Filmukas “Meditacija“

Kartais mūsų mintys – tarsi įkyrios musės. Ir jei skiriame joms dėmesį – jos išauga į didžiulį nesuvaldomą spiečių, kuris galiausiai pradeda valdyti mus.

O vidinė ramybė gali paversti tą spiečių gražiausiomis gėlėmis.. Tai toks subtilus vidinis stebuklas 🙂 .. Pažiūrim:

Reklama

Pamąstymai

* Pasitikėkime gyvenimu.. Viskas ateis tinkamu laiku: nakties virsmo į rytą akimirka akiai nepastebima.

* Jei jums sunku atleisti – prisiminkite, kiek jums yra atleista..

* Laivas neskęsta, kai jis vandenyje, laivas skęsta, kai vanduo yra jame. Ne taip svarbu, kas vyksta išorėje, svarbiausia – kas vyksta mūsų viduje..

* “Žmonės nesikeičia“ – sako žmonės, kurie nesikeičia.

* Alkanos sielos materialiu nepamaitinsi.

* Tarp tūkstančių žmonių, kurie daug ir gražiai kalba.. Harmonizuoja šį pasaulį tik tie, kas tyliai daro gerus darbus.

* Degradacija – tai kuomet žmogus galvoja, kad tapo geresniu už kitus arba.. pačiu geriausiu.

* Visi mus kažko išmoko: tik vieni apšviečia kelią, o kiti ant jo akmenėlių primėto.

* Jei jūs kažką praradote – nesikrimskite.. Gali būti, kad jūs atsikratėte būtent to, kas nereikalinga.

* Spąstai dvasinio augimo kelyje: laukti, kol aplinkiniai atitiks idealus, iki kurių mums patiems kartais net priartėti sunku.

* Pati nuostabiausia dovana gyvenime – tai žmonės, kuriems mes galime pasakyti: “Ačiū, kad Tu esi!“

* Kartais reikia labai daug laiko, kad suprastume pačius paprasčiausius dalykus..

* Išmintis ne tame, ką mes žinome, o tame, kaip mes elgiamės.

* Jei šalia nieko nėra – tai ne vienatvė. Tai reiškia, kad atėjo laikas geriau susipažinti su savimi.

* Žmogaus laimė auga lygiai tiek, kiek jis suteikia jos kitiems žmonėms.

* Tupintis ant šakos paukštis nesibaimina, kad šaka suluš, nes pasitiki savo sparnais. Niekada, jokiomis aplinkybėmis nepraraskime savo vidinės stiprybės – tai mūsų dvasiniai “sparnai“! Negalvokime apie kritimą, kai suteikti sparnai skrydžiui..

* Mes negalime žinoti, kas dedasi kito žmogaus širdyje, bet mes galime ją sušildyti savo meile, dėmesiu ir gerumu.

* Tas, kuris nori kažkokio daikto, tampa mažesniu už tą daiktą. Tas, kuris kažką atiduoda, tampa didesniu už tai, ką jis atiduoda.

* Kiekvieną kartą, kai mes pykstame arba veliamės į ginčus, tai tereiškia.. kad mums dar yra ko pasimokyti.

* Jei žmogus pasipasakoja jums savo išgyvenimus – jis nesiskundžia. Jis jumis pasitiki.

* Darykime viską iš širdies, su meile – ir tuomet nereikės jaudintis dėl pasekmių.

* Negailėkime gerų žodžių. Geras žodis – lyg šiltas, jaukus pledas šaltą dieną, lyg stiklinė šalto vandens per karščius, lyg vaiko šilto delniuko prisilietimas, lyg pievos žolynų kvapas ar saulės prošvaistė pro audros debesis.. Juk tai taip paprasta – pasakyti gerą žodį.. Bet KIEK DAUG jis reiškia!

* Kai žvelgiame į pasaulį Meilės akimis – jis atveria mums savo geriausias puses..

* Kai sakome “Aš tave myliu” – pajuskime meilę. Būkime iš tiesų dėkingi, kai dėkojame. Kai atsiprašome – pajuskime atgailą. Tik tuomet, kai mūsų žodžiai nuoširdūs, jie pasiekia kitų žmonių širdis..

* Nedėkime į rytinę arbatą vakarykštės dienos rūpesčių.. Geriau pripildykime dienos pradžią Meile, Tyru Džiaugsmu ir Gerąja Viltimi 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !

Angelai mūsų gyvenime

Dabar madinga sudarinėti sąrašus: pavyzdžiui, norų. Arba vertybių, kurias privalo turėti artimas žmogus. Arba trūkumų, kurių reikėtų atsikratyti. Ir sąrašas gali būti labai ilgas ir painus.

Aš rekomenduoju sudaryti vieną, patį svarbiausią sąrašą. Ir įrašyti į jį žmones, kuriems sunkią akimirką mes galime paskambinti arba nusiųsti žinutę. Ir jie jums atsakys. Ir, jei reikia – atskubės į pagalbą bet kuriuo paros metu.

Galbūt, jie žiovaus prikelti iš miego. Galbūt, susierzinę kažką murmės panosėje. Arba pradės dalinti kvailus patarimus. Bet jie tikrai atsilieps ir tikrai atvažiuos. Ir jūs nesidrovėsite jiems rašyti, net jei visus metus apie save nepriminėte. Ir skambinti nebus gėda. Vėliau, galbūt, bus nejauku, bet sunkią akimirką – nei kiek.

Ir kiek gi žmonių bus tame sąraše? Taigi. Nedaug. Galbūt, vienas. Galbūt, du arba trys. Jei tik sąrašą sąžiningai sudarinėti, aišku. Ir štai su šiuo sąrašu eikite į šventyklą, jei ten vaikštote – ir pasimelskite už tuos žmones. Arba patys mintyse palinkėkite jiems sveikatos ir geriausios kloties.

Štai šis trumpas sąrašas – tai jūsų gyvenimas ir jūsų angelai. Be kitų sąrašų galima apsieiti, o be šito – niekaip negalima. Be šito labai trumpo meilės ir ištikimybės sąrašo. Tik juo ir esame gyvi.

Autorė – Anna Kirjanova, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Kūrėjai ir griovėjai

* Mes – žmonės, visi kartu mes – žmonija, mes visi esame susieti, ir kiekvienas iš mūsų atstovauja visą žmoniją.. Ir jei kenčia nors vienas žmogus – negali būti gerai visai žmonijai, nes jo kančia paveikia mus visus. Todėl jei konfliktuojame, kenkiame kitiems ar juos išnaudojame – mes iš esmės konfliktuojame su savimi ir griauname save.

* Mes tiesiog pamiršome, kad visa žmonija – tai broliai ir seserys.. Pirmiausia turime būti Žmonėmis, būti harmonijos Kūrėjais ir išreikšti gyvenime žmogiškas prigimtines savybes – besąlygišką meilę, atjautą, dorovę, kūrybingumą, vienybę, sąžiningumą – tuomet net nekils mintis konfliktuoti ar kažkam kenkti.

* Mūsų realybėje gali būti dvi gyvenimo visuomenėje tendencijos. Pirmoji – tai gyvenimo Kūrėjai, kurių gyvenimo pagrindas – besąlygiška meilė ir dorovė; antroji – griovėjai be meilės ir dorovės, o tai reiškia, kad jie parazituoja iš tų, kurie kuria gyvenimą.

* Parazitai įsitikinę, kad parazituoti yra pelningiau, nei patiems kažką sukurti, tačiau jų “pelnas“ visada trumpalaikis. Bedvasis žmogus – visada aplinkinės erdvės griovėjas, ir galiausiai – savęs naikintojas. Kūrėjai gali gyventi be parazitų, o štai parazitai be Kūrėjų – ne.

* Parazitai – griovėjai, tai įrankis, kai reikia sunaikinti sistemą iš vidaus. Tačiau parazitai gali gyvuoti tik silpname organizme, stipraus jie neįveikia. Gyvenimą Žemėje palaiko tik dvasingi žmonės – Kūrėjai, kurie savo būsena, mintimis ir gyvenimo būdu išlaiko, skleidžia ir balansuoja (neutralizuoja) negatyvią energiją.

* Socialiniai parazitai turi tendenciją išsirikiuoti piramidėje iš viršaus į apačią – pagal turimos įtakos jėgos principą. Grandžių kiekis tokioje piramidėje auga: stambesni parazitai parazituoja ant smulkesnių ir juos daugina, kol leidžia smulkesnių išnaudojamųjų resursai.

* Parazitų valdžia neturi nei įsipareigojimų, nei atsakomybės, nei rūpesčio dėl savo išnaudojamųjų, tik siaurus įvairių savų grupių interesus. Užtat išnaudojamiems užkraunama didžiulė prievolių, pareigų ir atsakomybės našta, kad parazitai turėtų iš ko parazituoti.

* Tokioje visuomenėje žmogų iš mažens moko, kad pasaulis yra žiaurus ir žmonės blogi, ir todėl jam reikia nuolat kovoti, kad užimtų savo vietą gyvenime. Taip žmogui priskiriama nelaukto svečio vaidmuo gyvenime. Ir kai tik žmogus patiki, kad šiame pasaulyje jį išgelbės tik žiauri širdis ir stiprios alkūnės – jis prapuolęs..

* Tuomet jis tampa arba auka, arba smurtautoju, arba – ir vienu, ir kitu. Jis jaučiasi labai vienišas šiame priešiškame pasaulyje ir visas jo gyvenimas praeina ieškant stiprios “bandos“, kuri gali jį apginti. Tą “gynėjo“ vaidmenį paslaugiai atlieka įvairios sektos, tinklinio marketingo grupės, jaunimo grupuotės, “garsenybių“ gerbėjų klubai, “elito“ klubai,  nusikaltėlių gaujos ir pan.

* Dabar žmonių gyvenimą valdo ir išoriškai disciplinuoja visuomeniniai reikalavimai ir taisyklės, pritaikyti prie tam tikrų ideologinių šablonų. Ir tokia disciplina – pati pražūtingiausia, nes paremta prievarta be jokios pasirinkimo laisvės, o priespauda visada natūraliai sukelia pasipriešinimą.

* Disciplina turi būti vidinė, be spaudimo, be baimės ar priespaudos. Taip nebūna, kad iš pradžių – disciplina, o paskui – laisvė. Laisvė turi būti visko pradžia, o ne pabaiga. Laisvė – kai žmogus sąmoningai renkasi tam tikrą veiksmą kartu su atsakomybe už tai, ką jis daro, o tai tai jau ir yra disciplina pati savaime.

* Pasaulėžiūra – tai žmogaus savęs suvokimo formos. Sąmoningumo pradžia – tai vienybės su žmonija ir aplinka pojūtis. Kai žmogus tampa sąmoningas, išnyksta aplinkinio pasaulio priešiškumo jausmas, gimsta sveika sąveika su gamta ir visa gyvybe, atsiranda nuolatinio pažinimo poreikis ir kūrybinė saviraiška.

* Kuo daugiau harmonijos žmoguje – tuo daugiau jame kūrybinės jėgos. Kūrėjas yra pozityvumo ir harmonijos skleidėjas – jis ne tik kuria visų gerovei, bet ir įkvepia kitus tobulėti. Kūrėjas – evoliucijos šauklys.

* Evoliucijos jėgos – tai nuolat besivystančios Šviesos jėgos, o tamsos jėgos – stagnacijos jėgos, sulaikančios ir stabdančios Šviesos jėgų aktyvumą ir proveržį.

* Šviesos jėgos vadovaujasi Tiesa, Laisve, Meile, Kūryba, Vienybe, Dorove, jų principas – aukštas sąmoningumas ir atsakomybė. Tamsos jėgos vadovaujasi kontrole, melu, prievarta, dogmomis, baime, iliuzijomis, engimu, jų principas: skaldyk ir valdyk.

* Žmonijos evoliucijos tikslas: Žmogus – laisvas Kūrėjas, gebantis aukščiausiu lygmeniu atlikti meilės, sąmonės ir harmonijos sintezę. Dabartinio žmonijos evoliucijos etapo tikslas – tobulas Žmogus-Kūrėjas ir tobula visuomenė, kuri vadovaujasi etikos dėsniais.

* Etikos dėsniai skiriasi nuo žmonių sugalvotų įstatymų tuo, kad etikos dėsniai – tai idealaus dvasinio pasaulio dėsniai ir būsimų procesų šaknis, kurie būtinai įvyks materialiame pasaulyje.

* Ugnies neužgesinsime ugnimi, o neapykantos – dar didesne neapykanta. Neapykantą gali užgesinti tik Meilė. Besąlygiška meilė – ne sentimentai, tai svarbiausia kurianti bei vienijanti jėga ir gera valia. O gera valia – tai pirmas žingsnis į teisingus, harmoningus santykius tarp žmonių ir tautų.

* Naujoje visuomenėje, kurią kurs aukštesnio sąmoningumo žmonija, tiesiog nebus sąlygų atsirasti parazitams-griovėjams. Bus sukurtos visos sąlygos kiekvienam žmogui laisvai kurti, tobulėti, vienytis ir bendradarbiauti kiekvieno ir visų gerovei. Tai bus vieninga ir mylinti, bendromis jėgomis kurianti harmoningą gyvenimą ir nuolat tobulėjanti Žmonija 🙂 ..

Parengė ruvi.lt