Be išvedžiojimų..

*Šilta ne ten, kur klimatas švelnus, o ten, kur žmonės geri.

*Sąmonės nereikia plėsti, tiesiog.. liaukimės ją riboti.

*Kai kažką atiduodame kitam, bet jaučiame tuštumą ir kartėlį – tai auka. O kai atiduodame ir džiaugiamės dėl to, kad džiaugiasi kitas – tai Meilė..

*Dalinasi tik dosnus žmogus, nes godžiam visada visko trūksta.

*Tik su amžiumi pradedame suprasti, kad malonumai ir laimė – ne tas pats.

*Nelengva pastebėti pasikeitimus savyje, nes “stebėtojas’ ir “stebimasis“ neatskiriami, ir keičiasi drauge.

*Tikrąjį žmogaus vidinį grožį gali atverti tik Meilė.

*Mūsų dienų paradoksas: mes taip dažnai nesuprantame vieni kitų, o štai Google mus supranta iš pusės žodžio.. Gal todėl renkamės virtualų pasaulį?

*Širdies šiluma nematoma, bet kaip ji sušildo!

*Atraskime ramybę savo širdyse, o visa kitas atras mus.

*Nuo gyvenimo pamokų nepabėgsime, jas reikia išmokti.. Patirtis – ne įvykių kolekcija, bet teisingos išvados iš jų.

*Kaip dorybė – pati savaime yra gėris, taip yda – pati savaime yra bausmė.

*Paminęs amžinas vertybes dėl laikinų iliuzinių, praranda ir vieną ir kitą.

*Brandumas – ne amžius, o savęs pažinimo būsena.

*Kiek spynų – tiek ir raktų. O žmonių širdims – tik vienas raktas: Meilė.

*Tyra motinos meilė – tai gyvenimo dovana ir palaima: jos nereikia užsitarnauti, jos neveikia nei laikas, nei gyvenimo aplinkybės, nei vaikų poelgiai. Kol turime mamą – turime savo mylintį angelą-sargą.

*Niekada nesiskųskime, kad tėvai mums kažko nedavė. Galbūt, jie atidavė mums viską, ką galėjo.

*Auklėjimas – tai doras ir teisingas tėvų elgesys.

*Tik vaikai padeda suprasti, kokias kantrybės atsargas mes turime.

*Vaikystė – tai kuomet dienos miegas – pareiga, o ne prabanga.

*Nežiūrėti televizoriaus paprasta – pakanka jo atsisakyti. Bėda tame, kad tenka nuolat turėti reikalus su televizijos žiūrovais. Jie visur..

*Optimizmo paradoksas: jei blogiau nebūna – reiškia.. viskas eina geryn.

*Gyvenimas visada vyksta DABAR!

*Kiek galima kalbėti apie tai, koks turi būti žmogus? Pats laikas juo tapti!

*Darykime viską iš širdies, su meile, ir tuomet nereikės jaudintis dėl pasekmių.

*Jei širdyje šviečia saulė, tuomet visai nesvarbu, koks oras už lango.

*Mūsų nuostabiai planetai BŪTINAS globalinis širdžių atšilimas 🙂 !

*Kiekviena diena – nauja pradžia. Todėl pradėkime ją nuo kažko gero: geros šypsenos, gerų akių, gerų minčių, gerų žodžių, gerų poelgių. Tegul tai bus gera pradžia 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Reklama

Tinklapiui – (jau?) devyneri

Kovo pradžioje šis tinklapis pradeda savo dešimtuosius gyvavimo metus 🙂 ! Net nesitiki, kad taip daug.. ir labai tikiuosi, kad aš dar jums neatsibodau 😉 .. Ta proga trumpai apžvelgsime – kas čia atlikta ir kokie planai ateičiai.

Šiuos metus iki sekančių metų kovo dar tikrai bendrausime, o paskui jau žiūrėsime, ar atšventus dešimtmetį šią veiklą užbaigti, ar pradėti sekantį (dešimtmetį 🙂 ). Temų straipsniams tikrai netrūksta, nes dvasinių ieškojimų kelias, pasirodo, yra begalinis.. ir kiekvienas rastas atsakymas į rūpimą klausimą iškelia daugybę naujų klausimų.

Ir toliau dalinuosi čia savuoju gyvenimo pažinimu, savo patirtimi, tuo, kas, mano manymu, yra svarbu mums visiems. Ir nors gyvename nelengvais pokyčių laikais, aš visa širdimi tikiu, kad žmonija nusimes visas klaidinimų pinkles ir atsities, suklestės visu grožiu bendrai gerovei. Būtinai 🙂 !

Turime palaikyti, padrąsinti vieni kitus, todėl kviečiu visus aktyviau bendrauti komentaruose – pasidalinti savo nuomone, savo patirtimi, padiskutuoti. Jūsų išsakytos mintys gali būti kažkam labai svarbios ir reikalingos, o ir mane dažnai paskatina naujų temų parašymui. Rašykite ir man laiškus (reruvi@gmail.com), esu atvira bendravimui ir visiems atsakau.

Laiškuose manęs dažnai klausia – ar rašau šiame tinklapyje viena ir kas man padeda čia tvarkytis. Taip, rašau ( ir darau vertimus) aš viena, taip pat stengiuosi tvarkytis tinklapyje pati, o kai pritrūksta žinių kažkokiu techniniu klausimu – kreipiuosi į šio tinklapio kuratorių Donatą. Jis visada geranoriškai man padeda, už tai jam didelis dėkui 🙂 !

Kadangi įrašų tinklapyje vis daugėja (jų dabar yra 1449), juos reikia kartais peržiūrėti ir tvarkyti, suskirstyti į smulkesnes kategorijas (dabar jų yra 14), kad būtų lengviau ir man, ir jums. Todėl kartais bus savaitės ar kelių dienų techninės pertraukėlės, apie kurias pranešiu iš anksto. Apimtis didelė, todėl bet kokiems patvarkymams reikia skirti papildomą laiką.

Apskritai, apie bet kokius pasikeitimus tinklapyje būtinai perspėsiu. Jaučiu atsakomybę už tai, ką darau ir, svarbiausia – atsakomybę prieš tinklapio skaitytojus. Jei turite kažkokių pasiūlymų dėl tinklapio ar galite pasiūlyti naujų temų – parašykite man.

Dėl senų įrašų – buvo sumanymas juos trinti, nes keičiuosi aš, keičiasi kartais ir mano požiūris į kai kuriuos gyvenimo klausimus. Bet iš skaitytojų laiškų man supratau, kad tinklapį skaito įvairaus amžiaus ir įvairiuose savo dvasinių paieškų etapuose esantys žmonės, todėl šio sumanymo atsisakiau. Ištrinu tik tuos įrašus, kurie neaktualūs arba paskelbtus čia filmukus, kuriuos ištrina Youtube kanalų autoriai.

Dėkoju kitų tinklapių autoriams, kuriems įdomūs mano straipsniai ir kuriuos jie skelbia savo tinklapiuose su aktyvia nuoroda. Taip pat kviečiu skaitytojus, kurie rašo, pasidalinti savo kūriniais mano tinklapyje.

Dėkoju visiems, kas rašo man ir klausia apie mano sveikatą – ačiū už jūsų gerą širdį ir rūpestį! Dėkoju visiems, kas paremia tinklapį pinigais. Dėkoju už visus gerus atsiliepimus apie tinklapį!

Draugausime toliau 🙂 .. Aš visada jūsų laukiu čia. Ačiū, kad esate 🙂 !

Rūta

Laimės stiklainis

Aš turiu pilną stiklainį laimės!

Štai jis – mano rankose..

Kiekvieną dieną, tiksliau – kiekvienos dienos gale, ant popieriaus lapelio aš užrašau vieną laimingą savo gyvenimo akimirką. Ir dedu jį į stiklainį.

Ir viskas.

Tai užima 30 sekundžių.

Taip paprasta.

Visada yra kažkas, ką galima užrašyti ir įdėti į šį stiklainį. Net prasčiausioje dienoje yra laimės akimirkos (na, arba kažkas mažiau blogo už blogiausią..)

Aš rašiau tokiuose lapeliuose apie dėkingumo ir džiaugsmo akimirkas pačiais sunkiausiais savo gyvenimo periodais, išgyvendama skausmą ar nusivylimą.

Tai galėjo būti nepažįstamo žmogaus gerumo gestas. Kava, kuria mane pavaišino.

Ta minutė, kai pavyksta nusimesti batus po ilgos bėgiojimo su reikalais dienos gale. Arba – staiga baigėsi lietus..

Visada yra šviesos prošvaistė. Užrašykite ją.

Įmeskite į stiklainį.

Ir išsaugokite.

Autorė – E. Gilbert, vertė ruvi.lt

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (53)

Dabar pasaulis skęsta pačios prieštaringiausios informacijos sraute, teisinančios bet kokius elgesio modelius ir leidžiančios kiekvienam žmogui elgtis taip, kaip tik jis užsimanys, nes, atseit, taip elgiasi “įžymybės“ arba tai pateisina kai kurie mokslininkai.

Tai veda į vis gilėjančią visuomenės poliarizaciją: linkę į amoralius ir destrukcinius veiksmus žmonės daro tai vis atviriau ir nebaudžiamai; kiti gi šiame sparčios degradacijos fone pradeda sąmoningai siekti dvasinio tobulėjimo, harmoningo bendravimo ir mokosi sveikos gyvensenos.

Ir šioje poliarizacijoje atsiskiria tiesa nuo melo, meilė nuo neapykantos, gėris nuo blogio, dvasingumas nuo bedvasiškumo.. Atsiskiria tam, kad žmonės išmoktų atpažinti gėrį ir blogį, kad sąmoningai atsisakytų destrukcijos ir sąmoningai rinktųsi dvasinės evoliucijos kelią.

************

Šiuolaikiniai žmonės gauna didžiulį kiekį informacijos, bet didžioji jos dalis yra ne tik nenaudinga, bet neretai ir kenksminga. Paradoksalu, bet turėdami tiek daug informacijos, žmonės nežino elementariausių dalykų apie save, savo sveikatą, savo psichiką, sveiką sąveiką su žmonėmis ir gamta, galiausiai – apie pasaulį, kuriame jie gyvena.

Žmonės atitolo nuo natūralumo, tikrumo, gamtos.. Atitolo nuo sveiko ir nuoširdaus tarpusavio bendravimo. Akivaizdu, kad toks tarpusavio susvetimėjimas ir atitrūkimas nuo gamtos įtakoja beprasmiškumo ir vidinės tuštumos pojūtį.

Ir tas pojūtis toks gilus ir kartais toks nepakeliamas, kad gena žmogų kažkaip užpildyti tą vidinį vakuumą.. kažkuo: daiktais, malonumais ar išoriniais įspūdžiais. Bet tai – bėgimas ratu ir trumpalaikis nusiraminimas.

Atgauti vidinę pilnatvę galime pažindami save ir mus supantį pasaulį. Jokie daiktai ir jokie turtai nepakeis žmogui dvasinio augimo, vienybės su žmonija ir gamta ir laisvos kūrybinės išraiškos.

Tik.. mokykimės atskirti informaciją, kuri mums padeda tapti dvasingais žmonėmis ir harmonijos visų labui kūrėjais.

************

Žmonės turi būti laisvi – tai prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Jie neturi būti priklausomi nuo pinigų, politikų, dogmų, primetamų taisyklių ar elgesio šablonų, kurie neša žmonėms kančią ir degradaciją. Atvirkščiai: visos suformuotos sistemos turi tarnauti žmonėms ir palaikyti juos, o ne išnaudoti ir žlugdyti juos.

Kiekvienas žmogus gimsta laisvas, todėl bet kokios sistemos, suvaržymai ir veiksmai, kurie kausto prigimtinę žmogaus laisvę, yra grubus pažeidimas, todėl turi būti evoliucijos ištrinti.

Visi žmonių įstatymai turi nešti visuotinę naudą ir gali būti keičiami tik dar didesnei visos žmonijos gerovei, o ne žmonių išnaudojimui, priešiškumo kurstymui, suskirstymui į socialinius sluoksnius ar atskirų grupių pasipelnymui.

Žmonių laisvos valios pažeidimai ir nukrypimai nuo evoliucijos ir harmonijos kelio vyksta dėl įtraukimo ir pasinėrimo į tamsą: egoizmą, melą, agresiją, priešiškumą, godumą, prievartą ir t.t.. O tamsa visada veda į degradaciją.

Žmonija turi vystytis, tobulėti ir kurti bendrą gerovę, o visi pokyčiai turi vesti į vis didesnę harmoniją visą pasaulį ir visą gyvybę Žemėje. Mes turime mokytis visko, kas atneša visuotinę naudą ir gerovę ir nuolat tai vystyti.

Mes visi gimėme šioje nuostabioje Žemėje tam, kad savo geriausiomis žmogiškomis savybėmis vestume pasaulį į Šviesą – mylėdami, kurdami ir veikdami visų mūsų ir visos gyvybės Žemėje bendram labui 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Mes panašūs į metų laikus

Jei pažvelgsime atidžiau – mes tokie panašūs į metų laikus, mes keičiamės kartu su jais!

Pavasarį mes tarsi atgimstame kartu su gamta.. Vis ilgėjančios dienos ir vis ryškesnė saulė pažadina gražiausias viltis ir svajones, o švelni šiluma ir pirmoji žaluma viliote vilioja į miškus, pievas ar pakrantes. Pirmas griaustinis, pirma vaivorykštė, pirmas vieversys, pirma žibutė..

Ir kartu su visa šia bundančia, žaliuojančia, čiulbančia, žydinčia, čiurlenančia gamtos didybe mes ir patys atgauname jėgas, o mūsų širdys prisipildo meile, šiluma, lengvumu ir gerumu. Pavasaris mus kviečia mylėti, džiaugtis, kurti.. mes jaučiame jį visa savo širdimi.

O vasara jau kvepia jūra, gėlėmis ir braškėmis! Kelionės, žygiai, vakaro laužai, kerintys saulėtekiai ir saulėlydžiai, susitikimai su draugais.. Darbai sode, pirmosios uogos, pirmas agurkas, pirmas sodo gėrybių krepšys ir jūra gėlių.

Ir mes – saulės nubučiuoti, vėjų nugairinti, atviri tam besikeičiančiam vasaros grožiui.. Kupini jėgų, džiaugsmo ir entuziazmo, mes ir patys tarsi trumpam virstame vasara.

Ankstyvas ruduo – lyg skambus vasaros atgarsis: dar šiltas, kviečiantis pasidžiaugti gražiomis dienelėmis ir dovanojantis gausų vasaros ir rudens gėrybių derlių. Jaučiamės pailsėję ir gamtos numylėti.

O štai vėlyvas ruduo su vis trumpėjančiomis dienomis, krentančiais medžių lapais, lietumi ir šaltais vėjais jau pradeda migdyti gamtą ir kartu tarsi sulėtina ir mus. Vis daugiau būname namuose, siaučiamės į minkštus pledus ir šildomės kvapnia arbata..

Žiema – ramybės, apmąstymų ir namų jaukumo metas. Tai kepamos duonos ar pyragų kvapas namuose, šilti megztiniai, rankdarbiai, kūryba, pietūs su artimais žmonėmis ir smagios žiemos šventės.

Ir – baltas sniegas, rogutės, sniego seniai, slidės, pačiūžos, pasivaikščiojimai apledėjusiu ežeru, nuostabus apsnigtas miškas.. Ir – pavasario nuojauta..

Mes tokie panašūs į metų laikus! Nes mes esame gamtos vaikai 🙂 ..

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !