Kategorija: Sveikata

Ne tik posakis…

Svarbu žinoti, kad dienos eigoje mūsų organizmas paruošia visas medžiagas, kurios jam bus reikalingos sekančią dieną.

Tačiau dažnai būna taip, kad visos šios medžiagos išeikvojamos, kai mes patiriame kažkokią audringą, ir, kaip taisyklė, negatyvią emociją…

Prasta nuotaika, nerimas, bauginantys lūkesčiai, abejonės, baimė, pažeminimo pojūtis, pyktis, susierzinimas… Bet kuri iš šių emocijų, pasiekusi tam tikrą intensyvumo lygį, per pusvalandį, o kartais net ir per minutę gali išeikvoti visas medžiagas, kurias organizmas paruošė sekančiai dienai.

Vienas vienintelis pykčio proveržis arba kita audringa emocija gali sudeginti visas substancijas, paruoštas organizmo “laboratorijoje“, ir ilgam išderinti, o neretai ir nepataisomai sutrikdyti normalią organizmo sistemų veiklą.

Todėl posakis “visos ligos nuo nervų“ nėra tik posakis, tai išmintis, perduodama iš kartos į kartą, kurią turėtume atsiminti kaskart, kai mus užvaldo negatyvios emocijos…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir dvasinės stiprybės mums visiems 🙂 !  

Vedos apie mitybą

*Vedos nevertina maisto taip, kaip šiuolaikiniai dietologai, kurie skaičiuoja įvairių produktų maistines medžiagas, vertingumą ir kalorijas. Vedos teigia, kad žmonių pomėgiai mityboje priklauso nuo jų sąmoningumo lygmens – gunų.

*Akivaizdu, kad žmonės maitinasi labai skirtingai: vieni negali nė dienos be mėsos, kiti mėgsta saldumynus, treti – pieno produktus ar grūdų košes. Vieni valgo daug, kiti – tenkinasi mažu. Ir visa tai – skirtingų gunų poveikis.

*Doros sąmonės lygmens, arba – satvagunos žmogus giliai suvokia, kad sveikata – kūno, dvasios ir sielos pusiausvyra ir harmonija, todėl žmogus sugeba ją išlaikyti, gyvena ir maitinasi sveikai. Jis renkasi grūdus, daržoves, vaisius, pieniškus produktus, riešutus, medų. Valgo saikingai, maistas lengvas, jo racione nėra mėsos. Kuo aukštesnis sąmoningumas – tuo paprastesnis, natūralesnis maistas. Toks žmogus sąmoningai laikosi principo “Nekenk“.

*Aistros sąmonės lygmens, arba – radžogunos žmogus gali rinktis tuos pačius maisto produktus, kaip ir satvagunos žmogus, bet jo racione yra mėsa ir žuvis, daug kepto ir virto, aštraus ir sūraus, saldaus maisto. Aistros lygmens sąmonė reikalauja stiprių skonių, pojūčių ir įspūdžių, todėl ir maistas egzotiškas, įmantrus, gurmaniškas ir dažnai nesuderinamai maišomas. Žmogus valgo daug, mėgsta užkandžiauti, dažnai laikosi įvairiausių dietų ir skaito, kad sveikata priklauso nuo medicinos. Radžogunos sąmonės lygmuo – pereinamasis į satvaguną, todėl žmogus palengva atsisako sunkaus maisto ir renkasi sveiką, natūralią mitybą.

*Neišmanymo lygmens, arba – tamogunos žmogui grūdiniai ir pieniški produktai ar vaisiai – apskritai ne maistas. Jam reikia mėsos. Jis valgo ją visokią: keptą, virtą, vytintą, troškintą, rūkytą, sūdytą, žalią – tai pagrindinis jo maistas, o visa kita yra tik priedas. Žmogus valgo daug ir dažnai, jis linkęs persivalgyti, turi žalingų įpročių, todėl dažnai patiria virškinimo sistemos ir kitokius negalavimus. Jis nesieja jų su gyvenimo būdu, mityba, žalingais įpročiais, jis mano, kad žmogus suserga “atsitiktinai“. Toks žmogus nesuvokia principo “Nekenk“.

*Kodėl skirtingas sąmonės lygmuo “reikalauja“ skirtingo maisto? Todėl, kad kuo aukštesnis žmogaus sąmoningumas – tuo tyresni, subtilesni jo jausmai, pojūčiai, būsena ir jo sąveika su aplinka ir pasauliu, tuo lengvesnio maisto jam reikia. Tuo tarpu žemos, arba miegančios sąmonės žmogų valdo grubūs, egoistiniai jausmai ir emocijos, todėl jo sąmonės būsena reikalauja sunkaus maisto.

*Satvagunos, doros sąmonės žmogaus esminiai bruožai – dvasingumas, meilė, vienybė, harmonija, pusiausvyra, teisingumas, sąžiningumas, bendradarbiavimas, kūryba, pagarba, dora. Natūralu, kad tokiam žmogui svetima bet kokia prievarta, o jo tyrai būsenai palaikyti pilnai pakanka daržovių, vaisių, grūdų, medaus ar pieno produktų.

*Radžogunos, aistros sąmonės žmogaus pagrindiniai bruožai – godumas, savanaudiškumas, puikybė, konkurencija, priešiškumas. Jiems palaikyti reikia jau sunkesnio, ilgai virškinamo maisto – mėsos, kažko troškinto, kepto, virto, aštraus – kad visi tokio žmogaus jausmai, pojūčiai ir emocijos įgautų jėgos.

*Tamogunos, neišmanymo sąmonės žmogaus pagrindiniai bruožai – inertiškumas, egoizmas, tinginystė, pasileidimas, priklausomybės, agresija, žiaurumas. Akivaizdu, kad tai sunkūs, negatyvūs bruožai. Todėl pagrindinis jų maistas – mėsa. Tokie žmonės neįsivaizduoja gyvenimo be mėsos, tačiau valgydami mėsą, jie kaupia savyje prievartos ir agresijos energiją. O užterštas žiaurumo energija protas nesugeba suprasti, kas yra tyrumas ir dvasingumas.

*Taigi – kalbos apie sveiką mitybą, apie baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį organizme, apie šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, apie žalingus įpročius, apie vitaminų ir mineralų būtiną kiekį arba apie vegetarizmo naudą yra beprasmiškos, jei žmogus yra žemo sąmoningumo. Jei jis tuo susidomės – tai tik kaip “madinga“ tendencija ir labai trumpam.

*Tačiau kai tik žmogaus sąmoningumas pradeda augti – jis pats pradeda aktyviai ieškoti informacijos apie sveiką gyvenseną, dvasingumą ir lengvai atsisako visko, kas palaiko žemą sąmoningumą. Jis natūraliai, be didelių pastangų, pradeda gyventi dorai ir dvasingai.

*Viskas šioje Žemėje vystosi iš žemesnės būsenos į aukštesnę, todėl ir pavieniai žmonės, ir visa žmonija palaipsniui vystosi iš žemesnių gunų – į aukštesnes. O vis didėjantis žmonių susidomėjimas dvasingumu, sveika gyvensena, vegetarizmu – tai ryškus ženklas, kad žmonijos sąmoningumas sparčiai auga.

 Iš paskaitų apie Vedų tradicijas šiuolaikiniame gyvenime, parengė ruvi.lt

Geros savaitės visiems 🙂 !

Įveikti depresiją..

Depresija – slegianti psichikos būsena, kuriai įveikti reikia pastangų ir kantrybės. Ji visada turi priežastį, bet kiekvienas žmogus ją išgyvena skirtingai – vieni atsigauna greičiau, kiti dėl menkiausių išorinių negatyvių įvykių ar neatsargių aplinkinių žodžių vėl puola į gilius ir sunkius pergyvenimus.

Depresija sukausto žmogaus mąstymą ir kūną, ir žmogus atsiduria tarsi užburtame negatyvumo rate, iš kurio išeiti nėra paprasta. O kai žmogus yra prislėgtos būsenos, jam apskritai sunku net pagalvoti apie tai, kad ir jis pats gali valdyti sveikimo procesą.

Bet labai svarbu suprasti, kad be specialistų pagalbos, pats žmogus taip pat turi prisidėti prie savo pasveikimo. Ir gerų rezultatų galima pasiekti tuomet, kai kiekvieną dieną padarote nors vieną mažą, bet sąmoningą pozityvų žingsnelį, t.y., elgiatės atvirkščiai, nei verčia slegianti depresyvi būsena.

Tam reikia kantrybės, nes tie maži žingsneliai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau jei būsite nuoseklūs, maži žingsneliai po truputį sumuojasi ir rezultatai galiausiai tampa akivaizdūs: pagerėja savijauta, atsiranda poreikis kažką nuveikti, gerėja nuotaika.

Taigi, nuo ko pradėti?

Kai žmogus yra depresijoje, atsiranda polinkis užsidaryti ir atsiriboti nuo žmonių, nuo supančio pasaulio. Net bendravimas su artimais ir jį mylinčiais žmonėmis jį gali slėgti.

Tačiau aplinkinių palaikymas yra būtinas įveikiant depresiją, todėl neatsiribokite nuo žmonių ir neužsidarykite savyje!

Pabandykite pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitikite – svarbiausia, kad jus išklausytų, palaikytų ir užjaustų, kad nesmerktų, nežemintų ir neskaudintų neapgalvotais komentarais ar patarimais.

Jei jaučiate, kad neturite į ką kreiptis – paieškokite žmonių, kuriems reikia pagalbos – tai padeda pasijusti reikalingu. Galite internete susirasti palaikymo grupes ar forumus žmonių, kurie taip pat išgyvena depresiją.

Arba – susisiekite su geru draugu, su kuriuo seniai bendravote: malonūs prisiminimai tikrai praskaidrins niūrią būseną. Atsigauti padeda ir rūpestis naminiais gyvūnais – tai taip pat padeda pasijusti reikalingu.

Dar vienas svarbus žingsnis įveikiant depresiją – judėjimas. Ir nors depresijos metu net rytinis atsikėlimas iš lovos kartais atrodo neįveikiama užduotimi, tačiau būtent fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją – tai jau įrodyta tyrimais.

Nustatyta, kad 10 minučių pasivaikščiojimas pagerina nuotaiką 2 valandoms. Patartina užsiimti tuo, kas patinka – bėgioti, minti dviratį, eiti pasivaikščioti, šokti, plaukti ir t.t., bet ne mažiau kaip 30 minučių per dieną. Judėjimas padeda išvengti ir recidyvų po būsenos pagerėjimo – tai labai svarbu.

Kad sąmoningai įveiktumėte depresiją, labai naudinga užsiimti veikla, kuri jums teikia džiaugsmą ir įkvepia. Tai veikla, kuria galite užsiimti bet kada, net jei tuo metu to nenorite – ji visada jus įtraukia ir sudomina, ir net jei iš karto nepajusite pagerėjimo, ši veikla galiausiai jus išjudins.

Juk kiekvienas žmogus turi kažkokį pomėgį, ir dažnai ne vieną: tai gali būti darbas sode, piešimas, mezgimas, muzika, meistravimas, mėgiama sporto šaka, skaitymas, eilių rašymas ar kažkokia kitokia kūryba.

Įveikti depresiją padeda ir dienos režimas bei rūpestis savo sveikata. Reikia pakankamai išsimiegoti ir sveikai maitintis. Vengti kofeino, alkoholio, cukraus ir rafinuoto maisto. Valgyti daug žalumynų – vaisių, daržovių, uogų.

Be to, depresiją gydo ir saulės šviesa – labai naudinga bent 15 minučių per dieną pabūti saulėje ar dienos šviesoje. Naudingos taip pat meditacijos ir įvairūs atsipalaidavimo pratimai.

Vienas iš svarbiausių faktorių, įveikiant depresiją – reikia atsikratyti negatyvaus mąstymo įpročio. Toks įprotis susiformuoja per daugelį metų, o kartais ir per visą gyvenimą, todėl keisti jį reikėtų palengva. Ir tam reikia laiko, nuoseklumo ir kantrybės.

Pradžioje reikia atsekti savo negatyvų mąstymą ir jį pripažinti, po to stabdyti savo negatyvias reakcijas ir pamažu jas keisti pozityviomis. Taip pat sąmoningai atsisakyti negatyvių apibendrinimų, smerkimo, savęs ir kitų kaltinimų, skubotų išvadų.

Ir tai nereiškia, kad nematysite negatyvių reiškinių, kurių yra gyvenime, ar juos ignoruosite, tačiau išmoksite juos vertinti adekvačiai, be neigiamų emocijų ir dramų. O pozityvus požiūris į gyvenimą padės išsiugdyti vidinę dvasinę stiprybę, įveikti gyvenimo sunkumus ir nepalūžti.

Depresija – tai užburtas negatyvių emocijų ratas, iš kurio išeiti be pačio žmogaus pastangų neįmanoma. Svarbiausia – neužsidaryti savyje, ieškoti pagalbos ir informacijos. Ir, žinoma, veikti – padaryti viską, ką galite, kad pasveiktumėte.

Parengė ruvi.lt

Specialistas apie vaistus

Verčiantis susimąstyti chemiko Shane Ellison pasakojimas:

“Aš – chemikas. Aš mėgstu mokslinį požiūrį, aš rėmiausi juo visada. Ir kuomet aš dirbau farmacinėje pramonėje – ten pamačiau visišką mokslinio požiūrio į mediciną atsisakymą.

Tose kompanijose pokalbyje dėl darbo nesidrovėjo sakyti: “Turėkite omenyje, kad mes gaminame vaistus simptomų panaikinimui. Mes negydome“. Štai toks biznio modelis, leidžiantis žmogui iki gyvenimo pabaigos skirti vaistus.

O jei simptomų nėra, ką jiems belieka daryti? Sekantis preparatų reklamos lygis – naujų ligų išradimas. Jei nėra daugiau simptomų, tuomet baigiasi pardavimų klientūra, ir belieka išradinėti ligas. Su vaistais psichiatrijoje jūs galite išradinėti ligas be galo.

Yra du žodžiai, kurių bijo psichiatras. Du žodžiai: “Įrodykite tai“. Ir jei gydytojas negali įrodyti – o jie negali įrodyti devynių atvejų iš dešimties – nevartokite tų vaistų. Tai suteikia pacientui teisę priimti sprendimus.

Kaip chemikas aš stebėjausi – aš gaminu tuos preparatus, jų kenksmingos savybės nustatomos mūsų laboratorijose, jas patvirtina ir kitos laboratorijos. Pavojingi, neveiksmingi, sukeliantys tuos pačius efektus, kuriuos jie turi išgydyti – kaip jie tuos preparatus įsigudrina parduoti? Kaip jie juos parduoda?

Jie turi marketingo skyrius, farmaciniai gigantai turi geriausius marketingo skyrius pasaulyje. Tiesiog genialius. Jūs tiesiog sumokate profesionalams – gydytojams, profesoriams, psichiatrams – už ataskaitas, kurios tarsi patvirtina pozityvius tyrimų rezultatus. Jūs jiems mokate, jūs perkate mokslą.

Kasmet apie 125 tūkstančiai žmonių miršta nuo receptinių preparatų. Reikėtų susimąstyti, kad jums derėtų atlikti daugiau tyrimų, kad sumažintumėte mirtingumą. Ne. Jūs tęsiate marketingą: reklamuojate, reklamuojate, reklamuojate. Hipnotizuojate žmones.

Hipnotizuojate juos ir išrašote jiems preparatus, nukreipiate juos pas psichiatrus, kad žmonės tyliai nurytų eilinę piliulę, kurią jie pasiūlys. Jūs gausite milijardų dolerių industriją, kuri susargdina daugybę žmonių, o ji iš to klesti“.

Teisingas kvėpavimas, grynas oras ir sveikata

*Teisingas kvėpavimas pilna krūtine, t.y., diafragminis kvėpavimas  – vienas iš svarbiausių sveikatos faktorių. Teisingas kvėpavimas padeda palaikyti gerą sveikatą ir išvengti daugybės ligų.

*Kai žmogus įkvepia pilna krūtine, diafragma išsiplečia ir lengvai spusteli kepenis, skrandį ir kitus organus – tai ne tik normalus plaučių funkcionavimas, bet kartu ir vidinių organų lengva mankšta ir masažas, padedantis normaliai jų veiklai ir palaikantis jų tonusą.

*Teisingas kvėpavimas palaiko sveikais plaučius, apsaugo žmogų nuo kvėpavimo sistemos ligų ir nuo peršalimo ligų. Tuo tarpu negilus, paviršutiniškas kvėpavimas palieka didžiąją plaučių dalį neveiksmingą, kuri nusilpsta ir tampa terpe įvairioms baciloms, o vidiniai organai lieka be stimuliavimo, kurį suteikia diafragminis kvėpavimas.

*Teisingai kvėpuojančių žmonių krūtinės ląsta yra gerai išsivysčiusi. Tuo tarpu sergantys plaučių ligomis žmonės dažniausiai turi siaurą krūtinės ląstą – tai neteisingo kvėpavimo pasekmė, kurią galima ištaisyti, išmokus kvėpuoti diafragma.

*Nuo mūsų kvėpavimo priklauso kraujo kokybė, virškinimo sistemos darbas, nervų sistemos veikla, žmogaus gyvybinė energija ir bendras organizmo tonusas. Kvėpuodami taip pat atsikratome ir įvairiausių šlakų.

*Tačiau turime atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip mes kvėpuojame, bet ir į tai – kuo kvėpuojame. Galime teisingai kvėpuoti, bet jei kvėpuosime užterštu ar užsistovėjusiu oru – sveiki nebūsime.

*Deja, šiuolaikiniams žmonėms dėl jų gyvenimo būdo ir grynas oras tampa prabanga. Tai dažnai susiję ir su klaidingais įsitikinimais bei įpročiais.

*Mes labai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose. Todėl kur mes bebūtume – darbe ar namuose, mes turime nuolat vėdinti patalpas. O ypač patalpas, kuriose mes miegame.

*Prisimenate – juk kvėpuodami mes išskiriame ir šlakus iš organizmo, o jei patalpos blogai ventiliuojamos, jie kaupiasi: mums visiems gerai pažįstamas tas nemalonus užsistovėjęs oras nevėdinamose patalpose..

*Užsistovėjęs oras ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas: paskaičiuota, kad hermetiškai uždarytame kambaryje per valandą žmogus iškvepia apie tris kibirus anglies dioksido ir kitų nuodingų medžiagų!

*O jei tokioje patalpoje yra daugiau žmonių, o jei jie išbūna nevėdinamoje patalpoje daug valandų – įsivaizduojate, kuo jie kvėpuoja?.. Todėl būtina patalpas nuolat vėdinti, o šaltuoju metų laiku vėdinti tiesiog dažniau ir trumpiau. Ir nepainiokime vėdinimo su skersvėju!

*Ypatingą dėmesį skirkime kambariams, kuriuose miegame. Miego metu mes turime atgauti jėgas ir pailsėti, o tam būtinas grynas oras. Todėl miegamajame kambaryje oras turi būti toks pat šviežias, kaip ir lauke. Vasarą reikėtų miegoti prie atviro lango, o žiemą – gerai išvėdinti kambarį prieš miegą arba atverti mikroorlaidę nakčiai.

*Jei miegamasis kambarys nebus išvėdintas – kvėpuosime savo pačių iškvėptomis nuodingomis medžiagomis, o ryte atsibusime blogai išsimiegoję, nepailsėję, vangūs. Geriau išsimiegosime, jei miegamajame bus kiek vėsiau.

*Taigi: teisingas kvėpavimas ir grynas oras – neatsiejami. Šalia fizinių pratimų būtinai atlikime ir kvėpavimo pratimus, ir būtinai kasdien pabūkime gryname ore – juk tai mūsų gyvybės ir sveikatos šaltinis!

*Mes taip dažnai ieškome kažkokių stebuklingų priemonių ar piliulių gerai sveikatai palaikyti, bet pamirštame paprastas, visiems prieinamas, pačias natūraliausias ir tinkamiausias žmogui Gamtos dovanas 🙂 ..

Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną parengė ruvi.lt

Ilgaamžių patirtis

Paprastai su vyresniu amžiumi mes siejame įvairias negalias, ligas, interesų siaurėjimą. Ir retai susimąstome, kad visa tai – mūsų gyvenimo būdo rezultatas. Juk sveikatą ir minčių guvumą palaikyti ir tausoti turime visą gyvenimą..

Todėl visada verta įsiklausyti į žvalių, energingų, žingeidžių ilgaamžių patarimus. Tokie žmonės savo asmeniniu pavyzdžiu patvirtina, kad ligos ir įvairios negalios – visiškai nebūtinos vyresniojo amžiaus palydovės.

Šiuos šviesių žmonių (kai kurie jau perkopė savo šimtmetį!) patarimus rinkau iš įvairių šaltinių ir pastebėjau, kad jie aprėpia visas gyvenimo sritis ir tarsi savaime rikiuojasi į darnią sveikos gyvensenos sistemą. Tikra gyvenimo išmintis 🙂 ! Pažvelkime:

*Gyvenimas – tai judėjimas, reikia palaikyti nuolatinį aktyvumą ir neleisti “užsistovėti“ nei organizmui, nei mintims. Daugiau judėkite, kažkuo domėkitės, kurkite, būkite žingeidūs, nuolat tobulėkite.

*Išmokite matyti gyvybę aplink, sukurti sveiką sąveiką ir džiaugtis viskuo: gėle, žole, medžiu, upe, dangumi, gyvūnais.. Kurkite su viskuo ir visais geranorišką, šiltą ryšį – ir jums atsivers Būties ir Kūrinijos dėsniai, kurių nerasite jokiose knygose.

*Būkite dėmesingi ir geri su žmonėmis, nekurkite sau priešų, nepykite. Iš kiekvieno žmogaus yra ko pasimokyti, nes bendraudami įgyjame patirtį, per kurią geriau pažįstame ne tik kitus žmones, bet ir save.

*Tai, kas yra žmogui skirta – bus duota, tik reikia išmokti suprasti gyvenimo ženklus ir gebėti kantriai išlaukti. Tai, kas neskirta – neverta ir laukti, nes apsunkinsite savo sielą kankinančiais lūkesčiais.

*Nebūkite savanaudiški, nesivaržykite su kitais – tai kelias į vienatvę ir tuštybę. Atvirkščiai: stenkitės būti naudingi, draugiški, pasiryžę padėti sunkią akimirką – tai vienija žmones.

*Kas gerai, o kas blogai – tegul pasako jūsų širdis, o ne žmonių apkalbos. Būkite atviri, tyri ir dori – tuomet nereikės jaudintis, ką kalba apie jus kiti žmonės.

*Puoselėkite meilę gyvenimui ir vidinį džiaugsmą. Jei jūsų širdyje yra meilė – joje nėra vietos neapykantai ir baimei. Rūpinkitės savo vidiniu pasauliu: atraskite laiko tylai, ramybei ir vidiniam pokalbiui su savimi.

*Niekada nešaukite ant vaikų ir jų nemuškite, nes išauginsite iš jų vergus. Tik meilėje išsiskleidžia vaikų geriausios savybės ir prigimtiniai talentai. Stenkitės, kad vaikas kuo daugiau būtų gamtoje – pažintų ją, žaistų gamtoje ir grūdintųsi.

*Kai sieloje sunku – reikia daug vaikščioti. Geriau miške, pievoje ar prie vandens. Geriausias vaistas kūnui ir sielai – judėjimas, fizinis darbas, kūryba.

*Mityba labai svarbi: vieni maisto produktai reikalauja daug energijos virškinimui ir sukelia sunkumo pojūtį, kiti įsisavinami lengvai ir suteikia žvalumo. Todėl stebėkite savo savijautą po valgio – jei jaučiate sunkumą ir traukia į miegą, reiškia, reikia keisti mitybą.

*Nevalgykite mėsos – valgyti svetimą skausmą reiškia tą skausmą perimti ir juo užsipildyti. Juk žmonės ne plėšrūnai.. Blogas maistas – konservai, saldumynai, dešros ir maistas su cheminiais priedais. Nevartokite alkoholio – tai nuodas gyvam organizmui ir degradacija psichikai.

*Kiekvieną dieną ant jūsų stalo turi būti šviežios daržovės ar vaisiai. Nepamirškite ir riešutų. Vasaros metu būtinai kasdien valgykite įvairiausias uogas – tai tikrų tikriausias sveikatos ir jėgų šaltinis.

*Gerkite švarų vandenį. Kavą ir arbatą keiskite žolelių arbatomis. Negerkite valgio metu ar po valgio. Ir – jokiu būdu nepersivalgykite! Geriau valgykite po nedaug, bet dažniau. O po vakarienės labai sveika pasivaikščioti gryname ore..

*Labai naudinga pasninkauti, badauti ar kitaip pavalyti organizmą, pavyzdžiui, vieną dieną ar kelias dienas valgyti vienos rūšies šviežią maistą – agurkus, obuolius arba arbūzus. Tai atjaunina organizmą, suteikia žvalumo ir minčių aiškumo.

*Jei jaučiate, kad pavargote, pasidarėte irzlus, nusilpote – tiesiog leiskite organizmui pailsėti. Pakeiskite mitybą – tegul ji bus kuo paprastesnė, gerai išsimiegokite, pabūkite gamtoje, pakeiskite veiklą – nervai ilsisi, kai darbuojasi rankos, o kūnas kaupia jėgas, kai dirba galva.

*Mažiau sėdėkite, bet miegokite pakankamai. Sveikas miegas – sveikatos šaltinis, bet jį reikia kasdien “užsidirbti“ kažkokiu darbu. Gerai trumpam nusnūsti ir dienos metu, bet tik ne po valgio.

*Kuo daugiau būkite gamtoje, jei yra galimybė – pabūkite prie vandens. Įpraskite nors trumpai pavaikščioti basomis žeme – tai nuims nuovargį, suteiks žvalumo.

*Gyvenkite su saule – darbai geriau eisis saulei patekėjus, o smegenys geriau pailsės saulei nusileidus. Jei įprasite taip gyventi – būsite stiprūs kūnu ir žvalūs dvasia.

*Ir niekada nepasiduokite mintims, kad garbus amžius – tai ligos, negalavimai ar silpnaprotystė. Garbus amžius bus toks, koks bus jūsų gyvenimo būdas – rinkitės sveiką, dvasingą gyvenseną, tuomet tai bus išminties, prasmingo bendravimo, laimės ir kūrybinio polėkio metas 🙂 ..

Gydymas judėjimu

Gydytojo kineziterapeuto, profesoriaus ir daugelio knygų autoriaus Sergejaus Bubnovskio patarimai gerai sveikatai išlaikyti:

*Neverta pasikliauti stebuklingomis piliulėmis. Reikia aktyvuoti vidinius savo organizmo rezervus. Vaistai – tai tarsi botagas sergančiam žirgui: negalima juo nuolat plakti nusilpusio gyvūno. Iš pradžių, aišku, jis kiek greičiau bėgs, bet neilgai, o po eilinės kirčių serijos ir visai nukris..

*Medicina nestudijuoja sveikatos dėsnių. Ji studijuoja ligas ir adaptacijos prie ligos taisykles vaistinių preparatų manipuliavimo pagalba, tokiu būdu fiksuodama ligas organizme ir sudarydama normalaus gyvenimo iliuziją.

*Aš nemačiau sveikų žmonių, išėjusių iš ligoninės, aš mačiau tiesiog išgyvenusius. Aš pats įveikiau kelią nuo invalido iki šiandien visiškai sveiko žmogaus.

*Kai jums sukanka 40 metų, gydytojas sako: “Ką gi padarysi, toks amžius, jau laikas sirgti..“ Ir išrašo tablečių. O žmogus jas geria ir stebisi: “Nepadeda!“ Ir pinigų vaistams vis daugiau reikia. Ir tuomet jis pradeda domėtis natūraliais gydymo būdais ir atranda kitus “vaistus“ – judėjimą, kvėpavimą, sveiką mitybą, vandens procedūras..

*Nei vienas pasaulio kardiologas neparodys jums paciento, kuriam pavyko išsigydyti nuo hipertonijos, vartojant vaistus. Ir pradėsite jus nuo vienos tabletės, palaipsniui įprasdami vartoti juos saujomis..

*Kai jums pradeda mausti ties krūtine, jūs nuolankiai einate į vaistinę ir vartojate vaistus, kurie, kaip jums tvirtina, atlieka širdies išeminės ligos profilaktiką. O iš tiesų vietoje profilaktikos vyksta paūmėjimas, nes skausmas krūtinėje – organizmo negalavimo pasekmė, o ne priežastis.

*Gulint lovoje, širdies raumuo geriau nedirba. Gulėsite, sėdėsite ar stovėsite – vienas ir tas pats. Kol neįjungsite kojų raumenų “siurblio“, pasveikimo nesitikėkite.

*Žmonės nežino, o greičiausiai nesuvokia, kad tuomet, kai silpnėja raumenų funkcija, kūnas pamažu stingsta, dėl to kęsdamas nuolatinius skausmus. Pabaiga ateina, kai atrofuojasi paskutinis raumuo. Ir raumenų skausmas lydi iki paskutinės sekundės, todėl tokių ligonių kišenės pilnos vaistų.

*Uždrauskite žmogui judėti, įsprauskite jį į korsetą, nuslopinkite jo nervų sistemą, signalizuojančią apie skausmą – ir žmogus gana greitai taps invalidu.

*Pats savaime fizinis krūvis negydo, gydo teisingas fizinis krūvis – tai, visų pirma, šiuo metu dirbančių raumenų pilnavertis susitraukimas ir pilnavertis atpalaidavimas su būtina kvėpavimo kontrole.

*Žmogaus kojų raumenys – tai periferinė “širdis“. Jie padeda susitraukti venų vožtuvams ir sugrąžinti kraują į dešinįjį prieširdį.

*Fizinio krūvio rezultatas – padidėja cirkuliuojančio kraujo greitis ir kiekis, o tai reiškia, kad padidėja deguonies kiekis širdies audiniuose. Tokiu būdu teisingas fizinis krūvis palengvina širdies darbą ir sudaro sąlygas funkciniam atsistatymui. Tai ne paradoksas, tai – normali fiziologija.

*Nuolat darykite rytinę mankštą, ir būtinai – pritūpimus. Kasdieniniai pritūpimai su tiesia nugara padės išvengti daugybės problemų su sveikata. Naudinga tokia “triada“: pritūpimai, atsispaudimai ir pratimai pilvo presui.

*Kartą kalbėjausi su ilgaamžiu, kuriam tuo metu buvo 108 metai. Ir toks guvus, judrus senolis! Klausiu jo: “Ką jūs darote, kad taip ilgai gyventumėte?“ Jis atsako: “Nieko ypatingo – 450 kartų (!) per dieną pritūpiu.“ O juk tai universalus būdas pagerinti kraujo cirkuliaciją kūnu!

*Jei dirbate sėdimą darbą, įpraskite kas valandą pritūpti po 30 kartų tiesia nugara, o po kiekvienų 10 pritūpimų išgerkite gurkšnelį vandens. Tai apsaugos nuo daugybės problemų su sveikata dėl nepakankamo judėjimo.

*Viskas yra mumyse. Tik reikia mokytis suprasti save, savo kūno signalus ir nustoti bijoti. Juk mūsų laikais sirgti darosi pavojinga – arba nunuodys tabletėmis, arba ką nors nupjaus..

*Ir jei darbas ir judėjimas kadaise išugdė kūrybingą ir išmintingą žmogų, tai šiuolaikinė civilizacija veda žmogų priešinga kryptimi nuo tobulėjimo – internetas vietoje knygų skaitymo, o vietoje natūralaus judėjimo – bėgimo, ėjimo, plaukiojimo – automobiliai, troleibusai, lėktuvai..

*Nepamirškime: judėjimas – tai sveikata ir pati gyvybė!

Parinko ir vertė ruvi.lt

Gera sveikata pagal Ajurvedą

Ajurvedos mokymo teigimu, kiekvienas žmogus yra didelės kūrinijos ląstelė, kuri susieta ne tik su žmonija, gamta ir visomis gyvomis būtybėmis, bet ir su visais kosminiais kūnais – Žeme, kitomis planetomis, žvaigždėmis ir visa Visata.

Todėl viskas, kas vyksta žmogaus aplinkoje – veikia žmogų, o tai, kas vyksta žmoguje – veikia aplinką. Tai nuolatinė sąveika, arba kitaip – energijos mainų dėsnis: visi mes esame susieti, viskas tarpusavyje susieta ir veikia vienas kitą.

Suprantame tai ar ne, bet mes esame atsakingi už viską, ką darome savo gyvenime, o mūsų veiksmų pasekmės pasireiškia ne tik mūsų pačių gyvenime, bet ir žymiai plačiau.

Jei sąveikaujame su aplinka pozityviai – skleidžiame ir didiname gėrį Žemėje ir esame harmonijos kūrėjai, jei negatyviai – kenkiame savo aplinkai ir Žemei ir esame griovėjai.

Kiekvienas žmogus turi savo unikalią vystymosi programą, savo dvasinį potencialą ir savo įsipareigojimus šeimai, giminei, tautai, planetai, ir, galiausiai – Kūrėjui. Tam, kad įvykdytų savo gyvenimo programas, žmogus turi gyventi atvira širdimi.

Ką tai reiškia – gyventi atvira širdimi? Jei žmogaus širdis atvira – jis geba besąlygiškai mylėti, gyventi pagal savo prigimtį ir harmoningai sąveikauti su aplinka. Gyventi atvira širdimi – natūrali žmogaus būsena, taip gyvena maži vaikai.

O jei žmogaus širdis užsidaro – prarandamas gebėjimas mylėti ir vienybės pojūtis, nutrūksta sąveika su aplinka ir pradeda reikštis įvairios ydos: egoizmas, godumas, melas, neapykanta, pavydas ir t.t., kurios ardo ir sveikatą.

Žmogaus širdis gali užsiverti dėl įvairių priežasčių: dėl patirto emocinio šaltumo vaikystėje, dėl negatyvaus informacinio poveikio iš aplinkos, dėl stiprios psichologinės traumos ir pan. O uždara, šalta širdis – pagrindinė visų ydų ir ligų priežastis.

Todėl svarbiausia išgijimo sąlyga – žmogus turi atverti savo širdį, atgauti gebėjimą mylėti, pajusti vienybę su pasauliu, t.y., sugrįžti į savo natūralią, prigimtinę būseną. Juk meilė ne tik apsaugo nuo negatyvumo, ydų ir ligų, bet ir “įtraukia“ žmogų į harmoningą sąveiką su gamta, visa gyvybe ir planeta..

Diagnozė Ajurvedoje grįsta giliu paciento pažinimu ir supratimu – tik taip galima atrasti ligos priežastį. Todėl gydytojas ne tik labai daug klausinėja, bet iš jo galima išgirsti ir netikėtą diagnozę, pvz.: “Sergate todėl, kad esate godus“, arba: “Atsikratykite pavydo, ir jūsų ligos praeis“.. ir pan.

Gydymas Ajurvedoje visada individualus: parenkama tinkama mityba, jei reikia – taikomas organizmo valymas, koreguojamas dienos režimas, skiriami pratimai ir masažas, atsipalaidavimo metodikos, vandens procedūros, vaistažolės, gydymo preparatai ir t.t..

Gera sveikata apima keletą aspektų, kurie susiję tarpusavyje, veikia vienas kitą ir vienas nuo kito priklauso: tai žmogaus dvasinis potencialas, jo emocinė ir psichinė būsena, protas ir kūnas.

Geros sveikatos požymiai pagal Ajurvedą:

  • Geras virškinimas;
  • Adekvatus alkio pojūtis;
  • Sveikas miegas;
  • Žvalumas ryte pabudus;
  • Geras 5 pojūčių funkcionavimas (regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas);
  • Normalus organizmo šalinimo funkcijų veikimas;
  • Ramus protas;
  • Dvasinis augimas (žingeidumas, išvados iš asmeninės patirties, amžių išminties studijavimas);
  • Aktyvumas, darbingumas, jaunatviškumas;
  • Geras imunitetas;
  • Sveika odos spalva;
  • Gera atmintis;
  • Noras gyventi (kūrybingumas, entuziazmas, tikslai ir motyvai).

Kaip teigia Ajurveda, aukščiausia pagalbos forma sergančiam žmogui – ne tik išgydyti ligą, bet ir padėti žmogui suprasti ligos priežastį, ją pašalinti ir išmokyti gyventi taip, kad žmogus būtų sveikas.

Ajurvedos gydytojai pabrėžia, kad sveikata – pačio žmogaus rankose. Jei žmogus supranta harmoningos sąveikos dėsnius ir evoliucijos tikslus, jis gali gyventi nesirgdamas ir nesendamas ilgai ir laimingai – tuomet pats gyvenimas jį palaiko.

Juk kai žmogaus širdis atvira, kai jis skleidžia gėrį gyvenime – jis aktyviai dalyvauja planetos evoliucijoje, o tai reiškia, kad jo gyvenimas prasmingas, naudingas ir reikalingas visai Kūrinijai 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Ajurvedą, parengė ruvi.lt)

Gauromečio arbata

Šį įrašą planavau paskelbti liepos viduryje, bet pamačiau, kad gaurometis pražydo ankstėliau nei įprasta, todėl dalinuosi informacija šiek tiek anksčiau, nes dabar pats laikas pasiruošti iš jo arbatą.

Šią arbatą ruošiame trečius metus, todėl jau galiu pasidalinti savo patirtimi. Kaip ir dauguma vaistažolių, ji yra naudinga ir turi gana platų poveikį organizmui, be to, man ji yra dar ir labai skani.

Gauromečio arbata buvo plačiai vartojama prieš tai, kai paplito juodoji ir žalioji arbatos. Ypač buvo vertinama Rusijoje, kur buvo vadinama “Ivan-čaj“ arba pagal jos auginimo vietovę – “Koporskij“. Rusija iki XIX amžiaus pabaigos eksportavo šią arbatą į Angliją ir kitas Europos šalis.

Gauromečio arbata buvo mėgiama ir populiari ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl naudingų organizmui savybių. Joje daug karotino ir vitamino C, gausu mineralinių medžiagų, stimuliuojančių kraujo gamybą ir reikalingų medžiagų apykaitai.

Joje yra flavanoidų, pektinų, tanino, chlorofilo, polisacharidų, organinių rūgščių ir t.t.. Žodžiu, tikra natūrali vaistinė, padedanti palaikyti optimalią organizmo veiklą.

Gauromečio arbatos nauda labai pati:

  • Stiprina imunitetą;
  • Gerina kraujo sudėtį;
  • Padeda gydyti šlapimo sistemos ligas;
  • Padeda atgauti jėgas po ligos ar išsekimo;
  • Turi priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį;
  • Mažina organizmo intoksikaciją;
  • Skatina žaizdų gijimą;
  • Padeda išlaikyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą;
  • Ramina ir stiprina nervų sistemą;
  • Liaudies medicinoje žinoma kaip priemonė nuo įvairių auglių.

Ir tai dar ne visos teigiamos gauromečio arbatos savybės – ją galima gerti kasdien, o susirgus tiesiog gerti dažniau. Mes pastebėjome labai gerą poveikį nervų sistemai, o tiksliau – dvasinei žmogaus pusiausvyrai.

Ši arbata nemigdo, neslopina (todėl ją galima gerti ir ryte, ir vakare), bet suteikia sveiką žvalumą ir vidinę ramybę, arba, kitaip – normalią, sveiką vidinę dvasinę pusiausvyrą. Šią savybę pastebi visi, kas pavartoja ją ilgesnį laiką.

Apie kitas savybes negaliu kažko ypatingo pasakyti, nes gyvenu sveikai, todėl išskyrus avarijos traumų pasekmes, kitų problemų su sveikata neturiu. Bet, matyt, tame, kad nėra kažkokių sunkių ligų, yra ir gauromečio arbatos nuopelnas..

Dabar apie arbatos rinkimą ir paruošimą. Gaurometį reikia rinkti žydėjimo metu, auga jis dažniausiai pamiškėje, jį atpažinsite pagal gražią rausvą žiedų šluotelę. Lapai pailgi, su išilgine gysla per lapo vidurį, nuo kurios eina smulkios skersinės gyslelės.

Skiname visą augalo stiebą su lapais ir žiedais, tik atsargiai, kad neišplėštume šaknų. Atsinešę namo neplauname, o tiesiog nubraukiame nuo stiebo sveikus lapus ir žiedų šluotelę džiovinimui. Nedžiovinkite susidariusių peržydėjusių žiedų anksčių, nes iš jų vėliau susidaro pūkai.

Mes gaminame fermentuotą gauromečio arbatą – tokia ji kvapnesnė ir skanesnė. Pasigaminti fermentuotą arbatą labai paprasta: tiesiog imame švarų stiklainį ir sausakimšai prikemšame jį gauromečio lapų ir žiedų.

Neturi likti oro tarpų, iki pat viršaus prikemšame ir lengvai užsukame. Paskui suvyniojame į storą audeklą ir trims dienoms pastatome šiltai. Retkarčiais atsukame stiklainį, kad prasivėdintų.

Po trijų dienų arbatą ištraukiame ant popieriaus ar audeklo ir baigiame džiovinti, džiovindami kartais pavartome. Kai išdžius, turėsite fermentuotą arbatą – ją sudėkite į indelius arba maišelius.

Kiek reikėtų jos paruošti iki sekančios vasaros? Mes pasiruošiame maždaug tris litrus jau sudžiovintos arbatos, kartais kiek daugiau – tiek pilnai pakanka ir mūsų šeimai, ir draugams pavaišinti ar pasidalinti.

Kaip užvirti gauromečio arbatą? Galima užvirti kaip įprastą arbatą, bet geriau ją užvirti termose – kuo ilgiau ji bus karštame vandenyje, tuo geriau. Vasarą galima užvirti, atšaldyti ir gerti šaltą.

Galima pasigaminti mišinį su medumi (2dalys medaus ir viena dalis gauromečio) – tuomet medus sustiprins gauromečio savybes, jį bus galima valgyti po šaukštelį profilaktiškai arba pastiprinimui.

Jei dar neragavote šios arbatos – tikrai verta jos pasirinkti, sudžiovinti ir paragauti – ji turi tiek naudingų savybių.. Daugeliui ir jos skonis patinka – fermentuota ji turi švelnų medaus ir gėlių kvapą.

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

Ajurveda apie ligos vystymąsi

Šiuolaikinė medicina nustato dvi ligos stadijas: pirmoji – kai liga jau turi aiškiai išreikštus simptomus, ir antroji – tai ligos komplikacijos, kai liga išplinta į gretimus organus.

O Ajurvedoje nustatomos šešios ligos stadijos, tarp kurių aiškiai išreikšti simptomai ir ligos komplikacijos priskiriamos dviems paskutiniosioms stadijoms.

Todėl dar iki pasireiškiant matomiems ligos simptomams, gydytojas gali atpažinti ligos pradžią ir pašalinti priežastis, kurios sudaro sąlygas vystytis ligai.

Pirmoji ligos vystymosi stadija Ajurvedoje vadinama kaupimo stadija. Joje prasideda nedidelis fiziologinis disbalansas: nežymūs virškinimo sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, o virškinimo sistemoje pradeda kauptis toksinai.

Žmogus gali jausti sunkumą po valgio arba mieguistumą. Jį gali pradėti pykinti, kartais gali pūsti arba skaudėti pilvą, padidėti rūgštingumas, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Žmonės retai sureaguoja į šiuos sutrikimus, nes jie gana greitai praeina, todėl atrodo, kad tai – nieko rimto. Ir vietoje to, kad atidžiau pažvelgtų į savo mitybą ir gyvenimo būdą, jie griebiasi tablečių – virškinimo pagerinimui arba nuskausminimui.

Tačiau tabletės tik nuslopina juntamus sutrikimus, bet tai nereiškia, kad žmogui pasidaro objektyviai geriau. Jei žmogus nekeičia savo mitybos, neperžvelgia savo gyvenimo būdo – tuomet organizme pasėjamos pirmos būsimos ligos užuomazgos.

Jei žmogus nekreipia dėmesio į atsiradusius sutrikimus, ryškėja antroji ligos vystymosi stadija – pabudimo, aktyvumo stadija. Organizme ir toliau kaupiasi toksinai, todėl sutrikimai, kurie atsirado pirmojoje stadijoje, dabar pasireiškia vis dažniau.

Naujų ryškių simptomų dar nėra, bet gydytojas pagal pulsą jau gali nustatyti toksinų padidėjimo lygį ir suteikti rekomendacijas, kurias taikant, galima sustabdyti ligos vystymąsi.

Trečioji ligos vystymosi stadija Ajurvedoje vadinama plitimo stadija. Perpildę virškinimo sistemą, toksinai pradeda pamažu plisti į visas kitas organizmo sistemas, ir “nusėda“ silpniausiose (kiekvieno žmogaus jos skirtingos) kūno sistemose arba organuose.

Ketvirtoji ligos vystymosi stadija – įsitvirtinimo stadija. Joje toksinai jau įsitvirtina silpnuose organizmo sistemose arba organuose. Ten jie sukelia funkcinius struktūrinius pažeidimus. Kokie bus pažeidimai, nulemia įvairūs faktoriai: paveldimumas, neteisingo gyvenimo būdo ir mitybos pasekmės, stresai, virusai, traumos, aplinkos užterštumas.

Penktoji ligos vystymosi stadija Ajurvedoje vadinama klinikine, arba išreikštos simptomatikos stadija. Liga pasireiškia per tam tikrus simptomus, ji jau pažeidžia organizmo gebėjimą palaikyti savo apsaugines funkcijas. Jei slopinami tik simptomai ir nešalinama ligos priežastis – liga sugrįžta.

Šeštoji ligos vystymosi stadija – komplikacijų stadija. Šioje stadijoje pasireiškia visa grupė simptomų, todėl jau galima tiksliai nustatyti ligą. Prasideda rimti organizmo pažeidimai. Skausmingus efektus sustiprina ir šalutiniai vaistų poveikiai. Šioje stadijoje daugumos ligų neįmanoma pilnai išgydyti.

Akivaizdu, kad liga neišsivysto per vieną dieną – tai gana ilgas procesas, kurį galima pavadinti sveikos gyvensenos principų pažeidimų pasekme. Jis gali trukti ištisus dešimtmečius. Tai, žinoma, neliečia įgimtų ligų ar traumų pasekmių.

Kad būtume sveiki, turime sveikai maitintis, sveikai gyventi ir sveikai mąstyti. Išvengti ligų ir nesudaryti sąlygų ligai atsirasti žymiai lengviau, nei susirgus gydytis.

Būti sveikiems bet kokiame amžiuje, ilgai ir laimingai gyventi – tikrai realu. Tiesiog imkimės atsakomybės už savo sveikatą ir būkime sveikos gyvensenos pavyzdžiu savo vaikams 🙂 .

Iš paskaitų apie Ajurvedą, parengė ruvi.lt