Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
– Kodėl žmonės tokie pikti?
– Jie nepikti. Jie taip elgiasi iš baimės, – atsakė Mokytojas.
– O ko jie bijo?
– Jie visko bijo: kad jų nemylės, kad kažko pritrūks, bijo susirgti, bijo ateities.. Bijo, kad kažkas išduos ar apgaus, bijo neatitikti kažkieno reikalavimų. Juos baugina kitų pranašumas, vienatvė arba kitų žmonių draugija. Jie baiminasi pajuokos, nesupratimo ir nesėkmių. Jie bijo ir to, ko nežino. O labiausiai žmonės bijo kitų žmonių..
– Ir kaip tai juos pakeičia?
– Baimė gali priversti žmogų elgtis taip, kaip jis niekada nepasielgtų mylėdamas. Esmė tame, kad baimė pamažu išstumia iš žmogaus gyvenimo Meilę, o jos vietą užima pyktis, kuris galiausiai perauga į neapykantą. Juk Meilė – kurianti Visatos jėga, kuri viską palaiko, ir kai jos nėra, pradeda keroti chaosas, neapykanta ir pyktis, o žmogus tampa griovėju..
– Kaip gi vėl sugrąžinti Meilę?..
– Meilė visada yra kiekvieno žmogaus širdyje ir laukia-nesulaukia, kada žmogus atvers savo širdį ir pradės mylėti.. O kad širdis lengviau atsivertų, reikia atsisakyti bet kokių minčių apie baimę – juk baimė sukausto širdį..
– Tereikia pradėti mylėti, ir pyktis su neapykanta pasitrauks?..
– Taip, tuomet pykčiui tiesiog nelieka vietos gyvenime. Mylėdami žmonės tampa taikūs, kūrybingi ir vieningi.. O kupinoje Meilės erdvėje klesti taika, džiaugsmas, santarvė ir gerovė. Meilė viską keičia, viską ištaiso. Ji viską gali 🙂 !
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Visiems saulėtos pavasarinės nuotaikos 🙂 !
…taip…piktas būnu ne visada, gal net sakyčiau ne taip ir dažnai, bet bijau, sakyčiau, jog daug…daug ko bijau…tiesiog kartais pagalvoju pats sau, jog netgi kaip ir bijau gyventi…tai gal nieko nemyliu?, jei daug bijau…taip, reikia atsisakyti baimės, reikia, kas gi to nežino, apskritai,-dažnas žinom kaip ir ką REIKIA, bet…taip, reikia pradėti mylėti, reikia, be abejo…niekad nevėlu pradėti, imtis kažko, keistis, niekad…REIKIA…žinom, bet…KELIAS vis eina, o mes juo…???…einam, praeisim, IŠEISIM…daug žinoję…bet…
PatinkaPatinka
Labas, Algirdai 🙂
Kai mylime (gyvenimą, artimuosius, gamtą.. ir viską viską..) – tyrai, besąlygiškai – viskas aišku, paprasta ir džiaugsminga, na, o kol nemylime – viskas painu, sunku ir niūru.. Kai Meilė bus pirmoje vietoje, visa kita bus savo vietose 🙂
PatinkaPatinka
Labai svarbu, kad meilė netaptų dar vienu prisirišimu 🙂
PatinkaPatinka
Labas, Ramzi 🙂
Pritariu, nes meilė – dvasinis ryšys, o ne prisirišimas 😉
PatinkaPatinka