Mėnuo: gruodžio 2010

Iš širdies…

Širdies karalystė

Kadaise vienas jaunas karalius ieškojo būdų, kaip savo karalystės žmones padaryti laimingais. Sušaukė jis į pasitarimą išmintingus patarėjus, žynius ir orakulą. Pasitarę paprašė orakulą, kad jis parodytų, kaip vystytųsi pirmoji išrinkta laimės karalystė – norų išsipildymo karalystė.

Pradžia buvo nuostabi: visi pasveiko, praturtėjo, tapo jauni ir gražūs, statė gražiausius namus ir keliavo. Tačiau netrukus prasidėjo keisti dalykai: pamatę, kad visi norai išsipildo, žmonės ėmė rungtyniauti, kas turės daugiau norų. Galiausiai beveik visi įmanomi norai buvo išpildyti, ir žmonės ėmė pavydėti tiems, kurie dar turi norų.. Žmonės pradėjo vaidytis ir norėti pikto vienas kitam: griuvo akimirksniu ir buvo atstatomi namai, sirgo ir sveiko žmonės… taikos ir laimės nebeliko..

Karalius nustebo, pamatęs tokį norų karalystės gyvavimo finalą. Teko atmesti šį pasiūlymą, nors jaunasis valdovas labai tikėjosi sėkmės. Jis vėl pasitarė su išminčiais ir paprašė orakulą, kad parodytų kitos išrinktos laimės karalystės – proto karalystės galimą gyvenimą.

Orakulas parodė įdomų vaizdą: visi karalystės gyventojai nuo vaiko iki senelio tapo protingais ir pradėjo aptarinėti kiekvieną smulkmeną. Jie viskuo abejojo, ginčijosi, ieškojo paaiškinimų, įrodymų, ir viską kritikavo. Žmonės svarstė įvairiausius klausimus ir tikimybes. Viskame buvo ieškoma geležinės logikos, įrodymų ir faktų. Protas tapo šaltas, įtarus, nepatiklus, apskaičiuojantis ir dėl to prarado išmintį.

Žmonės viską matavo, svėrė, vertino, pervertino, lygino.. Jie matavo net meilę ir džiaugsmą. Galiausiai žmonės į viską pradėjo žiūrėti abejingomis akimis, o gyvenimas karalystėje sulėtėjo ir tapo niūrus ir liūdnas. Išnyko tikėjimas ir pasitikėjimas, užtat visur siautėjo įtarinėjimai, susvetimėjimas ir šaltas išskaičiavimas.

Karalius labai nusiminė, pamatęs tokį rezultatą ir paklausė savo patarėjų, kas gi dar galėtų atnešti laimę jo karalystei.. Ilgai tarėsi išminčiai ir atsakė, kad vienintelė viltis – tai širdies karalystė. Paprašytas parodyti tokią karalystę, orakulas atsakė, kad ji gali vystytis nuostabiausiais būdais, kurių jis numatyti negali.. nes viskas, prie ko savo meile ir šviesa prisiliečia širdis, suklesti ir auga neįtikėtinais būdais..

Kiekviename žmoguje yra širdies šviesa, tereikia ją pažadinti. Orakulas nurodė pagrindinę širdies karalystės paslaptį: širdies šviesa uždegama tik pavyzdžiu: meilė – meile, gerumas – gerumu, orumas – orumu, džiaugsmas – džiaugsmu, pasitikėjimas – pasitikėjimu.. Tokia karalystė klesti visose srityse, nes širdžių šviesos linkusios vienytis visų labui. Širdies karalystėje žmonės myli, džiaugiasi, šypsosi, kuria gėrį ir grožį.. Širdžiai paklusęs protas yra dvasingas, o norai – kilnūs.

Ir nors labai norėjo pamatyti jaunas karalius bent vieną širdies karalystės vaizdelį, bet suprato: greitai pamatys, juk renkasi savo šaliai širdies valdymą.. O ir nenumatysi beribės širdies kūrybos.. Todėl nusišypsojo ir ėmėsi su patarėjais uoliai mokytis. Ko? Uždegti savo pavyzdžiu karalystės žmonių širdis.. prisimenate: meilę – meile, gerumą – gerumu, pasitikėjimą – pasitikėjimu, orumą – orumu, džiaugsmą – džiaugsmu..

🙂 Labai norėtųsi, kad tokių karalių būtų ne tik pasakose, tiesa? Juk galim pasvajoti Naujųjų išvakarėse? 😉 Su artėjančiais Naujaisiais Metais! 😀

Meilės paslaptys

Teigiama, kad nuo laikų pradžios Žemėje gyveno apie 100 milijardų žmonių, ir visus juos siejo vienas dalykas – visi jie mylėjo.. Įdomu tai, kad visiems žmonėms meilė yra laimės simbolis. Įsimylime visi vienodai, o štai meilės istorijos visų skirtingos. Paklausę žmonių, kas yra meilė, neišgirsite vienodo atsakymo. Susižavėjimas, švelnumas, pavydas, džiaugsmas, aistra, išdavystė, romantika, nusivylimas – visa tai nors ir atrodo prieštaringai, bet pasakyta apie meilę.

Mes tiksliai negalime apibrėžti, kas yra meilė, bet akimirksniu ją atpažįstame, kai įsimylime. Nuo amžių pradžios žmonės aiškinosi, kas gi yra meilė, net fundamentalusis mokslas nagrinėja šį klausimą. Pavyzdžiui, įrodyta, kad kai žmogus yra įsimylėjęs, jis negali įsimylėti kito. Taip pat įrodyta, kad tam tikra smegenų dalis, kuri yra atsakinga už pagrindinius žmogaus poreikius (maistą, vandenį ir pan.), yra aktyvi, kai žmogus yra įsimylėjęs. Todėl mokslininkai padarė išvadą, kad meilė yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių.

Kai mylime, spalvos ryškesnės, žvaigždės arčiau, jausmai švelnesni – žmogus pasikeičia, jo gyvenimas įgauna naują prasmę. Meilė yra jėga, kuri vienija ir skatina eiti žmoniją į priekį. Ir tai nesusiję tik su giminės pratęsimu, nes įsimyli ir vyresni žmonės, kuriems giminės pratęsimas neaktualus. Intymus ryšys taip pat nėra sąlyga meilei, nes jis įmanomas ir be jos. Be to, įrodyta, kad fizinis artumas be meilės išsekina ir atstumia. Biologai, tyrę meilės sukeltas chemines reakcijas organizme nustatė, kad visi žmonės turi vadinamąjį prisirišimo hormoną – oksitociną.

Įsimylėjimas, romantiška meilė skiriasi nuo brandžios meilės. Psichologai nustatė, kad įsimylėjimas gali trukti nuo 18 mėnesių iki 3 metų. Jei vystosi gilesnė meilė, ji yra besąlygiška. Kuo daugiau žmoguje egoizmo, tuo mažesnė tikimybė, kad iš įsimylėjimo išaugs brandi besąlygiška meilė. Egoizmas verčia savintis, priversti paklusti, turėti sau. Brandžios meilės išraiška – kai mylintis žmogus laimingas todėl, kad jo mylimas žmogus yra laimingas.

Ryškiausias besąlygiškos meilės pavyzdys – motinos meilė savo vaikui – motina myli savo vaiką visokį, neatsižvelgdama į nieką. Platonas teigė, kad meilė gali būti išreiškiama keturiais būdais:
1. Erosas – nevaldoma aistra.
2. Filija – prieraišumas, susijęs su draugyste.
3. Stroge – šeimyninė meilė, švelnūs motinos, tėvo, vaiko jausmai.
4. Agape – aukščiausia, tobula besąlygiškos meilės išraiška.

Meilė yra tai, kas įtakoja visą žmogaus gyvenimą: mylintys ir mylimi žmonės laimingesni, sėkmingesni ir ilgiau gyvena. Kai žvelgiame su meile, mes matome plačiau, matome visa ko esmę. Kiekvienas atskiras žmogus yra labai sudėtinga energetinė struktūra, ir būtent meilė padaro įmanomą tokių sudėtingų struktūrų bendravimą. Meilė – vienijanti jėga. Ji tarsi sėklos, kurias sėjame visą gyvenimą: kuo daugiau sėjame meilės, tuo laimingesni esame.

Patvirtinta, kad žmonės, patyrę tėvų meilę vaikystėje, yra sveikesni, energingesni ir laimingesni gyvenime, nes jie moka mylėti ir bendrauti. Meilės atstūmimas, kai palieka mylimas žmogus, yra pripažinta viena iš didžiausių traumų, sukeliančių dvasinį skausmą. Tyrimais patvirtinta, kad tokiu atveju yra aktyvios tos smegenų dalys, kurios parodo fizinį skausmą.

Matyt, todėl V.Šekspyras vadino meile visagale, sukeliančia didžiausią sielvartą ir didžiausią laimę. Meilė yra anksčiausiai patiriamas žmogaus jausmas. Sutikite, kad tai yra geriausia, ką galime patirti savo gyvenime – mylėti ir būti mylimam, žygiuoti per gyvenimą kartu, auginti vaikus, įkvėpti, suprasti, atjausti, padėti, dovanoti švelnumą ir gerumą.

“ Kai, myli, atskleidi tokius savo lobius, tokį švelnumą ir gerumą! Net stebiesi, kad taip moki mylėti. Tai, ką jaučiame mylėdami, galbūt yra normali žmogaus būsena. Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti“ (A.Čechovas).

Taip, pasirodo, meilė – paslaptingiausias, labiausiai trokštamas bei tyrinėjamas jausmas.. Ar sutinkate?

(Pamąstymai peržiūrėjus dok.filmą “Meilės paslaptys“)

Gražių visiems švenčių!

Metų pabaigos šventės idealus laikas tam, kad atidžiai pažiūrėtume į save ir į savo gyvenimą, į tai, kas nutiko per metus, ir padarę išvadas eitume į priekį. Prieš Kūčias įvyksta Saulėgrįža – tai iš esmės visos gamtos Naujieji Metai. Dienos pradėjo ilgėti, sugrįžta šviesa, o su augančia šviesos energija galime planuoti ir numatyti ateities darbus – tam padeda pati gamta. Mūsų protėviai žinojo šią paslaptį ir tai, kad kelias paras iki ir po Saulėgrįžos mes galime “gimti iš naujo“.

Tai virsmo laikas – nenaudingų ir senų procesų užbaigimas ir visų naujų sumanymų pradžių pradžia. Todėl labai naudinga šiuo metu peržiūrėti besibaigiančius metus: atsisakyti visko, kas gyvenime nereikalinga, pasimokyti iš klaidų ir nesėkmių, ir būtinai dar kartą pasidžiaugti savo pasiekimais 🙂 . Galime surašyti ant popieriaus viską, ko norėtume atsisakyti ir simboliškai sudeginti – taip atliksime sąmoningą, o kartu ir magišką veiksmą. Ateities planus taip pat galime surašyti ir įdėti į gražų raudoną voką, kitų metų pabaigoje bus įdomu pažiūrėti, kiek pavyko pasiekti.

Raudona, auksinė, sidabrinė ir žalia – magiškos šių švenčių spalvos, simboliškai siejamos su gausa, gerbūviu ir sveikata. Smagu, kad atgimsta senosios tradicijos, žmonės puošia eglutes ir namus pačių pagamintais žaisliukais. Toks bendras darbas suteikia daug džiaugsmo ir vienija. Tai gali būti mieli šiaudinukai, popierinės karpytos snaigės, folija apsukti graikiniai riešutai ar saldainių grupelės, kurie vėliau gali tapti prizais tiesiog nuo eglutės už laimėjimą šeimos žaidimuose. Visi mes Kūčių vakarą džiaugiamės lyg vaikai, nes didelė laimė būti su artimais žmonėmis.. 🙂

Tai stebuklų dvasios ir apmąstymų laikas, kuris perpildytas aukščiausių žmogiškumo idealų, gerumo ir vienybės. Jaukios visiems šventinės šeimos vakarienės, daug šypsenų, malonių staigmenų, stebuklingos širdžių šilumos! Būkite sveiki, laimingi, kūrybingi, būkite geri vieni kitiems 🙂 .. Nuostabių ir džiaugsmingų visiems švenčių!! 😀

Trumpam į vaikystę: lėlė ar kamuolys?

Vaikystėje per žaidimus išryškėja ir formuojasi žmogaus charakterio bruožai. Įdomu, kad pagal tai, kokius žaislus žmogus labiausiai mėgo vaikystėje, galima nemažai sužinoti apie jo būdo bruožus. Psichologai teigia, kad tie charakterio bruožai, kurie pasireiškė vaikystėje, dažnai išlieka visam gyvenimui. Sugrįžkime trumpam į vaikystę, prisiminkime, su kokiais žaislais labiausiai mėgome žaisti ir pažiūrėkime, ką tai gali apie mus pasakyti.

Plastelinas ir kitokios formavimo priemonės. Mėgstate patobulinimus, be to, neapsiribojate vien fantazijomis, o savo rankomis kuriate realybę. Kartais ji tiek neįprasta, kad ne visi aplinkiniai su entuziazmu jums pritaria. Dėl to jie nenoriai derinasi prie jūsų poreikių, greičiau to laukia iš jūsų. Tačiau jūs pats keistis nemėgstate, bet štai pasaulį keičiate su dideliu užsidegimu.

Konstruktoriai. Tai reikalaujantys kantrybės ir atkaklumo žaidimai, todėl ką nors sugalvojęs jūs nepasuksite iš užsibrėžto kelio. Esate šiek tiek nepatiklus, stengiatės pats viską patikrinti. Nemėgstate netikėtumų, jums mielesnis patikrintas būdas. Nors naujovės jus traukia, tačiau neskubate nerti į jas stačia galva. Savyje kažką keisti taip pat nelabai mėgstate.

Knygos. Esate nepailstantis svajotojas, mėgstate keliauti neišeidamas iš namų. Turėdami smalsų protą, sugebate išnagrinėti giliausias žinias, tačiau dažnai apleidžiate kasdieninius rūpesčius.

Piešimo priemonės. Labai imlus, sugebantis suprasti subtiliausius santykių atspalvius, tačiau reakcija į juos gali būti įvairi. Jei jums pavyko išvystyti savo kūrybinį potencialą, tuomet parodote gražiausius savo asmenybės bruožus, jei ne – reaguojate negatyviomis emocijomis. Jūs atviras pasauliui ir džiaugiatės gyvenimu. Esate subtilus ir dvasingas žmogus, su kuriuo visada jauku.

Geležinkelis. Vaikystėje patraukia ne tiek šis žaislas, kiek su juo susiję simboliai. Jūs mėgstate naujus miestus, naujas pažintis ir įspūdžius. Mėgstate keliauti per gyvenimą su komfortu ir sustoti ten, kur jums patinka. Tačiau nemėgstate užsibūti vienoje vietoje, todėl jūsų gyvenimas – virtinė susitikimų ir išsiskyrimų.

Pliušiniai žaisliukai. Jei juos mėgstate, tai mėgstate naujus pojūčius ir išgyvenimus. Intelektualinės abstrakcijos – ne jūsų stichija, jums reikia viską išbandyti ir išjausti. Potraukis pramogoms ir žaidimams jums įgimtas, tereikia jį teisingai nukreipti, kad neužvaldytų. Be naujų įspūdžių jūs pradedate liūdėti, o nerasdami teigiamų emocijų, galite išprovokuoti aplinkinius neigiamoms emocijoms.

Lėlės. Jums patinka naujos pažintys, nes norite pažinti žmones iš arčiau. Jūs norite pažinti kuo platesnį ratą žmonių ir kuo daugiau charakterių, tačiau bendravimas dažnai yra trumpalaikis. Gali būti, kad jūsų pašaukimas yra tyrinėti žmogaus prigimtį.

Kareivėliai. Nuo pat vaikystės jums patiko planuoti manevrus ir numatyti taktiką. Galbūt vėliau susidomėjote šachmatais ar kitais strateginiais žaidimais. Jūs viską iš anksto apsvarstote ir suplanuojate. Labai mėgstate įvairias varžybas, nes jums patinka laimėti. Lengvai įsisavinate naują informaciją, o sėkmės pasiekiate tuomet, kai veikiate panaudodamas savo intelektą.

Fotoaparatas. Jei nuo vaikystės mėgote fotografuoti, tuomet jūs priklausote žmonių tipui, kurie nori savo atmintyje išsaugoti visus įspūdžius. Jūsų puiki vaizduotė, todėl praeities vaizdai lengvai sugrįžta iš atminties. Paprastai jums sunku išreikšti savo dvasinę būseną. Esate priklausomi nuo aplinkinių nuomonės, bet esate pernelyg išdidus, kad tai pripažintumėte.

Kamuolys. Veiksmo žmogus, nelinkęs į ilgus apmąstymus. Jei kažką nusprendėte, tai veikiate greitai ir sulaikyti jus sunku. Mėgstate varžybas, tik ne stebėti, o aktyviai dalyvauti ir įtakoti situaciją. Nereiklūs buičiai ir komfortui, o pilnai laimei jums reikalingas bendravimas su draugais, kurie jus palaiko ir įvertina jūsų aktyvumą.

Priminsiu, kad reikia išsirinkti labiausiai jums patikusį žaislą – tikrai kiekvienas tokį turėjome. Kiek tai atitinka tiesą, nuspręsite patys, testas yra iš psichoterapeuto A.Kurpatovo knygos. Ir nepamirškime, kad save kuriame visą gyvenimą.. Bet kokiu atveju, sugrįžti prisiminimais į vaikystę visuomet labai miela, tiesa? Tuo labiau, kad artėjančios Kalėdos savo dvasia daugeliui primena vaikystę 🙂 . Linkiu visiems gražių artėjančių švenčių, sugrįšiu pasveikinti Jus visus per Kūčias 😀 .

Suprasti žmogų

Noras suprasti kitus žmones yra natūralus kiekvieno iš mūsų siekis. Nuo sugebėjimo atrasti bendrą kalbą su žmonėmis, mokėti harmoningai bendrauti tiesiogiai priklauso mūsų sėkmė ir laimė. Mes negalime kurti tvirtų tarpusavio santykių, jei nesuprantame kito žmogaus. Suprasti kitą žmogų padeda geranoriškumas, gyvenimo patirties išvados ir psichologijos žinios.

Visada lengviau užkabinti šablono etiketę ant žmogaus, nei suprasti, kodėl jis elgiasi taip, o ne kitaip. Kiekvienas žmogus taiko savo susikurtą svetimų poelgių interpretacijų sistemą: paprastai mes vertiname kitą žmogų pagal savo patirtį ir suvokimą apie gyvenimą. Tačiau tai individualus suvokimas, ir dažniausiai jo negalima pritaikyti kitam asmeniui.

Įdomu tai, kad kuo didesnė ir platesnė žmogaus gyvenimo patirtis, tuo jis mažiau kategoriškas savo vertinimuose. Tik pabuvojus daugelyje gyvenimo peripetijų mes suprantame, kad ne visuomet galime teisti žmogų pagal jo poelgius, kad poelgiai kartais turi paslėptus motyvus. Tam, kad visiškai suprastume kitą žmogų, mes turime išgyventi tokią pačią arba panašią patirtį, kaip ir jis pats.

Todėl geriau vienas kitą supranta žmonės, kurie susieti panašiais išgyvenimais arba veikla. Pavyzdžiui, vienos tautybės žmonės geriau supranta vienas kitą, moteris – moterį, mokytojas – mokytoją, gydytojas – gydytoją, vyras – vyrą ir t.t.. Psichologiniais tyrimais taip pat įrodyta, kad tie žmonės, kurie tiksliai įvertindavo kažkokį bruožą kitame žmoguje, kaip taisyklė, patys turėjo tokį patį bruožą.

Tam, kad suprastume kitus, turime suprasti pirmiausiai save. Deja, žmonės daugiau linkę teisintis, nei analizuoti ir suprasti savo poelgius. Nuolat teisinantis savo poelgius žmogus niekuomet nesupras kitų, nes nesupranta savęs. Polinkis teisintis neleidžia pamatyti poelgių priežasčių ir motyvų. Toks žmogus paprastai yra nepakantus viskam, kas drumsčia jo ramybę. Taigi, pirmiausiai turime būti sąžiningais su savimi, tuomet galėsime suprasti ir kitus.

Be to, visi mes esame skirtingi, todėl net tą patį įvykį išgyvename skirtingai, todėl neskubėkime su vertinimais. Sunkūs išgyvenimai, kurie gali būti patirti, pavyzdžiui, vaikystėje, gali suformuoti psichologiškai sudėtingą asmenybę. Kuo daugiau sudėtingumų gyvenime, tuo sudėtingesnė ir asmenybė, todėl, ko gero, mes tik iš dalies arba kartais net klaidingai vertiname aplinkinius žmones.

Todėl jei norime nuoširdaus bendravimo, turime pirmiausiai patys būti nuoširdūs ir supratingi. Tam labai padeda vertingos psichologinės savybės – empatijos (įsijautimo į kito asmens emocinę būseną) vystymas. Empatija yra pažintinis sugebėjimas, kuris įgalina intuityviai pajusti kitą žmogų tokį, koks jis yra, pajusti jo psichologinę būseną ir išgyvenimus.

Tai labai vertinga savybė, kurią gali vystyti kiekvienas. Ji išmoko adekvačiai reaguoti į žmonių poreikius ir dvasines būsenas, taip pat neįžeisti jų neatsakingais, paviršutiniškais žodžiais ir poelgiais. Empatija ypač vertinga santykiuose su artimais žmonėmis, nes kartais skubotai mes priskiriame jiems neigiamas motyvacijas, kurių jie dažnai net neturi.

Kodėl taip svarbu suprasti kitus? Prisimenate posakius, kad kiti žmonės yra mūsų veidrodinis atspindys, kad jie yra mums raktas į save? Tai tiesa. Pripažinkime, kad save dažniausiai vertiname neobjektyviai ( ;).. ), o štai per santykius su kitais žmonėmis mes pamatome tikruosius, o ne deklaruojamus savo bruožus. Empatijos esmė – suvokimas, kad yra ne tik mūsų pačių vidinis pasaulis, bet ir daugybė kitų žmonių vidinių pasaulių, kuriuos taip pat reikia suprasti, padrąsinti, o reikalui esant ir padėti.

Tai tikrasis draugiškumas ir bendradarbiavimas, patvirtinantis dar vieną svarbų posakį – elkis su kitais taip, kaip norėtumei, kad su tavimi būtų elgiamasi. Geri, šilti santykiai kuria harmoniją tarp žmonių. Tokių santykių pagrindas – savitarpio supratimas. Todėl pasistenkime suprasti žmones, ypač artimuosius. Tai ne tik raktas į save, bet ir į nuoširdžius, šiltus santykius.

Ką jūs apie tai manote?

Pokalbis :)

Meilė ir įsimylėjimas

– O Meile! Aš taip svajoju būti toks kaip tu! – susižavėjęs kartojo Įsimylėjimas, – tu daug stipresnė už mane..

– Ar tu supranti, kame mano galia? – nusišypsojo Meilė.

– Tame, kad tu svarbesnė žmonėms…

– Ne, mielas bičiuli, visai ne dėl to, – atsiduso Meilė ir paglostė Įsimylėjimą, – aš myliu besąlygiškai ir aš galiu atleisti – štai kas suteikia man jėgą.

– Ir tu gali atleisti išdavystę?

– Galiu, nes išduoda dažniausiai dėl neišmanymo, o ne iš piktos valios.

– O neištikimybę?!

– Galiu… nes kartais tik supratęs, ką praranda, žmogus įvertina tai, ką turi.

– Melą? Ar gali atleisti?

– Taip, nes meluoja dažnai iš nevilties, savo kaltės suvokimo, dėl nenoro įskaudinti…

– Bet juk žmonės gali būti tiesiog melagiai!

– Žinoma, gali būti tiesiog melagiai, bet melagiai neturi nieko bendro su manimi, nes nemoka mylėti.

– O ką tu dar gali atleisti, Meile?

– Galiu atleisti pyktį, nes jis trumpalaikis. Galiu atleisti įžeidimą, nes jis paprastai yra nuoskaudos palydovas, o nuoskaudų negalime nuspėti, nes kiekvienas jai turi savo priežastį.

– O dar?

– Dar galiu atleisti nusivylimą, nes paskui jį seka kančia, o kančia išgrynina…

– O Meile, tu iš tiesų nuostabi! Tu gali viską atleisti, o štai aš gęstu, susidūręs su menkiausiu išbandymu… Aš tau pavydžiu…

– O štai čia tu klysti, Įsimylėjime. Niekas negali visko atleisti, net Meilė.

– Bet… tu ką tik pasakojai man visai ką kita!

– Tai, apie ką aš tau pasakojau, aš iš tiesų galiu atleisti ir atleidžiu nuolatos. Bet yra tai, ko negaliu atleisti, nes tai užmuša jausmus, išsemia sielą ir atneša nuobodulį bei griūtį. Tai suteikia tokį skausmą, kurio negali išgydyti joks stebuklas. Tai nuodija gyvenimą ir verčia užsidaryti savyje. Tai žeidžia labiau, nei išdavystė, melas ir nuoskaudos.

– Kas? Kas tai?..

– Jį gali atpažinti, tik susidūręs su tuo. Atmink, mielas bičiuli, didžiausias visų jausmų priešas – abejingumas. Nuo jo nėra jokių vaistų…

😀 Mylėkime.. Gražaus visiems artėjančio savaitgalio!!! 😀

Širdele mano..

Filosofai ir poetai visai laikais tvirtino, kad širdis yra mūsų gyvenimo centras. Net nesusimąstydami naudojame posakius “širdimi jaučiu“, “įsiklausyk, ką tau sako širdis“, “širdis liepia“ ir pan. Net mūsų gestai nurodo širdies svarbą – rodydamas į save, žmogus paprastai parodo į širdies plotą. Visa tai verčia susimąstyti, kad širdis nėra paprastas kraujo pompavimo siurblys.

Biologiniu požiūriu širdis yra neįtikėtinas fenomenas. Ji gali pulsuoti be jokio ryšio su smegenimis ir atlieka apie 10 000 dūžių per dieną ir maždaug 40 milijonų dūžių per metus. Kūdikio vaisiaus užuomazgoje širdis pradeda formuotis anksčiau už smegenis. Mokslininkai iki šiol neturi vieningo paaiškinimo, kas paskatina pradėti kūdikio širdelės plakimą.

Dėl unikalių savybių širdies veikla yra nuolat tiriama. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos valstijoje yra Širdies Matematikos Institutas (Institute of HeartMath – IHM). Jo įkūrėjas D.Childre ir bendraautorius H.Martin savo darbe “Širdies matematikos paaiškinimas“ (The HeartMath Solution) ištyrė ir išaiškino širdies ryšį ir sąveiką ne tik su kūnu, bet ir su emocijomis.

Šie mokslininkai įrodė, kad kiekvienas širdies dūžis skleidžia sudėtingą informaciją, kuri veikia žmogaus emocijas, fizinę sveikatą ir mūsų gyvenimo kokybę. Jie padarė drąsią išvadą, kad širdis nėra primityvus kraujo siurblys, kad ji turi savo “smegenis“, kurioms paklūsta galvos smegenys. Širdies matematikai tyrė, kokiu būdu širdis komunikuoja su galvos smegenimis ir kitomis kūno sistemomis.

Tai padėjo atsekti širdies ir emocijų ryšys. Kai mes patiriame tokias emocines reakcijas kaip pyktis, pavojus, nepasitikėjimas, nusivylimas, tuomet širdies ritmas pasidaro netolygus, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų nutrūksta. Negatyvios emocijos sukelia atsakomąsias reakcijas žmogaus kūne: kraujagyslės susiaurėja, pakyla kraujospūdis, silpsta imuninė sistema.

Ilgalaikis tokio pobūdžio poveikis suardo pusiausvyrą kūne, o širdis ir kiti organai pradeda dirbti perkrovos režimu. Dėl to gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Iš to padarytos išvados, kad negatyvios emocinės reakcijos neigiamai veikia širdį, o per ją ir visą organizmą. Ir atvirkščiai, veikiama teigiamų emocijų – nuoširdaus rūpesčio, švelnumo, meilės išraiškų – širdis pradeda dirbti tolygiu ramiu ritmu, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų sustiprėja.

Pozityvios emocijos skatina veikti širdį harmoningu ritmu, suteikiančiu optimalias sąlygas efektyviai dirbti širdies kraujagyslių ir nervų sistemoms. Toks ritmas teigiamai veikia hormonų balansą, imuninę sistemą ir visą organizmą. Todėl galima teigti, kad žmogaus organizmui sveikiausios ir naudingiausios yra teigiamos emocijos.

Galvos smegenų gebėjimas apdoroti informaciją ir priimti adekvačius sprendimus įtakoja tai, kokiomis emocijomis mes reaguojame į kiekvieną konkrečią situaciją. Todėl, kaip teigia D.Childre ir H.Martin, nuo to, ar mes mokame išlaikyti savo emocinę pusiausvyrą, o kartu ir ryšį tarp širdies ir smegenų, priklauso ir proto aiškumas, ir fizinė energija bei sveikata, ir kūrybingumas, ir gyvenimo kokybė.

Mokslininkai atrado labai paprastą paaiškinimą, kodėl žmonės negali pasiekti emocinės pusiausvyros. Vienas iš stipriausių šiuolaikinio žmogaus stresų, o tuo pačiu ir neigiamų emocijų šaltinių yra skubėjimas ir laiko stygius. Širdies matematika paprasta: teigiamos emocijos aktyvuoja širdį, o per ją ir visą organizmą harmoningai veiklai, neigiamos – suardo harmoniją.

Šie mokslininkai rekomenduoja ir praktinį savo išradimo pritaikymą. Savo “širdies matematikos“ metodikas jie pasiūlė įvairių kompanijų darbuotojams. Jau po pusmečio, o kai kuriais atvejais ir anksčiau pažymėta, kad visi kūno funkcionavimo rodikliai žymiai pagerėjo. Kokia tai metodika? Tai pratimai, padedantys pasiekti ramybę – atsipalaidavimas, meditacija, vizualizacija, koncentracija į širdį – viskas, kas padeda išsivaduoti nuo stresų ir skausmingų emocijų.

Galima sakyti, kad moksliškai patvirtintas ne tik kūno ir dvasinės žmogaus būklės ryšys, bet ir senųjų mokymų praktikos, mokančios atrasti pusiausvyrą gyvenime ir atsisakyti blaškymosi ir skubėjimo. Taip pat tai svarbus patvirtinimas, kad žmogus gali ir turi valdyti savo emocinę-psichinę būklę, o per ją savo sveikatą ir gyvenimą. Jei sudomino, plačiau apie tai čia.

Taigi, saugokime savo širdelę – ji tikrai geriau žino, kas mums geriau 🙂 ..