Mūsų svarbiausia misija

Kiekviename iš mūsų yra Dieviškos sąmonės kibirkštis.

Mes esame tos kibirkšties buveinė ir išraiška Žemėje – kad vykdytume čia evoliucijos procesą ir harmonizuotume gyvenimą.

Mes galime ir turime padaryti šį pasaulį geresniu..

Visada šalia yra žmonių, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Jie jaučiasi niekam nereikalingi ir vieniši, jie nusivylę ir nelaimingi..

Kažkas iš jų – karo ar nelaimingų atsitikimų aukos, kažkas – tokie ligoniai, kad negali savęs aptarnauti. Kiti – neturi lėšų pragyvenimui, o kažkam iš jų labai reikalingas emocinis palaikymas.

Visiems jiems reikia Meilės! Jiems visiems gyvybiškai reikalingas žmogus, kuris nebūtų abejingas jų bėdai..

Ir mes visi turime didžiulį poreikį dalintis, skleisti mums dovanotas fizines ir dvasines jėgas, kad galėtume padėti tokiems žmonėms.

Štai taip mes tampame Dieviškos energijos laidininkais, augame dvasiškai ir tuo pačiu darome šį pasaulį geresniu.

Jei mes naudojame šią energiją tik sau ir savo gerovei – palengva prarandame tai, kas mums buvo dovanota.

Pažvelkime į Gamtą: augalai sugeria Saulės skleidžiamą šviesą ir energiją ir transformuoja ją į gėles ir vaisius, dovanodami pasauliui grožį ir maistą..

Mes taip pat galime transformuoti dvasinę energiją į mintis, žodžius ir veiksmus, kurie pripildo šį pasaulį Meile, Santarve ir Vienybe. Tai mūsų svarbiausia Misija..

.. O ką jūs galite padaryti šiandien, kad pasaulis taptų geresnis ir kažkam nors truputį šviesesnis 🙂 ?..

(pagal R. E. Nadžemi alegoriją, vertė – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Kas slypi už negatyvumo

Nei vienas žmogus negimsta patologiškai blogas ar piktybiškas. Žmogus formuojama būtybė, ir visas jo psichikos būsenas – negatyvias ir pozityvias – nuo pat gimimo formuoja aplinka: artimi žmonės, išorinė informacija ir sociumo gyvenimo šablonai.

Už kiekvienos negatyvios emocijos, būsenos ir jausmų slypi juos suformavę veiksmai ar aplinkybės. O toliau jau pats žmogus inertiškai palaiko juos savo mintimis ir veiksmais. Ir nors džiaugsmo jie neteikia, bet dažnai žmogus nežino – kaip to viso negatyvumo atsikratyti.

Kad sustabdytume ar pakeistume kažkokį veiksmą, turime suprasti, kame jo priežastys. Jei norime atsikratyti negatyvumo savo gyvenime, turime išsiaiškinti – kas, kokie veiksmai ir mintys jį formuoja ir palaiko.

Pradėkime nuo pykčio. Tai vidinės įtampos išraiška, galinti atsirasti dėl įvairių priežasčių: užslopintų emocijų, nuoskaudų, neišsipildžiusių lūkesčių, pavydo, nepasitenkinimo gyvenimu, noro viską kontroliuoti. Arba – kaip reakcija į kitų žmonių veiksmus.

Dirglumas, irzlumas. Silpnesnė pykčio išraiška, kuri atsiranda tuomet, kai žmogus negali atrasti sprendimo tam tikroje situacijoje, kai trūksta ryžtingumo, ar kai kažkas vyksta ne taip, kaip jis norėtų. Kaip reakcija pasireiškia, kai bendravime paliečiamos skaudžios temos. Dirglumas atsiranda ir dėl nuovargio ar po nesėkmių gyvenime.

Liūdesys. Tai džiaugsmo priešingybė ir signalas, kad reikia keistis arba keisti situaciją. Liūdesiu išreiškiame nepasitenkinimą savimi arba kažkokiais savo gyvenimo aspektais. Kaip reakcija gali būti po išsiskyrimo ar netekties.

Kaltės jausmas. Destruktyvus būdas save nubausti. Jis apima, kai stengiamės atitikti kažkokius primetamus idealus, reikalavimus ar šablonus. Atsiranda ir pagrįstai – dėl netinkamo elgesio. Tai vienas iš labiausiai griaunančių jausmų, todėl, kad nepaskęstume jame, turime išsiaiškinti – iš kur jis.

Galbūt, kaltės jausmas įdiegtas vaikystėje ar sociumo suformuotas, gal kažkas nepagrįstai kaltina, o gal tikrai padaryta kažkas blogo? Kai suprantame kaltės atsiradimo priežastį, galime atrasti ir būdus jos atsikratyti.

Jei kaltė primesta – nustoti teisintis ar bandyti atitikti svetimus lūkesčius, o jei padaryta kažkas blogo – atrasti būdus pataisyti padėtį (jei įmanoma) ir, svarbiausia – to nekartoti.

Baimė arba nerimas. Baimė susieta su savisaugos instinktu, jos paskirtis – perspėti apie pavojų. Tačiau kai baimė nuolat generuojama per išorinę informaciją (pvz., negatyvias žinias) – žmogus pradeda gyventi nuolatinėje baimėje, kuri pradeda piešti negatyvius scenarijus net pozityviose situacijose.

Taip atsiranda reakcija į negatyvumo srautą: nerimas dėl ateities (o kas, jei..), nuolatinės abejonės, blogos nuojautos. Baimė – griaunantis jausmas, todėl, kad neįtrauktų, reikia atsekti, įvertinti priežastį – ar ji pagrįsta.

Apatija. Nuovargis, bejėgiškumas, norų ir emocijų nebuvimas. Gali būti ir tylaus maišto, nepritarimo forma prieš tai, ko nenorime daryti. Arba – kaip reakcija į beviltišką situaciją. Jei atsiranda dėl nuovargio – praeina pailsėjus, jei dėl rimtų priežasčių – ieškoti būdų tai išspręsti.

Depresija. Tai jau rimtas psichikos sutrikimas. Galioja daug mitų apie depresiją: nuo ironijos, kad tai tinginių liga, iki tvirtinimų, kad tai palūžusių nuo gyvenimo sunkumų žmonių liga.

Tuo tarpu faktai liudija: depresija – vienas iš labiausiai mūsų dienomis paplitusių psichinių sutrikimų, galintis pasireikšti įvairiose amžiaus grupėse ir bet kokiuose socialiniuose sluoksniuose.

Toks paplitimas aiškinamas tuo, kad šiuolaikinės visuomenės vertybės daro didelį spaudimą žmogui, t.y., iškelia nerealius tikslus ir nustato standartus, kurie riboja saviraišką ir kūrybingumą. Be to, informacinėje erdvėje dominuoja negatyvumas.

Todėl žmonės skęsta vidiniuose prieštaravimuose, juos kamuoja nepilnavertiškumas, nusivylimas, neviltis, beprasmiškumo jausmas – ko pasekoje ir vystosi depresija.

Depresija vystosi ir po sunkių psichologinių traumų, netekčių, ligų, išsiskyrimų. Retesniais atvejais – dėl neurocheminių organizmo procesų sutrikimų.

Akivaizdu, kad visos negatyvios būsenos sekina energiją ir atima jėgas. Negatyvumas visada įtakoja neigiamus rezultatus – jis negali būti kažko gero varikliu. Todėl – vaduokimės iš jo, stabdykime jį generuojančias priežastis.

O štai pozityvus, kūrybingas nusiteikimas visada suteikia energijos, jėgų, entuziazmo ir todėl yra visko, kas yra gero šiame pasaulyje, motyvas ir variklis 🙂 ..

Ir vėl šypsomės :)

* Vasara – kaip išeiginės: tokia pat nuostabi ir taip pat greitai pralekia..

* Po atostogų darbe jautiesi lyg vaikas darželyje: norisi verkti ir labai norisi namo..

* Sezonas “numesti svorį iki atostogų“ uždaromas. Prasideda “numesti svorį iki Naujų metų“ sezonas.

* Dieta – bandymas maitintis kalorijomis vietoje maisto.

* Nevarstykite šaldytuvo be rimtos priežasties: nežinia, ką ten surasite ir kaip paskui reikės su tuo gyventi 🙂 ..

* Arbūzas – nuostabus maistas: vienu kartu ir pavalgai, ir atsigeri, ir nusiprausi.

* Jei mama skaito, kad jūs daug valgote ir ilgai miegate – tai ne jūsų mama.. Tai vyro mama!

* Joks gėrimas nesuteikia tiek žvalumo ryte, kaip frazė “mes pramiegojome!!!“

* Penkios rytinio nubudimo stadijos: neigimas-pyktis-derybos-susitaikymas-kava/arbata.

* Sveikas ir stiprus miegas – kai kas 5 minutes pakartotinai nustatote žadintuvą ir kiekvieną kartą suspėjate užmigti 🙂 .

* Nėra šokolado šokolade, piene – pieno, sultyse – sulčių.. Darosi neramu: o kas, jei netrukus žmoguje neliks žmogaus?..

* Gyvenimas myli tuos, kas juo nesiskundžia.

* Neleiskite svetimų nuomonių triukšmui užgožti jūsų širdies balso!

* Svarbiausia – tikėti savimi: aplinkinių nuomonės keičiasi kasdien..

* Gyvenkite savo gyvenimo centre, o ne svetimo pakraštyje.

* Atsitiktinų žmonių gyvenime nebūna: tai arba išbandymas, arba bausmė, arba – likimo dovana..

* Negalima laukti iš žmogaus to, kas jam nebūdinga: juk jūs nespaudžiate citrinos, kad gautumėte pomidorų sulčių.

* Kartais “priskaldai malkų“, o paskui galvoji – ir kam man jų tiek?..

* Kiek vaikas žaislų beturėtų, vis vien mylimiausi bus: pultas, telefonas, laidai, vazonai su gėlėmis ir puodai 🙂 .

* Gyveni, gyveni sau.. ir staiga – vvviens! – ir 20 jau ne tau, o tavo vaikams..

* Po trisdešimties pirmasis pasimatymas daugiau primena pokalbį dėl darbo. O po keturiasdešimties – patikrinimą melo detektoriumi.

* Moteris sugeba pergalvoti viską, kas buvo.. yra.. bus.. ir tai, ko apskritai nebuvo.. ir niekada nebus 😉 .

* O, kad su žmonėmis kartais galima būtų pasielgti taip, kaip su papūgomis: uždengei rankšluosčiu – ir nutilo..

* Būna, kad kalbi su žmogumi, o jo žvilgsnis toks, lyg “šviesa dega, bet nieko nėra namuose..“

* Yra dvi karštų santykių rūšys: kai šildo vienas kito širdį, ir – kai kaitina vienas kitam nervus..

* Artimos sielos kalbasi tylėdamos, o svetimos – net kalbėdamos tyli.

* Pasakysi tiesą – kvailys, sumeluosi – gudruolis, nutylėsi – bailys.. Štai tokia pasirinkimo laisvė!..

* Dievas mato mus ne iš viršaus, o iš vidaus..

* Kad kažkam padėtum, nebūtina būti stipriu. Pakanka būti geru 🙂 .

* Ruduo – šiltų apkabinimų, karštos arbatos, minkšto pledo ir jaukių vakarų su knyga ar geru filmu metas..

* Kiekviena diena negali būti gera, bet visada yra kažkas gero kiekvienoje dienoje 🙂 !

(Mintys iš interneto, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio 🙂 !

Gerumas auga gerais darbais :)

Tai dar vienas gražus priminimas apie tai, kad pasaulį išgelbės Gerumas – visų mūsų ir kiekvieno iš mūsų kasdien daromi geri darbai.. Juk visada yra žmonių, kuriems reikia padėti: ir tegul iš pirmo žvilgsnio tai bus smulkmena, bet net nedidukės Gerumo apraiškos turi stebuklingą savybę – jos mus suvienija, jos pažadina mumyse Gerumą ir žmoniškumą.

Tik pagalvokite: kiekvieną dieną padarytas geras darbas per savaitę, mėnesius, metus skleisis lyg gražiausias Gėrio žiedas.. O kur dar tų gerų darbų pažadinti Gerumo bumerangai ir estafetės! Tik taip Gerumas auga. Todėl – padėkime, palaikykime, padrąsinkime, dalinkimės, dovanokime savo širdžių šilumą 🙂 ! Gerinkime mūsų pasaulį 🙂 !

Kad moteriškumas neužgestų..

Moteriškumas – tai moteriškos prigimtinės savybės ir jų išraiška. Tai tam tikri bruožai, elgesys ir išvaizda, kurie būdingi moterims.

Moteriškumas – švelnumas, taikumas – skiriasi nuo vyriškumo, kuriam būdingi jėga ir tvirtumas. Ir tai nėra kažkokia priešybių kova, o skirtingų, papildančių viena kitą savybių sąveika, iš kurios gimsta pilnatvė ir harmonija.

Taip turėtų būti. Tačiau mūsų dienomis kovoje dėl lygių teisių dažnai ne tik prarandame suvokimą apie prigimtinius skirtumus, bet ir įgyjame nebūdingų savo prigimčiai savybių: moterys vyriškėja, o vyrai moteriškėja..

O kadangi neišvengiamai veikiame vieni kitus, todėl iškreiptu suvokimu vietoje harmonijos savo gyvenime ir tarpusavio santykiuose mes sėjame chaosą.

Pasaulyje, kur vyrauja konkurencija, agresyvumas, kovingumas, išlikti moteriškumui labai sunku. Kita vertus – tik moteriškos savybės gali šį vyraujantį negatyvumą užgesinti arba transformuoti.

Moterys iš prigimties kūrėjos, o ne griovėjos. Todėl turime žinoti, kas gesina moteriškumą – kad meile, gerumu ir kantrybe pradėtume pagaliau kurti vienybės harmoniją..

Pradėkime nuo moters balso ir kalbėjimo manieros. Nesiderina su moteriškumu garsus kalbos tonas, grubi ir vulgari kalbėjimo maniera, keiksmažodžiai. Moteriškas balsas – švelnus, ramus, tyras ir išraiškingas.

Eisena. Sunki, tvirta, plačių žingsnių eisena, kartais su plačiais rankų mostais, daro moterį panašią į vyrą. Moteriška eisena – lengva, gracinga, plastiška.

Juokas. Garsus juokas, atmetant galvą ar pliaukšint sau į šonus, arba – isteriškas kvatojimas daro moterį atgrasia, atstumia ir net.. gąsdina.

Rankų judesiai. Staigūs, grubūs judesiai arba mojavimas, siekant pabrėžti savo žodžių svarbą, trinktelėjimas į stalą – kaip papildomas “argumentas“, pliaukšėjimas pašnekovui per nugarą, stiprus rankos paspaudimas ir pan., – niekaip nesiderina su moteriškumu. Juk moters rankos – švelnios ir grakščios..

Apranga. Žinoma, tai pirmiausiai suknelės, sijonai ir visi moteriški aksesuarai. Jei moteris nešioja kelnes – jos turėtų būti moteriško kirpimo, lengvų audinių.

Šukuosena. Tai ne plaukų ilgis (nors kuo ilgesni, tuo geriau..), bet kirpimo forma – šukuosena turi pabrėžti moteriškumą. Šukuosenos praktiškumas ar patogumas – vyriški terminai.

Konfliktiškumas. Moteriškas bendravimas turi būti geranoriškas ir taikus: ji iš prigimties kūrėja (gyvybės, gyvenimo, gerovės), o todėl – taikdarė. Bet kokios agresyvumo apraiškos ardo moteriškumą.

Siekis vadovauti šeimoje. Dauguma moterų tai puikiai sugeba, tačiau moters prigimtis – įkvėpti, padrąsinti, palaikyti. Siekdama žūtbūt vadovauti, moteris silpnina savo vyro vyriškas savybes.

Per didelis krūvis (darbas, socialinis aktyvumas, namų rūpesčiai ir vaikų auklėjimas). Kai moteris apsiima (arba taip priverčia gyvenimo aplinkybės) nepakeliamą krūvį – nejučiomis įgyja ir vyriškų savybių, kad su tuo krūviu susitvarkytų.

Konkuravimas ir lygiavimasis į vyrus. Tai tiesiausiu keliu užmuša moteriškumą: moterys darosi agresyvios, grubėja, vyriškėja.

Vyriški darbai, vyriškas sportas ir laisvalaikis. Vinies kalimas, baldų stumdymas, griovio kasimas – tik būtinybės atveju.. O vyriškas sportas, vyriškos profesijos ar vyriški užsiėmimai vysto tik vyriškas savybes.

Žalingi įpročiai. Tai kenkia visiems ir niekam nedera, tačiau su moteriškumu tai ypatingai nesuderinama.

Siekdama lygiuotis į vyrus, moteris išsikelia sau nepasiekiamą užduotį, nes atsiduria tarsi tarp dviejų pasaulių – savo prigimtinio, kurį ji ignoruoja, ir kito – nepasiekiamo, kurio vis vien siekia visomis savo jėgomis..

Rezultatas – įtampa, vidiniai prieštaravimai, konfliktai su aplinkiniais, nusivylimas, vidinė tuštuma.. Nes siekia būti tuo, kuo nėra, eina prieš savo prigimtį, ir – geriausiu atveju gali tapti kopija, bet ne savimi.

Būti moteriška – nereiškia būti silpna ar nusileisti vyrams. Būti moteriška – reiškia savo moteriškomis savybėmis papildyti vyriškas vyro savybes ir kurti harmoningą vienybę 🙂 .

Su šypsena :)

* Laimė – ne galutinė stotelė, o būdas keliauti 🙂 .

* Vienintelė mūsų pareiga gyvenime – būti savimi!

* Jei jau trečią dieną iš eilės nenorite dirbti – reiškia, šiandien trečiadienis.

* Kaip gera vikšrui: iš pradžių valgo-valgo-valgo.. Paskui miega-miega-miega.. O paskui – vvviens! Ir – gražuolis..

* Kai vyras lieka vienas namuose, šaldytuvo peržiūra išauga iki 30 kartų per vakarą.

* Patarimas tiems, kas pastato sriubą virti ir eina prie kompiuterio: pasiimkite su savimi šaukštą – jis primins jums, kad kažką gaminate valgyti 😉 .

* Anksčiau namuose spragsėjo ugnis židinyje, dabar – klaviatūra spragsi.

* Kaip kompiuteryje: išeini į kiemą, o ten – močiutės ant suoliuko: jos tave ir įvertins, ir pakomentuos, ir motyvatorių pavymui šūktels..

* Svečiuose gerai, o namuose – kompiuteris.

* Svečiai reikalingi tam, kad karts nuo karto susitvarkytume namus.

* Vaikystė – tai kuomet katė už tave vyresnė 🙂 .

* Katė visada žino kelią į šeimininko širdį, o todėl ji – išmintinga. Ko gero, žmonės buvo sukurti tam, kad katės turėtų su kuo gyventi..

* Moteris nuo vyro skiriasi tuo, kad apgalvoja ne kiekvieną savo žingsnį, o eiseną apskritai.

* Kai žmona sako vyrui, kad nusipirko batus: odinius, juodus ir su sagėmis, jis nė neįtaria, kad tai.. trys poros!

* Barzdos augimo stadijos: mačo – apšepėlis – tolimojo plaukiojimo kapitonas – karo belaisvis – šventikas – benamis – burtininkas 🙂 .

* Moters dalia: nusipirko batus – nėra sijono, nusipirko sijoną – nėra palaidinės, nusipirko palaidinę – nėra striukės, nusipirko striukę – nėra rankinuko, nusipirko rankinuką – batai netinka! (Toliau – skaityti nuo pradžių)..

* Kai jūs pykstatės, o paskui taikotės, ir jau po dienos neprisimenate, dėl ko pykotės, ko gero, tai – meilė. Nors.. sklerozė pasireiškia lygiai taip pat.

* Anksti ištekėjai – kvaila, neištekėjai – senmergė, negali rasti normalaus vyro – buka.. Anksti pagimdei – pasileidusi, nepagimdei – ligonė.. Pagimdei vieną – mažai, pagimdei daug – kur šitiek.. Išsiskyrei – gal proto netekai, neišskyrei – kam taip kankintis.. Dirbi – darboholikė, nedirbi – tinginė.. Išvada: ką bedarytum, aplinkiniams “ekspertams“ – visada viskas blogai!

* Jei vyras vertina moterį taip: akytės-uogytės, žandukai – obuoliukai, figūra – kriaušytė, lūpytės – persikai.., tai – ne meilė, tai – vitaminų trūkumas. Vaisius jam valgyti reikia.

* Šiame pasaulyje viskas labai paprasta.. kol žmonės visko nesupainioja.

* Arba daryk, arba – ne. Nebandyk bandyti.

* Yra tik dvi dienos metuose, kai jūs nieko negalite padaryti: pirmoji – vakar, antroji – rytoj.

* Mokykitės paleisti.. Laimė visada suras kelią atgal 🙂 .

(Mintys iš interneto, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !