Mes gyvename aktyvių permainų laikais, bet tos permainos – ne naujose technologijose, bet žmonių sąmonėje. Ir vis daugiau žmonių tai supranta: jie vis aiškiau mato mūsų gyvenimo realybę ir būtinybę keisti ją, tačiau kaip pakeisti visų mūsų gyvenimą – žino ne visi.
Bet jau akivaizdu, kad kovodami su esamos realybės blogybėmis, mes nieko nepakeisime, o tik paskęsime dar didesniame agresyvume ir chaose.. Senieji Mokymai teigia: permainos vyksta ne kovojant su atgyvenusios sistemos ydomis, bet kuriant naują – geresnę ir šviesesnę realybę.
Ir tai yra tiesa – taip vykdoma evoliucija, tačiau kaip kurti tą naują šviesią realybę? Pirmiausia – atsisakant to, kas “traukia“ mus į destruktyvumą, degradaciją ir kas stabdo mūsų dvasinį augimą. Būtent permainų laikais mes galime geriausiai pamatyti tai, kas neleidžia mums vystytis toliau.
Be to, turime turėti tvirtą tikėjimą, kad mūsų realybę galima pakeisti, kad galima ją nuolat tobulinti ir gerinti – ir kad tai yra sąmoningas kūrybinis procesas. O kad nieko nesikeičia – sako žmonės, kurie patys nesikeičia arba tiesiog bijo bet kokių pokyčių.
Įsitikinimas, kad bet kokia nusistovėjusi gyvenimo sistema yra vienintelė teisinga arba išbaigta, yra viena iš pačių didžiausių klaidų evoliuciniame procese. Tai didžiausias evoliucijos stabdis.
Kiekvienas žmogus gali tapti šviesesnės realybės kūrėju ir aktyviu evoliucijos dalyviu. O pradėti turime nuo savo pačių gyvenimo – juk sistema, kurioje gyvename, yra palaikoma daugelio žmonių veiksmais, bet jei pažiūrėsime atidžiau – dauguma tų veiksmų yra ne tik nebūtini, bet ir destruktyvūs.
Todėl nelaukime, kol ateis kažkas ir išmokys mus gražiai gyventi arba surašys mums naujas gyvenimo taisykles – pradėkime keistis patys, mokykimės gyventi sveikai ir dorai. Pradėkime jau dabar? Mes visi tai galime! Nuo ko pradėti?
Atsisakykime žalingų įpročių – visos narkotinės medžiagos slopina žmogaus sąmoningumą. Maitinkimės sveikai, ir jei įmanoma, auginkime patys daržoves ir vaisius, arba – palaikykime sąžiningus ūkininkus, pirkdami jų produkciją.
Tapkime vegetarais – tai ne mada, o civilizuoto žmogaus požymis. Vegetarizmo motyvacija – nedalyvauti gyvūnų žudyme. Jau įrodyta, kad nužudytų gyvūnų mėsa yra sunkiai virškinama ir tampa daugelio ligų priežastimi.
Atsisakykime ribojančios idėjos, kad mūsų sveikata priklauso tik nuo medicinos ir vaistų. Medicina – tik kraštutiniu: ligos arba traumos atveju. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų mitybos, psichikos būsenos ir gyvenimo būdo.
Ilsėkimės ne restoranuose, prirūkytuose klubuose, o gamtoje. Sportuokime, vaikščiokime daugiau pėsčiomis, važinėkime dviračiais, organizuokime žaidimus ir žygius su vaikais – tai ne tik visus suartins, bet ir išmokys vaikus sveikai gyventi, mylėti gamtą ir harmoningai bendrauti.
Ribokime, o ilgainiui ir visiškai atsisakykime masinio informavimo priemonių skleidžiamos informacijos, kurioje vyrauja negatyvumas. Taip galime žymiai sumažinti psichinę įtampą – juk tam, kad neutralizuotume vienos negatyvios žinios pasekmes, reikia išgirsti kelias pozityvias žinias, kurių ten tikrai nerasime. Atidžiai ir atsakingai atsirinkime informaciją.
Mokykimės atskirti savo būtinuosius poreikius nuo primetamų – taip atsikratysime vartotojiško gyvenimo būdo. Nevaikščiokime be reikalo į parduotuves, nesivaikykime mados. Vilkėkime patogius, praktiškus natūralaus audinio drabužius. Minimalizmas – pažangus būdas suprasti savo tikruosius poreikius ir atsikratyti daugybės nereikalingų išlaidų.
Mylėkime ir saugokime gamtą – tai visų mūsų vieninteliai Namai! Sodinkime medžius ir gėles, nešiukšlinkime gamtoje. Laikykimės tvarkos ir švaros savo namuose ir visur, kur būname.
Gyvenkime dorai savo šeimoje, mylėkime žmones ir būkime sąžiningi su savimi ir kitais. Vystykime savo dvasingumą ir pagalvokime apie tai, ką perduodame ir paliekame savo vaikams ir anūkams. Gerbkime savo tėvų ir protėvių patirtį ir išmintį.
Vienykimės su bendraminčiais, dalinkimės informacija, taikykime realybėje gerinančias visų gyvenimą idėjas – bendradarbiaudami ir keisdamiesi patirtimi, žmonės auga dvasiškai. Pagal galimybes besąlygiškai padėkime kitiems, palaikykime vieni kitus.
Ir – būtinai atsikratykime įpročio mąstyti negatyviai – nerimauti, bijoti, nekęsti.. Mokykimės mąstyti pozityviai! Ir kurkime – grokime, pieškime, rašykime, dainuokime, dekoruokime, sodinkime sodus, šokime.. Tikėkime gera visų mūsų ateitimi – tai tikro gyvenimo Kūrėjo pozicija.
Štai taip mes visi galime palengva keisti mūsų visų realybę, užpildydami ją vis tobulesnėmis, harmoningomis Meilės, Tiesos ir Vienybės energijomis. Prisimenate: kartodami tą patį seną veiksmą, niekada nesukursime nieko naujo. O pastovūs nauji harmoningi veiksmai kuria tolimesnio vystymosi tendencijas visai žmonijai 🙂 .
Kurkime visi kartu mūsų Naują Šviesią Realybę 🙂 !
…kartais rodos apskritai mes eksperimentuojam tiesiog gyvenimu…reik save saugot, bet kartais tam visai nebūna noro…beto,- o kodėl saugot?, vardan ko?…vistiek netampam tobuli, vistiek kartais tiesiog reiškiasi ‘diktatas’, kai rodos esi ‘valdomas’ ir nuo tavęs paties ne kaži kas priklauso, vistiek esam laikini, viskas apskritai laikina…apskritai iš amžių į amžius vis niekas žmogui nėra aišku, vis kylantys klausimai, vis atsakymų ieškojimai, vis tai lyg rodos radimai, tai žiūrėk paaiškėja kad ir toliau klausimai išlieka…ir vėl filosofijos, ir vėl narpliojimai, vėl nuomonių įvairovė…ir kaip neaišku viskas taip neaišku, kaip ieškom, taip tebeieškom atsakymų, prasmių, laimių, sėkmių…lyg atrandam, o paaiškėja, kad nieko ir nebuvom suradę…ir kas gi čia vyksta???…ką mes čia veikiam???…statom savo gyvenimus?, įgyvendinam svajones?…nežinau…gal mes tiesiog blefuojam, vaidindami jog turim Gyvenimus…nežinau…pamiegot, atsikelt, eit į darbą…pasidžiaugt kokiom tai sėkmingom akimirkom, poto vėl pajaust ‘užvažiavimą’ per galvą nuo nesėkmingų, skaudžių, slegiančių akimirkų…ir vėl pirmaip, ir vėl antraip…laikas, laikinumas…mus ‘įspjauna’, mus ir ‘išspjaus’…
bet saulė ryt ir vėl tekės…tekės, ir leisis…kad vėl tekėtų…
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Algirdai, daug klausimų, ir visi jie svarbūs kiekvienam žmogui. Gyvendami Žemėje, mes turime suprasti – kur mes esame, kas mes tokie, ką mes čia veikiame ir ką turime nuveikti.
Kai pradedame atrasti atsakymus į šiuos klausimus, kyla vis nauji klausimai – ir tai dėsninga, nes evoliucijoje nėra galutinių atsakymų, nes – nors ir atrodo, kad nieko čia nesikeičia, bet pokyčiai vyksta – ir pirmiausia jie vyksta žmonių sąmonėje. O koks žmogaus vidus, vidinis pasaulis – toks atspindys ir realybėje. Labai sunku tuo patikėti, bet tai taip pat dėsnis. Sąmonė (užmanymas) yra pirminė, o ne materija.
Vis daugiau žmonių bunda, ir pirmas dalykas, su kuo jie susiduria – mūsų realybė. Taip, ji atrodo karti ir nepajudinama, ji atrodo nepakeičiama, maža to – pabudęs žmogus žmogus pradeda aiškiai matyti visas blogybes, visą melą, visas manipuliacijas žmonių sąmone ir gyvenimais. Natūralu – apima pyktis, neviltis, bejėgiškumo pojūtis ir liūdesys.. Ir tai spąstai, iš kurių reikia išlipti, nes paskendę tokioje negatyvioje būsenoje, mes (paradoksas..) palaikome šią sistemą, nes ji ir valdo mus būtent negatyvumo pagalba, ir nesvarbu, koks tas negatyvumas – baimė, neapykanta ar liūdesys dėl pasaulio netobulumo.
Į klausimą – ką mes čia visi veikiame – yra atsakymas: mes visi esame čia, kad pagerintume šitą pasaulį. Kiekvienas pagal išgales ir supratimą. Netiesa, kad mes nieko negalime – sakykite, ar daug žmonių bent jau pabando nors savo artimiausioje aplinkoje, savo šeimoje gyventi dorai ir sąžiningai, mylėti ir nuoširdžiai rūpintis artimaisiais, padėti kitiems žmonėms, mylėti gamtą? Juk to daryti jokia išorinė sistema netrukdo, sutinkate?
Taip kad – veikime, ir būtinai pamatysime rezultatus. Kas, jei ne mes 🙂 ?
PatinkaPatinka