Viskas susieta…

Mes ne visada suprantame įvykių ryšius, ne visada susiejame priežastis ir pasekmes…

Nematome įvykių ryšio, kai susierzinę reiškiame pretenzijas kasininkei parduotuvėje, o po kelių valandų mums skambina kaimynas ir taip pat susierzinęs skundžiasi, kad mūsų šuo pernelyg garsiai loja.

Nematome ryšio, kai pietaudami su draugu piktdžiugiškai aptariame kolegos nesėkmes, o sugrįžę į darbą sužinome, kad ir pas mus staiga prasidėjo problemos ten, kur niekaip nesitikėjome.

Mes nepastebime įvykių ryšio, kai vakarieniaudami su šeima kalbame apie kažkokius negatyvius įvykius ir naujienas, o vėliau naktį negalime užmigti dėl skrandžio veiklos sutrikimų.

Tačiau lygiai taip pat mes nematome įvykių ryšio, kai sustabdome automobilį, kad padėtume senolei surinkti produktus iš suplyšusio paketo, o po dešimties minučių surandame laisvą vietą parkavimui prie pat įėjimo į parduotuvę.

Mes nematome ryšio, kai mielai padedame savo vaikų ruošti namų užduotis, o sekančią dieną nelauktai gauname bilietą į išsvajotą koncertą.

Mes nematome įvykių ryšio, kai padedame draugui, kuris atsidūrė sudėtingoje situacijoje, o po kelių dienų darbe netikėtai gauname premiją.

Kiekvieną gyvenimo akimirką, bet kokiose gyvenimo aplinkybėse mums sugrįžta tai, ką mes atidavėme, ir nesvarbu, suvokiame mes šį savitarpio ryšį ar ne.

Darykime gerus darbus, ir jie ne tik sugrįš pozityvumu, tyliu džiaugsmu, bet ir daugins bei didins gėrį Žemėje…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šeimos ratas

Šeima – tai ne tik giminės. Aš turiu omenyje tikrą šeimą, o ne tik biologinius ryšius. Tai erdvė, kuri mus įkvepia svarbiems darbams.

Ateidami į šeimą, mes ateiname į tam tikrą ratą, kuriame visi už vieną ir vienas už visus. Ir nėra nieko, kas palaiko ir įkvepia taip, kaip šeima – mielos akys, patikimos rankos, šiltas glėbys, savitas humoras, tvirtas kiekvieno ryšys su visais, kuris išlaikė ne vieną gyvenimo išbandymą ir išgrynino visus prioritetus.  

Kai aš kalbu apie tai, aš žinau, kad tie žmonės, kuriuos aš skaitau šeima, žino, kad tai aš apie juos. Net jei mes toli ir apskritai ne giminės.

Padėka autorei! Pagal N. Rubštein esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jie – mūsų širdyje…

Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo arba yra žmonės, kuriems linkime labos nakties, net jei jie mūsų negirdi… Žmonės, apie kuriuos pagalvojame, vos pramerkę ryte akis…

Net jei jų dabar nėra šalia, jie visada su mumis, todėl kad jie – mūsų širdyje. Ir mes šypsomės, galvodami apie juos ir tikime, kad mūsų vidinė šviesa, kurią jiems siunčiame, būtinai juos pasieks.

Kartais jie labai tolimi, bet – tokie be galo mums artimi… Ir mes visada taip laukiame susitikimo su jais, taip norime juos pamatyti ir apkabinti…

Taip gera išgirsti jų tokį mielą širdžiai balsą: “Labas, tai aš!“ Ir net jei matomės labai retai, susitikę bendraujame betarpiškai, lyg būtume vakar išsiskyrę.

Artimos sielos, draugai, mylimi žmonės, savi žmonės – įvairiai juos vadiname. Juos mylime, jų pasiilgstame, už juos meldžiamės, linkime jiems gero…  

Jie visada, visada su mumis – mūsų kasdienybėje ar kelionėse, mūsų prisiminimuose ar mintyse…

Nes jie – mūsų širdyje…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Prisilietimo galia

Jei aš – jūsų kūdikis, prašau, palieskite mane. Man reikalingas jūsų švelnumas, juk aš jo dar niekada nepatyriau. Neapsiribokite tik maudymu, sauskelnių keitimu ir maitinimu. Nevystykite manęs ankštai, bučiuokite mano veidelį ir dovanokite švelnumą mano kūnui. Jūsų švelnus paglostymas toks jaukus, nes perteikia man saugumą ir meilę.

Jei aš – jūsų vaikas, prašau, palieskite mane. Nors aš priešinuosi ir net atstumiu jus. Nenusigręžkite, atraskite būdą patenkinti šį mano poreikį. Jūsų apkabinimas nakčiai leis man saldžiai užmigti. Jūsų švelnumas dieną patvirtins, ką jūs iš tiesų jaučiate man.

Jei aš – paauglys, prašau, palieskite mane. Negalvokite, kad jei aš beveik suaugęs, tuomet man nereikia žinoti, ką jūs jaučiate man. Aš ilgiuosi jūsų rūpestingų rankų, man reikalingas jūsų švelnus balsas. Kai man sunku, mano vidiniam vaikui vėl būtinas dėmesys. 

Jei aš jūsų draugas, prašau, palieskite mane. Niekas taip nepaliudys, kad esu jums svarbus, kaip jūsų jausmingas apkabinimas. Kai aš nusiminęs, viso labo vienas švelnus gestas įtikins mane, kad esu mylimas ir patvirtins, kad aš ne vienas. Galbūt, jūsų jaukus apkabinimas bus vienintelis išsigelbėjimas.

Jei aš – jūsų mylimas žmogus, prašau, palieskite mane. Galbūt, jūs galvojate, kad pakanka ir jūsų aistros. Bet tik jūsų rankos nuramins mano baimes. Man reikalingas jūsų švelnumas, toks jaukus ir mielas. Kad primintų man, kad esu mylimas tiesiog todėl, kad aš – esu aš.

Jei aš – jūsų suaugęs sūnus, prašau, palieskite mane. Galbūt, aš jau turiu savo šeimą, kuri mane apkabina. Bet man vis dar reikalingos mamos ir tėvo rankos, kai man sunku gyvenime. Dabar, kai jau pats esu tėvas, aš kitaip į viską žiūriu, ir branginu jus dar labiau. 

Jei aš – jūsų pagyvenęs tėvas, prašau, palieskite mane. Taip, kaip mane paliesdavo, kai buvau mažas. Paimkite mano ranką, atsisėskite šalia, padrąsinkite mane. Sušildykite mano pavargusią sielą savo artumu. Mano odai, tegul ir raukšlėtai, labai reikalingi prisilietimai. Nebijokite. Tiesiog palieskite mane.

Nuoširdi padėka autorei! Pagal F. K. Devis esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mums visiems 🙂 !

Lyg lotoso žiedas…

Tai didžiausias stebuklas, kad žmogus, kuriam tenka susidurti su daugybe išbandymų, sugeba, lyg lotoso žiedas, iškilti virš vandens.

Lotosas auga dumble, tačiau išlieka nepriekaištingai švarus visą savo gyvenimą.

Net jei smarkiai lyja, ir vanduo pakyla, tačiau lotoso žiedas, nežiūrint į nieką, visada išlieka virš jo. 

Lygiai tokia pati ir žmogaus dvasios prigimtis.

Pagal Mudži miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir dvasinio tyrumo mums visiems 🙂 !

Ir kas gali būti svarbiau?..

Nebūna mūsų gyvenime nesvarbių žmonių…

Kažkas su mumis visą gyvenimą. Kažkas tam tikrą laiką.

Kažkas reikalingas mums, kažkam – mes reikalingi… Ir nesvarbu, koks bus bendravimas ar pagalba – konkreti tiesioginė ar prie monitoriaus, bendravimas internetu ar pagalba praeiviui.

Svarbiausia – atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje… Ir tarp, atrodytų, paprastų žodžių, skirtų tau, išgirsti tylų pagalbos šauksmą…

Sugebėti išgirsti žmogaus skausmą. Palaikyti. Sušildyti geru žodžiu. Tai ta mažuma, kurią mes galime padaryti, bet tai labai daug reiškia tuo momentu tam žmogui.

Jam tai lyg gaivaus oro gūsis, kuris lėtai, bet užtikrintai sugrąžina jį į gyvenimą… Dabar daug skausmo, todėl palaikymas žmonėms gyvybiškai svarbus. 

Padėkite vieni kitiems, palaikykite – juk šiandien jūsų pagalba kažkam reikalinga, o rytoj, galbūt, pagalbos prireiks jums…

Ir kas gali būti brangiau už širdies šilumą, kurią vienas žmogus dovanoja kitam?

Ir kas gali būti už tai svarbiau?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tik Šviesa ją išsklaido

Kiekvienas, net pats mažiausias mūsų sielos virpesys, neišvengiamai sukelia pokyčius ir fiziniame pasaulyje…

Ir jei mes mylime, jei esame taikūs, nuoširdūs ir geranoriški, tuomet mūsų būsena daro atitinkamą įtaką erdvei aplink mus, o gali būti, kad ir visai planetai.

Ir kuo subtilesni, gilesni mūsų jausmai – tuo didesnę įtaką darome mus supančiam fiziniam pasauliui. Tai paaiškina, kodėl pavieniai šventieji, kurie neskelbia ir nešaukia apie savo šventumą, sugeba subalansuoti sudėtingas situacijas planetoje.

Tačiau yra ir negatyvios mintys ir jausmai, kurios taip pat daro įtaką fiziniam pasauliui. Laimei, dėl savo žemų vibracijų šios energijos neturi didelės galios, bet… jei tik jos užvaldo didžiosios daugumos žmonių protus ir širdis, tuomet ir jų įtaka aplinkai ženkliai sustiprėja.  

Todėl žmonijos būsenos klausimas tik tame, koks mąstymas dominuoja mūsų pasaulyje. Ir dabartiniame žmonijos gyvenimo etape akivaizdu, kad dominuoja negatyvumas, kuris darosi pavojingas visų mūsų ateičiai.

Bet kai mes suprantame savo minčių ir būsenos galią (kaip mąstome, taip ir gyvename), tuomet galime sąmoningai atsisakyti negatyvumo šaltinių, kurie dabar labai aktyvūs informacinėje erdvėje.

Negatyvumas įveikiamas tik pozityvumu, iš čia ir alegorijos: “ugnies ugnimi neužgesinsi“, “tik šviesa išsklaido tamsą“, “įžiebus net mažą liepsną, tamsiame kambaryje pasidaro šviesu“, ““kovodami su negatyvumu, didiname jį“, “tamsiausia prieš aušrą“, ir t.t..

Prisimenate: harmoningos energijos žymiai stipresnės už negatyvias, todėl svarbus kiekvienas žmogus! Todėl sąmoningai rinkimės teigiamas mintis, jausmus ir veiksmus mūsų kasdieniniame gyvenime – taip mes pajėgūs persverti balansą į visuotinės harmonijos pusę.

Mylėkime, draugaukime, užjauskime, padėkime vieni kitiems, būkime taikūs, geranoriški, sąžiningi, kūrybingi, vieningi… – ir tai neišvengiamai įtakos šviesius pokyčius mūsų nuostabioje planetoje.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !