Mėnuo: liepos 2023

Ypatinga karta

Tarp mūsų yra žmonės, kurie gimė praeito amžiaus 50-60 metais. Jie augo 60-aisiais. Mokėsi 70-aisiais. Dirbo 80-90 metais, o dauguma jų dirba iki šiol. Jie keitė pasaulėžiūrą 90-aisiais. “Praregėjo“ 2000-aisiais. Ir dabar jie laikosi…

Jie išgyveno beveik SEPTYNIS skirtingus dešimtmečius. DU skirtingus amžius. DU skirtingus tūkstantmečius…

Jie praėjo kelią nuo “tarpmiestinio“ telefono iki video skambučių į bet kurį pasaulio tašką, nuo diafilmų iki Youtube, nuo vinilinių plokštelių iki online-muzikos, nuo rašytų ranka laiškų iki elektroninio pašto, socialinių tinklų ir WhatsApp, nuo skalbimo rankomis iki skalbimo mašinų ir indaplovių, nuo radijo programų, juodai-balto televizoriaus iki aukštos raiškos televizijos, nuo video klubų iki Netflix.

Jie žinojo, kaip atspausdinti nuotraukas, prie jų atsirado pirmieji kompiuteriai, perfokortos, diskai, juostiniai, kasetiniai ir video magnetofonai, o dabar jų rankose gigabaitai ir terabaitai mobiliuose telefonuose ir planšetėse.

Jų vaikystėje berniukai nešiojo šortus su kojinaitėmis iki kelių, mergaitės dėvėjo tik sukneles ir sijonus, vaikai nešiojo sandalus ir veltinius, visi važinėjo dviračiais, ratukinėmis pačiūžomis, ištisą dieną žaidė kieme kvadratą ir slėpinių. Vėliau atsirado džinsai, leginsai, kedai, mini ir maksi sijonai, kompiuteriniai žaidimai…

Taip! Jie daug ką patyrė, ir kiek daug pasikeitimų buvo jų gyvenime! Ir tiesos dėlei reikia pripažinti, kad ne visi pokyčiai buvo teigiami – šie žmonės išgyveno masę krizių: asmeninių, ekonominių, pasaulinių… Ši karta pergyveno ir išgyveno daugiau, nei bet kuri kita karta žmonijos istorijoje. Būtent jų karta adaptavosi ir prisitaikė prie visų jiems tekusių tokių didžiulių pokyčių…

Pagarba visiems “ypatingos kartos“ atstovams, kurie buvo ir išliko unikalūs, nežiūrint į nieką! Sveikatos, džiaugsmo, gerumo ir laimės Jums!

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dar tolimas, bet vis artėjantis…

Liepos viduryje pajunti – kažkas pasikeitė. Tai vos juntamos permainos – jų ir nepastebi vasaros šurmulyje, jei minutėlei nesustoji ankstyvą rytą, neįkvėpi vėsaus oro pilna krūtine ir neįsiklausai, neapžvelgi visko, kas vyksta aplinkui.

Standūs žali lapai nusėti tamsiomis dėmėmis – vyšnios jau seniai prisirpo, uogos iki juodumo subrendo kaitrioje saulutėje. Bitė uoliai darbuojasi, dūzgia paskutiniuose čiobrelio žieduose – koks kvapnus gausis medus! Abrikosai – sunkūs, sukaupę šviesą ir šilumą, auksiniais kamuoliukais žvelgia iš sodrios lapijos.

Ir staiga supranti – vasara greitai atsisveikins iki sekančių metų, palikdama gausias dovanas. Dar kelios karštos dienelės, ir pintinė iki pat viršaus prisipildys raudonais serbentais, sultingomis šilkmedžio uogomis ir standžiais agrastais, iš kurių, tik paliesk – ir ištrykšta saldžiai rūgščios sultys!   

Žengi į šalį nuo takelio – ir po kojomis sušiugžda gelsvas beržo lapas (čia tai bent! Juk dar tik liepos vidurys!), ir vos girdimai sutraška lūždama sausa medžio šakelė.

Sušnara piliarožės krūmas – jau užaugo gerokai virš tavo galvos – ir ore plačiai pasklinda dar tolimo, bet vis artėjančio rudens aromatas.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Nėra kito būdo…

“ – Kaip aš galiu padėti pasauliui? – kartą paklausiau aš išminčiaus.

– Tiesiog prižiūrėk savo sodą… – trumpai atsakė jis.

Aš taip ir padariau.

Ir mano sodas sužydėjo.

O po jo – ir visas pasaulis…“

Kolektyvinės sąmonės lauke yra įvairių energijų. Yra ir meilė, ir agresija, ir gėris, ir blogis, ir neišmanymas, ir išmintis…

Kai mes atviri viskam, kai esame naivūs, išsiblaškę, ir, galbūt, pasąmonėje esame įsitikinę, kad su mumis kažkaip ne taip – tuomet galime iš išorinės informacijos lauko “prisigaudyti“ bet ko… Pakanka tik pradėti klausyti ir žiūrėti į viską iš eilės, be kritinio mąstymo.

Tačiau mes turime ir sąmoningo pasirinkimo galimybę – galime skirti savo dėmesį tam, kam jaučiame pašaukimą, kas iš tiesų mums įdomu dabar ir artimiausioje ateityje, kas atneša ne tik asmeninę, bet ir bendrą gerovę. O tai, kas negauna palaikymo mūsų dėmesiu, lieka už mūsų gyvenimo ribų.

Galima pavadinti tai magnetizmu. Arba sąmoningu energijų valdymu (“kur dėmesys – ten energija…“) arba – sąveika su aplinka, arba… – stebuklu. Tačiau sąmoningai ar ne, bet mes visi vienaip ar kitaip veikiame ir savo, ir mūsų visų bendrą realybę.

Nėra kito būdo mažinti negatyvumą pasaulyje, išskyrus vienintelį – kurti ir plėsti gėrį. Sakoma, kad viskas mūsų rankose. Nenuleiskime jų, kurkime šviesią, harmoningą tikrovę… Kad pasaulis sužydėtų…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Laiškas iš ateities

Šis metodas labai efektingas, nes tai liečia erdvės variantus. Mūsų tolimesnis gyvenimas gali vystytis trimis kryptimis: pagal “senas vėžes“, pagal negatyvų scenarijų ir pagal geresnę, pozityvią versiją.

Ir jei mes jau dabar parašysime sau laišką iš to varianto, kur jau viskas įvyko palankiai, tuomet mes padėsime vystytis savo ateities modeliavimo projektui.

Datą galima nustatyti metams į priekį, galima ir tokiam laikui, kuris gali padėti išspręsti situaciją, svarbiausia, kad tam būtų pakankamai laiko.

“Labas, tai aš, aš iš ateities, ir aš labai noriu pasakyti tau, kad mano gyvenime viskas labai gerai, o tai reiškia, kad greitai, labai greitai, viskas bus gerai tavo gyvenime. Aš noriu tave palaikyti, noriu padėti tau, papasakojus, kas man padėjo išspręsti sunkumus, su kuriais aš susidūriau. Man padėjo (tas ir tas…), aš kreipiausi pagalbos (į tą ir tą…), išsprendžiau savarankiškai (tą ir tą…), aš sužinojau (tą ir tą…), mane įkvėpė (tai ir tai…), aš dėkoju (tam ir tam..)“. Ir taip toliau… Taip galime pradėti laišką. Tačiau kiekvienas parašys kažką savo, kažką iš širdies.

Parašytą laišką svarbu išsaugoti, retkarčiais perskaityti ir pasimokyti iš jo, sekant nurodymams iš ateities!

Linkiu visiems laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidurvasaris…

Tvankus leipulys apgaubė dieną. Oras lipnus ir tirštas, tarsi kažkas būtų apklojęs visą pasaulį tankia antklode. Ant pievos rūkais nusileido gelsvas pusiaudienio snaudulio dūmelis, pasaulis pasinėrė į saldų dienos miegą.

Tylu. Girdisi tik vienišas seno vežimo ratų girgždesys – kažkas grįžta iš laukų, na, ir bitės dūzgia virš žydinčio gauromečio.  

Karšta liepos mėnesio diena. Kvepia medumi, ji lėta ir mieguista. Aukštas dangus be debesų tankiu kupolu užantspaudavo pasaulį, liepos vidurdienio kaitra šilojų apklotu apgaubė mūsų vasarą.

Ir štai jis, dienos vidurys, tarsi vasaros vidurys. Ir, rodos, net ant delnų tavo plonu sluoksniu nusėda minkštutės saulės dulkės ir gintarinis oras, užpildęs šį liepos vidurdienį!  

Ir taip saldu. Gėlių medumi sieloje pasklinda šis saldumas, apgaubia lengva migla ir kilsteli į orą! Vidurdienis skęsta gintarinėje saulėje, pievoje tylu. O sieloje taip gera…

Tiesiog ge-ra.

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Su meile, iš širdies…

Kai dovanojame kažkam dovaną tik todėl, kad tai būtina ar privaloma, tuomet dovana netenka savo stebuklingos esmės ir prasmės.

Juk kartu su dovana mes galime padovanoti dalį savo širdies šilumos, savo meilės, savo geros nuotaikos, savo nuoširdžių palinkėjimų…

O kai dovana tampa pareiga – tuomet pati dovana tampa formali, todėl neteikia to džiaugsmo, kurį suteikia nors ir nedidelė, bet su meile įteikta dovana.

Todėl kartais reikalinga tokia diena, kuomet svarbiausia bus ne pati dovana, o nuoširdumo polėkis… Maži vaikai labai mėgsta taip išreikšti savo meilę…

Juk galima padovanoti pievos gėlių, popierinį lankstinuką, uogų vėrinį ant smilgos, gerą žodį, apkabinimą, gerovės palinkėjimą, arba… tiesiog šypseną. Savo artimiesiems, draugams, kaimynams, praeiviui, pasauliui…

Svarbiausia – padovanoti kartu tą ypatingą jausmą, kuris taip visus sušildo…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Tinkamas Laikas“

– O štai protingi žmonės kartais sako, – mąstė Mažasis Angelas, – kad ateis TINKAMAS laikas, ir tuomet…

O kaip jis ateis? Prieis tylutėliai ant pirštų galiukų, pažvelgs pro petį, truputį patylės, apsižvalgys aplinkui, na, ir garsiai šūktels: “Atėjau aš, Tinkamas Laikas, visiems tavo patiems svarbiausiems ir reikalingiausiems reikalams, aš esu jiems pats teisingiausias! Nagi, pradėk! Viskas kaipmat pavyks!“ Ir tu tuoj pat pradedi vykdyti viską, ką buvai sumanęs! O kaip gi kitaip – juk Laikas pats Tinkamiausias! Ir viskas pavyks (ir net daugiau!) pačiu geriausiu būdu (ir net daug geresniu!)

Ir dar norėtųsi sužinoti, o kada, pagaliau, jis ateis? Na, tik įsivaizduok, kad sėdi tu ir svajoji apie pačią geriausią dieną, kuri kai jau ateis, tai ateis! Jau tu ir laukti pavargai, o Tinkamo Laiko kaip nėra, taip nėra! Gal pyragais ją prisivilioti? Ar linksmomis dainomis? O gal šamano būgnus reikia mušti? Išgirs Tinkamas Laikas, nustebs, na, ir iš karto atbėgs…

Kol bandysi sugalvoti, KAIP Tinkamą Laiką prisivilioti, žiūrėk, o jis jau čia! “Pasveikink, – sako, – savo laimę neįtikėtiną. Tinkamas Laikas atėjo!“ Ir čia jau, svarbiausia, nepražiopsoti. Nutverti savo laimę, netikėtai atitekusią, pasakiškai nuostabią ir stebuklingai žavingą, laikyti ją iš visų jėgų kuo stipriausiai. O kaip gi kitaip? Paleisi reikiamu metu – ir, skaityk, prapuolė!..

Ir dar štai kas man įdomu – Tinkamas Laikas vienas ateina ar su kokia kompanija? Galbūt, atsiveda drauge griežtą komisiją ir patikrina: tinki tu šiam Tinkamam Laikui ar nelabai. Teks dar savo tinkamumą įrodyti, į rimtus klausimus atsakyti, uždavinius spręsti, astronominius skaičius mintinai dauginti ir saulės metus su parsekais sumuoti… Oi, bijau, kad sunkoka bus tai įveikti…

Bet dar blogiau, jei TAVO Tinkamas Laikas pasiklys kažkur. Pasuks kryžkelėje ne į tą pusę… Arba nepastebės tavęs, nepažins ir praeis pro šalį… Arba tu pavėluosi, nusisuksi, nukreipsi dėmesį į smulkmenas ir kvailus nereikšmingumus… Štai čia ir prasidės visokiausios problemos…

Taigi, gal ir nelaukti, kada gi jis ateis, tas Tinkamas Laikas? Kas truko tau paskelbti BET KURĮ laiką pačiu Tinkamiausiu? Todėl kad būtent DABAR – tai pats Tinkamiausias Laikas tam, kad tikėtum savimi… džiaugtumeisi akimirka… stebėtumeisi būtimi… brangintum momentą… būtum laimingas… ir mylėtum… Nepraleisk SAVO pačio Tinkamiausio Laiko!

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !