pagal ligos sunkumą, o pagal susirgusių skaičių įvairiose šalyse. Ir kol epidemija nepasibaigė, daryti išvadų apie jos atsiradimo priežastis, sunkumą, mirtingumą ir plitimo greitį yra neįmanoma.

Taigi, visus skleidžiančius paniką ryžtingai meskime už mūsų sąmonės borto 🙂 ! Visi mes atsidūrėme sudėtingoje, niekam iki šiol nepatirtoje situacijoje, todėl jauskime atsakomybę, nesunkinkime jau ir taip nelengvos padėties. Saugokime vieni kitus 🙂 ! Susitelkę tikrai viską įveiksime 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Į sudėtingas, netikėtas, o tuo labiau – globalias negatyvias situacijas gyvenime pakliūname retai. Todėl natūralu, kad žmonės pasijunta bejėgiai ir nesaugūs: jie išsigąsta, sutrinka, pasimeta, panikuoja..

Globalios kritinės situacijos, kokioje mes dabar visi ir atsidūrėme, iš pradžių atrodo kažkokios nerealios dėl savo netikėtumo, todėl daugeliui žmonių pasikeitęs gyvenimas atrodo tarsi filmas, į kurį nesinori žiūrėti, nes jis labai jau skiriasi nuo ankstesnio įprasto gyvenimo.

Taip, žmonės sutrinka, nes reikia greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, reikia išmokti gyventi kitaip. O jei tai epidemija, bauginančios ligos pavojus – žinoma, žmones apima panika.

Ir nereikia kaltinti žmonių dėl keisto elgesio ar vadinti jų kvailais – juk būtent netikėtumo efektas ir užplūdusios emocijos skatina juos elgtis neadekvačiai. Įsijungia elementari baimė už savo gyvybę – tai savisaugos instinktas, kuris gena mus visais būdais saugotis ir vengti pavojaus.

Todėl vieni saugosi visą dieną dėvėdami kaukes ir pirštines, kiti viską nuolat dezinfekuoja ir plauna kas pusvalandį rankas, treti nusiperka kalnus maisto ir vaistų atsargai, kiti paniškai vengia kitų žmonių, užsibarikaduoja namuose ir seka visas naujienas, tuoj pat persiųsdami jas savo draugams ir pažįstamiems..

Tai normalu, tai mūsų reakcijos į nestandartines ir netikėtas aplinkybes. Tačiau kaip elgtis, kad tos reakcijos nevirstų panika, arba dar blogiau – masine psichoze? Nes iš tiesų labai nelengva išsaugoti sveiką nuovoką, kai aplink toks globalinis nerimo ir baimės fonas.. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad stresas ir bet kokia ilgalaikė psichikos įtampa sekina žmogaus imuninę sistemą.

Pirmiausiai – apsipraskime su mintimi, kad karantinas dėl epidemijos jau vyksta, kad tai tikrai ne filmas. Ir – kad tai nevyks amžinai. Atminkime, kad panika, baimė ir negatyvios emocijos niekada nepadeda, o tik dar labiau sekina mūsų psichiką ir apsunkina situaciją.

Imkimės būtinų, elementarių saugumo priemonių, veikime pagal situaciją – be fanatizmo ir kraštutinumų. Stenkimės išsaugoti sveiką nuovoką, o visą išorinę informaciją vertinkime kritiškai – neįsitraukime į begalines naujienų paieškas, neskaitykime šokiruojančių prognozių, nežiūrėkime niūrių analitinių televizijos laidų.

Mus gąsdina tai, ko mes nesuprantame arba nežinome, todėl stenkimės kiek įmanoma plačiau išsinagrinėti vykstančius reiškinius ir ieškokime tik patvirtintos, patikimos informacijos. Tai suteiks pasitikėjimo ir padės išsaugoti vidinę stiprybę, kurios sunkiu metu tikrai prireiks.

Stenkimės kaip įmanoma greičiau įveikti tą blaškymosi ir emocingų reakcijų periodą. Prisimenate – visais laikais kritinėse situacijose panikuojantys ir paniką keliantys žmonės buvo laikomi pavojingais kenkėjais, nes jie dar labiau apsunkina ir taip jau sunkią situaciją. Tik sveika nuovoka ir vidinė ramybė leidžia mums atrasti geriausius sprendimus.

Ir apie žmoniškumą.. Visi globalūs įvykiai mums labai ryškiai parodo, kaip esame visi susieti, kad nėra “mano“ ar “ne mano“ problemų – yra tik visų mūsų gyvenimas ir esame “MES“. Žmonija.. Ir viskas, kas vyksta pasaulyje, liečia mus visus.

Visos kritinės situacijos išryškina mūsų tikrąsias savybes, tai savotiškas lakmusas, kuris parodo, kokie mes esame iš tikrųjų. Ir nesvarbu, kas tai – pavieniai žmonės ar valdžios atstovai, tautos ar valstybės.. Bendros bėdos nuplėšia kaukes ir parodo tikruosius visų veidus.

Taigi, kokie mes esame bėdoje?.. O juk bet kokias negandas galime įveikti susitelkę, susivieniję, veikdami bendrai gerovei.. Ir mūsų vienybė, tarpusavio pagalba ir palaikymas sustiprina mus ir įkvepia tikėti mūsų visų gera ateitimi..

Todėl – apsižvalgykime: gal šalia yra išsigandusių, kenčiančių, vienišų žmonių? Padėkime kam galime ir kuo galime, padrąsinkime sutrikusius, palaikykime vieni kitus! Visais laikais ir bet kokiose negandose žmoniją visada gelbėjo žmoniškumas..

Mylėkime ir saugokime vieni kitus 🙂 ! Mes tikrai viską įveiksime. Būtinai! Sveikatos ir dvasinės stiprybės mums visiems!

Rūta

Dėl karštų orų gaurometis šiemet pražydo gerokai anksčiau, todėl pats metas jį rinkti ir paruošti arbatą žiemai. Kaip surasti gaurometį? Jei gyvenate mieste, tiesiog pavažiuokite į užmiestį ir pasižvalgykite į pamiškes ir pievas.

Gauromečio žydėjimo metu pamatyti jį tikrai paprasta: iš tolo pamatysite rausvų žiedų saleles. Žinoma, jos turėtų būti kuo toliau nuo kelio. Na, o jei gyvenate už miesto ar kaime, tuomet gerai žinote vietas, kur auga gaurometis.

Kaip jį skinti? Svarbiausia – neraukite gauromečio su šaknimis: galima nuskinti ar nupjauti stiebą su žiedais, arba tiesiog nubraukti nuo stiebo lapelius ir žiedus. Jei gaurometis jau peržydėjo – neskinkite peržydėjusių anksčių, nes arbata bus su pūkais.

Kiek jo rinkti? Pagal jūsų poreikius – pavyzdžiui, šiemet mes turime apie penkis litrus fermentuotos gauromečio arbatos. Kad tiek gautųsi, sausakimšai fermentavimui prikimšome du trilitrinius ir vieną puslitrinį stiklainį lapų ir žiedų, kuriuos vėliau išdžiovinome. Tiek pilnai pakanka metams ir mūsų šeimai, ir draugams pavaišinti ar padovanoti.

Štai šiame straipsnelyje papasakojau, kaip rinkti gaurometį ir kaip paruošti iš jo labai skanią ir naudingą fermentuotą arbatą.

Geros savaitės ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Kaip vaduotis nuo karščio?

Apie tai seniai rašytas straipsnis, kuris šiandien labai aktualus: https://ruvi.lt/2012/08/06/kaip-neperkaisti-karsta-vasaros-diena/

Pagamintus namuose enzimus galima naudoti labai plačiai.. Pirmiausiai – apie jų panaudojimą daržininkystėje ir buityje. Šiems tikslams gaminame enzimus 3 mėnesius.

Daržininkystė:

* Universalios trąšos daržui (10 ml enzimų į 10 litrų vandens). Šiuo mišiniu laistome daržo, sodo ir kambarinius augalus. Dirva atsigauna, o derlius gaunamas gausesnis. Pakanka patręšti 1-2 kartus per sezoną. Šį mišinį galima pilti ir į kompostą – tai pagreitina jo susidarymą ir žymiai pagerina kokybę.

* Tinka augalų ir medžių purškimui (20 ml į 10 litrų vandens) žydėjimo metu. Derlius bus didesnis, o vaisiai sveikesni.

* Enzimus galima naudoti vandens telkinių valymui. Vasaros metu į telkinį reikia įpilti 40-60 litrų enzimų, ir maždaug per 4 dienas vanduo turėtų išsivalyti.

Buitis:

* Galima įpilti į indų ploviklį (1 arb. šaukštelį į indelį) – geriau išplauna riebalus, be to, enzimai nuteka į kanalizaciją, kurią taip pat valo.

* Enzimai – puiki priemonė nuo pelėsių. Papurškiame neskiestų enzimų ant pelėsių, įtriname, paliekame kelioms minutėms, po to nuplauname.

* Vonios ir klozeto plovimui: 100 ml sodos sumaišome su 100 ml enzimų.

* Nuo uodų, mašalų ir skruzdžių: išpurškiame neskiestais enzimais vietas aplink langus ir duris.

* Kilimų valymui: 250 ml enzimų į 5 l vandens. Jei kilimas smarkiai išteptas, tuomet įtriname į dėmes tokį mišinį: 1 valg. šaukštą druskos arba sodos sumaišome su 2 valg. šaukštais enzimų. Kai išdžius, išvalome dulkių siurbliu.

* Medinių paviršių valymui: 200 ml vandens, 30 ml alyvuogių aliejaus ir 60 ml enzimų.

* Dėmių valymui: lygiomis dalimis sumaišome pieną ir enzimus.

* Jei į skalbyklę įpilsime 125 ml enzimų – skalbiniai bus minkšti, purūs ir nebluks.

* Jei į bet kokią valymo ar skalbimo priemonę įpilsime enzimų – jie padidins priemonės efektyvumą ir sumažins neigiamą cheminių medžiagų poveikį gamtai.

Toliau – apie tai, kaip galima panaudoti enzimus sveikatos stiprinimui. Priminsiu, kad juos gaminame 6 mėnesius.

* Po ligos, natūraliam organizmo valymui arba sveikatos stiprinimui vartojamas toks mišinys: 10 ml enzimų į 20 ml vandens. Jį geriame vieną kartą į parą, o kad sustiprintume poveikį, prieš tai išgeriame stiklinę sulčių.

* Žaizdų apdorojimui enzimai naudojami kaip antiseptikai.

* Padeda po vabzdžių įkandimo: ant įkandimo vietos uždedame vatą arba marlę, sudrėkintą enzimais.

* Jei įpilsime enzimų į plaukų plovimo priemonę – plaukai geriau augs ir įgaus sveiką žvilgesį. Galima pasigaminti ir purškiamą balzamą plaukams: 1 dalis enzimų ir 2 dalys vandens.

* Veido odos valymui ir atgaivinimui naudojamas vandens ir enzimų mišinys (1:1). Jį gali naudoti ir vyrai po skutimosi.

* Dantų balinimui naudojamas vandens ir enzimų mišinys (1:1), juo skalaujama burna.

* Kad išvalytume daržoves ar vaisius nuo kenksmingų chemikalų, pamerkiame juos į šaltą vandenį, į kurį įpilame 2 valg. šaukštus enzimų.

* Kelis lašus enzimų galima įlašinti į maistą: tai paryškins jo skonį ir aromatą bei padės sustiprinti imunitetą.

O dabar, kaip žadėjau – apie mano enzimų panaudojimo patirtį 🙂 .

Ryškiausiai enzimų poveikį pamačiau, kai palaisčiau jais kambarines gėles. Rezultatą pastebėjau maždaug po dviejų savaičių: augalų lapai pasidarė sodriai žali, vešlūs, o žiedai – beveik dvigubai didesni.

Tokį patį poveikį pamačiau ir sode: gėlės gausiai žydėjo, augalai greičiau augo, lapai pasidarė vešlūs, gražios sodrios spalvos.

Enzimų įpyliau į šampūną, o enzimų mišiniu su vandeniu (1:1) purškiau plaukus. Plaukai pasidarė puresni, sveikesni. Tokiu pačiu mišiniu purškiau ir veidą. Oda akivaizdžiai atsigavo: geri rezultatai matomi jau po pirmo panaudojimo. Šis mišinys gerai balina dantis (reikia skalauti).

Įpyliau enzimų į visas valymo ir plovimo priemones – pastebėjau, kad jų reikia mažiau, be to, turiu omenyje, kad enzimai veikia ir patekę į kanalizaciją (ekologija!)

Gerai valo dėmes, ypač sumaišius su soda ar druska. Puikiai išvalė pelėsius vonioje. Pagreitina žaizdų ir nudegimų gijimą, malšina alergines odos reakcijas.

Lašinau enzimus į daržovių salotas – gaminau juos iš citrusinių vaisių, todėl yra labai malonaus kvapo.

Taigi, enzimų panaudojimo galimybės – labai plačios, čia paminėjau tik dalį jų. Tai universali, natūrali, labai naudinga ir absoliučiai nekenksminga priemonė. Ko gero, vienintelė, turinti tokį didžiulį panaudojimo ir naudingumo spektrą.

Kad tuo įsitikintumėte – reikia juos pasigaminti ir išbandyti 😉 . Artėja vasara – galėsite gaminti enzimus iš savo užaugintų vaisių ir daržovių 🙂 !

Apie enzimų naudą pastaruoju metu kalbama ir rašoma labai daug, tačiau retas žino, kad juos galima lengvai pasigaminti ir namų sąlygomis.

Informaciją apie tai man atsiuntė vienas bendramintis (ačiū jam!) praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių, kaip ir į kiekvieną naują dalyką, žvelgiau į tai atsargiai.

Bet enzimų svarba sveikatai, platus panaudojimo spektras ir kilni idėja – prisidėti prie Žemės valymo ir atgaivinimo – paskatino pabandyti. Dabar, kai jau turiu ir gaminimo, ir enzimų naudojimo patirtį – galiu pasidalinti savo pastebėjimais.

Platesnę informaciją – kas yra enzimai – galima susirasti internete. O jei trumpai, enzimai – tai pats gyvenimas, be jų nebūtų gyvybės. Enzimų yra visuose gyvuose organizmuose ir augaluose. Jie dalyvauja beveik visuose žmogaus organizmo procesuose: virškinime, audinių regeneracijoje, toksinų šalinime, imuninės sistemos veikloje ir t.t.

Žmogaus organizmas pats pasigamina enzimus, tačiau mums reikalingi ir papildomi enzimai iš maisto: šviežių daržovių ir vaisių, daigintų grūdų, sėklų ir riešutų.

Deja, šiuolaikiniai žmonės valgo labai daug termiškai apdoroto, konservuoto, chemizuoto maisto, kuriame enzimų beveik nebelieka, o organizmo pagamintus enzimus tenka papildomai naudoti viso to balasto apdorojimui. Todėl jie senka, o kai jų trūksta – prasideda įvairūs negalavimai.

Dr. Rosukon Poompanvong iš Tailando jau daugiau kaip 30 metų tyrinėja enzimus, jų poveikį žmogui ir gamtai. Ji ir atrado paprastą enzimų pagaminimo būdą, kuriuo skatina besąlygiškai dalintis visus, kam rūpi sveikata ir ekologija.

Pagaminti enzimai naudojami labai plačiai: daržininkystėje, namų ūkyje, kūno priežiūroje, maisto gamyboje ir t.t.. Ir – o tai labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje – visos Žemės ekologijai. Apie tai plačiau galite sužinoti čia.

O dabar apie enzimų gamybą. Iš tiesų – viskas labai paprasta..

Enzimams pagaminti mums prireiks:

* Plastmasinės talpos platesniu kaklu su užsukamu dangčiu;
* Vandens (nevirinto, geriau šaltinio);
* Medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* Vaisių arba daržovių (šviežių, sveikų, be gedimo židinių; jie dedami su žieve, luobele ir kauliukais). Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Komponentų proporcijos:

* 60% vandens;
* 6% medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* 18% vaisių, daržovių arba lupenų;
* 16% tuščia ertmė (butelio viduje būtinai turi būti 15-20% oro).

Pavyzdžiui, imame 5 litrų plastmasinį indą. Kodėl būtent plastmasinį? Todėl, kad enzimų gaminimo procese atsiras dujos, o plastmasė gali plėstis.

5 litrams prireiks:

* 3 litrų vandens;
* 300 gramų medaus arba rudo cukraus;
* 900 gramų vaisių arba daržovių (geriausiai tinka bananai, obuoliai, ananasai, citrusiniai su žieve ir kauliukais, tačiau galima naudoti bet kokius kitus vaisius ir uogas. Kuo įvairesni vaisiai, tuo vertingesni enzimai.) Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Gaminimo eiga:

* Gerai nuplauname vaisius, supjaustome ir sudedame į indą;
* Medų arba cukrų ištirpiname nedideliame kiekyje vandens ir supilame į indą;
* Supilame likusį vandenį, išmaišome ir užsukame.

Laikome kambario temperatūroje (18-35 laipsniai), kad nepasiektų saulės spinduliai. Fermentacijos laikas – 3 mėnesiai daržo ir namų ūkio reikmėms, arba – 6 mėnesiai maistui, sveikatos palaikymui, kūno ir veido priežiūrai.

Pirmą mėnesį pasigamina alkoholis, antrą – actas, o vėliau – formuojasi enzimai. Labai svarbu: pirmąjį mėnesį, o jei prireiks, ir ilgiau – kasdien lėtai atsukti butelį, pamažu išleisti susikaupusias dujas ir įleisti oro. Kai fermentacija aprims – atsukti ne rečiau kaip kas 3 dienas.

Kartą į savaitę reikia švaria lazdele atsargiai pamaišyti butelio turinį (tik nepurtyti butelio), kad paviršiuje nesusidarytų pelėsis.

Po 3 arba 6 mėnesių enzimus nukošiame, supilame į stiklinius butelius, sandariai uždarome ir laikome tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Saugojimo laikas – neribotas. Kuo ilgiau laikome, tuo enzimų savybės stipresnės, nes fermentacija vyksta toliau.

Jei po kiek laiko atsiranda nuosėdų – prieš naudodami nukoškime. Enzimų kvapas priklauso nuo to, iš ko jis pagamintas: jei iš vaisių – malonaus vaisių kvapo, jei iš daržovių – raugintų daržovių kvapo.

Abiem atvejais kvapas turi būti gaivus. Jei atsiranda nemalonus kvapas – įdedame medaus (10% nuo kiekio), ir maždaug po 30 dienų enzimai atsigaus, o kvapas vėl bus gaivus.

Tirščius galime panaudoti kaip natūralią trąšą daržui arba kambariniams augalams. Truputį tirščių galime pasilikti kitų enzimų gamybai.

Antroje dalyje – plačiau apie enzimų panaudojimą daržininkystėje, buityje ir kūno bei sveikatos priežiūroje. Ir, aišku, apie mano bandymus 😉 .