Praregėjimai (25)

Svarbiausias raktas į sąmoningumą – mūsų dėmesys. Dėmesys – tai ir yra mūsų sąmonė. Kur mūsų dėmesys – ten ir mes, ten ir mūsų gyvenimo energija, ir pats gyvenimas.

Todėl taip daug pastangų atkreipti mūsų dėmesį arba nukreipti norima linkme. Tik pagalvokite: jūs tik pasukote galvą ir pažvelgėte į spalvingą reklamą, ir.. jūs visas jau ten. Atvertėte blizgantį žurnalą, ir – jūsų sąmonė jau blaškosi tarp rėkiančių antraščių ir nuotraukų..

Ir kiek aplink tokių dėmesio “gaudyklių”! Rodos, tik atkreipėte dėmesį, o jūsų sąmonė jau kupina svetimų minčių, norų, nuomonių ir idėjų, kuriomis nepastebimai pradedate sekti ir kurios galiausiai pradeda jus valdyti.

Jei siekiate sąmoningumo – išmokite valdyti savo dėmesį. Kai valdote savo dėmesį, įgaunate gebėjimą pajusti tai, kas iš tiesų svarbu. Išmokstate neįklimpti į tai, kas netikra ir nesiblaškyti tarp spalvingų ir triukšmingų dėmesio “gaudyklių”. Jūs atgaunate save.

Mūsų dėmesys gali būti patikimas kelrodis gyvenimo kelyje, arba – permainingo vėjo blaškomas pūkelis. (D. Krišnamurtis)

************

Dažniausiai “mano” nuomonė – tai tėra svetimų nuomonių kartojimas. Iš kur gi atsiranda tos svetimos nuomonės? Mūsų laikais tuo kryptingai užsiima masinio informavimo priemonės.

Įvairios pokalbių ir informacinės laidos, serialai, humoro programos ir šou palaipsniui paverčia žmogaus mąstymą inertišku, o pats žmogus tampa dėl to apatiškas ir abejingas.

Todėl dauguma žmonių gyvena “taip, kaip visi, taip, kaip reikia” – tai gyvenimas, kai už žmogų jau viskas nuspręsta: kaip galvoti, kaip elgtis, kur mokytis, kada kurti šeimą, kiek vaikų turėti, kur dirbti, kaip pramogauti, kur atostogauti ir t.t..

Sociumo programos siūlo visiems vienodus poreikius, vienodus norus ir “sėkmingumo” kriterijus. Visa tai suvienodina: žmonės vaikšto ratais, viena kryptimi. Jie lengvai nuspėjami ir įtakojami.

O juk kiekvienas žmogus turi unikalių gebėjimų ir talentų.. Ir kiekvienas tai jaučia, tik nesiryžta sau pripažinti – iš baimės, kad neatitiks standartų ar bus kitų nesuprastas.

Būti savimi nereiškia eiti prieš visus. Būti savimi – reiškia gyventi harmonijoje: pilnai išreikšti savo prigimtinius talentus ir tuo pačiu pagerinti šį pasaulį, būti naudingu visiems.

************

Visada buvo ir yra žmonių, kurie pasiryžta žengti už standartų ir šablonų rėmų ir praplėsti savo gyvenimo horizontus. Tai evoliucijos vedliai, kurie nuplėšia iliuzijų skraistes ir išjudina žmones iš sustabarėjimo.

Ir šiandien tokie žmonės lėtai, bet užtikrintai išeina iš sistemos: toliau nuo miestų kamšaties ir parazitinio gyvenimo būdo – arčiau gamtos ir natūralios sąveikos su gamta.

Dvasiškai stipresni ir drąsesni ardo sustabarėjusią sistemą, gyvendami joje. Savo kasdieniniu asmeniniu pavyzdžiu jie parodo visiems, kad galima gyventi kitaip: taikiai, sąžiningai, kūrybingai, dorai.

Jie sugeba išsklaidyti ir užgesinti negatyvumą ir kurti aplink save meilės ir harmonijos atmosferą. Jie nieko neįrodinėja ir neperša, jie tiesiog šviečia, lyg naujo gyvenimo švyturiai, nurodydami kitiems kelią.

Ir kas pasiruošęs – būtinai pastebi jų Šviesą..

************

Parengė ruvi.lt

Žakas Fresko apie nusikalstamą elgesį

*Viena iš esminių klaidų, kurią darome nagrinėdami nusikalstamą žmonių elgesį yra tame, kad mes neatsižvelgiame į faktą, jog žmonių elgesys priklauso ir nuo išorinių (aplinkos), ir nuo vidinių (individualių žmogaus savybių) faktorių. Kokie būtent faktoriai formuoja tokį elgesį – štai apie ką reikėtų susimąstyti.

*Nusikalstamas elgesys – tai vieno asmens ar grupės žmonių veiksmai, kurie daro realią žalą vienam žmogui ar grupei žmonių ir atneša naudą nusikaltėliams.

*Nusikalstamas elgesys gyvuoja tik todėl, kad aplinkybės, kurios sudaro sąlygas įvairiems nusikaltimams, išlieka nekintamos. Neįmanoma pakeisti nusikalstamo žmonių elgesio, kol išlieka sąlygos, kurios įtakoja tokį elgesį.

*Visa gyvybė Žemėje paklūsta tam pačiam evoliuciniam procesui. Kaip augalui reikalingos tam tikros sąlygos, kad jis augtų, vystytųsi, subręstų, taip ir žmogui reikalingos palankios sąlygos, kad šis išskleistų savo aukščiausią potencialą. Žmonių nusikalstamas elgesys neatsiranda savaime – tai visada visuomeninės santvarkos “šalutinis produktas”.

*Žmonės negimsta pikti, egoistiški ir godūs. Mūsų vertybių sistema, mąstymo ir elgesio šablonai yra įdiegiami iš aplinkos. Jei negatyvus elgesys būtų įgimtas – visi žmonės būtų vienodi ir tokio elgesio neįmanoma būtų pakeisti.

*Dabartinė sistema nesuteikia visiems žmonėms lygių galimybių patenkinti savo bazinius poreikius. O jei žmogaus baziniai poreikiai yra nepatenkinti – jis įvairiomis priemonėmis siekia aprūpinti save ir savo artimuosius tuo, kas yra gyvybiškai būtina.

*Todėl jei ieškome nusikalstamo elgesio priežasčių, turime sau atsakyti į klausimą – o kas sudaro sąlygas tokiam elgesiui ir kas yra tikrieji nusikaltėliai?

*Ar ne tie, kas manipuliuoja didžiuliais piniginiais srautais dėl savanaudiško pasipelnymo, neatnešdami jokios naudos žmonijai? Arba tie, kas dalina paskolas, ir jei žmogus negali sumokėti paskutinio įnašo už automobilį – atima visą automobilį, o ne ratus ar vairą, atitinkančius įnašo sumą?

*Galime ilgai vardinti daugybę sričių, kur akivaizdžiai matome nusikalstamą elgesį. Mes manome, kad dabartinė sistema – lyg vėžys organizme, kuris ryja tą organizmą ir galiausiai su juo ir pats žūsta.

*Bet mes norime, kad žmonės žinotų, jog yra ir kitokie ateities vystymosi variantai.

*Šiandien mes jau pradedame atpažinti įvairius aspektus, įtakojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, kurie skatina žmogų kenkti kitiems ir žudyti, bus išnagrinėti ir pašalinti.

*Žmogaus elgesys gali būti lengvai keičiamas naujos švietimo sistemos  ir harmoningos visuomeninės santvarkos dėka. Vaikai, kurie auga aplinkoje be fanatizmo, gobšumo ir rasizmo, savo gyvenime ir visuomenėje jau neturės negatyvaus elgesio šablonų.

*Vertybių sistema nediegs vaikams nesveikų ir iškreiptų savybių. Jei bus pastebėta, kad kažkas savo veiksmais gali pakenkti kitam žmogui – pirmiausiai bus ieškomos šios problemos priežastys ir keičiamos sąlygos, kad žmogus nenorėtų arba negalėtų taip elgtis.

*Bet kokie pokalbiai apie nusikalstamą žmogaus elgesį ir bausmes yra beprasmiški, jei nekeičiamos sąlygos, kurios skatina tokį elgesį.

*Visuomenėje, kur yra patenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai, vyraus konstruktyvus elgesys, o tiems jos nariams, kurie susidurs su sunkumais bendruomeniniame gyvenime, bus suteikta visapusiška pagalba, o ne bausmės.

*Etiško elgesio siekis – tai žmonijos idealo siekis. Praktinė etika – tai gebėjimas užtikrinti procesus, kurie sukuria palankias gyvenimo sąlygas visiems žmonėms, harmonijoje su gamta ir visa gyvybe.

*Pereinamasis procesas bus skausmingas, nes jame dar išliks daugybė įvairių elgesio modelių. Mes neskirstome elgesio į teisingą ir neteisingą, gerą ir blogą. Bet mes renkamės elgesį, kuris atneša naudą visiems žmonėms.

Mintys iš Žako Fresko knygų ir pasisakymų, parengė ir vertė ruvi.lt

Neįtikėtinas dosnumas

Kartą vienas labai gobšus žmogus atėjo pasitarti pas išminčių.

Jis pasiguodė senoliui, kad labai daug dirba prekiaudamas, kad saugo kiekvieną monetą, kad nuolat ieško būdų padidinti savo pelną ir kad dėl savo apsukrumo susikrovė didžiulius turtus.

Papasakojo jis ir apie savo šeimą bei giminaičius – kaip šie pavydi jam, kaip nuolat pašiepia vadindami įvairiausiais įžeidžiančiais žodžiais.

– Tik pamanykite: juk aš žinau, kad jie taip kalba tik todėl, kad patys yra tinginiai ir netikėliai! – susijaudinęs dėstė gobšuolis. – Jie pavydi man, nes patys nemoka taupyti. O mane už mano taupumą ir apsukrumą apšaukė godžiu savanaudžiu!

Išminčius ramiai išklausė. Paskui labai rimtai ištarė:

– Jie neteisūs. Dosnesnio žmogaus aš nesu matęs savo gyvenime.

– Tikrai?! – su nuostaba ir nepatiklumu paklausė gobšuolis.

– Tikrai, – patvirtino išminčius. – Juk jiems tik atrodo, kad tu gobšus ir savanaudis, o iš tikrųjų tavo dosnumas yra beribis..

Gobšuolio veidą nušvietė palaiminga šypsena..

– Tu taip stengiesi, visas savo jėgas atiduodi, – ramiai tęsė senolis, – o juk vieną dieną visi tavo sukaupti turtai atiteks tavo giminaičiams, ir net tiems, kurių tu taip nekenti.. Iš tiesų – tavo dosnumas neįtikėtinas!..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus visiems savaitgalio 🙂 !

Vedos apie aukas, labdarą ir sąveiką

Vedų tradicijoje auka arba labdara yra prasminga tik tuomet, kai atneša žmogui, grupei žmonių arba žmonijai absoliutų gėrį. O suprasti – kas yra absoliutus gėris – gali tik dvasingas ir tyras žmogus.

Mūsų pasaulyje absoliutaus gėrio sąvoka yra iškreipta dėl skirtingo žmonių sąmoningumo, todėl dažniausiai apsiriboja savanaudiškumo kriterijais.

Egoistinės paskatos (godumas, puikybė, pavydas ir pan.) formuoja nesveikus žmonių tarpusavio santykius ir nesveiką visuomenę, kurioje įsivyrauja nelygybė.

Kai yra nelygybė – yra ir skurstantis bei vargstantis žmonių sluoksnis. Šie žmonės ir tampa ta terpe, kurios pagalba savanaudiški žmonės demonstruoja savo “gerumą” labdara ir aukomis.

Ir esmė net ne tame, kad jie daro tai savanaudiškai, o tame, kad jie nesuvokia, kad jų veiksmuose nėra gėrio, nes savo aukomis jie nepanaikina nelygybės ir skurdo priežasčių, o tik laikinai užglaisto ryškiausiai matomas pasekmes.

Vedos aiškina, kad neišmanymo (tamoguna) sąmonės lygmenyje žmonės aukoja ne vietoje, ne laiku, ne tai ir ne tiems žmonėms. Savo aukomis jie gali pažeminti kitą žmogų, padaryti jo gyvenimą dar blogesniu arba pasinaudoti juo.

O aistros (radžaguna) sąmonės lygmenyje žmonės aukoja kažką kitiems tik savanaudiškais tikslais: dėl gero įvaizdžio arba dėl noro gauti kažką mainais.

Darnos (satvaguna) sąmonės lygmens žmonės viską daro kitų labui besąlygiškai, nuoširdžiai ir su meile. Jie dalinasi viskuo, kuo gali (daiktais, maistu, žiniomis..) ir gerai jaučia – kokios pagalbos kam reikia. Jie suvokia, kad kiekvienas besąlygiškai atliktas geras darbas didina absoliutų gėrį Žemėje ir tuo pačiu keičia visų gyvenimą.

Įdomu tai, kad visų gunų žmonės daugiau ar mažiau jaučia poreikį nors kartais pagelbėti kitiems, nors ir daro tai pagal savo suvokimą. Ir tai galima paaiškinti: taip patenkinamas prigimtinis žmonių bendravimo, bendradarbiavimo poreikis. Kitaip tariant – harmoningos sąveikos dėsnis.

Šis dėsnis veikia visur gamtoje ir visoje kūrinijoje: viskas turi tikslą, viskas veikia visų ir kiekvieno labui, vyksta natūrali apykaita, iš vienų procesų gimsta kiti, viskas vystosi ir tobulėja. Šio dėsnio pažeidimas iškreipia harmoningus procesus ir sudaro sąlygas laikinai disharmonijai.

Taip užgimsta susiskaldymas, susvetimėjimas, bedvasiškumas. O vien materialių poreikių užvaldytam žmogui nelengva tai suvokti, nes jo tikslai apsiriboja asmeniniu gerbūviu. Jam sunku dalintis, rūpintis, padėti, jis nemato savęs kaip žmonijos dalelės, nekalbant jau apie platesnį savęs suvokimą – kaip kūrinijos dalies ir bendrakūrėjo.

Taigi, materialios aukojimo ir labdaros formos – tai tolimas harmoningos sąveikos dėsnio atspindys. Kad sugrįžtume į harmoningą sąveiką, pirmiausiai turime atsisakyti egoizmo paskatų savo kasdieniniuose veiksmuose.

Juk kokia mūsų veiksmų paskata (motyvas) – tokie ir rezultatai. Ir kartais išoriškai auka gali atrodyti kilniai, bet jei slapta už tai tikimės kažkokio atpildo – tai neturi nieko bendro su gėriu.

Todėl Vedos ragina būtinai kasdien daryti gerus darbus – tik taip galime atsikratyti egoizmo ir visų jo apraiškų. Reikia mokytis besąlygiškai mylėti, dalintis, padėti, rūpintis ir nuoširdžiai linkėti visiems laimės.. Kasdien.

Bujojantis ir dominuojantis egoizmas žmonių santykiuose ir visuomenėje nesitęs amžinai, jis gali būti (ir bus) sustabdytas vienu būdu – atgaivinant harmoningą sąveiką tarp žmonių. Harmonija – tai viskas, kas skatina žmones augti ir vystytis: besąlygiška meilė, vienybė, taika, dorovė, kūryba..

Tuomet nereikės aukų ir labdarų, nes nebus skurstančių ir vargstančių – juk bus panaikintos skurdo ir vargo priežastys. Tuomet užgims bendri žmonijos tikslai, atgims mūsų vienybė ir bendradarbiavimas visų ir kiekvieno labui. Sugrįš Harmonija į mūsų gyvenimą 🙂 ..

Iš paskaitų ir knygų apie Vedas, parengė ruvi.lt