Nuotrauka ant medinės lentelės

Labai paprasta pagaminti, tai gali būti ir netikėta dovana, ir originalus būdas “įrėminti“ savo nuotraukas.

Jums reikės:

– popierinės nuotraukos;
– lygios medinės lentelės;
– klijų dekupažui vandens pagrindu (lietuviški klijai vandens pagrindu – “Lipalas“);
– dekupažo lako, tiks ir kitoks, skirtas medienai.

Darbo eiga:

– plačiu teptuku ant lentelės užtepame klijus;
– gerąja puse lygiai uždėti nuotrauką ant lentelės;
– kruopščiai išlyginti raukšleles;
– palikti džiūti nakčiai;
– ryte sudrėkinti popierinį paviršių, ir kai atidrėks, atsargiai nuimti popierių;
– nuimti visus popieriaus likučius;
– nulakuoti.

Ačiū filmuko autorei už puikią idėją! 🙂

Tinkamo momento dėsnis

Šį dėsnį puikiai iliustruoja sėklų sodinimas į žemę pavasarį: po žiemos atšilus orui bunda gamta, todėl tai pats tinkamiausias laikas pabusti ir gyvybei sėkloje. Tinkamu momentu pasėsime – gausime gerą derlių, pasėsime ne laiku, pvz., per anksti – sušals, per vėlai – ciklas bus praleistas, natūraliai nespės išaugti.

Taip ir mūsų gyvenime: viskas, kas daroma laiku ir vietoje, yra efektyvu ir naudinga. Tačiau kaip išsiugdyti tinkamo momento pojūtį? Reikia stebėti gyvenimą – kada ir kaip gauname pozityvius rezultatus, o kada – blogus. Ir nepamiršti, kad praleidę tinkamą momentą, dažniausiai pasirenkame netinkamą, todėl geriau vėl luktelėti tinkamo..

Aiškumo dėlei galime pasitelkti dar vieną terminą – “bifurkacijos taškas“, reiškiantis išsišakojimą – tai trumpas momentas, kai sistema gali pakeisti darbo režimą viena ar kita linkme, bet sugrįžimo į pradinį tašką jau nebus.

Jei pritaikysime tai psichologijoje – tai momentas, kai žmogus gali kažką padaryti vienaip ar kitaip, ir mažiausios pastangos reikiama linkme duoda geriausią rezultatą. O jei šis momentas praleistas – pavėluota, reikiamo rezultato jau nebus. Tokių momentų gyvenime – daugybė, ir įdomiausia – kad dažnai juos praleidžiame net nesusimąstydami..

Pavyzdžiui, galime praleisti tinkamą momentą kažkokiai svarbiai pradžiai, pasidavę aplinkinių kritikai ar savo abejonėms arba baimėms. Galime prarasti ir kūrybinį įkvėpimą, “išsibarstydami“ nereikšmingiems užsiėmimams ar tuštiems pokalbiams.

Galime pasiduoti įkalbinėjimams ir reikiamu momentu pasielgti visiškai priešingai, nei norėjome.. Galime ir draugus prarasti, tinkamu laiku neišklausę, nepalaikę jų ar nesuteikę būtinos pagalbos.

Ypač svarbus šio momento pojūtis bendravime – prisiminkime, kiek būna barnių ir konfliktų “po laiko“, kai jau nieko negalima perdaryti, net posakis apie tai yra – “šaukštai po pietų“.. Juk dažniausiai priekaištaujame artimiesiems dėl to, ko jie nepadarė arba padarė (mūsų manymu) ne taip.

Ar pilsime druskos į košę ir kiek pilsime – spręskime tuomet, kai ją verdame, o ne priekaištaukime, kai ji jau išvirta ir persūdyta.. Taip pat ir vaikų auklėjime – parodykime, pakoreguokime tuo metu, kai vaikas atlieka tam tikrą veiksmą, o ne priekaištaukime tada, kai jis, galbūt, ne taip kaip reikia, jau atliktas.

Ir lentyną pakabinti prašykime vyro tuomet, kai jis turi laisvo laiko, o ne tuomet, kai jis kažkuo užsiėmęs. Jei norime, kad artimas žmogus kažką padarytų – prašykime to geranoriškai, prašykime to vietoje ir laiku. Be to, turėtume aiškiai išdėstyti savo prašymą, jei reikia – iki smulkmenų.

Kažko prašydami savo artimųjų, turime turėti omenyje, kad lygiai taip pat kaip ir mes, jie gali kažką pamiršti ar per skubėjimą nepadaryti. Tokiu atveju padės priklijuojami lapukai-atmintinės, ant kurių galima žaismingai užrašyti priminimą.

Bet kokie priekaištai ir pretenzijos bendravime visada sukelia pasipriešinimą, priešiškumą ir daugybę neigiamų emocijų – visa tai rodo, kad žmonės bendrauja neefektyviai, t.y., nepaiso (nežino) tinkamo momento dėsnio.

O jei šį dėsnį suprantame ir taikome savo gyvenime – jis veikia tiesiog stebuklingai: atneša į gyvenimą vis daugiau pozityvumo ir padaro mūsų bendravimą harmoningu.

Kai vietoje ir laiku – tuomet gerai, greitai, su įkvėpimu ir.. be jokių neigiamų emocijų ir pasekmių ;). O gal tas Tinkamas momentas ir yra Laimės paukštė?.. 🙂

Apie Šviesą

Tamsa – tai ne jėga, priešinga Šviesai, tamsa yra Šviesos nebuvimas.

Ir visas negatyvumas – baimė, neapykanta, godumas, melas, liūdesys ir t.t., gali gyvuoti tik tamsoje.

Kad geriau suprastume Šviesos veikimo principą, įsivaizduokime, kad turime kambarį ar sandėliuką, kur daugybę metų laikome savo daiktus.

Tas sandėliukas apšviečiamas 40 W lempute, bet pakeiskime lemputę stipresne – 100 W lempute, ir pamatysime, kas įvyks!

Mes aiškiai pamatysime visas dulkes, betvarkę, gal net purvą, kurių blankioje šviesoje nė nematėme. Mus gali nustebinti tai, ką pamatėme, gali net išgąsdinti…

Būtent tai dabar ir vyksta Žemėje – ar pastebėjote, kad melas, apgaulės ir viskas, kas buvo slepiama, iškyla aikštėn žymiai greičiau, nei anksčiau?

Todėl kartais atrodo, kad blogio daugėja, nes apšviečiama viskas, kas anksčiau tūnojo tamsoje. Tačiau dabar ne blogio daugiau, o daugiau Šviesos…

Kartu ir Tiesos, Visatos principų, gyvenimo esmės supratimas vyksta greičiau, nei anksčiau.

Kad galėtume gyventi Šviesoje, mes turime pakeisti savo mąstymo, savo gyvenimo būdą, turime pašalinti visus įsitikinimus, kurie veda į negatyvumą.

Su kiekviena diena mes gauname vis daugiau Šviesos, todėl visi turime išsivalyti savo “sandėliukus“.

Niekas negali likti nuošalyje, kai apšviečiami tamsiausi sąmonės užkampiai, nes aiškiai pamato tai, ką kaupė metų metais…

Kiekvienas turi priimti svarbų sprendimą: imtis tvarkymo ar gyventi purve. Kai išsivalysime, poreikis gyventi švariai ateis savaime.

Tik nebijokime to, ką pamatėme – tik Šviesos dėka mes galime pamatyti viską, ko turime atsikratyti. Tik Šviesoje pamatome Tiesą.

Mes gyvename nuostabiais permainų laikais, kai vienu metu būsime didžiausios, kokią tik galima įsivaizduoti, sąmonės transformacijos liudininkais ir dalyviais!

Mes žinome, mokslininkai žino, kad kažkas vyksta… Mes visi tai jaučiame…

Pabuskime, drąsiai pažvelkime į skaisčiai nušviestą realybę. Būkime sąmoningi šių didingų permainų dalyviai!

Tapkime patys Šviesos šaltiniais! 🙂

(pagal Satja Sai Babos alegoriją)

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 😀

Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių.

– Yra stambi megaanalizė, apimanti 34 tyrimus, kurių autoriai mokslininkai iš įvairių šalių įrodė alkoholio vartojimo ir padidinto mirtingumo rizikos ryšį.

– Alkoholinis apsvaigimas, kurį daugelis vadina malonumu, mediciniškai įvardinamas kaip apsinuodijimas etanoliu. Ryškiausias tokio apsinuodijimo požymis – smegenų hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir etanolio koncentracijos kraujyje.

– Alkoholis vienu metu yra ir aktyvinanti medžiaga, ir depresantas: iš pradžių sukeliamas pagyvėjimas – alkoholinė euforija, tolimesnės dozės slopina centrinės nervų sistemos funkcijas.

– „Alkoholizmas“ – tai kasdienis termino „alkoholinė priklausomybė“ pavadinimas. Alkoholizmui charakteringas potraukis alkoholiui (liguista psichinė ir fizinė priklausomybė), taip pat būdingas vidaus organų pažeidimas ir asmenybės degradacija.

– PSO skiria 3 alkoholizmo stadijas. Pirmoji – kai geriantis žmogus neįsivaizduoja šventės be alkoholio, bet negeria vienas. Antroji – kai ieško bet kokios priežasties išgerti, gali slapta gerti ir vienas, atsiranda abstinencijos sindromas. Trečioji – nuolatinis alkoholio vartojimas, degradacija, alkoholio sukeltos ligos.

– Alkoholis pavojingas tuo, kad jį vartojant, pokyčiai organizme ir psichikoje vyksta palaipsniui, todėl žmogus tiesiog jų nepastebi. Galiausiai pažeidžiamos smegenys, o kartu ir gebėjimas aiškiai mąstyti ir analizuoti – dėl to galimybės įvertinti savo būseną dar labiau sumažėja.

– Ši priklausomybė niekada nepraeina be pasekmių. Vartojantys alkoholį žmonės kenkia savo organizmui – anksčiau ar vėliau, kiekvienas savo tempu..

O dabar – apie susietus su alkoholio vartojimu dėsningumus socialiniame gyvenime:

– Alkoholizmas labai neigiamai veikia tautos genofondą, o tai galiausiai atsiliepia visos visuomenės bendram vystymuisi ir sveikatai. Alkoholinis mirtingumas turi tendenciją augti.

– Socialinė alkoholio vartojimo žala didžiulė: išyra šeimos, auga nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų bei autoavarijų skaičius, daugėja apsigimimų, trumpėja gyvenimo trukmė, prasideda visuomenės intelektualinis, moralinis ir dvasinis nuosmukis.

– Užfiksuota, kad visi neigiami reiškiniai, susiję su alkoholio vartojimu, auga tiesiogiai proporcingai augant suvartojamo alkoholio kiekiui.

– Yra dvi pagrindinės alkoholizmo plitimo priežastys: alkoholio prieinamumas (maža kaina ir laisva prekyba); ir psichologinis poveikis alkoholio vartojimui (reklama ir dezinformacija).

– Absoliuti socialinė utopija yra įsitikinimas, kad „kultūringai“ geriančioje visuomenėje nebus alkoholikų.

– Pagirių lengvinimo priemonės – taip pat verslas, kuris atsiranda alkoholį vartojančioje visuomenėje. (Ar logiška – savanoriškai nuodytis ir paskui gerti tuos nuodus neutralizuojančius vaistus? Gal logiškiau nesinuodyti?..)

– Buvo pastebėtas dėsningumai: didėjant silpnų alkoholinių gėrimų gamybai ir vartojimui, didėja ir stiprių gėrimų vartojimas.

– Kur yra legalūs narkotikai – tabakas ir alkoholis – kaip taisyklė, atsiranda ir nelegalių narkotikų vartotojai.

– Dar vienas dėsningumas: kuo daugiau gaminama degtinės, tuo daugiau išgeriama surogatinių gėrimų. Priežastis paprasta: daugėjant alkoholio vartotojų, daugėja ir alkoholikų, kurie geria viską – nuo pramoninės gamybos gėrimų iki pilstukų ir odekolonų. Jau įrodyta, kad namudinio alkoholio gamyba niekada neviršijo legalios gamybos.

Ir tai toli gražu ne visas alkoholio poveikio ir jo vartojimo pasekmių aprašymas.. Taigi – jei viską vadintume savo vardais, tai alkoholį reikėtų vadinti nuodu arba.. pramoginiu narkotiku. Gal tuomet greičiau atsipeikėtume, jei būtume į svečius pakviesti pasisvaiginti narkotiku arba.. truputį pasinuodyti?

Ir, galbūt, nereikėtų raudonuoti prieš dvyliktokę dukrą ar sūnų, kuriam 12 metų mokytojai aiškino apie alkoholio žalą, o štai mokyklos baigimo proga su tais pačiais mokytojais abiturientams “jau“ galima vartoti alkoholį per išleistuvių vakarėlį?..

Ir neglumintų šalies valdantieji su taurėmis alkoholio rankose ar reikalaujantys alkoholio savo darbo vietose, nes suprastų, kad rodo tautiečiams, o ypač vaikams, pražūtingą pavyzdį? Ir nevadintų mūsų gražios šalies alaus šalimi, t.y., alkoholikų šalimi?..

Tai, kad alkoholis vadinamas gėrimu, jo daromo poveikio niekaip nekeičia – jis žaloja visomis prasmėmis. Ir kaip keista: mes visada labai norime mokslinių įrodymų, bet kai tai liečia alkoholį – tuos įrodymus.. ignoruojame. Tarsi jų nebūtų..

O gal vis dėl to.. imkime ir pasiryžkime vadinti viską savo vardais? 🙂

Jei viską vadintume savo vardais

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:

– Etilo alkoholis (anglies, deguonies ir vandenilio junginys), kitaip dar vadinamas grynu alkoholiu, yra degus, bespalvis skystis.

– Pramonėje alkoholis naudojamas kaip skiediklis, taip pat kaip žaliava kitų pramoninių produktų gamybai, pvz., kosmetikos, parfumerijos, ar buitinės chemijos pramonėje.

– Gali būti naudojamas kaip kuras (pvz., bioetanolis).

– Medicinoje – antiseptikas, dezinfekuojanti priemonė, taip pat naudojamas kompresams.

– Farmacijoje gaminami įvairūs gydomųjų žolelių ekstraktai – dėl spirito sklaidumo – kurie, žinoma, vartojami lašais. (Beje, medicinoje mikrodozėmis naudojama nemažai nuodų, bet juk mes nevalgome jų šaukštais ir negeriame stiklinėmis kasdien (tai liečia ir alkoholį) – nes organizmui tai yra nuodai).

Jei naudojame alkoholį pagal paskirtį – jis tikrai naudingas, ir niekas to neneigia. Problemos prasideda tuomet, kai alkoholis pradedamas vartoti ne pagal paskirtį ir jam suteikiamos nebūtos savybės.

Pirmiausia ir svarbiausia suprasti, kad alkoholis nėra gėrimui skirtas skystis. Ir jei apie tai nežinojo ankstesnės kartos, tai mūsų laikais jau padaryti visi tyrimai ir vienareikšmės išvados, įrodančios pražūtingą alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Tačiau kodėl žmonės pradėjo vartoti ir tebevartoja alkoholį?

Ir čia pradėkime ne nuo mitų, bet nuo pradžių: įrodyta, kad alkoholio vartojimas labiausiai paplito tuomet, kai pradėjo vystytis pramonė. Buvo pradėtas gaminti stiprus ir pagal kainą daugeliui prieinamas alkoholis, o pelnu iš alkoholinių gėrimų imta pildyti ne tik pramonininkų, bet ir valstybės biudžetą.

Pati pirmoji ir pagrindinė alkoholizmo paplitimo priežastis – pelno siekimas iš alkoholio pardavimų. Kuomet tai pasidarė tikslinga veikla, atsirado ir įvairios alkoholio pardavimo įstaigos – smuklės, barai, restoranai, klubai, alkoholio parduotuvės. Alkoholis tapo lengvai prieinamas visiems.

Paplitus alkoholio vartojimui, prasidėjo ir mokslininkų tyrimai, nes greitai buvo pastebėti neigiami alkoholio vartojimo padariniai. Argumentas, kad alkoholio gamyba ir pardavimai naudingi biudžetui, taip pat nepasitvirtino: žmonės alkoholiu žalojami, todėl pradeda sirgti, žūsta.

Taigi, tai negali būti naudinga valstybei finansiškai, nes nuostoliai nuo alkoholio vartojimo pasekmių būna kelis kartus didesni nei pelnas: darbo našumo sumažėjimas, ligos, avarijos, nelaimingi atsitikimai, nusikaltimai, alkoholikų vaikų išlaikymas globos namuose, ir t.t.

Nepasitvirtino ir teiginys, kad sukuriama daug darbo vietų alkoholio pramonėje: paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienoje šalyje šioje srityje dirba vos keli procentai visų dirbančiųjų. Tuo tarpu šios pramonės pelnas – vienas iš didžiausių.

Vienas pirmųjų stambių pramonininkų baronas Ginzburgas, kuris turėjo dideles aukso kasyklas Rusijoje ant Lenos upės, išgarsėjo savo fraze: „Iš degtinės tiekimo valstybinėms vyno parduotuvėms, iš pramoninės tabako ir vyno gamybos aš gaunu daugiau aukso, nei iš visų mano aukso kasyklų.“

Baronas bandė įtikinti rusų mokslininką I. Pavlovą – fiziologą, Nobelio premijos laureatą medicinos ir fiziologijos srityse – kad šis sukurtų institutą, kuris įrodytų alkoholio nekenksmingumą.

I. Pavlovas ne tik griežtai atsisakė, bet kaip savo tėvynės patriotas ir sąžiningas mokslininkas, sukėlė visuomenėje aštrią diskusiją šiuo klausimu ir demaskavo barono užmačias. I. Pavlovas tuomet pasakė: „Institutas, kurio tikslas įrodyti alkoholio nekenksmingumą – neturi teisės vadintis moksliniu institutu.“

Mūsų dienomis, deja, dezinformacija skleidžiama laisvai, jos tikslas – atitraukti dėmesį nuo tikrųjų alkoholizmo priežasčių, nukreipti į kovą su alkoholizmo pasekmėmis ir skiepyti „kultūringo“ gėrimo iliuziją. Kuo daugiau alkoholio vartotojų, tuo didesnis ir garantuotas pelnas.

Na, o dezinformacijos apie alkoholį pasekmės – mūsų dienų realybė: visuomenės dauguma įsitikinusi, kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. Maža to – remdamiesi paskleistais mitais, žmonės įtikėjo, kad alkoholis – ne tik gėrimas, bet ir.. naudingas gėrimas.

(Bus daugiau)

Kaip rankos pirštai

Ranka turi penkis pirštus. Jie atskirti vienas nuo kito ir gali judėti savarankiškai. Ar įsivaizduojate, kokia būtų painiava, jei kiekvienas pirštas judėtų kaip sumanęs?

Laimei, bendrus pirštų veiksmus valdo vieningas protas.

O dabar įsivaizduokite, kad jūsų rankos pirštai atsisako bendradarbiauti vienas su kitu. Maža to – vienas pirštas nori komanduoti kitiems ir pradeda veikti kitų atžvilgiu agresyviai..

Ką gali tokia ranka?.. Absoliučiai nieko. Net paprasčiausi veiksmai jai pasidaro neįmanomi.

Mes galime mūsų visuomenę palyginti su didžiule ranka, kuri turi milijonus pirštų. Ir kad visi šie pirštai funkcionuotų harmoningai ir galėtų kurti pozityvią, saugią ir laimingą realybę – jie turi veikti vieningai.

Tik veikdama išvien, visuomenė gali kurti socialines, dvasines, emocines ir materialias sąlygas, kurios yra būtinos, kad visi žmonės būtų laimingi, sveiki ir gyventų meilėje.

Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, pasvarstykime: norime gerovės tik sau (pirštui) ar visiems (rankoms, visam kūnui)? Norime konkuruoti, kovoti su kitais ar bendradarbiauti?

Atminkime: viskas, kas vyksta su visuomene (ranka), vyksta ir su kiekvienu iš mūsų (pirštais).

Jei kiekvienas pirštas rūpinasi tik savimi, o ne visuma, tai rankos – be abejonės, anksčiau ar vėliau – laukia paralyžius..

Ir jei kada pajusite susvetimėjimą ar atsiskirsite nuo visų.. minutėlei įsivaizduokite: visi mes esame Dieviškos rankos pirštai.. 🙂

Autorius – R. E. Nadžemi

Gražaus artėjančio savaitgalio! 😀

Žako Fresko projektas “Venus“

Žakas Fresko – išradėjas, inžinierius-konstruktorius, architektas, filosofas.. Sunku ir išvardinti visas sritis, kuriomis jis domisi – jis pats sako, kad domisi viskuo ir viską nori tobulinti. Įdomu tai, kad šis unikalus žmogus, kaip ir L. Da Vinčis, yra savamokslis.

Jis gimė 1916 metais kovo 13 dieną Niujorke. Nuo pat mažens buvo žingeidus, smalsus, mėgo piešti ir buvo iš tų mokinių (jis mokėsi mokykloje iki 16 metų), kurie užduodavo netikėtus klausimus ir visada turėjo savo nuomonę.

Sunkus išgyvenimas Ž. Fresko buvo Didžioji depresija 1929-1939 metais. Būtent tuo metu jis pirmą kartą susimąstė – kodėl yra toks skurdas, o šalia – karai, korupcija ir valdžios abejingumas žmonių problemoms. Galbūt, sistema, pagal kurią gyvena visuomenė, paseno ir neišvengiamai veda į griūtį?..

Kurį laiką jis dirbo ir socialiniame centre – teikė pagalbą alkoholikams, narkomanams ir vadinamiems sunkiems paaugliams. Tačiau labai greitai pamatė, koks bergždžias jo darbas: kol jis dirbo su vienu į bėdą pakliuvusiu žmogumi, sistema jau “pateikdavo“ šimtus kitų..

Tuomet ir kilo mintis ieškoti problemų priežasčių, o ne kovoti su pasekmėmis. Taip prasidėjo gilesnės Ž. Fresko paieškos. Jo ilgamečių paieškų rezultatas – “Venus“ projektas, kurį jis pradėjo vystyti maždaug 1975 metais.

Daug kas žavisi šiuo drąsiu ir kūrybingu žmogumi, o kiti jo idėjas vadina utopinėmis. Galbūt, nusivylimas ar tiesiog nuovargis nuo nesibaigiančių krizių verčia žmones abejoti, kad apskritai kažkas gali pasikeisti ir kad gali būti kitaip..

Tačiau Žakas Fresko teigia, kad jo siūloma sistema – ne utopija ir kad ji gali būti lengvai įgyvendinta. Kaip? Pirmiausia – keičiant žmonių sąmonę, suvokimą. Kokiu būdu? Lygiai taip pat, kaip dabar veikiama žmonių sąmonė per masines informavimo priemones.

Skirtumas tik tas, kad dabar žadinamos negatyvios žmonių savybės, yra meluojama ir manipuliuojama. Norint gerų pokyčių, reikia visuotinai iškelti naujas – humaniškas, vienijančias idėjas ir sistemingai jas įgyvendinti, t.y., aktyvuoti pozityvias žmonių savybes.

Žmonės iš prigimties yra “užprogramuoti“ vystytis, evoliucionuoti, keistis, tačiau šios savybės yra uoliai slopinamos. Žmonėms dabar labiausiai trūksta vienijančių tikslų ir siekių, todėl pamatę pirmuosius gerus bendros veiklos rezultatus, jie patys su entuziazmu imsis to, kas juos įkvepia ir sukuria bendrą gerovę.

Na, o kaip su senąja sistema, ką daryti su žmonėmis, kurių rankose didžioji dalis finansų ir resursų? Žakas Fresko teigia, kad su ja nieko nereikia daryti, ji ir taip dėsningai žlunga ir galiausiai sužlugs – tą matome visi. Dabar reikia turėti aiškų planą – ką daryti toliau. Jis ir siūlo vieną iš įgyvendinamų variantų.

Apie “Venus“ projektą – šis pažintinis filmas. Labai džiaugiuosi, kad atradau su lietuvišku vertimu ir įgarsinimu – padėka vertimo autoriui!

Ir dar – įdomus filmas apie Žaką Fresko: čia rusiškai įgarsintas, o čia – anglų kalba.

Tiesiai – šviesiai…

* Nereikia spėlioti ateities. Ją reikia kasdien kurti savo geromis mintimis, gerais darbais ir gražiomis svajonėmis :).

* Niekada nepaleisk savo gyvenimo valdymo vairo!

* Sėkmė – nedidelių kasdieninių pasiekimų suma.

* Tu laimingas ne todėl, kad viskas gerai, bet viskas gerai todėl, kad tu laimingas :)..

* Daug kas skundžiasi savo išvaizda, tačiau retas – dvasingumo trūkumu..

* Pernelyg daug žmonių dabar leidžia pinigus, kurių jie neuždirbo, daiktams, kurie jiems nereikalingi, kad padarytų įspūdį žmonėms, kurie jiems nepatinka..

* Hmm.. žmonės “daro“ pinigus, tačiau.. pinigai “nedaro“ žmogumi!

* Šalia Tikrų Žmonių pamiršti apie idealius..

* Patikimas žmogus ne tas, kuris sako: “Su manimi viskas bus gerai“, bet tas, kuris pasakė: “Bus visko, bet aš visada būsiu šalia“.

* Išmokai kalbėti – reiškia, suaugai. Išmokai tylėti – reiškia, įgijai išminties.

* Neverta tarti žodžių, jei jie nepraturtins tylos..

* Viena iš laimės paslapčių: niekada nelygink savo ir kitų žmonių sveikatos, sutuoktinio, gerbūvio..

* Jei tau lengva – reiškia, tu leidiesi nuokalne, jei sunku – reiškia, tu kyli aukštyn.

* Kai likimas “kiša pagalius į ratus“ – lūžta tik netinkami ratų stipinai.

* Nesakyk Dievui, kad turi problemą – geriau atsigręžk į problemą ir pasakyk jai, kad tu turi Dievą!

* Jei tu su Dievu – Dievas visada su tavimi!

* Niekas negamina spynų be raktų: gyvenimas taip pat nepateikia problemų be sprendimų.

* Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok!

* “Tai neįmanoma!“ – pasakė Priežastis.
“Tai lengvabūdiška!“ – įvertino Patirtis.
“Tai beprasmiška!“ – mestelėjo Išdidumas.
“Pabandyk..“ – pašnibždėjo Svajonė :)..

* Kai ilgai žiūri į savo praeitį – nusisuki nuo savo ateities..

* Šios dienos nei grąžinti, nei pakeisti neįmanoma.

* Geri darbai suteikia sparnus ir džiugina, blogi – apsunkina ir vargina.

* Prisimink, kaip nelengva keistis pačiam, ir suprasi – kokios menkos tavo galimybės pakeisti kitus.

* Tu nesuklydai, laikydamas žmogų geru. Tai jis suklydo, pasielgdamas blogai.

* Negailėk apkabinimų artimam žmogui – tegul bus vienu apkabinimu per daug, nei vieno pritrūks..

* Kuo daugiau žmoguje gero, tuo mažiau blogo jis pastebi kituose žmonėse :).

* Ir nors gyvenimas neperrištas kaspinėliu,.. bet vis dėl to tai didelė DOVANA :)!

(Mintys iš interneto platybių)

Gero visiems artėjančio savaitgalio :D!