Mėnuo: liepos 2014

Ajurveda apie tėvystę

* Gimsta vaikas – “gimsta“ ir tėvas, todėl jis turi mokytis ne tik auklėti vaiką, bet ir mokytis būti geru tėvu.

* Kai vaikui sukanka metai-pusantrų, jis pradeda suvokti, kad tėtis – labai svarbus žmogus jo gyvenime: jis visada šalia ir patikimai apsaugo nuo daugelio problemų ir vaikiškų baimių.

* Tėtis – vyras, šalia kurio vaikui norisi būti tvirtu ir kryptingu: pačiam apsirengti ir pavalgyti, išmokti užrišti raištelius, išspręsti užduotį, sportuoti..

* Berniukui tėtis – vyras, į kurį norisi būti panašiu užaugus. Mergaitei tėtis – tai vyras, į kurį turi būti panašus jos būsimas vyras, kai ji suaugs.

* Kūdikis ir mažas vaikas geriausiai supranta kūno kontaktą. Todėl vaikui labai svarbu jį jausti – kai tėtis nešioja ant rankų, maudo, sodina ant pečių, “pavėžina“ ant nugaros, priglaudžia, pasodina ant kelių.

* Labai svarbus ir emocinis ryšys – jis vystomas per žaidimus, bendravimą, pokalbius apie vaikui rūpimus dalykus.

* Tėvas – sąžiningas žmogus, todėl jo “namų taisyklės“ turi būti aiškios ir suprantamos, nukreiptos į visų šeimos narių augimą ir tobulėjimą. Jis išmoko vaiką ir bendražmogiškų gyvenimo principų.

* Labai dažnai tėtis vaiko gyvenime – “paskutinė instancija“: “aš pasakysiu tėčiui“, “mano tėtis sakė..“, “ aš pakviesiu tėtį..“ – taip sako dauguma vaikų..

* Gero tėvo savybės: dėmesingumas (jis turi būti nuolat pasiekiamas vaikui); sąžiningumas ir teisingumas; noras ir kantrybė aiškinti vaikui rūpimus dalykus; bendravimas ir bendra veikla su vaiku; visapusiška atsakomybė už vaiką; gebėjimas pagirti vaiką už sėkmingus žingsnius ir pasiekimus.

* Tėvo dvasinis darbas – tai gebėjimas greitai ir veiksmingai reaguoti į emocinius vaiko poreikius. Išreikšta tėvo meilė suteikia vaikui ypatingą visapusiškos gerovės pojūtį.

* Santykiai su tėvu ir motina formuoja vaiko charakterio pagrindus. Savo gyvenimo vertybes vaikas kuria pagal veidrodinį atspindį dviem būdais: “aš toks pats kaip jis/ji“, arba – “aš ne toks, kai jis/ji“. Abi schemos rodo, kokį didžiulį poveikį turi tėvai vaikui.

* Tėvas padeda formuoti šias vaiko charakterio savybes: emocinę pusiausvyrą, atsakomybę, sąžiningumą, ramybę, iniciatyvumą, optimizmą, veiklumą, teisingumo pojūtį.

* Suvokiant, kad vaikas auklėjamas tik asmeniniu pavyzdžiu, auklėjimas susiveda į vieną paprastą principą: būti tokiu, kokiu norite matyti savo vaiką užaugusiu.

* Jei norite, kad vaikas būtų geras žmogus – būkite geras: padėkite žmonėms, gerbkite savo vaikus, gerbkite savo tėvus, būkite sąžiningas..
Jei norite, kad vaikas būti kūrybingas – kurkite: pieškite, rašykite, grokite, dainuokite..
Jei norite, kad vaikas būtų aktyvus gyvenime – būkite aktyvus: mokykitės, būkite žingeidus, palaikykite vaiko iniciatyvą..
Jei norite, kad vaikas ateityje sukurtų laimingą šeimą – parodykite vaikui laimingą šeimą: mylėkite sutuoktinį, gerbkite visus šeimos narius, rūpinkitės vieni kitais ir puoselėkite gražius santykius.

* Abu tėvai vaikams – svarbiausi žmonės gyvenime. Tik tėvų santarvė ir meilė bei savo vaidmens šeimoje suvokimas išmokys vaiką visko, kas būtina gyvenime ir padės atskleisti geriausias vaiko savybes ir talentus.

* Kai vaikas auga darnioje, mylinčioje ir draugiškoje šeimoje, jis išmoksta svarbiausių dalykų – kurti harmoniją ir būti laimingu 🙂 .

Mintys iš paskaitų apie Ajurvedą, parinko R. V. – ruvi.lt

Išminčiaus “spąstai“

Vienos karalystės karaliui pavaldiniai papasakojo, kad jo karalystėje atsirado išminčius, kurį žmonės labai gerbia. Ir kad tas išminčius turi didesnę įtaką žmonėms, nei pats karalius! Ir kad moko išminties nemokydamas..

Sunerimo karalius ir ėmė galvoti – ką gi dabar jam daryti?. Ir nusprendė jis pasikviesti tą išminčių į savo rūmus.

“Taip aš išspręsiu visas problemas“ – pagalvojo jis.

“Pirmiausia – žmonėms patiks, kad aš su juo susitinku ir jie padarys atitinkamas išvadas. Antra – dosniai jį apdovanojęs, galėsiu palenkti į savo pusę.. Ir trečia – įsitikinsiu pats, kokia yra situacija“ – svarstė karalius.

Sekančią dieną jis nusiuntė pasiuntinį pas išminčių su prašymu nedelsiant atvykti į rūmus.

Išklausęs pasiuntinio, išminčius paprašė, kad šis papasakotų apie karaliaus būdą ir valdymą. Pasiuntinys papasakojo.

– Perduok karaliui, kad aš supratau, ką turiu daryti.

Tačiau ėjo laikas, bet išminčius rūmuose nesirodė.

Karalius nusiuntė dar vieną pasiuntinį, kuris pranešė išminčiui, kad karalius labai supyko dėl tokio delsimo:

– Jei neatvyksite, jis gali jus jėga priversti. Jis labai nenorėtų jūsų įžeisti..

Tačiau išminčius davė suprasti, kad į rūmus nevyks.

Sulaukęs pasiuntinio, karalius ne juokais supyko!

Bet jis buvo gudrus politikas, todėl suprato, kad jei imsis prievartos be aiškios priežasties, tuomet liaudis palaikys nuskriaustojo pusę, o jei nebaus – pavaldiniai pagalvos, kad karalius silpnas ir neryžtingas.

Kiek pasvarstęs, karalius nusprendė pats vykti pas išminčių ir apie viską pasikalbėti.

Išminčius šiltai jį sutiko, todėl karaliaus pyktis greitai atslūgo. Karalius paklausė išminčiaus su lengva priekaišto gaidele:

– Aš tavo valdovas. Kodėl net du kartus neatvykai, kai kviečiau tave? Juk galėtum mane pamokyti: pasidalinti išmintimi, parodyti tiesą, padaryti mane teisingesniu ir geresniu žmonėms..

Išminčius pritardamas šypsojosi:

– Matai, karaliau, tu pats supratai, kad tau reikalinga išmintis ir tiesa, kad turi tapti teisingesnis ir geresnis žmonėms. Tu žinai – ką daryti, kaip daryti ir turi valdžią tai įgyvendinti. O aš.. žinau, ką daryti ten, kur aš esu..

Karalius nustėro: jis suprato, kame išminčiaus jėga ir kad pakliuvo į išminčiaus “spąstus“. Jis pats ištarė tai, ką norėjo iš išminčiaus išgirsti – išmoko nemokomas.. 🙂

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Sujungti protą ir širdį..

* Būti savimi, t.y., tokiu, kokiu kokiu jus sukūrė Gamta – natūraliu, harmoningu – labai sudėtinga dėl visų susikaupusių sluoksnių, kuriuos žmogui uždeda gyvenimas.

* Būtent vaikystėje prarandama prigimties esmė. Toliau pasijungia įvairūs visuomeniniai auklėtojai (vaikų darželiai, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos) ir užpildo žmogų daugybe programų, robotizuodami jį.

* Tokiu būdu suformuota, į savarankišką gyvenimą išeina asmenybė, kuri labai tolima nuo savo esmės, nuo savęs ir nuo Dievo. Ir todėl dauguma gyvena “kaip visi“.

* Tačiau jau yra tūkstančiai žmonių, kurie suaugę pradeda sąmoningas dvasines paieškas ir sluoksnis po sluoksnio nusiima klaidinančias programas.

* Dauguma susimąsto apie gyvenimo prasmę – juk tai ir išskiria žmogų iš kitų planetos kūrinių.

* Liga – disharmonija. Bedvasiškumas – taip pat liga. Todėl šiandien aštriai iškyla klausimas apie elementarias dvasines žinias. “Dvasinės abėcėlės“ žinojimas padeda išspręsti įvairių gyvenimo sferų klausimus.

* Deja, pasaulyje dar labai daug blogio. Praktiškai kiekvienas tai pajunta, žvelgdamas į savo sveikatos būseną, santykius šeimoje ir darbe, padėtį ekonomikoje ir politikoje.

* Daugeliui kyla klausimai: kodėl mes taip gyvename? Kaip išgyventi tokiose sąlygose? Kokie mūsų tikslai? Ar įmanoma būti laimingu čia ir dabar?

* Aiškumo nebuvimas šiais klausimais ir klaidingi įsitikinimai veda į teisingų gyvenimo orientyrų praradimą ir nuklydimą nuo optimalaus kelio, o pasekoje – ir pagrindinių žmoniškų savybių praradimą.

* Neharmoningas žmogus negali savęs pilnai išreikšti, todėl stengiasi įsitvirtinti gyvenime bet kokiais būdais – apgaule, moralės dėsnių nepaisymu, prievarta. Visi nusikaltimai įvykdomi, remiantis žemomis paskatomis.

* Galima būti kuriančiu žmogumi, arba – reaguojančiu žmogumi. Kiekvienas žmogus unikalus, talentingas. Ir tik vidinė harmonija sudaro palankias sąlygas visiems talentams ir geriausioms savybėms išsiskleisti.

* Dažnai materialiame pasaulyje dedama žymiai daugiau pastangų veiksmams, kurie prieštarauja evoliucijai.

* Yra tam tikra riba, už kurios nieko negalima nupirkti. Negalima nusipirkti suardytos sveikatos, šeimos harmonijos, prarastos sąžinės..

* Reikalinga išmintis, leidžianti sujungti žmoguje dvasinį ir kūnišką pradus ir atgauti pirmapradę esmę.

* Gyvas ir subtilus pasaulio suvokimas pasiekiamas klausantis savo širdies balso. Klausydamas širdies, žmogus juda teisinga kryptimi. Širdyje – visos kūrinijos tiesa, dieviškumas, sąžinė.

* Širdis gyvena viltimi, tikėjimu, joje gimsta ateitis. Protas saugo praeitį, ir jei nėra ryšio tarp proto ir širdies – visa jo saugoma informacija negyva. Jei ryšys yra – gimsta išmintis, paremta praeities patirtimi.

* Protingas žmogus svarsto, o išmintingas – žino. Koks bebūtų gilus ir aštrus protas, jis negali suvokti to, ką žino širdis. Tik protas tvirtina: žinau, kad nieko nežinau. O būdamas harmonijoje su širdimi jis žino viską..

* Širdyje gimsta meilė – begalinė didinga energija. Ją jaučia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, augalai, Gamta, Visata. Meilė, kaip ir Saulė – skleidžia šilumą visiems vienodai – jai visi lygūs.

* Bėda ne prote, bet proto viršenybėje prieš širdį. Tuomet meilę keičia baimė ir egoizmas. Žmogus su uždara širdimi negali mylėti.

* Žemės gelbėtojai yra dvasingi, mylintys žmonės. Širdį atveria Grožis ir bendravimas su dvasingais žmonėmis. Kuo labiau atsiveria širdis – tuo ryškiau ji šviečia ir apkabina meile visus žmones. Kuo daugiau meilės – tuo mažiau baimių ir klaidų.

* Jei protas sujungtas su širdimi – jis prisipildo meile, ir tuomet bet kokia informacija praeina pro meilės filtrą, kuris ištirpdo visą negatyvumą, palikdamas tik Tiesą. Taip gimsta išmintis.

* Laimė – tai gyvenimo pilnatvė. Tai ne tik būsena, bet ir procesas – begalinė kūrybinė sąveika su Pasauliu. Dievas yra meilė. Džiaugsmas – tai išreikšta Meilė.

* Jei žmogus sukūrė savyje meilės karalystę – ji atsispindės ir išorėje. Tokiu būdu aplink žmogų sukuriama Meilės Erdvė, kuri išsklaido ir pakeičia visą negatyvumą į Gėrį.

* Žmogus gali prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Protas sugalvoja įvairiausius prietaisus, kad žmogus išgyventų kenksmingose sąlygose. O ar reikia šito?.. Gal geriau neeikvoti jėgų ir resursų vandens valymui, bet neteršti vandens?.. Nesimokyti gyventi bedvasėje visuomenėje, bet tapti dvasingais žmonėmis ir visiems gyventi laimingai?..

( Mintys iš A. Nekrasovo knygos “1000 ir vienas būdas būti savimi“, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Kaip Kūrėjas laimę dalino

Kartą atėjo vienas žmogus pas Kūrėją ir sako:

– Aš girdėjau, kad tu dalini žmonėms laimę.

– Tai tiesa.

– Gal galėtum ir man ją duoti?

– Žinoma, tik reikia mokėti laimę vertinti ir saugoti.

– Aš išmoksiu! – patikino žmogus ir, pasiėmęs laimę, nuskubėjo namo.

Ir pradėjo žmogus laimingai gyventi..

Bet vieną dieną jam pasirodė, kad kitų laimė didesnė ir geresnė. Pradėjo žmogų pavydas graužti..

Jis ir vienaip, ir kitaip bandė laimingai gyventi, bet nieko jam nesigavo.

Lyg ir viskas yra – bet nieko nedžiugina.

Ir lyg visko daug – bet vis kažko trūksta.

Lyg ir sotus – bet vis kažko norisi..

Ir taip jis kankinosi, kad iš pavydo ir nepasitenkinimo gyvenimu net sirgti pradėjo.

Mato žmogus – visai prasti popieriai, todėl vėl nuskubėjo pas Kūrėją.

– Kūrėjau, kodėl tu vieniems dalini didelę laimę, o kitiems – mažą?

– Pameni – aš tau sakiau, kad reikia mokėti vertinti ir saugoti laimę?

– Kaip aš galiu to išmokti, jei man reikia žymiai daugiau laimės?.. Ką man vertinti ir saugoti?

– Aš daviau tau labai didelę laimę, bet tu jos nevertini.

– Kokia gi ji didelė, jei aš toks nelaimingas?.. – guodėsi žmogus.

– Yra žmonės, kurie mažame daug atranda, o yra ir tokie, kurie niekada savo laimės nemato.

– Duok man tiek, kad aš galėčiau įžvelgti savo laimę, – paprašė žmogus.

– Gerai, imk ir keliauk namo..

Suspaudė žmogus rankose savo laimę – kad nepamestų – ir nuskubėjo namo.

Tačiau sugrįžęs nei namo, nei ūkio, nei visų savo gėrybių nerado. Vietoje to – plynas laukas, lyg niekada čia nieko ir nebuvo..

Žmogus vėl bėgte nubėgo pas Kūrėją.

– Kūrėjau! Tu ne tik nieko nedavei, bet ir atėmei iš manęs viską!..

– Aš paėmiau tik tai, kas tavęs netenkino, – atsakė Kūrėjas – dabar galėsi kurti naują laimę, ir, galbūt, įžvelgsi ją, jei.. išmoksi ją vertinti ir saugoti 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Apie charakterio savybių tipus

Žmogus mato pasaulį ir kitus žmones per savo suvokimo prizmę, todėl priimtiniausi jam yra tie žmonės, kuriuos jis supranta, t.y., tie, kurie labiausiai atitinka jo suvokimą.

Būtent todėl bendravime kyla daugiausia problemų: mes įsivaizduojame, kad kiti žmonės yra (arba turi būti) tokie patys, kaip mes. Jei ne – piktinamės, kritikuojame, mokome gyventi..

Tokiu atveju labai naudingos įvairios klasifikacijos arba skirstymai į tipus – tuomet pamatome, kad visi mes esame labai, labai jau skirtingi.. Kai tai suprantame – turime mažiau pretenzijų aplinkiniams.

Be to, tai naudinga ir saviugdai – juk tam, kad tobulėtume, turime žinoti įvairias savo charakterio puses – ir geras, ir negatyvias 🙂 . Ir dar – turime atminti, kad gryni charakterio tipai pasitaiko retai, dažniausiai būna kelios dominuojančios savybės.

Čia pateikti įvairūs charakterio bruožų tipai, kur akcentuojami tam tikri negatyvūs ar patologiniai bruožai – bet juos pirmiausiai ir turime pastebėti ir ištaisyti, jei norime tobulėti, tiesa? Juk ignoruojami negatyvūs bruožai turi polinkį ūmėti..

Taigi – pažiūrim:

Nestabilus tipas. Jam būdinga valios ir pusiausvyros stoka, tingumas. Mėgsta pramogas ir pasilinksminimus, žavisi blogais pavyzdžiais ir bando jais sekti. Todėl nuolat pakliūna į įtartinas kompanijas, ieško nuotykių.

Visos negatyvios jų savybės tarpsta ten, kur jiems nuolaidžiaujama ir viskas atleidžiama. Linkę į azartinius lošimus ir svaigalus. Iš kitos pusės – atviri, mėgstantys bendrauti, paslaugūs.

Konformistinis tipas. Ryškiausias bruožas – pasyvus prisitaikymas prie bet kokios aplinkos. Jie siekia būti kaip visi, neišsiskirti, supanašėti.

Konformistai nekenčia didelių permainų ir stereotipų laužymo, todėl visais būdais priešinasi naujovėms. Pasiduoda gandams ir patys juos skleidžia. Pomėgiai – tokie, kokius diktuoja socialinė aplinka.

Nepalankiose sąlygose įsisavina visas blogas aplinkos savybes. Palankiose sąlygose jie – pareigingi, darbštūs, atsakingi, paklusnūs.

Hipertiminis tipas. Būdinga nuolat pakili nuotaika, entuziazmas, aktyvi gyvenimo pozicija, komunikabilumas, trykštantis aktyvumas, polinkis į kraštutinumus, bendravimo troškimas.

Iš kitos pusės – nepastovumas, tendencija blaškytis ir nepabaigti pradėtų darbų. Jie labai susierzina, jei kažkas vyksta ne taip, kaip jie nori, nekenčia monotonijos. Lengvai ir dažnai keičia pomėgius, mėgsta riziką.

Cikloidinis tipas. Ryškiausia – nuolatinė, cikliška nuotaikų kaita, kai prislėgtą būseną (apatiją, bejėgiškumą) keičia pakylėta (fizinis ir emocinis aktyvumas). Tokia kaita vyksta maždaug kas 2-3 savaites.

Kai būsena prislėgta – žmogus pasidaro itin jautrus aplinkinių pastaboms ar priekaištams, pasidaro apatiškas. Bet pakilimo periodu viskas keičiasi kardinaliai: tampa energingas, iniciatyvus, bendraujantis.

Sensityvus tipas. Ypatingai jautrūs ir drovūs – todėl paauglystėje neretai sulaukia pašaipų iš bendraamžių. Dėl savo kuklumo sunkiai bendrauja, užsidaro savyje.

Mėgsta intelektualią, meninę ir estetinę veiklą. Nuoširdūs, geranoriški, užjaučiantys ir mielai padedantys kitiems.

Šizoidinis tipas. Būdingas uždarumas, atsiribojimas nuo kitų, nenoras ir nemokėjimas užmegzti bendravimą. Tai ne minios žmonės. Kalba nedaug, reaguoja jautriai. Emociškai šalti, todėl pagrindinės problemos kyla, kai reikia bendrauti.

Vidinis pasaulis labai turtingas, tačiau kitų į jį neįsileidžia. Jie kritiški, originalūs, pastabūs, gabūs, protingi.

Psichosteninis tipas. Polinkis į savianalizę, ilgus svarstymus ir abejones. Būdingos baimės, įkyrios mintys, neryžtingumas. Sunkiai pakelia reikalavimus, spaudimą.

Yra tvarkingi, savikritiški, atsargūs, patikimi, atsakingi.

Isteroidinis tipas. Ryškiausi bruožai – egocentrizmas, susireikšminimas, troškimas būti dėmesio centre, valdingumas. Nori, kad juo žavėtųsi, pataikautų, girtų.

Įžeidūs, silpnavaliai, patologiški fantazuotojai ir manipuliatoriai. Elgesys nenatūralus (vaidyba, pozos) net su artimais žmonėmis.

Epileptoidinis tipas. Charakteringas dirglumas, nepakantumas, pykčio proveržiai, autoritariškumas. Linkę į niūrias nuotaikas, ieško “atpirkimo ožio“ savo vidinės įtampos iškrovai. Kerštingi, pavydūs, neatleidžia nuoskaudų, sunkiai apsiramina.

Paklusnūs viršininkams, bet despotai savo pavaldiniams. Prisirišę prie savo daiktų, kruopštūs, taupūs, pedantiški.

Asteninis-neurotinis tipas. Būdingas greitas nuovargis, dirglumas, irzlumas ir polinkis į hipochondriją (pernelyg didelį susirūpinimą sveikata, ligų ieškojimą ir baimę susirgti).

Sunkiai pakelia sudėtingas, įtemptas situacijas, gali pernelyg emocingai reaguoti į smulkmenas. Tvarkingi ir disciplinuoti.

Labilus tipas. Ryškiausias bruožas – žaibiška nuotaikų kaita. Ji gali keistis dėl menkiausios priežasties: smulkūs nemalonumai gali akimirksniu numušti nuotaiką, ir atvirkščiai. Labai jautrūs, sunkūs pergyvenimai jiems tampa trauma. Nuo jų nuotaikų kaitos pilnai priklauso ir savijauta: miegas, darbingumas, apetitas, bendravimas.

Kokie mes visi skirtingi, tiesa? Man tai buvo vertinga ir įdomi informacija, padedanti geriau pažinti ir suprasti save ir kitus žmones. O jūs – ar atpažinote kažką pagal šią tipologiją 🙂 ?

(Informacija iš psichologijos paskaitų, asmeninių konspektų)

Nemesk kelio dėl.. patarimo

Skaitydami ir klausydami daugybės įvairiausių patarimų, galime susidaryti įspūdį, kad šiuolaikiniai žmonės viską žino ir nieko nemoka. Turime tiek visokiausių žinovų ir ekspertų, tačiau problemų visose gyvenimo srityse tik daugėja..

Maža to – beveik kiekvieno iš mūsų aplinkoje yra žmogus, kuris skaito save visų reikalų žinovu ir visus moko gyventi, nes jis “visada žino, kaip kitiems geriau“. Todėl jis nuolat kritikuoja, vertina, moko, dalina patarimus.

Atrodytų – puiku, tik taikyk tuos ekspertų, gyvenimo būdo trenerių ar šiaip visažinių patarimus, ir būsi laimingas. Bet.. dažnas pabando juos taikyti ir nusivilia. Ir ne tik nusivilia, bet dar labiau paskęsta vidiniuose prieštaravimuose ir problemose.

Kaip manote – kodėl? Pirmiausia – todėl, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, su savo gyvenimo patirtimi ir gebėjimais, ir kokiu keliu jis eis – turi būti jo asmeninis (neįtakotas) pasirinkimas. Tik tokiu atveju tai yra vertinga patirtis.

Juk yra bendri žmoniškumo principai, arba – dorybės, yra ir nekenkimo kitiems principas – tai visų mūsų kelrodžiai ir siekiamybė. Tačiau pažinti gyvenimą pačiam ir sekti patarimais – skirtingi dalykai.

Patarimų klasta tame, kad:

– jie užtemdo teisingus sprendimus ir atitraukia nuo esmės;
– patarimų pasekmes išgyvens pats žmogus ir atsakomybė teks jam, o ne patarėjui;
– aklai sekdamas įvairiais patarimais, žmogus gali nuklysti nuo savo gyvenimo kelio ir pradėti gyventi jam primestą gyvenimą;
– nuolat klausydamasis patarimų, žmogus jaučiasi menkas, nepilnavertis, silpnas ir priklausantis nuo patarėjo.

Kaip atsiriboti nuo tokių patarėjų-visų reikalų žinovų, kaip neprarasti orumo ir nepasiduoti įtakai?

Tiesiog turime atsiminti kelis svarbius dalykus:

– tik pats žmogus atsakingas už savo pasirinkimus ir jų pasekmes – net jei jie įtakoti. Atsakingai rinkitės informaciją, tikrinkite ją, pasidomėkite, ar patys patarėjai gyvena taip, kaip moko;

– jūs niekam neprivalote aiškintis dėl savo gyvenimo prioritetų ir tikslų. Jūs turite asmeninių priežasčių gyventi taip, kaip gyvenate. Tik jūs žinote, kaip galite sukurti laimingą gyvenimą sau, savo šeimai, savo artimiesiems;

– jūs neprivalote sutikti su kitų žmonių įsitikinimais. Jūsų įsitikinimai neturi atitikti kažkieno primetamų standartų, nuomonių ar fantazijų;

– neturite niekam teisintis dėl savo išvaizdos ar stengtis atitikti kažkokius madingus šablonus;

– neprivalote teisintis dėl savo mitybos. Svarbiausias kriterijus – gera sveikata;

– neturite niekam aiškintis ir dėl savo profesinės veiklos ar kūrybos. Kartais gyvenimo aplinkybės priverčia rinktis tarp darbo ir šeimos, arba sveikata gali pakoreguoti darbinę veiklą.

– jūs niekam neturite teisintis dėl savo pasaulėžiūros, tikėjimo ar politinių pažiūrų;

– neturite aiškintis – kodėl esate vieniši, vedę ar išsiskyrę, turite ar neturite vaikų. Neklijuokite sau socialinių etikečių;

– niekam neturite teisintis dėl savo gyvenimo draugo (draugės) pasirinkimo. Nenutraukite ar netęskite santykių tik todėl, kad kažkas taip patarė. Visi turime išmokti savo pamokas.

Todėl visuomet klausykime savo širdies, savo pojūčių, mokykimės atskirti: jei klausydamiesi įvairių “ekspertų“ pasijuntame nepilnaverčiai, pradedame teisintis – reiškia, tai niekaip nepadės tobulėjimui.

Niekada nesikeiskite tik dėl to, kad padarytumėte kam nors įspūdį arba dėl to, kad kažkas jus įtakoja spaudimu. Keiskitės, jei tai daro jus geresniu žmogumi 🙂 !

Patarimai kartais – kaip tas stebuklingas šiaudas, kuris ištraukia iš sudėtingos situacijos. Tačiau – tuomet, kai mes patys jo ieškome. Gyvenimas patvirtina posakį: kas ieško – tas visada atranda..

O visažiniai patarėjai labai dažnai nuveda nusivylimų klystkeliais, todėl norėtųsi priminti jiems kitą posakį: prieš kišdamiesi kitų žmonių gyvenimus, įsitikinkite – gal ten ir be jūsų gerai?.. 😉

Puokštelė šypsenų :)

* Kuo arčiau penktadienis, tuo smagesnis rytas 🙂 ..

* Rojus – vieta, kur nėra pirmadienių, žadintuvų ir viršininkų.

* Kiečiausias miegas – ryte po žadintuvo skambučio.

* Populiariausias užsiėmimas prieš miegą – skaičiuoti, kiek išmiegosi, jei užmigsi dabar.

* Kas anksti keliasi, tas visus žadina: varsto duris ir spinteles, garsiai vaikšto, pila vandenį į virdulį, barška indais..

* Artėja šeštadienis. Nuo ko pradėti poilsį – nuo skalbimo ar nuo tvarkymo?..

* Viršininkai mėgsta kartoti, kad nepakeičiamų žmonių nėra. Bet.. kai tik ateina atostogų metas – stebuklingai tampi tuo vieninteliu ir nepakeičiamu..

* Nedirbi – neturi už ką gyventi. Dirbi – neturi kada gyventi.

* Nėra pasaulyje nieko nuodingesnio, nei draugiškas moterų kolektyvas.

* Yra tokia profesija – sėdėjimas darbe..

* Apie ką galvojate – tą ir jaučiate. Ką jaučiate – tą ir spinduliuojate. Ką spinduliuojate – tą ir gaunate.

* Keistas laikmetis: telefonai be mygtukų.. durys be rankenų.. santykiai be jausmų.. žmonės be žmoniškumo..

* Šiuolaikiniai žmonės gyvena taip, kad kyla logiškas klausimas: o ar užteks visiems vietos pragare?..

* Žmonių santykiai – kaip laivas: jei neišlaiko nedidelės audros – nėra prasmės plaukti į atvirą jūrą.

* Mylėti žmogų dėl išvaizdos – tas pats, kaip mėgti saldainį dėl jo gražaus popierėlio.

* Trumpiausias kelias į žmogaus širdį – nuoširdumas 🙂 ..

* Labai svarbu išmokti nesikabinti į žmones: jei šalia yra geri žmonės – džiaukis, jei kurį laiką jų nėra šalia – pailsėk pamąstyk, kurk!

* Jei Kūrinija stato tave į kampą, reiškia, ji nori, kad tu pagalvotum apie savo elgesį..

* Gyvenimas nebaudžia, o tik nuolat atkreipia mūsų dėmesį į tai, kas mums trukdo būti laimingais.

* Stabili psichika – kai gyvenimas bando tau įspirti ir.. susilaužo koją.

* Tylėjimas tylėjimui nelygu: vieni tyli todėl, kad kažko nesupranta, kiti – pernelyg gerai supranta, todėl tyli.

* Efektyvus lieknėjimo būdas per tris dienas! Galima valgyti viską! Bet – iš lėlių lėkštučių ir.. tyčiomis.

* Patarlė moko: pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Bet mes ryjame taip, lyg neturėtume nei draugų, nei priešų..

* Kaip teisingai pasisverti: pamatėte rezultatą – nusivalykite ašaras ir nurimkite. Ir TIK po to statykite antrą koją ant svarstyklių!

* Yra vienintelis būdas nusipirkti meilę už pinigus – nusipirkti šunį.

* Pagal mano katės elgesį galima nuspręsti, kad tai aš pas ją gyvenu, o pagal jos žvilgsnį – kad man laikas iš čia išsikraustyti..

* Laimė – kai dažniau dėkoji Dievui, nei prašai.

* Du jausmai mus gelbėja gyvenime – meilė ir humoro jausmas.

* Kad lūpos būtų gražios – kalbėkite gerus žodžius 🙂 . Kad akys spindėtų – ieškokite žmonėse gero!

(Šaltinis – internetas, parinko – ruvi.lt)

Visiems smagaus artėjančio savaitgalio!! 😀

Mitai apie santuoką

Po santuokos viskas bus kitaip (geriau)

Tai viltis, kad susituokus mylimas žmogus pasikeis į gerąją pusę, t.y., atsikratys visų trūkumų, kuriuos turėjo iki santuokos. Tikėti tokiais pasikeitimais – iliuzija: žmonės nesikeičia savaime, jų negalima pakeisti. Žmonės gali keistis tik patys, savo noru.

Todėl jei kažkokios savybės erzina ar yra visiškai nepriimtinos, užduokite sau klausimą – ar galėsite priimti žmogų tokį, koks jis yra, su visomis jo savybėmis? Jei ne – rizikuojate pradėti sunkius santykius: jis nepasikeis, jei pats to nenorės.

Vienodas mąstymas, panašumas – tvirtos šeimos pagrindas

Ir tikrai – iš pradžių tai suartina, be to, bendravimo pradžioje visi stengiasi derintis ir sutarti. Tačiau šeimą kuria žmonės su skirtinga gyvenimo patirtimi, skirtingu auklėjimu ir įpročiais. Ir laikui bėgant tai pradeda ryškėti..

Svarbiausia – sutarti svarbiausiais gyvenimo klausimais ir mokėti susitarti. O skirtingos charakterio ar būdo savybės kartais net naudingos, nes papildo viena kitą. Visiškai vienodų žmonių nebūna.

Sugyventiniai – tokia pati šeima, tik be formalaus įteisinimo

Tai žmonių pasirinkimo reikalas. Iš psichologinės pusės gyvenimas nesusituokus – tarsi neužbaigtas veiksmas, todėl negali suteikti pilnatvės jausmo. Greičiau tai nenoras įsipareigoti ar baimė suklysti.

Mano sutuoktinis(-ė) turi būti idealus(-i), tuomet aš būsiu laiminga(-s)

Kalbėdami apie būsimą sutuoktinį, žmonės dažniausiai vardina pageidaujamas jo savybes: kad mylėtų, suprastų, padėtų, rūpintųsi, gerbtų ir t.t.. Ir retas susimąsto – o koks gi jis pats bus santuokoje?..

Tokie reikalavimai – egoizmas. Tai noras, kad kitas žmogus gyventų “dėl manęs, man“, ir nenoras gyventi dėl kito. Beje, santuokos dažniausiai išyra būtent dėl vieno ar abiejų sutuoktinių egoizmo.

Jei žmogus mane myli – turi suteikti man santuokoje viską, ko aš noriu

Ir vėl egoizmo apraiškos ir nebrandus požiūris: juk niekas negimsta tik tam, kad pildytų kito norus. Turi būti ne taip, kaip kažkuris iš sutuoktinių nori, bet – gerai abiems, visiems šeimos nariams.

Mūsų šeima bus geresnė (ne blogesnė), nei kitų (draugų, tėvų, giminių, pažįstamų..)

Nuolatinis konkuravimas, varžymasis ir lygiavimasis į kitus atneša tik nusivylimus ir atotrūkį nuo realaus gyvenimo. Nėra vieningo laimės modelio ar standarto. Kiekviena šeima savaip kuria savo gyvenimą.

Tačiau yra bendri harmonijos principai: besąlygiška meilė, geranoriškumas, nuoširdumas, pasitikėjimas, dėkingumas, pagarba, dėmesingumas, atsakingumas, bendri tikslai, bendradarbiavimas, vienybė, pozityvus požiūris į gyvenimą ir t.t.. – kurie ir turėtų būti kelrodžiai į gerus santykius.

Gera santuoka – kai gerai abiems sutuoktiniams, o ne “geriau nei pas kitus“.

Sutuoktiniai turi viską daryti drauge ir būti visada kartu

Dažniausiai taip galvoja moterys.. Ir dauguma iš jų nuoširdžiai tiki, kad įtraukus vyrą į visus šeimos darbus ir laisvalaikį, galima automatiškai pasiekti harmoniją.

Tačiau taip nėra: pastangos nuolat būti drauge ir viską daryti kartu tegali išprovokuoti norą ištrūkti. Yra bendra veikla ir darbai, bet yra ir individualūs poreikiai, asmeninė erdvė kūrybai ir saviraiškai.

Svarbiausia – kad būtų aiškūs bendri šeimos tikslai ir prioritetai, kad būtų susitarta dėl asmeninės ir bendros atsakomybės sferų.

Kad nekartotume klaidų – turime nuolat prisiminti (ir priminti) praeitį

Atvirkščiai: kuo dažniau prisiminsite ir priminsite sutuoktiniui klaidas, tuo didesnį susierzinimą jam ir sau sukelsite. Klaidas reikia suprasti, taisyti ir nekartoti. Ir mokytis atleisti – sau ir kitiems.

Dabar nėra gerų vyrų ir moterų, todėl nerealu sukurti gerą santuoką

Tai priešiškumas, išankstinis negatyvus nusistatymas (visi jie (jos) tokie (tokios)..), su kuriuo tikrai neįmanoma sukurti gerų santykių, o tik nuolat ieškoti priekabių ir savo nusistatymo “patvirtinimų“..

“Atranda“ gerus sutuoktinius ir sutaria gerai tos poros, kurios pozityviai žiūri į gyvenimą ir mato gerąsias savo sutuoktinio puses – tai įkvepia abu tobulėti ir kurti harmoniją 🙂 !

(mitai surinkti iš knygų ir paskaitų apie šeimyninio gyvenimo psichologiją, parengė – ruvi.lt)

Įtikinėjimo galia

Kartą vienas žmogus susižeidė koją ir dėl to buvo priverstas naudotis ramentais.

Jie labai pagelbėjo žmogui vaikščioti, be to, pasirodo, buvo naudingi dar ir norint kažką pasiekti, pastumti, paremti.

Todėl žmogus išmokė visus savo šeimos narius naudotis ramentais. Taip palengva ramentai tapo įprasta jų šeimos kasdieninio gyvenimo dalimi..

Bėgo laikas, ir žmogus ne tik savo pavyzdžiu, bet ir karštais įtikinėjimais įkvėpė daugybę žmonių pradėti naudotis ramentais. Juk jie tokie patogūs! Jie taip palengvina gyvenimą!

Jis pradėjo gaminti ramentus ir vis plėtė ir tobulino jų gamybą. Dabar jau galima buvo įsigyti įvairiausių ramentų: lengvų, sunkių, spalvotų, raižytų, papuoštų brangakmeniais, sidabrinių ir net auksinių..

Buvo atidarytos mokyklos, kuriose mokė žmones teisingai naudotis ramentais, o įvairių institutų profesoriai tyrinėjo aukščiausius naujojo mokslo aspektus ir perspektyvas.

Be ramentų vaikščiojo labai mažai žmonių – tai skaitėsi kvaila, senamadiška, skandalinga, todėl galiausiai ir jie paklusdavo daugumai..

Kai kurie iš jų bandė įrodyti, kad ramentais reikia naudotis tik esant būtinybei, tačiau tokius žmones tuoj pat nubausdavo – kad nedrumstų kitų ramybės.

Pasikeitė kelios kartos, ir jau visi vaikščiojo su ramentais.. Pagaliau mažuma “įrodė“ daugumai ir įtikino ją, kad ramentai gyvenime būtini ir kad žmogus be jų negali paeiti.

O jei kažkas bandydavo prieštarauti, juos kaipmat nutildydavo: “Jūs klystate, tai jūsų fantazijos“, “Mokslas jau patvirtino būtinybę naudotis ramentais“, arba – griežčiau: “Tai provokacija, jūs už tai atsakysite!“

Ir žmogus suabejodavo: jei dauguma taip sako, gal jis tikrai klysta?.. Ir.. vėl imdavo į rankas ramentus, ir vėl tapdavo neįgaliu..

Moralė: Įtikinėjimo galia didžiulė, o įtikinėtojai – nuoseklūs ir įkyrūs savanaudžiai. Pasitikėkite savimi, klausykite savo širdies balso! Net jei visi aplink kalba priešingai..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus ir šilto savaitgalio 🙂 !