Minimalizmas – sąmoningas gyvenimas

*Tai jau tapo mūsų kasdienybe – ideologija, kuri primeta “madingų“, bet nereikalingų daiktų pirkimą; vartotojų visuomenė, kuri perka tuos madingus daiktus; madingi daiktai, kurie laikui bėgant tampa nereikalingų šiukšlių kalnais; ir – šiukšlės, kurios nepastebimai užpildo ne tik priemiesčius, bet ir teršia dirvą, miškus, upes ir vandenynus..

*Savo veikla ir savo gyvenimo būdu žmonės nuodija ne tik supančią aplinką, gyvūniją, bet ir pačius save. Dabar žmonėms daugiau rūpi naujo telefono, madingo rūbo ar paskutinio modelio automobilio pirkimas, nei pasaulinės ekologijos, bado ar skurdo problemos. Ir kol žmogus nepabunda iš vartotojiško gyvenimo iliuzijų ar jo asmeniškai nepaliečia rimtos problemos (nedarbas ar ligos) – jis stengiasi atitikti visus primetamus “idealaus gyvenimo“ šablonus.

*Ir jis nepastebi, kad bėga užburtu ratu – tai nesibaigiantis troškimas vartoti, nepasitenkinimas nuo pirkinių, neviltis dėl pinigų trūkumo naujiems pirkiniams, paskolos ir skolos.., ir – vėl vis nauji ir nauji pirkiniai..

*O reklamos gamintojai labai gerai žino trumpiausią kelią į žmonių asmeninę sąskaitą – jie visomis išgalėmis stengiasi užvaldyti žmonių dėmesį, sugalvodami vis naujus “sėkmingumo“ kriterijus, kurių pagrindą sudaro vis nauji daiktai, kuriais žmonės užpildo savo namus, galvas, o galiausiai – ir sielas.

*Taigi – jei norime atsiriboti nuo primetamo išorinio poveikio ir manipuliacijų mūsų sąmone, turime būti sąmoningi ir atidūs tam, kam mes skiriame savo dėmesį. Kur mūsų dėmesys – ten ir mūsų gyvenimo energija, todėl mokykimės atsiriboti, išjungti garsą, nedalyvauti ar atsitraukti nuo to, kas neša sumaištį į mūsų gyvenimą ir atitraukia mus nuo tikrųjų vertybių.

*Juk, iš esmės, vartotojiška filosofija manipuliuoja pozityviais lūkesčiais ir.. žmonių nepilnavertiškumo pojūčiu, vis siūlydama kažką, kas padarys žmones “laimingesniais, sveikesniais, turtingesniais, geriausiais, patraukliais, populiariais, sėkmingais“.. Ir visa tai – parodai ir kitų pavydui! Ir retas susimąsto, kad tai tik dar labiau didina nepilnavertiškumą, kompleksus ir nepasitenkinimą gyvenimu – nes neįmanoma įsigyti tų vis naujų ir dar naujesnių “idealaus gyvenimo“ ir “laimės“ atributų..

*Vartotojiška filosofija padaro gyvenimą labai sudėtingu ir painiu – žmogus galiausiai netenka sveikos nuovokos, orumo ir adekvatumo, jis nuolat bėga paskui taip trokštamą, bet nepasiekiamą šabloninę-daiktinę laimę.

*Mus išmokė pirkti ne iš būtinybės, o dėl malonumo. Todėl pirkimas tapo priklausomybe, o pirkinys – silpnybės akimirka ir trumpa euforija, po kurios seka nusivylimas ir noras tą euforija pakartoti.

*Pabusti iš vartotojiškos priklausomybės padeda minimalizmas. Būtent minimalizmas yra vartotojiško gyvenimo priešingybė ir sugrįžimas į paprastą, tikrą, laimingą, harmoningą gyvenimą. Ir tai ne mada ir ne perdėtai taupių žmonių fantazijos – tai būtinųjų žmogaus poreikių supratimas ir tikrųjų dvasinių gyvenimo vertybių suvokimas.

*Bet nėra taip lengva atsipeikėti iš vartotojiško gyvenimo iliuzijų ir pinklių – reikia gerokai pravalyti sąmonę nuo viso primesto informacinio balasto, kuriuo žmonės pradeda vadovautis savo gyvenime. Visų pirma reikia keisti savo mąstymą, ir minimalizmas labai padeda kelyje į sąmoningumą ir gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus.

*Tai atmetimas to, kas nereikalinga ir sąmoningas gyvenimo resursų naudojimas. Tai labai atsakingas pasirinkimas – ką mes paliksime ateinančioms kartoms: įkvepiančią patirtį ir harmoningą supančią aplinką, ar – krūvas nereikalingų daiktų ir kalnus šiukšlių.

*Svarbiausia, ką reikia suvokti – nei pinigai, nei daiktai nedaro mūsų laimingais. Vartotojiška filosofija sukeičia vietomis tikrąsias ir dirbtinas vertybes. Laimė gimsta meilėje, geruose darbuose, kūryboje, bendros gerovės kūrime ir vienybėje, laimė – mūsų harmoninguose veiksmuose, o ne daiktuose. Minimalizmas – tai tikras, paprastas, laimingas gyvenimas 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Reklama

Gyvenimo dovanos

Jei žmonės nedėkingi – gyvenimas atsidėkoja. Tuo sunku patikėti. Bet kartais taip būna.

Vienos geros moters niekas nepasveikino gimtadienio proga. Ji išgyveno sunkų laikotarpį: neteko darbo, išsiskyrė su vyru, o visi pažįstami ją pamiršo. Pinigai pasibaigė. O kam reikalingas numuštas lakūnas? Gal ji paprašys pinigų paskolinti, o gal primins apie tai, kad jai skolingi?

O juk ji visiems padėjo, slaugė, gelbėjo, dalinosi paskutiniu kąsniu – dabar iš jos nėra ką paimti, štai ir pamiršo visi jos gimtadienį..

Ryte ji išgėrė arbatos be cukraus ir suvalgė duonos riekelę. Pinigų visai nebuvo. Ir telefono sąskaita baigėsi, todėl ji niekam negalėjo paskambinti. Ir išėjo ji ieškoti lombardo, kad gautų užstatą už savo paprastučius auskarus. Na, juk nemirsi iš bado.

O pakeliui užėjo į prekybos centrą – ten kažkokia šventė buvo. Triukšminga ir linksma. Moteris pagalvojo: “Tegul ši šventė bus mano gimtadienio proga!“ ir nusišypsojo.

Prie jos priėjo mergina ir pasiūlė kavos su pyragaičiu – kavos reklaminė akcija! Nemokamai. Kava skani pasirodė. Pilnas kartoninis puodelis. Ir pyragaitis puikus.

Paskui moterį pakvietė užeiti į kosmetikos parduotuvę. Ir ten buvo akcija – ją pakirpo ir sušukavo garsus stilistas. Nemokamai. Moteris pasijuto tikra gražuole..

O drabužių parduotuvėje, į kurią ji užsuko, visi staiga sušuko: “Šimtasis pirkėjas!, – nors koks gali būti šimtasis iš pat ryto?.. Ten jai padovanojo saldainių ir gėlių.

O paskui suskambo jos telefonas. Moterį pakvietė į automobilių saloną, kur vyko naujo modelio pristatymas. Anksčiau, kai turėjo pinigų, ji pirko ten automobilį. Sūnėnui.

Salonas buvo netoliese, nuotaika puiki, todėl moteris ten nuėjo. Apžiūrinėjo naujo modelio automobilį, kai prie jos priėjo malonus vyriškis ir pradėjo viską aiškinti ir rodyti automobilį.

Graži ir linksma moteris jam iš karto patiko. Paskui paklausė apie gėles, sužinojo apie gimtadienį ir pakvietė vakarienei į kavinę. Ir jie šauniai pavakarieniavo! Nors moteris vis žadėjo grąžinti pinigus už vakarienę..

Ji visada viską atiduodavo. Visiems. Bet štai ir ja kažkas pasirūpino – visą dieną ji jautė, kaip Kažkas ja rūpinasi. Tas Kažkas padovanojo jai tiek dovanų.. Ir tarsi per tuos visus įvykius pasakė, kad ją myli.

Tas vyras taip pat tai pasakė – vėliau, po mėnesio, kai jai pasipiršo. O auskarai taip ir liko pas moterį – prisiminimui apie gimtadienį. Taip pat lyg ir dovana. Todėl kad geriems žmonėms dovanoja dovanas. Galiausiai viską padovanoja: laimę, sveikatą, išsigelbėjimą ir meilę..

Autorė A. Kirjanova, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !

Senieji Mokymai apie tarnystę

*Yra tik vienas dalykas, galintis padaryti laimingu žmogų šioje Žemėje. Tai – besąlygiška tarnystė kitiems, kuri leidžia pajusti vienybę su žmonėmis ir Kūrėju. Tai aukščiausia privilegija, garbė ir laimė žmogui.

*Žmonės dažnai nesupranta – kam jie atėjo į šį pasaulį. Tarnystė – štai visų mūsų misija šioje planetoje. Tarnystė – aukščiausia dorybė: turime mylėti vieni kitus, pagelbėti vieni kitiems, padėti vieni kitiems išskleisti geriausias dvasinės savybes, saugoti ir puoselėti  Žemę ir visą gyvybę joje.

*Tarnystės kitiems kelias – tai sielos išgryninimo, savęs pažinimo ir praktinio dvasingumo kelias, suteikiantis prasmę gyvenimui ir laimę žmogui. Toks žmogus tarnauja tiems, kas nelaimingas ir kam šiuo metu reikalinga pagalba: jis nušluosto ašaras, palaiko, padrąsina, pasidalina, įkvepia, pamaitina, slaugo, paguodžia, atleidžia.

*Tuo metu, kai žmogus besąlygiškai tarnauja kitam, jis tampa artimu tam žmogui, jis gelbėja žmogų nuo dar didesnės nelaimės. Jis atveria žmoguje, kuris dabar kenčia, jo paties vidinę stiprybę ir dvasinę jėgą.

*Tikroji tarnystė žmonėms turi būti besąlygiška, be lūkesčių gauti kažką mainais už savo tarnystę – pagyrimą, šlovę ar materialių gerovių. Nuoširdžiai tarnaujantis kitiems yra tyras ir kuklus – būtent taip auga jo dvasinė jėga ir stiprėja jo harmoninga sąveika su Kūrėju ir amžinais dvasiniais dėsniais.

*Tarnystėje išryškėja tikrieji žmogaus būdo bruožai, o besąlygiškai tarnaudami kitiems, žmonės savaime atsikrato egoizmo, savanaudiškumo, puikybės ir tampa geresni, tyresni, dvasingi.

*Gyventi vienas dėl kito, dėl žmonijos – tai didžiausia palaima, tuo tarpu būti egoistu ir gyventi vien tik sau – tai didžiausia tragedija. Egoizmas – visų žmonijos nelaimių šaknis ir priežastis. Tarnystė stabdo blogio plitimą, tarnaujantis kitiems žmogus yra gėrio šaltinis.

*Dvasingas, tyras žmogus visada turi kuo pasidalinti – geru žodžiu, tyliu palaikymu, pagalba, ir kiekvienas, net pats mažiausias jo veiksmas besąlygiškoje tarnystėje didina gėrį šioje Žemėje.

*Tarnystė neįmanoma be tyros, besąlygiškos meilės žmonėms, visai gyvybei ir planetai. Meilė – tai visus ir viską susiejantis ryšys, sveika sąveika ir vienybės pojūtis, kai visi žmonių veiksmai skirti bendrai gerovei ir tobulėjimui.

*Tarnaujantis kitiems žmogus – tarsi šviesos šaltinis tamsoje, tarsi stebuklingas išsigelbėjimas ar netikėtai ištiesęs pagalbos ranką angelas. Jis ne visada sulaukia dėkingumo, jis jo ir nelaukia, nes gerai žino savo misiją Žemėje. Bet toks žmogus visada traukia savo vidine šviesa ir dvasine stiprybe.

*Besąlygiškoje tarnystėje nekyla klausimų – ar reikia kitam padėti, ar vertas kitas žmogus pagalbos ir kam padėti. Mūsų pasaulyje dar daug egoizmo, nelaimių, ligų, bėdų, nusivylimo, todėl nuoširdi pagalba ir palaikymas kaip niekad svarbūs ir reikalingi.

*Tarnystė – ne vien pagalba kenčiantiems, bet ir paprastas širdies gerumas ir tyrumas: harmoningas bendravimas su žmonėmis, nuoširdumas, dėkingumas, sąžiningumas – tai įkvepiantis dvasingo elgesio pavyzdys kitiems žmonėms.

*Tikroji tarnystė – visada iš besąlygiškos meilės, tai sąmoningas žmogaus pasirinkimas, nes jis neatskiria savęs nuo kitų, kiti žmonės jam – tai jo paties pratęsimas, ir jis gerai suvokia, kad kol yra kančia Žemėje – turi būti ir tie, kas tą kančią mažina, ir – tuo pačiu didina gėrį.

*Per žmonių gerus darbus gerėja ir bendras žmonijos likimas – juk kiekvienas veiksmas turi pasekmes, o besąlygiškai daromų gerų darbų pasekmės visada geros, nes sąlygoja žmonių aukščiausių dvasinių savybių išraišką, o kartu – ir bendrą žmonijos gerovę ir tobulėjimą.

Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt

Mylėkime vieni kitus 🙂 ! Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Apie Bjaurųjį Ančiuką

Bjaurusis Ančiukas gyveno pakankamai gerai. Juo rūpinosi mama – Antis, o broliai ir seserys ančiukai linksmai klegėjo šalia. Jį reguliariai maitino ir niekas jo neskriaudė.

Ir gerus patarimus, pamokymus dalino, ir gyventi mokė. Kaip teisingai letenėles dėlioti, kaip gagenti, kaip elgtis ir ko laukti iš gyvenimo. O Bjaurusis Ančiukas jautėsi nelaimingas, toks nelaimingas, kad vieną dieną išėjo iš paukščių kiemo, mesdamas iššūkį pavojams.

Taip ir žmogui kartais nepakeliamai sunku kažkokioje aplinkoje – šeimoje ar darbe. Nors visi aplink ir sako, kad taip ir turi būti. Reikia gyventi pagal taisykles. Mokytis, dirbti ir teisingai letenėles dėlioti. Ir vesti, ir ištekėti – taip, kaip priimta.

Bjaurusis Ančiukas iš tikrųjų buvo gulbė, todėl jam ir buvo blogai. Esmė kartais ne aplinkoje, ne artimuosiuose, ne bendradarbiuose. Ir ne mūsų trūkumuose. O tiesiog žmogus – ne toks. Kitoks. Ne toks, kaip jo aplinka.

Todėl jis negali savęs išreikšti, susirasti antrosios pusės ir tiesiog pasijusti laimingu – nes jis gyvena svetimą gyvenimą. Todėl reikia ieškoti savų. Savo aplinkos. Keisti bendravimo ratą ir gyvenimo vietą.

Tai labai sunku – leistis į ilgą kelionę, be jokių garantijų. Ir pakeisti profesiją, ir pradėti bendrauti su naujais žmonėmis, ir naujai pažvelgti į save ir savo gyvenimą. Tačiau be šito galima pražūti – iš ilgesio ir dvasinės vienatvės.

Apie kurią kiti žmonės sako: “Kokia dar dvasinė vienatvė? Ką jūs čia prisigalvojate? Štai kiek žmonių aplink!“ Taip, daug. Daug kviestų, bet mažai savų. Ir reikia rasti savyje jėgų, kad surastum savus – jie tikrai kažkur yra, mes tai miglotai jaučiame dar nuo vaikystės.

Ir kiti jaučia – ir tai juos erzina. Todėl ir dalina patarimus, kaip teisingai letenėles dėlioti. Ir pataria mažiau galvoti…

Kartais pabėgimas iš įprastos aplinkos – vienintelis būdas išsigelbėti ir surasti savus.

Autorė – A. Kirjanova, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !