Tinklapio apžvalga ir perspektyvos

Tam, kad keliautume į priekį, kartais būtina apžvelgti nuveiktus darbus ir nuspręsti, tęsti juos ar užbaigti, eiti užsibrėžtu keliu ar kažką koreguoti – kad darbas būtų prasmingas ir naudingas.

Rodos, dar neseniai paminėjau tinklapio penkmetį, ir štai nuo šių metų kovo jau skaičiuoju jo septintus gyvavimo metus..

Kas nuveikta per šiuos metus? Jei žiūrėsime matematiškai – apsilankymų daugėja (apie 2,5 milijono), o štai komentarų – sumažėjo (per šiuos metus vos 100, susumavus – virš penkių tūkstančių). Įrašų tinklapyje – 1155. Ir nors rašau ne dėl skaičių, bet augantis susidomėjimas įpareigoja, todėl kartais į juos žvilgteliu 🙂 ..

Temų tinklapyje 10. Pažvelkime į kiekvieną iš jų atskirai.

Mintys. Daugumos, o ir mano pačios mėgiama tema. Alegoriniai pasakojimai, citatos, ištraukos iš knygų, humoras. Nemažai jų buvau sukaupusi savo užrašuose ir dėkoju visiems, kas atsiunčia man įvairių pasakojimų ir citatų į asmeninį paštą 🙂 !

Mokymai. Juose – pamatinės dvasinės vertybės, tiesa apie mūsų realybę ir žmogišką prigimtį, Kūrinijos veikimo principai, ir, ko gero, atsakymai į visus būties klausimus. Ypač man artima – Vedų filosofija ir viskas, kas liečia žmonijos evoliuciją.

Muzika. Savaitgalio tradicija – mantros, jauki relaksacinė, klasikinė ir šiuolaikinė muzika, gražūs gamtos vaizdai 😉 .

Nuotraukos. Neaktuali tapusi tema, nes sugedo mano fotoaparatas, o kartu ir mano susidomėjimas šia sritimi. Artimiausiu metu jos nebus.

Pamąstymai. Labai plati tema: moralės klausimai, socialinės problemos, ateities perspektyvos, žmogiškumo klausimai ir t.t.. Ji man labai įdomi, todėl pamąstymų bus 🙂 .

Saviugda. Viena iš plačiausių temų, nes apima visus žmogaus gyvenimo aspektus – bendravimą, saviraišką, gyvenimo būdą, įvairias psichologines praktikas, mąstymo šablonus, manipuliavimą, sąmoningumą.. Man asmeniškai labai naudinga tema, nes padeda ugdyti harmoningus bruožus ir atpažinti bei atsikratyti negatyvumų.

Sveikata. Ši tema taip pat neišsenka – čia nagrinėjame maisto kokybę ir vertingumą, optimalią mitybą, sveikatos kriterijus, žalingų įpročių daromą žalą organizmui, sveikos gyvensenos principus, žmogaus organizmo ypatumus ir galimybes, senųjų Mokymų patarimus gerai sveikatai ir viską viską, kas liečia mūsų sveikatą.

Vaikai. Labai smagu, kad vis daugiau tėvų domisi vaikų auklėjimo klausimais, nesitenkina atgyvenusiomis tradicijomis, kur auklėjimas prilygsta muštravimui ir besąlygiškam vaikų paklusnumui. Tik tėvų sukurtoje meilės, santarvės ir pagarbos atmosferoje vaikai gali išskleisti savo geriausias savybes 🙂 .. Čia svarstome būtent apie tai.

Visokybės. Įvairūs trumpi filmukai apie žmoniškumą, savitarpio pagalbą, vienybę, vaikučius ir gyvūnų gabumus. Jie priverčia susimąstyti arba nusišypsoti, todėl visada labai norisi jais pasidalinti 🙂 . Čia taip pat talpinami įvairūs trumpi skelbimai, kurie ištrinami, kai tampa neaktualūs.

Vyras ir moteris. Visada įdomi tema, nes visi susituokę žmonės nori gyventi laimingai. Atsakymų į laimingo gyvenimo šeimoje klausimus ieškojau filosofijoje, psichologijoje, senuosiuose Mokymuose ir.. savo gyvenime 😉 . Ir nors pagrindinis atsakymas į šiuos klausimus – meilė, nagrinėjamų šeimos gyvenimo sričių nemažėja.

Gal norėtumėte pasiūlyti naujų temų? Iki sekančių metų kovo tikrai bendrausime (tiek apmokėtas serveris), todėl norėčiau paprašyti jūsų aktyviau dalyvauti įvairių temų aptarimuose – parašyti savo nuomonę, išsakyti savo patirties išvadas, savo abejones.

Nesidrovėkite – aš esu tokia pati, kaip ir mes visi, aš taip pat stebiu gyvenimą, ieškau atsakymų į iškilusius klausimus, darau savo išvadas ir taip pat klystu. Tiesiog turiu galimybę apie tai rašyti ir iš širdies skiriu tam savo gyvenimo laiką.

Visiems mums bus įdomiau ir naudingiau, jei pradėsime aktyviau bendrauti – tuomet atsiras tarpusavio ryšys, iškils naujų įdomių temų bendriems pasvarstymams.

Labai dažnai tai, ką jūs laikote neverta dėmesio mintimi, kitiems gali tapti vilties žiburėliu sunkią valandą arba atsakymu į ilgai kankinusį klausimą 🙂 . Pasidalinkite..

Jei nedrįstate pasisakyti komentaruose, jei jums reikia palaikymo – rašykite man į asmeninį paštą (reruvi@gmail.com) – visiems atsakau. Gerai žinau, koks svarbus yra moralinis palaikymas, ypač – sunkią akimirką.

Ir dar – dėkoju visiems, kas parėmė ir remia šį tinklapį finansiškai – mano situacijoje tai (kol kas) aktualu. Ačiū 🙂 !

Turiu ir svajonę, susijusią su šiuo tinklapiu – ech, kaip būtų smagu ateityje suburti bendraminčius, galbūt, kartais pabendrauti visiems per Skype arba susitikti prie arbatos puodelio pokalbiams rūpimais daugeliui klausimais 🙂 ..

Matyt, atėjo laikas keistis. Kaip toliau vystysis šio tinklapio gyvenimas – daug priklausys nuo jūsų. Lauksiu ir jūsų pasiūlymų.. Kurkime šią erdvę kartu 🙂 !

O aš visada laukiu jūsų čia 😀 ..

Pasaka apie piktą sraigę

Vieną gražią dieną pradėjo skruzdėlės statyti skruzdėlyną. Vos suderino darbus ir pradėjo nešti spyglius į numatytą vietą, atšliaužė didžiulė sraigė ir paklausė:

– Ką jūs čia darote?

– Statome skruzdėlyną, – atsakė skruzdėlės.

– Tuoj pat patraukite visa tai man iš kelio! Per šitas šiukšles negaliu toliau keliauti!

Skruzdėlės pasitarė ir nusprendė dėl viso pikto statyti skruzdėlyną truputį toliau. Jos surinko sudėtus spyglius ir pradėjo nešti į kitą vietą, o sraigė nušliaužė toliau.

Naujoje vietoje skruzdėlės jau sukrovė didelį skruzdėlyną ir vos uždėjo paskutinius šapelius – vėl pasirodė ta pati piktoji sraigė.

– Ir vėl?! – sušuko ji. – Jūs tyčiojatės iš manęs?.. Tučtuojau patraukite viską iš kelio, nes man reikia čia šliaužti.

– Greitai ateis žiema, – pasakė skruzdėlės, – be skruzdėlyno mes sušalsime..

– Nieko nežinau ir nenoriu girdėti! – šaukė sraigė. – Kad iki rytojaus ryto kelias būtų laisvas! Aš laukiu..

Kiek parymojusi, sraigė pasislėpė savo namelyje ir kietai užmigo.

– Juk sraigei tas pats, kur šliaužti, – pasakė vienas skruzdėliukas, – o mums be skruzdėlyno negalima. Reikia apsukti sraigę!

Skruzdėlės taip ir padarė. Jos įsitvėrė į lapo kraštus, ant kurio buvo įsitaisiusi sraigė, ir pasuko jį į priešingą skruzdėlynui pusę.

Ryte sraigė pabudo ir negalėjo savo akims patikėti: kelias laisvas!

– Ir kada jie suspėjo tokį kalną pernešti į kitą pusę?.. Man, žinoma, tas pats, kur šliaužti.. ir ten, ir čia tokia pati žolė. Bet aš iš principo nesuku iš kelio. Ir kodėl turėčiau, jei galiu šliaužti tiesiai?!

Ir, dar kiek pamurmėjusi, sraigė nušliaužė ten, iš kur atšliaužė..

Kartais geriau nukreipti pyktį į šalį, ir jis užgęsta savaime 😉 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 😀 !

Egoizmo apraiškos

Egoizmo apraiškos kartais būna sunkiai atpažįstamos, nes jų yra labai daug. Be to, egoizmą dažniausiai pastebime kitų žmonių poelgiuose, o į save žiūrime atlaidžiau, ne taip kritiškai..

Egoizmas yra griaunanti žmogų ir jo aplinką savybė. Visi mes esame unikalūs, ir iš to unikalumo turi gimti įvairovės vienybė visų ir kiekvieno labui. Tuo tarpu egoizmas supriešina, suskaldo, gimdo susvetimėjimą.

Egoizmą dažnokai painiojame su unikalumu – o tai yra visiškai skirtingi dalykai. Egoistas gyvena tik sau, jis nesuvokia savęs kaip visumos dalelės. Tai galima palyginti su žmogaus kūnu: kad jis būtų sveikas, visi jo unikalūs organai ir sistemos turi veikti vieningai.

Jei kuri nors kūno dalis atsisakytų veikti visų labui ir pradėtų gyventi tik sau – žūtų ir ta dalis, ir visas organizmas. Taip ir visuomenėje: jei pradeda bujoti egoizmas, joje blogai ir pavieniems žmonėms, ir visai visuomenei – dėl to ji pasmerkta žlugti.

Jei norime gyventi harmoningai, turime atsikratyti egoizmo – tai suteikia galimybę objektyviai vertinti pasaulį ir pradėti prasmingai gyventi.

Todėl kartais naudinga žvilgtelėti į egoizmo apraiškų sąrašą – kad žinotume, ar turime egoizmo ir kiek jo mumyse yra. Jas surinkau ir iš įvairių senųjų mokymų, ir stebėdama gyvenimą.

Taigi, egoizmo apraiškos:

– Išdidumas (priešinga savybė – orumas);
– Teisuolio sindromas (jis vienintelis viską “žino” ir visada taria paskutinį žodį);
– Susireikšminimas, požiūris į kitus iš aukšto;
– Aukos sindromas (visi aplink “kalti”);
– Polinkis nuolat girtis;
– Manipuliavimas žmonėmis savo naudai;
– Neatsakingumas (polinkis išsisukinėti nuo atsakomybės, permesti ją kitiems);
– Savo išvaizdos, gerovės demonstravimas;
– Siekis atkreipti dėmesį į save (elgesiu, balsu, juoku, manieromis);
– Plepumas, pastovus noras kalbėti apie save;
– Įžeidumas;
– Priešiškumas;
– Perdėtas emocingumas arba abejingumas;
– Perdėtas rūpestis savimi;
– Susirūpinimas tuo, ką kiti apie jį galvoja ir kalba;
– Sąmoningas kitų žmonių žeminimas;
– Atsisakymas keistis;
– Negebėjimas atleisti;
– Skirstymas žmonių į lygius: kas svarbesnis ir reikalingesnis – su tuo ir bendraujama;
– Įtarumas;
– Nenoras pripažinti kitų gabumus, pranašumą;
– Nepagarba vyresniems;
– Įsitikinimas, kad jis aukščiau kitų, “paprastų” žmonių ir atlieka ypatingą misiją;
– Nėra aukštų tikslų ir kūrybingumo;
– Gobšumas;
– Pinigai yra aukščiau saviugdos ir bendravimo (“nėra laiko”);
– Nenoras veikti ar dirbti visų labui;
– Elgesio manieros pakeitimas priklausomai nuo to, su kuo bendraujama;
– “Mažų žmonių” ignoravimas;
– Nenuoširdus, atsainus bendravimas;
– Paviršutiniškas dėkingumas arba nedėkingumas;
– Stabų kūrimas iš savęs arba iš “autoritetų”;
– Naudojimasis savo padėtimi;
– Savo trūkumų nepripažinimas;
– Irzlus tonas, nekantrumas, jei kas einasi ne taip kaip jam norisi;
– Materializmas, susitapatinimas su kūnu;
– Baimė išreikšti savo jausmus, kalbėti iš širdies;
– Kerštingumas;
– Gandų ir apkalbų skleidimas;
– Įnoringumas, priklausomybė nuo malonumų;
– Saiko pojūčio neturėjimas;
– Nenoras kurti santykius: suprasti kitus, priimti bendrus sprendimus, imtis už kitus atsakomybės;
– Nepadorumas ir nesąžiningumas santykiuose;
– Šabloninė pasaulėžiūra ir mąstymas;
– Priklausomybė nuo patarimų ir nuomonių;
– Nenoras dalintis;
– Polinkis vertinti kitus ir teisti;
– Kitų žmonių vertybių, nuomonių, patirties ignoravimas;
– Sarkazmas, cinizmas ir grubumas pasisakymuose ir jausmuose.

Viena savybė, o kiek išraiškų! Žinoma, kalbėti apie laimę su tokiu bagažu negatyvumo tiesiog nerealu.. Tačiau tiek geros, tiek blogos savybės yra mumyse, todėl tik mes patys galime jas pamatyti, ir, jei reikia – tobulinti arba keisti. Viskas mūsų rankose 🙂 .

Pagyrų puodas..

Didesnę kasdieninių pokalbių pusę sudaro žmonių kalbos apie save, savo emocijas, savo asmeninę nuomonę. Ir nemažą dalį tų kalbų sudaro būtent pagyros.. Įdomu tai, kad pasigirti žmonės mėgsta, bet klausytis pagyrų nemėgsta niekas.

Kuo žmonės giriasi? Dažniausiai jie rūpinasi, kaip atrodo aplinkiniams, todėl kiekvienai progai pasitaikius, stengiasi pagerinti savo įvaizdį pagyromis: jie nori savo nuopelnų pripažinimo – jie nori būti “patys-pačiausi”, aukščiau visų..

Visos pagyrūnų kalbos – užuominomis ar tiesiogiai – skirtos savo pranašumui prieš kitus parodyti. Jiems labai svarbu, kad aplinkiniai tą pranašumą pripažintų.

Kad turėtų kuo pasigirti, vieni perka brangius ir madingus daiktus, antri demonstruoja savo fizinius duomenis, treti lanko madingus seminarus, populiarių šokių klubus, kiti – lanko egzotines šalis, valgo neregėtus patiekalus ar užsiima ekstremaliu sportu..

Kaip manote, kodėl žmonės giriasi? Tai egoizmo išraiška: pasirodo, jie dažnai patys nesuvokia, jog giriasi tam, kad sukurtų aplinkiniams savo išskirtinumo ir laimės iliuziją.

Pagyrūnus galima suskirstyti į dvi grupes:

Pirmoji – kryptingi, veržlūs žmonės, kurie orientuojasi grynai į išorinius, materialius tikslus. Kaskart, kai pasiekia vieną iš savo tikslų, jie būtinai turi pasigirti aplinkiniams, kad šie pamatytų jų pasiekimus. Jie trokšta, kad visi žinotų, kokie jie geri, nuostabūs ir gabūs. Jie tiesiog paniškai bijo būti nepastebėti.

Antroji grupė – tai, kaip nekeista – nepasitikintys, nepatenkinti savimi žmonės. Todėl kiekvienas menkiausias pasiekimas gena juos kuo greičiau pasirodyti kitiems, kad įrodytų savo reikšmingumą. Jie giriasi viskuo: nuo savo išvaizdos, įsigytos smulkmenos ar kelionės iki stambių pirkinių.

Bet ir vieniems, ir kitiems toks išorinis būdas įsitvirtinti, pajusti savo reikšmingumą ar išskirtinumą laimės neatneša, todėl jų pagyros tampa dar ir blogu įpročiu, kuris atstumia aplinkinius žmones.

Juk kai žmogus iš tiesų laimingas, jam nereikia nei girtis, nei reikalauti pritarimo savo laimei. Be to, yra didžiulis skirtumas tarp noro pasidalinti savo džiaugsmu su žmonėmis ir noro pasipuikuoti prieš kitus.

Kaip išvengti pagyrų? Pirmiausia – išmokti pastebėti savo pokalbiuose su žmonėmis norą pasigirti ir sąmoningai jį stabdyti. Tai nėra paprasta, nes turime pamatyti savo egoizmą iš šalies. Ir svarbiausia – vystyti savo dvasines savybes, kurios yra geriausia atsvara egoizmui ir vartotojiškam materializmui.

Ką daryti, jei sunku klausytis pagyrų? Atsakymas toks pats: vystyti dvasingumą. Dvasingas žmogus į pagyrūną žiūri kaip į žmogų, turintį silpnybę (trūkumą) – įprotį girtis, todėl pagyros jo neerzina.

Atvirkščiai – gimsta ne priešiškumas, o supratimas, kad besigiriantis žmogus turi vidines priežastis taip elgtis, o be šio trūkumo turi ir gerų savybių. Jei augame dvasiškai, gyvenimas tiesiog nesuveda arba retai suveda su tokiais žmonėmis.

Dvasiniai siekiai, kilnūs tikslai, dorovingas gyvenimas – geriausias imunitetas nuo pagyrų ir pagyrūnų. Ateina aiškus suvokimas, kad jokie išoriniai daiktai negali suteikti žmogui reikšmingumo ir laimės. Laimė – būsena, o ne daiktai.

Todėl atsikratykime visko, kas trukdo tą būseną pasiekti. Juk ne veltui liaudies patarlė perspėja, kad pagyrų puodas visada juodas: tai tamsioji egoizmo apraiška. Tegul už mus kalba mūsų darbai 😉 ..

Apie tikslą ir sunkumus

– Mokytojau, – kartą paklausė mokinys, – kodėl gyvenime yra sunkumai, kurie trukdo pasiekti tikslą, nukreipia į šoną nuo pasirinkto kelio ir priverčia mus pasijusti silpnais?

– Tai, ką tu vadini sunkumais, – atsakė Mokytojas, – iš tikrųjų yra tavo tikslo dalis. Nustok su jais kovoti. Tiesiog turėk juos omenyje, kai rinksies savo kelią.

Įsivaizduok, kad šaudai iš lanko. Taikinys toli, ir tu jo nematai, nes ant žemės nusileido rūkas. Argi tu kovosi su rūku? Ne, tu palauksi, kol rūkas išsisklaidys.

Tada pamatysi taikinį, bet pakils vėjas ir nuneš strėles į šoną. Argi tu kovosi su vėju? Ne, tu tiesiog nustatysi jo kryptį ir paleisi strėlę, atsižvelgdamas į tai.

Tavo lankas sunkus ir kietas, ir tau neužtenka jėgų įtempti stygą. Argi tu kovosi su lanku? Ne, tu treniruosi raumenis, kaskart vis stipriau įtempdamas lanko stygą.

– Bet juk yra žmonės, kurie šaudo iš lengvo ir lankstaus lanko saulėtą, nevėjuotą dieną, – ištarė mokinys su nuoskauda. – Kodėl gi tik mano bandymai sulaukia tiek daug kliūčių? Nejaugi gyvenimas priešinasi mano judėjimui į priekį?

– Niekada nesižvalgyk į kitus, – nusišypsojo Mokytojas. – Kiekvienam savo lankas, savo taikinys ir savo laikas paleisti strėlę. Vienų tikslas – taiklus pataikymas, kitų – galimybė išmokti valdyti lanką.

Mokytojas pasilenkė prie mokinio ir tyliai pridūrė:

– O dabar atversiu tau didelę paslaptį.. Rūkas nenusileidžia ant žemės tam, kad sutrukdytų tavo bandymams paleisti strėlę, vėjas nepakyla tam, kad nuneštų strėlę į šoną, o lankas padarytas sunkus ne tam, kad tu pasijustum silpnas. Visa tai tiesiog yra 😉 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio 😀 !