Mes reaguojame..

Mes reaguojame: skausmu, pykčiu, nuoskauda. Į visą blogį mes adekvačiai reaguojame. Kinta hormonų apykaita, keičiasi neuromediatorių darbas. Paskui mus nuramina arba mes patys aprimstame ir viskas normalizuojasi. Ir mes priekaištaujame sau dėl sukilusių emocijų – reikėjo pamedituoti, nusišypsoti, paskleisti budisto ramybę, susiimti!

Tai vadinama “pereiti į rankinio valdymo režimą“. Jėga priversti organizmą nereaguoti. Tai kenksminga ir pavojinga. Ir po kurio laiko prasidės jėgų nuosmukis arba depresija, o paskui – ligos. Imunitetas priklauso nuo psichosomatinės būsenos. Ir gali prasidėti autoimuninės ligos, net onkologija, yra toks fenomenas: “nušvitęs guru, mirštantis nuo vėžio.“

Niekas negali be pasekmių savarankiškai keisti organizmo “chemijos“. Ir dirbtinai keisti “streso  hormonus“ nirvana ir ramybe; “rankiniu būdu“ keisti smegenų darbą. Pasekmės vis vien bus, tik daug sunkesnės. Todėl dažnai žmonės ieško palaikymo ir supratimo – ir teisingai daro. Tai natūralus ir išsigelbėjimą teikiantis noras; palaikymas ir pagalba iš išorės būtini.

Kartais meditacijos ir autotreningai pavojingi, jei jais piktnaudžiaujama; jie nesprendžia problemos, jie – tai “rankinis valdymas“, kuriuo naudotis reikėtų tik pačiu sunkiausiu ir pavojingiausiu momentu, nes eikvojami didžiuliai resursai, kitaip dirba hormonai ir neuromediatoriai, visa organizmo biochemija keičiasi. Tai labai pavojinga; ir labai sekina.

Gyvi žmonės viską jaučia ir į viską reaguoja – tai normalu. Sušvelninti reakciją galima ir reikia. Bet keisti ją kita, neadekvačia – vis dėl to neverta. Ir verkti reikia, jei yra tam priežastis. O šypsotis – kai yra priežastis šypsenai 🙂 .

Pagal Anos Kirjanovos tekstą, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio visiems 🙂 !

Kas trukdo minimalizmui?

Minimalizmas – ne mada, o sąmoningas požiūris į būtinuosius žmogaus poreikius. Todėl pirkdami daiktus su žymomis “simple“ ar “minimalist“, žmonės netampa automatiškai minimalistais – juk jie vis vien perka tai, ką jiems siūlo reklama, o ne tai, kas iš tiesų reikalinga.

Minimalistas perka daiktus tuomet, kai: yra būtinybė ar pagrįstas poreikis, arba – kai daiktas nepataisomai sugedo. Jo neįtakoja išorinė įtaka – reklama ar mada, todėl jo namai jaukūs, nes neapkrauti nereikalingais daiktais, drabužiai – visada saviti ir originalūs, o gyvenimas – laisvas nuo šablonų ir kūrybingas.

Minimalizmas – tai sąmoningas gyvenimas, todėl pirmiausiai reikia išsivalyti sąmonę nuo to, kas automatiškai, nepastebimai įtraukia į vartojimo karštinę. Taigi – kas trukdo pradėti gyventi minimalistiškai?

Pirmiausiai, žinoma, tai reklama – šimtus kartų per dieną ji tvirtina, kad vienokių ar kitokių daiktų pirkimas padarys mus laimingais, gražiais, sveikais, patraukliais, sėkmingais, turtingais, ypatingais..

Žmonės dažnai mano, kad jų neveikia reklama, bet tai netiesa, antraip reklamos gamintojai neskirtų jai tiek daug lėšų – ji kuriama taip, kad veiktų būtent tą smegenų dalį, kurios mes nekontroliuojame ir kuri yra atsakinga už mūsų impulsyvius veiksmus (tame tarpe ir spontaniškus pirkinius).

Apsisaugoti nuo reklamos poveikio galima tik sąmoningais veiksmais – atidumu tam, ką žiūrime ir klausome, ir – maksimaliu atsiribojimu.

Dar viena kliūtis minimalizmui – tai mada, jos tendencijos ir srovės, kurios keičiasi kartu su metų laikais ir liečia viską: drabužius, avalynę, rankines, kosmetiką, spalvas, kvapus, baldus, interjerą, automobilius, buitinę techniką, telefonus, kompiuterius, gėrimus, maistą ir – net kačiukų ir šuniukų veisles..

Atitikti mados reikalavimus – reiškia sutikti bėgti, taip, kaip tas asiliukas paskui pakabintą priešais nosį morką.. Tai sekinanti ir neįvykdoma užduotis, nes vos tik žmogus įsigyja kažką ultramadingo – labai greitai tai tampa beviltiškai senamadiška ir net juokinga.

Besilaikantis mados žmogus praranda nuovoką – kas jam iš tiesų patinka ir kas tinka. Ir nors jam gali atrodyti, kad jis stilingas ir išskirtinis, bet iš tiesų jis tik prisijungia prie visų bėgančių paskui madą būrio, t.y., suvienodėja su jais.

Išeitis – suprasti, kas iš tikrųjų žmogui tinka ir patinka, ieškoti savo stiliaus, nebijoti saviraiškos ir kūrybingumo aprangoje ir savo namuose. Kai žmogus turi savo stilių – jo neveikia jokios besikeičiančios mados, nes jis atrado tai, kas leidžia jam jaustis gerai ir jaukiai.

Rimta kliūtis minimalizmui – polinkis lyginti save su kitais, arba – baimė neatitikti “statuso“ šablonų. Toks žmogus visada žvalgosi į kitus ir lygina save su kitais, ir dažniausiai –  savo nenaudai.

Jis nuolat liguistai ieško patvirtinimų (ir atranda!), kad kitų namai erdvesni, jie turtingesni, jų automobiliai naujesnio modelio, jų vaikai gabesni, jie dažniau atostogauja, jie nešioja madingiausius rūbus, jie turi įtakingų draugų, jie gražesni, ir apskritai – jie turi tai, ko aš neturiu..

Įveikti šią liguistą būseną padeda suvokimas, kad žmogaus orumą ir savigarbą lemia ne tai, ką jis turi, o tai, ką gero ir prasmingo jis nuveikia gyvenime. O jei ir galima save lyginti su kažkuo – tai tik su savimi praeityje, kad pamatytume savo pačių pasikeitimus ir vystymąsi.

Ir dar viena kliūtis minimalizmui – prisirišimas prie daiktų. Gali atrodyti, kad turėti daug daiktų yra labai gerai, tačiau taip nėra – dažnai tarp daugybės daiktų žmogus net pamiršta, ką jis turi, o kažko prireikus negali to daikto surasti.

Nenaudojami daiktai ne tik nereikalingas, bet ir reikalaujantis priežiūros balastas – jam reikia vietos, nedėvimus rūbus reikia saugoti nuo kandžių, o prireikus kažkokio daikto ar rūbo, viską reikia peržiūrėti ir vėl sutvarkyti. Tam reikia skirti ir nemažai laiko.

“Vaistas“ nuo tokių sandėlių paprastas: jei daikto ar rūbo neprireikė metus – galima drąsiai su juo atsisveikinti arba atiduoti kažkam, kam jo tikrai reikia.

Beje, minimalizmas puikus tuo, kad nereikalingų ar nenaudojamų daiktų žmogus tiesiog neturi, nes viskas naudojama apgalvotai ir tikslingai, o nauji daiktai įsigyjami tik iškilus poreikiui ar būtinybei.

Įveikus šias kliūtis, galima atgauti vidinę pusiausvyrą, sąmoningumą ir atsakyti sau į labai svarbų klausimą: “Turėti ar Būti?“. Minimalizmas mūsų laikais – tarsi stebuklinga lazdelė, kuri keičia gyvenimą iš pagrindų ir padeda patirti tyro gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Minimalizmas – sąmoningas gyvenimas

*Tai jau tapo mūsų kasdienybe – ideologija, kuri primeta “madingų“, bet nereikalingų daiktų pirkimą; vartotojų visuomenė, kuri perka tuos madingus daiktus; madingi daiktai, kurie laikui bėgant tampa nereikalingų šiukšlių kalnais; ir – šiukšlės, kurios nepastebimai užpildo ne tik priemiesčius, bet ir teršia dirvą, miškus, upes ir vandenynus..

*Savo veikla ir savo gyvenimo būdu žmonės nuodija ne tik supančią aplinką, gyvūniją, bet ir pačius save. Dabar žmonėms daugiau rūpi naujo telefono, madingo rūbo ar paskutinio modelio automobilio pirkimas, nei pasaulinės ekologijos, bado ar skurdo problemos. Ir kol žmogus nepabunda iš vartotojiško gyvenimo iliuzijų ar jo asmeniškai nepaliečia rimtos problemos (nedarbas ar ligos) – jis stengiasi atitikti visus primetamus “idealaus gyvenimo“ šablonus.

*Ir jis nepastebi, kad bėga užburtu ratu – tai nesibaigiantis troškimas vartoti, nepasitenkinimas nuo pirkinių, neviltis dėl pinigų trūkumo naujiems pirkiniams, paskolos ir skolos.., ir – vėl vis nauji ir nauji pirkiniai..

*O reklamos gamintojai labai gerai žino trumpiausią kelią į žmonių asmeninę sąskaitą – jie visomis išgalėmis stengiasi užvaldyti žmonių dėmesį, sugalvodami vis naujus “sėkmingumo“ kriterijus, kurių pagrindą sudaro vis nauji daiktai, kuriais žmonės užpildo savo namus, galvas, o galiausiai – ir sielas.

*Taigi – jei norime atsiriboti nuo primetamo išorinio poveikio ir manipuliacijų mūsų sąmone, turime būti sąmoningi ir atidūs tam, kam mes skiriame savo dėmesį. Kur mūsų dėmesys – ten ir mūsų gyvenimo energija, todėl mokykimės atsiriboti, išjungti garsą, nedalyvauti ar atsitraukti nuo to, kas neša sumaištį į mūsų gyvenimą ir atitraukia mus nuo tikrųjų vertybių.

*Juk, iš esmės, vartotojiška filosofija manipuliuoja pozityviais lūkesčiais ir.. žmonių nepilnavertiškumo pojūčiu, vis siūlydama kažką, kas padarys žmones “laimingesniais, sveikesniais, turtingesniais, geriausiais, patraukliais, populiariais, sėkmingais“.. Ir visa tai – parodai ir kitų pavydui! Ir retas susimąsto, kad tai tik dar labiau didina nepilnavertiškumą, kompleksus ir nepasitenkinimą gyvenimu – nes neįmanoma įsigyti tų vis naujų ir dar naujesnių “idealaus gyvenimo“ ir “laimės“ atributų..

*Vartotojiška filosofija padaro gyvenimą labai sudėtingu ir painiu – žmogus galiausiai netenka sveikos nuovokos, orumo ir adekvatumo, jis nuolat bėga paskui taip trokštamą, bet nepasiekiamą šabloninę-daiktinę laimę.

*Mus išmokė pirkti ne iš būtinybės, o dėl malonumo. Todėl pirkimas tapo priklausomybe, o pirkinys – silpnybės akimirka ir trumpa euforija, po kurios seka nusivylimas ir noras tą euforiją pakartoti.

*Pabusti iš vartotojiškos priklausomybės padeda minimalizmas. Būtent minimalizmas yra vartotojiško gyvenimo priešingybė ir sugrįžimas į paprastą, tikrą, laimingą, harmoningą gyvenimą. Ir tai ne mada ir ne perdėtai taupių žmonių fantazijos – tai būtinųjų žmogaus poreikių supratimas ir tikrųjų dvasinių gyvenimo vertybių suvokimas.

*Bet nėra taip lengva atsipeikėti iš vartotojiško gyvenimo iliuzijų ir pinklių – reikia gerokai pravalyti sąmonę nuo viso primesto informacinio balasto, kuriuo žmonės pradeda vadovautis savo gyvenime. Visų pirma reikia keisti savo mąstymą, ir minimalizmas labai padeda kelyje į sąmoningumą ir gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus.

*Tai atmetimas to, kas nereikalinga ir sąmoningas gyvenimo resursų naudojimas. Tai labai atsakingas pasirinkimas – ką mes paliksime ateinančioms kartoms: įkvepiančią patirtį ir harmoningą supančią aplinką, ar – krūvas nereikalingų daiktų ir kalnus šiukšlių.

*Svarbiausia, ką reikia suvokti – nei pinigai, nei daiktai nedaro mūsų laimingais. Vartotojiška filosofija sukeičia vietomis tikrąsias ir dirbtinas vertybes. Laimė gimsta meilėje, geruose darbuose, kūryboje, bendros gerovės kūrime ir vienybėje, laimė – mūsų harmoninguose veiksmuose, o ne daiktuose. Minimalizmas – tai tikras, paprastas, laimingas gyvenimas 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gyvenimo dovanos

Jei žmonės nedėkingi – gyvenimas atsidėkoja. Tuo sunku patikėti. Bet kartais taip būna.

Vienos geros moters niekas nepasveikino gimtadienio proga. Ji išgyveno sunkų laikotarpį: neteko darbo, išsiskyrė su vyru, o visi pažįstami ją pamiršo. Pinigai pasibaigė. O kam reikalingas numuštas lakūnas? Gal ji paprašys pinigų paskolinti, o gal primins apie tai, kad jai skolingi?

O juk ji visiems padėjo, slaugė, gelbėjo, dalinosi paskutiniu kąsniu – dabar iš jos nėra ką paimti, štai ir pamiršo visi jos gimtadienį..

Ryte ji išgėrė arbatos be cukraus ir suvalgė duonos riekelę. Pinigų visai nebuvo. Ir telefono sąskaita baigėsi, todėl ji niekam negalėjo paskambinti. Ir išėjo ji ieškoti lombardo, kad gautų užstatą už savo paprastučius auskarus. Na, juk nemirsi iš bado.

O pakeliui užėjo į prekybos centrą – ten kažkokia šventė buvo. Triukšminga ir linksma. Moteris pagalvojo: “Tegul ši šventė bus mano gimtadienio proga!“ ir nusišypsojo.

Prie jos priėjo mergina ir pasiūlė kavos su pyragaičiu – kavos reklaminė akcija! Nemokamai. Kava skani pasirodė. Pilnas kartoninis puodelis. Ir pyragaitis puikus.

Paskui moterį pakvietė užeiti į kosmetikos parduotuvę. Ir ten buvo akcija – ją pakirpo ir sušukavo garsus stilistas. Nemokamai. Moteris pasijuto tikra gražuole..

O drabužių parduotuvėje, į kurią ji užsuko, visi staiga sušuko: “Šimtasis pirkėjas!, – nors koks gali būti šimtasis iš pat ryto?.. Ten jai padovanojo saldainių ir gėlių.

O paskui suskambo jos telefonas. Moterį pakvietė į automobilių saloną, kur vyko naujo modelio pristatymas. Anksčiau, kai turėjo pinigų, ji pirko ten automobilį. Sūnėnui.

Salonas buvo netoliese, nuotaika puiki, todėl moteris ten nuėjo. Apžiūrinėjo naujo modelio automobilį, kai prie jos priėjo malonus vyriškis ir pradėjo viską aiškinti ir rodyti automobilį.

Graži ir linksma moteris jam iš karto patiko. Paskui paklausė apie gėles, sužinojo apie gimtadienį ir pakvietė vakarienei į kavinę. Ir jie šauniai pavakarieniavo! Nors moteris vis žadėjo grąžinti pinigus už vakarienę..

Ji visada viską atiduodavo. Visiems. Bet štai ir ja kažkas pasirūpino – visą dieną ji jautė, kaip Kažkas ja rūpinasi. Tas Kažkas padovanojo jai tiek dovanų.. Ir tarsi per tuos visus įvykius pasakė, kad ją myli.

Tas vyras taip pat tai pasakė – vėliau, po mėnesio, kai jai pasipiršo. O auskarai taip ir liko pas moterį – prisiminimui apie gimtadienį. Taip pat lyg ir dovana. Todėl kad geriems žmonėms dovanoja dovanas. Galiausiai viską padovanoja: laimę, sveikatą, išsigelbėjimą ir meilę..

Autorė A. Kirjanova, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !