Mėnuo: rugpjūčio 2023

Šiandien tokia diena, kai aš supratau tą ypatingą permainų paslaptį, kurios įvyksta netikėto “staiga“ stiliuje.

Rytas prasidėjo lengvu šaltuku ir lietumi, ir aš iš įpratimo pagalvojau: na vaa, reiškia… Lietinga, reiškia planai dienai keičiasi, apsirengti reikia atitinkamai, ir apskritai, bus taip ir taip, o nebus to ir to…

Praėjo vos pora valandų. Nušvito saulė, tarsi ir nebuvo šaltuko ir lietaus. Tarsi ir nebuvo tų mano lietingų minčių, lyg būčiau atsidūrusi visai-visai kitoje, visiškai paralelinėje realybėje, kitoje tikrovėje.

Ir užplūdo prisiminimai… Buvo, taip, buvo, nutikdavo sudėtingos situacijos, net sunkios. Ir taip pat kažkas įprastai-niūraus skambėjo viduje: na vaa, štai ir nutiko, reiškia, taip bus visada, o kitaip niekada…

Bet pakakdavo vos kelių sekundžių pasitikėjimo gyvenimu, Kūrėju, vos kelių sekundžių pabūti, taip, galbūt, silpnu, bet labai Visatos mylimu vaiku…

Paleisti tai, kas vyksta iš visos širdies ir pasakyti: taip, įvyko, bet aš tikiu, kad viskas bus gerai. Tiesiog štai taip savyje, viduje hipotetiškai pareikšti be kažkokios logikos ir įrodymų, iš anksto: tikiu – viskas bus gerai.

Todėl ir sakoma: patikėsi – pamatysi.

Ir jau per sekančias kelias sekundes sunkus negandų laikas, galbūt, ir su girgždesiu, bet pasisuka į kitą pusę. Aš patenku į kitą, visiškai paralelinę realybę, kur viskas pasisuka į gerąją pusę tiesiog mano akyse: klausimai sprendžiami, ką toliau daryti – suprantu, žmonės nuoširdžiai palaiko, aš ne viena…

Ir lyg nebūta šalčio širdyje. Ir lietaus akyse. Koks vis dėl to šviesus tas pasitikėjimo pojūtis…

Todėl taip, viskas keičiasi į gerąją pusę. Ne visada taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patikėsim – pamatysim…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kuo tyresnis (jautresnis) tampi – tuo daugiau jauti…

Kuo daugiau jauti – tuo daugiau žinai be žinių, kurios ateina iš išorės…

Kuo daugiau žinai – tuo aiškiau matai savo Kelią…

Kuo aiškiau jį matai – tuo tvirtesnis tavo žingsnis…

Kuo tvirtesnis žingsnis – tuo mažiau baimės keliauti arba baimės suklysti…

Kuo mažiau baimės – tuo daugiau Laisvės (ir nuo aplinkinių nuomonės taip pat)…

Kuo daugiau Laisvės – tuo daugiau lengvumo…

Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Erdvės atsakymų į tavo lengvumą…

Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Džiaugsmo…

Tuo daugiau Stebuklų…

Tuo daugiau Meilės… kaip atsako į Tavo Meilę…

Padėka autorei! Pagal Nataljos Forniak esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Svarbiausia – neprarasti minkštasparnio švelnumo savo širdyje…

Nesurambėti po nuoskaudų, šurmulio ir begalinių rūpesčių našta…

Ir toliau pinti savo šiltas nėriniuotas dienas, kupinas tylios ramybės, tyro džiaugsmo ir meilės.

Vakarais pasinerti į jaukų knygų šlamančių puslapių pasaulį.

Kepti uogų pyragus.

Apkabinti mylimus žmones.

Gyventi su tyra, atvira širdimi, neaptveriant jos nei dygliais, nei sienomis…

Gyventi švelniai, apgaubiant tuo gaivinančiu švelnumu pasaulį, tarsi šiltu pūkiniu debesėliu…

Padėka autorei! Pagal Alisos Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Rugpjūtis. Kelias į rudenį. Oras kvepia medumi ir prisiminimais. Tu stovi tarp vasaros ir rudens, su savo dėmės nuo aviečių ant sarafano istorija, žvaigždžių švytėjimu ant tako, ir žiūri akimis, kuriose atsispindi vasaros rytas… ir dabar visa tai gyvena tavyje.

Rugpjūtis – dar vasara. Rugpjūtis – beveik ruduo.

Ir tu renkiesi, kaip jį pragyventi. Kepti obuolių pyragus, pabusti su saulėtekiu rūke ir apsigaubti vėsiu rytu, lyg dideliu vilnoniu pledu. Užvirti arbatą su cinamonu, vakarais sėdėti prie lango ir po truputį nusiteikti rudeniui.

Arba ir toliau rašyti istoriją apie vasarą. Puoštis karštomis saulėtomis dienomis ir pasitikti žvaigždėtas naktis. Jau ne vasariškai vėsias, tamsias, su… rudens prieskoniu.

Ruduo… Iki tam tikro laiko negalvoji apie jį, paslapčiomis slepi pirmąjį geltoną klevo lapelį tarp knygos puslapių, nepastebi, kaip tarsi savaime vakarais ant krėslo atsiranda pledas iš spintos… oras prisipildo kažkokiu ypatingu paslaptingumu.

Rugpjūtis – dar vasara.

Rugpjūtis – beveik ruduo.

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

* Ribotos žinios riboja pasaulėžiūrą, nustatydamos griežtas ribas – taip gimsta dogmos.

* Jei nėra visuotinės gerovės, asmeninė gerovė labai trapi.

* Tas, kas suteikia skausmo kitiems, negali būti laimingas.

* Melas iškreipia tikrovę.

* Permainų esmė – sutelkti jėgas naujo pasaulio kūrybai, o ne kovai su senu ir atgyvenusiu.

* Permainos prasideda tuomet, kai žmonės aiškiai suvokia, kad negalima gyventi taip, kaip gyveno iki šiol.

* Kai pasiekiama susiskaldymo ir susipriešinimo riba, prasideda vienybės paieškos – taip užgimsta naujas pasaulis.

* Visas vandenyno vanduo negali paskandinti laivo, kol neatsiduria jo viduje. Lygiai taip pat ir visas pasaulio negatyvumas negali palaužti žmogaus, jei jis jo neįsileidžia.

* Dabar mus išgelbės tik širdis, nes protas mus nuvedė į aklavietę.

* Pati ilgiausia minutė – tai prisiminimų minutė, juk joje išsitenka ilgiausi metai…

* Kartais sunku rasti laiko neskubėti.

* Gerai mes jaučiamės ne ten, kur pozityvo jūra, bet ten, kur nėra negatyvo.

* Per žodžius, per savo minčių išraišką žmogus apsivalo nuo vidinės įtampos ir prieštaravimų. Todėl kartais būtina išsikalbėti, jei nėra galimybės – užrašykime savo mintis…

* Sunku paaiškinti, kas yra laimė – tai lyg bandytume prisegti popieriaus lape saulės zuikutį…

* Gyvenime kuo paprasčiau – tuo teisingiau.

* Sodinti sodą – reiškia tikėti ateitimi.

* Namai – tai mielos smulkmenos: kepamo pyrago kvapas, pokalbiai prie bendro stalo, vaikų žaidimai… Tai tiesiog savo jaukaus mažo pasaulio pojūtis.

* Kažkas stebuklingo vyksta, kai bendrauja vaikai ir senoliai – tarsi ateitis ir praeitis susilieja dabartyje…

* Mes jaučiamės laimingi su tais žmonėmis, su kuriais galime būti savimi.

* Kai meilės šaltinis tavyje – anksčiau ar vėliau pamatysi jos atspindį mylinčiose akyse.

* Stiprinkime savo imunitetą širdies šiluma ir gerumu…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Rytoj orai bus geresni, o namuose bus dar šviesiau.

Ir kalbame ne apie žemiškuosius namus ir orus.

Viskas prasideda ir baigiasi mūsų viduje. Kai mes dėkojame, mylime, apkabiname, dalinamės, tuomet atsiduriame rojuje. O kai kažką apkalbame, pykstame, nekenčiame, apgaudinėjame – puolame į pragarą…

Rytoj mes tapsime geresni ir išmoksime nepasiduoti visuotiniam chaosui. Puoselėsime savo vidinius pasaulius, dažniau apkabinsime artimuosius, padėsime tiems,kam reikalinga pagalba ir daugiau keliausime.

Nes viskas prasideda mumyse…

 Padėka autoriui! Pagal Elčin Safarli esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Būkime geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnybė ir ne yda. Tai – jėga, kuriai nėra lygių.

Sakykime svarbius žodžius savo artimiesiems laiku, juk tokie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu širdžiai, yra savo laikas.

Savo laikas viskam: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykime svarbius žodžius taip pat ir kitiems žmonėms. Galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliautojai šiame gyvenime, dalinai arba tampriai perpinti vieni su kitais, ir, nepaisant nuomonės apie tai, kad žmogus visada buvo, yra ir išlieka vienas, aš pasakysiu: jūs niekada nebuvote vieni, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę.

Kiekvienas prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prie kitos, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkime atidūs, lieskimės rūpestingai…

Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !