Pasakėlė apie kirpėją

Vieną kartą atėjo gėlininkas į kirpyklą apsikirpti.

Kai atėjo laikas atsiskaityti, kirpėjas pasakė: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę aš dirbu visuomenės labui.“

Gėlininkas padėkojo ir išėjo.

Kitą rytą atėjęs į darbą kirpėjas rado prie durų padėkos laišką ir rožių puokštę.

Paskui atėjo kirptis kepėjas, bet kai norėjo susimokėti, kirpėjas jam atsakė: “Šią savaitę aš neimu pinigų. Aš dirbu visuomenės labui.“

Kepėjas apsidžiaugė ir padėkojęs išėjo.

Kitą rytą kirpėjas prie durų rado padėkos laiškelį ir pintinę bandelių.

Atėjo kirptis senatorius, ir kai susiruošė mokėti, kirpėjas vėl pakartojo: “Aš neimsiu pinigų. Šią savaitę dirbu visuomenės labui.“

Senatorius labai apsidžiaugė ir išėjo.

Kitą rytą, kai kirpėjas atėjo į darbą, prie durų stovėjo būrelis senatorių, būrys deputatų ir patarėjų, meras ir keletas ministrų, mero žmona ir šeši vaikai – visi jie atėjo nemokamai kirptis.

Moralė: kartais paprasta gyvenimiška situacija parodo esminį skirtumą tarp žmoniškumo ir savanaudiškumo..

(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Tai mūsų gyvenimas

Labai įdomus teksto rašymo būdas: šiuo atveju aprašoma mūsų realybė, o kai skaitome eilutes iš apačios į viršų – gaunasi visai kita prasmė 🙂 . Pažiūrim:

Nesuprantantiems rusų kalbos mano vertimas:

Tai – mūsų gyvenimas
Juk viskas dar įmanoma
Susimąstyti apie tai, kaip mes norime čia gyventi
Bet… mes neturime kito pasirinkimo, tik
Pasiduoti mastymo stereotipų valdžiai
Sunku laužyti įpročius, ir taip patogu
Būti šiuolaikiniais vergais
Ir jau neįmanoma
Gyventi džiaugsme, lygybėje, tiesiog kaip broliai
Mūsų vaikai auga ir nori
Būti apatiškais ir tuščiais firminių “brendų“ vartotojais
Praėjo laikai, kai mes norėjome
Vystyti tokias vertybes, kaip rūpestis kitais ir meilė artimam
Ir mes daliname apdovanojimus, skatinančius
Veidmainiškumą, agresiją, gerbėtrošką
Mes tiesiog nenorime matyti
Štai mūsų devizas
Viltis
Šito daugiau nėra mumyse
Cinizmas
Tai mūsų vienintelis būdas išgyventi
Tokiame pasaulyje suvokimas, kaip stipriai esame susieti
Pasmerktas žlugti
Egocentrizmas, atsainumas ir baimė
Gaubia mus iš visų pusių
O šiluma, pasitikėjimas ir draugo petys
Visa tai jau gilioje praeityje
Suktumo, gobšumo ir išnaudojimo valdžia
Plinta kaip epidemija, apimdama visą visuomenę
“Pamilk artimą savo kaip save patį“
Tai labiausiai nuvalkiota frazė
Ir nėra jokių šansų kažką pakeisti
Tai mūsų gyvenimas. Bet… Mes galime jį apversti
Kartu.

(O dabar skaitykite sakinius iš apačios į viršų 🙂 )

Dirbtini poreikiai, arba “amžinai atsilikęs“

Mūsų laikais nelengva atskirti tikruosius poreikius nuo primestų. Sunku paaiškinti, kodėl žmogui “reikia“ šimtų rūšių kosmetinių priemonių, vis atnaujinamų modifikacijų automobilių, vis naujų telefonų, drabužių, buitinių prietaisų ir daugybės kitų prekių.

Svarbiausi dabar – pinigai, todėl kiekvienas “naujas“ daiktas – naujas marketingo sprendimas, orientuotas išskirtinai į pelną. Todėl niekas negalvoja nei apie daiktų naudingumą, nei apie reikalingumą, nei apie tikslingumą, nei apie ekologiją.

Daiktai turi būti trumpai naudojami, kad garantuotų paklausą ir pelną. Rinka pildoma įvairiausiomis prekėmis, svarbiausia – kad nesustotų gamyba. Na, o paklausą formuoja ir stimuliuoja reklama.

Visus gaminius galima suskirstyti į dvi grupes: greitai gendantys, nepatvarūs daiktai už nedidelę kainą, ir – gana kokybiški, bet vis modifikuojami daiktai, kurie “pasensta morališkai“, todėl būtina įsigyti vis “naują“.

Taip žmogui primetami dirbtini poreikiai. Susidaro įspūdis, kad žmogui diegiamas nuolatinis nepilnavertiškumo jausmas – juk be visų tų “naujų’ daiktų jis kažkoks atsilikęs, senamadiškas, netobulas..

Žmogui sunku sekti paskui tokią sparčią kaitą, nes nuolat besikeičiančioms “naujovėms“ – spalva, forma ar keliomis papildomomis funkcijomis – nėra ir negali būti pabaigos, nes tai bėgimas ratu.

Tokio bėgimo pavyzdžių gyvenime apstu: “sensta“ viskas – nuo augintinių maisto, kuris “praturtinamas“ vis naujais naudingais vitaminais ir mineralais, iki automobilių, kurie skriste skrenda, tereikia nusipirkti patį naujausią.

O moters “karalystė“ – kvepalai, kosmetika, šampūnai.. Vakarykštis kvapas jau nemadingas, juo net močiutė nesikvepintų, o senieji šampūnai ne tik negaivina, bet ir gadina nuostabius plaukus bei sukelia pleiskanas.

Kremai, pieneliai, kosmetika – vis “tobulesni ir geresni“: prisotinti tai Alpių šaltinių vandeniu, tai kalnų ožkų pienu ar retų žuvų ikrais, tai pagaminti pasitelkus nanotechnologijas. Todėl gamintojai kopia į šaltinius Alpėse, gaudo kalnų ožkas, žvejoja, taiko naujausias technologijas – juk moteris verta visko pačio geriausio!..

Drabužių mada keičiasi kas kelis mėnesius: šiandien madinga viena spalva ar siluetas, o po mėnesio visa tai – jau beviltiška atgyvena ir beskonybė. Čia nuolatinė madingų įvaizdžių, aksesuarų, papuošalų, “brendų“, “prestižinių“ markių kaita, ir privalu tai atitikti, jei einate koja kojon su laiku..

Net kelionėms yra mada: atostogauti “madinga“ tai vienose, tai kitose šalyse. Madingas remontas, madingas laisvalaikio praleidimas, madingas maistas ir dietos.. ir kaip svarbu visur pabūti, viską išbandyti, kitaip – būsi beviltiškai atsilikęs..

O telefonai, kompiuteriai, įvairi technika.. Rašalas spausdintuvui stebuklingai greitai pasibaigia, kompiuterio baterijos išsikrauna, operacinės sistemos nepalaiko senų programų, genda elektronika, atsarginių detalių niekas negamina arba jos labai brangios ir t.t.

Tačiau visa tai – išgalvota ir netikra! Kad tai suprastume – tereikia sustoti ir susimąstyti. Tuomet pamatysime, kad nuolat peršama daiktų kaita neturi nieko bendro nei su mūsų tikraisiais poreikiais, nei su mūsų laime ar gerove.

Didžioji daiktų dauguma ne tik nebūtini, bet ir nereikalingi: tai blizgantys niekniekiai, kurie pakabinti prieš akis lyg ta morka, paskui kurią eina asiliukas vienoje pasakėčioje.

Tie visi “nauji“ daiktai teikia trumpalaikę euforiją, o savo gyvenimo laiko, darbo ir pastangų jiems įsigyti įdedame neproporcingai daug..

Mūsų valioje sustoti ir išlipti iš to vartojimo bėgimo rato. Tik sustoję galime pamatyti realybę, atmesti visas primestas “būtinybes“ ir nuspręsti – kas mums iš tiesų svarbu gyvenime ir kas reikalinga.

Tik tuomet pradėsime gyventi savo tempu, savo tikraisiais poreikiais ir atgausime laisvę reguliuoti didelę savo gyvenimo dalį. Ir nebūti daiktų ir įteigtų “vertybių“ vergais..

Laiminga diena

Kartą vienas mokinys paklausė Mokytojo:

– Sakykite, Mokytojau, ar yra tokia laiminga diena, kai galima pradėti kažką naujo, kurti, mokytis, daryti gerus darbus?

– Laiminga diena? – nustebo Mokytojas.

– Na, galbūt, savaitės ar mėnesio diena?.. – patikslino mokinys.

– Aaa.. Savaitės diena? – šypsodamasis pažvelgė į mokinius Mokytojas ir linktelėjo pritardamas. – Taip, žinoma, ši diena – trečiadienis.

Mokiniai tuoj čiupo savo užrašus ir užrašė Mokytojo mintį.

– O kodėl tu nerašai? – paklausė jis vieno mokinio, kuris sėdėjo ir gudriai šypsojosi.

– Todėl, Mokytojau, kad aš žinau, ką tu pasakysi toliau..

– Ir ką gi? – susidomėjo Mokytojas.

Mokinys nedvejodamas atsakė:

– Kad tai gali būti ir antradienis, penktadienis, šeštadienis, pirmadienis, ketvirtadienis ir sekmadienis!

– Tu teisus, – pritarė Mokytojas. – Tik aš pirmiausiai įvardinčiau penktadienį, o tik po to – antradienį.

Jie linksmai susižvalgė, o mokiniai viską užsirašė ir labai džiaugėsi, kad jų draugas atsakė beveik viską teisingai.

Vienas iš jų pasitikslino:

– Mokytojau, o eiliškumas būtent toks, kaip jūs minėjote?..

Mokytojas nusišypsojo ir linktelėjo mokiniui, kuris teisingai atsakė:

– Tu atsakyk!

– Iš tiesų tai kiekviena nauja diena!.. – atsakė jis. – Ši diena – šiandien! 😉

(Autorius nežinomas, vertė – ruvi.lt)

Su pirmuoju sniegu 🙂 ! Visiems gražaus savaitgalio!!

Šviesios mintys – šviesus pasaulis

* Mintis – pirminė jėga kūrybiniame procese. Visa Kūrinija – Kūrėjo kūrybinės minties rezultatas. Mintis – didelė jėga!

* Jūs apsupti minčių vandenynu, jūs plaukiojate minčių vandenyne: vienas mintis priimate, kitas atmetate. Kiekvienas žmogus turi savo minčių pasaulį.

* Kaip mestas į vandenį akmenėlis, taip ir gimusi žmogaus galvoje mintis sukelia vibracijas-bangas mentalinėje atmosferoje, kurios sklinda į visas puses.

* Mūsų protas – lyg suderinta minčių siuntimui ir priėmimui stotis. Mintys sklinda akimirksniu, o pasąmonės lygmenyje jas priima panašiai mąstantys žmonės ir skleidžia jas toliau.

* Tokiu būdu jūs, kartais net nesusimąstydami apie savo mąstymo pasekmes, aktyvuojate didingas jėgas, kurios veikia kolektyvinę sąmonę.

* Šventasis, kurio mintys pripildytos ramybe, pusiausvyra ir dvasingumu, siunčia į pasaulį harmoniją ir taiką. O žmogus, siunčiantis negatyvias mintis, kupinas pavydo, pykčio, keršto ir neapykantos – pasiekia tūkstančių žmonių sąmonę ir sužadina atitinkamus jausmus ir veiksmus.

* Negatyvios, niūrios mintys – pavojinga jėga, ardanti žmogų iš vidaus, atimanti gyvybines jėgas ir entuziazmą. Ir, atvirkščiai – pozityvios mintys gydo, ramina, teikia jėgų ir žadina kūrybingumą.

* Pikta mintis kenkia trejopai: pirma – ji kenkia pačiam mąstančiajam, traumuodama jo mentalinį kūną, antra – ji kenkia žmogui, kuriam ji pasiųsta, trečia – ji kenkia visai žmonijai, nes teršia visą kolektyvinę mentalinę atmosferą. Taip pat trejopai, bet – pozityviai – veikia gera mintis.

* Jei dėmesys koncentruojamas į tuos pačius minčių rinkinius, formuojasi mąstymo stereotipai – tai tarsi bėgiai, kuriais minčių energija juda automatiškai.

* Būti sąmoningu reiškia valdyti savo mintis. Jei valdote savo mintis – “įsijungia“ intuicija ir ryšys su aukščiausiojo “aš“ informacija.

* Kiekvienas žmogus turi žinoti minčių veikimo dėsnius. Tik tuomet jis gali augti dvasiškai, laimingai gyventi, harmonizuoti aplinką ir daryti pozityvų poveikį kolektyvinei sąmonei.

* Tas, kas žino, kaip veikia mintys ir sugeba jas valdyti – ne tik išmintingas, bet ir laimingas žmogus.

* Kad išsaugotumėte minčių aiškumą – “valykite“ atmintį, mokykitės atsikratyti visko, kas nereikalinga. Taip įgausite naują mentalinę jėgą ir galėsite nuolat pildyti sąmonę kūrybinėmis mintimis.

* Kiekviena mintis turi vaizdinį. Mūsų sąmonė primena didžiulį paveikslą, kuriame nutapyti visi išorėje matomi objektai, visi numatomi projektai. Pasaulis – minčių projekcija.

* Lygiai taip, kaip rūpinatės savo fizinio kūno sveikata ir atliekate tam tikrus veiksmus geros sveikatos palaikymui – taip pat turite mokytis saugoti ir savo mentalinę sveikatą, t.y., palaikyti geras, gražias pozityvias mintis.

* Mintimis galite sukurti gerą arba blogą charakterį, o gerais arba blogais darbais – formuoti palankias arba nepalankias gyvenimo aplinkybes.

* Mintys – lyg bumerangas: jei jūs kažko nekenčiate – neapykanta atsisuks prieš jus. Jei mylite – meilė sugrįš pas jus.

* Žmogus sėja mintį, o skina poelgį; sėja poelgį – skina įprotį; sėja įprotį – skina charakterį; sėja charakterį – skina likimą. Tačiau viskas prasideda nuo minties.. mintis visada pirminė.

* Geros mintys išvalo protą ir atveria širdį. Geros mintys skatina daryti gerus darbus. Geros mintys sklinda didžiuliu atstumu: jos įeina į žmonių sąmonę ir keičia į gera pasaulį.

* Mintis gali daryti stebuklus! Naują pasaulį kurs naujos – šviesios, pozityvios – mintys. Padėkite užgimti naujam pasauliui savo geromis mintimis!

Mintys iš indų išminčiaus, gydytojo ir jogos filosofo Svami Šivanandos knygos “Minties jėga“. Parinko ir išvertė – ruvi.lt

Pasaka apie ašarojančią senolę

Gyveno kartą senolė, kuri visą laiką verkė.

O priežasčių ašarojimui, jos manymu, ji turėjo svarių: mat, vyresnioji jos duktė buvo ištekėjusi už skėčių pardavėjo, o jaunėlė – už makaronų gamintojo. Todėl ji nuolat pergyveno dėl jų gerovės.

Kai senolė atsikeldavo ryte ir pamatydavo, kad oras giedras ir diena bus saulėta, jos galvoje tuoj pradėdavo suktis mintys: “Baisu!.. Saulė tokia skaisti, oras giedras, reiškia, į mano dukrelės parduotuvę niekas neužeis ir nepirks skėčių!“

Nuo tokių niūrių minčių ji pradėdavo sielvartauti ir ašaroti..

O jei oras buvo apniukęs ir lijo lietus, senolė.. taip pradėdavo lieti graudžias ašaras! Tik šiuo atveju – dėl jaunėlės dukters: “Vargšė mano dukrelė.. Oras drėgnas, todėl jiedu su vyru negalės deramai išdžiovinti makaronų, juk saulės nėra.. Reiškia, nieko ir neparduos.. Ojojoj.. Ką daryti?“

Taip ji sielojosi ir raudojo kiekvieną mielą dieną ir bet kokiu oru: tai dėl vyresniosios, tai dėl jaunėlės dukters.

Nei namiškiai, nei kaimynai negalėjo jos nuraminti, todėl galiausiai praminė ją “ašarojančia senole“.

Vieną dieną senolė sutiko vienuolį. Jis paklausė, ko ji taip rauda, ir moteriškė papasakojo jam apie savo bėdą.

Senolės nuostabai, vienuolis nusijuokė ir ištarė:

– Miela ponia, nustokite verkti! Turiu jums gerą žinią: aš nurodysiu jums išsivadavimo iš jūsų kančios kelią.

Ašarojanti senolė labai apsidžiaugė, nes jos begalinis sielvartas ją gerokai išvargino.. Ji pradėjo klausinėti, kaip greičiau iš jo išsilaisvinti.

Vienuolis atsakė:

– Viskas labai paprasta, tereikia pakeisti savo minčių eigą. Kai bus geras oras ir švies saulė – negalvokite apie vyresniosios dukters skėčius, bet pasidžiaukite už jaunėlę: juk šviečia saulė, ir jos pagaminti makaronai puikiai džius! O kai lyja, pagalvokite apie vyresniąją dukterį: juk lyja, reiškia, ir prekyba skėčiais bus gera!

Išklausė senolė vienuolio ir nustebo: ir tikrai – kaip viskas paprasta!

Padėkojo jam ir nuo tos dienos pradėjo elgtis taip, kaip jis patarė. Ir – ne tik nustojo sielvartauti, bet iš ašarojančios kaipmat virto laiminga senole 😉 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

“E“ – era

* Anksčiau žmonės turėjo tamprų ryšį su gamta – gyveno gamtoje, dirbo žemę, valgė pačių užaugintą maistą. Tai teigiamai veikė jų gyvenimą, jų imuninę sistemą ir psichiką – todėl, kad gyveno darnoje ir santarvėje su aplinka.

* Dabar žmonės daug sėdi, neturi ryšio su gamta ir prarado nuovoką apie sveiką mitybą. Dabar viskas suvienodinama, laužomos mitybos tradicijos, ardomos ekosistemos. Dėl to daugėja sveikatos ir psichikos sutrikimų, blogėja ekologija.

* Be kurioje šalyje užėję į vadinamą “supermarketą“, pamatysite tą patį vaizdą ir tas pačias prekes: idealios formos, ryškių spalvų daržoves ir vaisius, pusfabrikačius, konservus, daugybę dėžučių ir pakelių su ilgai negendančiais produktais, šaldytus ir “šviežius“ produktus ir kitų šalių ir kontinentų.

* Skanus maistas šiandien – didelė iliuzija. “Grietininio“ skonio sausainiai arba “braškinis“ jogurto skonis – tai faktiškai tas pats, kas “jūros gaivumas“ skalbimo milteliuose arba “citrinos kvapas“ vonios valymo priemonėje.

* Kasmet pasaulyje pagaminama šimtai tūkstančių (!) tonų įvairių cheminių medžiagų, kurios naudojamos žemės ūkyje, maisto pramonėje, buitinės chemijos ir kosmetikos pramonėje, ir kitose gamybos šakose. Visa tai pateikiama kaip progresas ir būtinybė..

* Paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas žmogus (ko gero, neliko nei vieno žmogaus planetoje, kurio organizme nėra nuodingų cheminių medžiagų..) per metus su įprastu maistu suvalgo apie 3 kilogramus įvairių cheminių priedų.

* Mums įprastu tapo maisto skonio “maistas“, prisotintas visais “E..“: dažikliais, emulgatoriais, tirštikliais, skonio ir kvapo stiprikliais, konservantais, antioksidantais, stabilizatoriais ir t.t…

* Ironija ar paradoksas, bet kiekvienais metais nusipirkti nuodingų produktų vis paprasčiau: iš esmės, net rinktis nėra iš ko – tik iš mažiau ar daugiau nuodingų..

* Susidaro įspūdis, kad apie būtinybę valgyti daržoves, vaisius, kruopas ar pieno produktus specialistai kalba iš inercijos: juk jei išimsime iš prekybos visus kenksmingus dėl jų priedų produktus – valgyti neturėsime ką..

* Nesveikos mitybos rezultatas – nutukimas, kuris daugelyje šalių viršija 20% gyventojų (ir beveik tiek pat vaikų), o taip pat įvairūs sveikatos sutrikimai ir ligos.

* Sveikas organizmas gali neutralizuoti daugumą tų cheminių priedų, bet – jei tai reti, vienkartiniai atvejai. Tačiau daugiau ar mažiau – bet mes juos valgome kasdien, todėl organizmas nepajėgia su tuo susidoroti.

* Kokia išeitis? Pirmiausia – turėti informaciją apie cheminių priedų poveikį ir skaityti etiketes, o ypač tas vietas, kurios surašytos itin smulkiu šriftu. Tik tokiu būdu galima orientuotis ir nuspręsti – rinktis ar ne tam tikrą produktą.

* Ne veltui statistika byloja, kad skaitantys etiketes žmonės yra išrankūs maistui ir ne tik mažiau perka produktų, bet ir mažiau valgo.

* Ir nepamirškime kelių svarbių dalykų:
– maistas turi būti įvairus ir kuo natūralesnis, kuo mažiau apdorotas;
– venkime ryškių, nenatūralių spalvų ir ilgo galiojimo maisto;
– uostykime: vaisius ar daržovė turi turėti savo natūralų kvapą;
– mažinkime pusfabrikačių, konservų ir greito paruošimo maisto;
– venkime nuriebalintų produktų;
– plaukime vaisius ir daržoves, mirkykime ar bent nuplaukime kruopas prieš virimą;
– jei yra galimybė, auginkime daržoves ir vaisius;
– gaminkime maistą namuose!

* Mes galime užbaigti tą “E“ – erą atsisakymu to, kas mus sargdina. Ir – sąmoningu sveikos mitybos, sveikos gyvensenos pasirinkimu. Visų mūsų labui 🙂 .

(mintys iš įvairių paskaitų ir knygų apie sveiką gyvenseną, parinko – ruvi.lt)

Chemikalai daržovėse ir vaisiuose

Vis daugiau žmonių renkasi sveiką mitybą, kurios pagrindas yra švieži daržovės ir vaisiai. Tačiau vis didėjantis įvairių chemikalų (pesticidų, nitratų, konservantų, augimo stimuliatorių ir pan.) naudojimas auginant daržoves ir vaisius kelia abejonių tokių produktų nauda.

Tikslas lyg ir paaiškinamas: tai siekis apsaugoti augalus nuo kenkėjų, trąšomis padidinti derlių, stimuliatoriais pagreitinti augimą, konservantais kuo ilgiau išsaugoti derlių. Bet tai, kad jų kasmet naudojama vis daugiau – kelia nerimą.

Juolab, kad visų šių chemikalų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai jau įrodytas – jie pavojingi tuo, kad kaupiasi organizme, gali sukelti ūmius apsinuodijimus, alergines reakcijas, imuninės sistemos sutrikimus, įvairias chroniškas ligas, piktybinius auglius ir t.t..

Todėl – paradoksas – pasirinkę sveiką mitybą ir pirkdami daržoves ir vaisius iš parduotuvių, rizikuojame.. susirgti! Geriausia išeitis – patiems auginti daržoves arba pirkti ekologiškai užaugintas. Tačiau ne visi tai galime..

Bet – visi galime sumažinti arba net visai panaikinti nuodingas chemines medžiagas, galime ir pagal produktų išvaizdą suprasti, ar daug juose tų medžiagų.

Svarbu žinoti, kad:

* Daugiausia nuodingų medžiagų kaupiasi augalų žievelėje, jų stiebuose arba paviršiuje. Todėl kruopštus plovimas po tekančiu vandeniu – vienas iš geriausių būdų sumažinti iki minimumo chemikalų kiekį daržovėse ir vaisiuose.

* Jų mažėja ir termiškai apdorojant: verdant, kepant, apipilant virintu vandeniu (chemikalai “pereina“ į vandenį). Jei verdate daržoves – pirmojo vandens nesūdykite, užvirus išpilkite, po to įpilkite naują vandenį ir virkite kaip įprasta.

* Prieš plaudami lapines daržoves, galite kelioms minutėms pamerkti jas į sūdytą vandenį (litrui vandens šaukštas druskos), po to nuplauti tekančiu vandeniu.

* Chemikalus neutralizuoja ir soda – ja gerai ištrinkite vaisius ar daržoves ir po to gerai nuplaukite.

* Tam tiks ir acto (ketvirtis stiklinės į litrą vandens) arba citrinos rūgšties tirpalas (2 šaukštai vienam litrui vandens).

* Jei turite vandens jonizatorių – vaisių ir daržovių plovimui tiks rūgštinis (negyvas) vanduo.

* Vašką ir parafiną galima nuplauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu.

* Citrusinius vaisius išplovus papildomai nupilkite verdančiu vandeniu.

* Jei lupant daržovės ar vaisiaus žievelę pamatysite geltonas dėmes – tai ženklas, kad juose daug nitratų, todėl jų geriau nevalgyti.

* Idealios išvaizdos, labai ryškių spalvų ar pernelyg dideli daržovės ir vaisiai gali liudyti apie chemijos perteklių juose.

* Agurkai neturi būti labai tamsiai žali – tai rodo nitratų perteklių. Tokiu atveju geriau juos nulupti ir nupjauti po centimetrą iš abiejų galų.

* Pomidorai neturi būti oranžiniai ar vos rausvi, tarsi neprisirpę. Jei balkšvas minkštimas, jei labai stora oda – juose daug chemijos. Valgant pomidorus, reikia išpjauti tą dalį, už kurio pomidoras prisitvirtinęs prie stiebo.

* Kopūstui būtina nuimti kelis viršutinius lapus ir nevalgyti griežčio – ten kaupiasi visos nuodingos medžiagos.

* Morkos kaupia chemikalus viršutinėje dalyje, kur auga lapai, todėl 2-3 centimetrus geriau nupjauti, ypač jei ta dalis žalia.

* Bulvės kaupia nuodingas medžiagas odelėje ir gumbo šerdyje. Kai verdate – pirmąjį vandenį užvirus nupilkite.

* Džiovinti vaisiai neturi būti ryškių spalvų ir blizgūs. Juos nuplaukite po tekančiu vandeniu ir nupilkite verdančiu – tai padės atsikratyti konservantų ir kitų nuodingų cheminių medžiagų.

Cheminės medžiagos daržovėse ir vaisiuose ypač pavojingi vaikams ir sergantiems žmonėms – o juk jiems dažniausiai šiuos produktus ir perkame.. Todėl visi turime žinoti ir taikyti būdus, kurie padėtų maksimaliai pašalinti nuodingas medžiagas.

Pirkdami vaisius ir daržoves, rinkimės vietinių augintojų užaugintus – sezoninius, prisirpusius, prinokusius. Venkime iš toli atvežtų, šiltnamiuose užaugintų.

Idealu, jei turime galimybę užauginti daržoves ir vaisius savo sode – tai mūsų laikais didžiulė vertybė. Nepamirškime ir mažųjų “darželių“ ant saulėtos palangės – svogūnų laiškus, pipirnes, petražoles, salotas ir daug kitų žalumynų galime auginti ištisus metus!

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂