Šypsena – gera dienos pradžia :)

* Su interneto atsiradimu klausimas “ką veikti?” išnyko. Vietoje jo iškilo kitas klausimas: “kaip išsimiegoti per 4 valandas?”

* Vikipedija: “aš viską žinau!” Google: “aš viską atrasiu!” Internetas: “aš čia svarbiausias!” Elektra: “nejuokinkite, vaikai!”

* Kaip uždirbti interneto pagalba? Paprastai:
1. Išjungiame internetą.
2. Einame į darbą.

* Košę galvoje kartais reikia pamaišyti.. kad neprisviltų..

* Neįmanoma per vieną dieną pakeisti gyvenimo. Bet per vieną dieną galime pakeisti mintis, kurios pakeis gyvenimą.

* Darbe prašo nervus palikti namuose. Namuose prašo nervus palikti darbe. Tai kur gi juos dėti?!

* Sunku ginčytis su psichiatru: tu jam – mintį, jis tau – diagnozę.

* Yra puiki trijų “N” taisyklė: NĖRA NIEKO NEĮMANOMO!

* Sėdintis ant kalno viršūnės žmogus nenukrito ten iš dangaus..

* Tinginio gyvenimo principai:
Pamilk savo lovą kaip save patį.
Jei matai, kad kažkas ilsisi – padėk jam.
Darbas – šventas dalykas, neliesk jo.
Jei kažką gali padaryti rytoj – nedaryk šiandien.
Jei nori padirbėti – prisėsk, pasėdėk.. – ir noras praeis.
Jei darbas – sveikata, tuomet lai dirba norintys pasveikti.
Žmonės gimsta pavargę, o gyvena tam, kad pailsėtų..

* Besigrožėdami miražu, nepražiopsokite oazės!

* Gyvenime nėra repeticijų, kiekvienas momentas – improvizacija.

* Kai nemalonumai praeina, svarbiausia – nesekti jiems iš paskos..

* Jei vikšras laikytųsi praeities, jis niekada netaptų drugeliu.

* Moteris visada atras ką pasakyti.. net jei niekas su ja nekalba.

* Jei moteris tyli – klausykite ypač įdėmiai.

* Feminizmas – iki pirmo sutikto tikro vyro, komunizmas – iki pirmo asmeninio kapitalo, ateizmas – iki pirmo kratymo lėktuve.

* Pasaulyje daugybė gražių vietų, bet pati mieliausia – ten, kur tavęs laukia!

* Kaip puiku, kad yra žmonės, su kuriais pabendravus, atsiveria antras kvėpavimas, vėl nušvinta saulė ir pasaulis atrodo nuostabus! Bet.. kai kurie žmonės – kaip debesys: kai jie išeina, prasideda gera diena..

* Klysti – žmogiška, atleisti – dieviška!

* Tai, ką galite ramiai priimti – jau nebevaldo jūsų..

* Nedeginkite senų tiltų – gali prireikti, geriau sudeginkite senus grėblius!

* Jei plastikinis paketas suyra per 500 metų, o asfaltas per vieną žiemą – tuomet gal geriau dengti kelius plastikiniais paketais?..

* Viskas bus gerai! Teoriškai. Praktiškai. Logiškai. Intuityviai. Statistiškai. Pagal didžiųjų skaičių teoriją. Pagal.. bet kokiu atveju – bus gerai!

* Žmogui tiek nedaug reikia laimei – bet tiek daug reikia, kad žmogus tai suprastų..

* Jei jūs skaitote šį tekstą – žinokite: jūsų gyvenime prasidėjo šviesus laikotarpis! Atminkite: jūs nepametėte savo šypsenos, ji visada su jumis, tik jūs pamiršote šypsotis :)..

* Ir dar – svarbu! – įpraskite ryte sau pasakyti: “Laime, laikas keltis!”

* 🙂

Dovanokime vieni kitiems šypsenas – savo širdies šilumą :).. Gražaus visiems savaitgalio :)!

Dvasinio augimo Keliu

* Mokymas veiksmingas tik tada, kai taikome jį savo kasdieniniame gyvenime. Galime tai palyginti su alkanu žmogumi: jis nenumalšins savo alkio, jei tik grožėsis maistu – jis turi ištiesti ranką, paimti maistą ir pradėti valgyti.

* Dvasinio augimo Kelias – vienintelis, kuriuo keliaujant galima atrasti ir įgyti tikrai reikšmingas vertybes, suteikiančias gyvenimui pilnatvę. Nesuprantantys to žmonės stengiasi įgyti turtų ar valdžią, bet tai tik laikini, praeinantys dalykai, nesuteikiantys nei laimės, nei pilnatvės.

* Šiame pasaulyje yra dvi žmonių grupės: žinantys Dievo Planą ir jo nežinantys. Jo Planas – žmonijos evoliucija. Ir šis žinojimas – vienintelis svarbus dalykas Žemėje. Žinodamas Planą, žmogus stojasi į Dievo pusę – darydamas gerus darbus ir tokiu būdu mažindamas blogį: veikdamas evoliucijai, o ne egoistiniams tikslams.

* Būtent gebėjimas atskirti padeda suvokti – kas yra amžina, o kas – laikina: atskirti teisingą nuo neteisingo, svarbų nuo nesvarbaus, naudingą nuo žalingo, tikrą nuo netikro, savanaudišką nuo besąlygiško ir t.t.. Jei žmogus suvokia aukščiausias vertybes – jis niekada nenorės ir nesieks nieko kito.

* Bet koks egoistinis noras supančioja. Dvasingas žmogus daro gera ne dėl įvertinimo ar apdovanojimo, o dėl pačio gėrio, jo didinimo Žemėje.

* Kai kurie žmonės save stipriai apriboja dėl dangaus malonės – tai klaida, klystkelis, nes yra egoistinis sandėris: daromas veiksmas, už kurį tikimasi atpildo.

* Dvasingumas negali daryti sandėrių tarp gėrio ir blogio, bet kokiomis aplinkybėmis reikia daryti tik gera. Ir tingėti nevalia: reikia nuolat daryti gerus darbus.

* Svarbiau daryti kasdieninius smulkius, bet gerus ir naudingus darbus, nei vieną didžiulį darbą, kuris svarbus tik iš vartotojo pozicijos. Darbo apimtis nenusako jo reikšmingumo.

* Einantis dvasiniu Keliu turi mokytis mąstyti savarankiškai. Jis turi skirti – kokios žinios svarbios ir kurias verta pritaikyti. Dvasinis Kelias ilgas, ir kol žmogui bus prieinamos visos reikalingos žinios, svarbu, kad kiekviena nauja jų dalis papildytų jau turimas žinias, padėtų tobulėti ir skatintų eiti į priekį.

* Savo minčių jėgą dvasingas žmogus naudoja kilniems tikslams – taip jis tampa jėga, padedančia evoliucijai.

* Prieš kalbant reikėtų pagalvoti, ar ištarti žodžiai atneš gėrį – tiesą, geranoriškumą ir naudą. Jei ne – geriau patylėti.

* Negalima panirti į liūdesį ir neviltį. Neviltis – blogas jausmas, nes užkrečia kitus ir sunkina jų gyvenimo naštą – nei vienas žmogus neturi teisės to daryti.

* Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, žodžio ir veiksmo laisvę – kol tai niekam nekenkia. Visi žmonės nori laisvės, tačiau retas pripažįsta kito žmogaus laisvę.

* Dvasingumo Kelyje reikia išmokti labai svarbų dalyką – pamatyti Dievą kiekviename žmoguje ir žadinti geriausias žmogaus savybes – taip išgelbėsite savo brolį nuo pikta.

* Iš visų dorybių Meilė yra svarbiausia: jei ji stipri žmoguje – ji pritraukia ir kitas dorybes, o be Meilės visos dorybės nepakankamos.

* Dievas yra Meilė, ir jei žmogus nori susilieti su Dievu, jis turi būti kupinas besąlygiškos Meilės. Susilieti su Dievu ne dėl savęs, o tam, kad taptų Dievo Meilės laidininku ir skleidėju kitiems žmonėms.

* Kasdieniniame gyvenime toks susiliejimas išreiškiamas dviem būdais: nekenkimu jokiai gyvai esybei ir pasiryžimu visada padėti kitiems žmonėms. Keliaujantį dvasinio augimo Keliu atpažįstame pagal jo darbus..

Mintys iš Dž. Krišnamurčio knygos “Prie Mokytojo kojų”, parašytos 1910 metais

Padėka Tau!

Sveikas, drauguži!

Aš noriu tau padėkoti.

Už tai, kad tiki savimi!

Už tai, kad nepalūžti!

Už tai, kad eini link savo laimės!

Už tai, kad šypsaisi, nežiūrint į nieką!

Už tai, kad palaikai kitus tokiomis akimirkomis, kai tau pačiam reikia palaikymo…

Už tai, kad šypsaisi tuomet, kai iš tavo akių nevalingai teka karčios ašaros…

Už tai, kad nepriklausomai nuo sunkumų, tu gyveni su laime ir šiluma sieloje…

Už tai, kad dovanoji tą laimę ir šilumą kitiems…

AČIŪ TAU!

Jei visi elgtųsi taip, kaip tu – mūsų pasaulis būtų kitoks.

Beje – aplink tave ir tokius, kaip tu – pasaulis iš tiesų KITOKS!

O tai reiškia – TU KEITI ŠĮ PASAULĮ Į GERA!

Štai už tai tau – AČIŪ!

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),

Kūrinija

(vertimas – ruvi.lt)

Šis laiškas – visiems! Aš linkiu jums puikios nuotaikos ir gero savaitgalio 🙂 !

Ar “kaip visi” – visada teisinga?

Labai daug žmonių pragyvena visą savo gyvenimą galvodami ir darydami taip, kaip daro ir galvoja kiti – ir jie tvirtai įsitikinę, kad tai teisinga. Tokia gyvenimo pozicija tarsi “pateisina” bet kokį elgesį: jei taip daro dauguma, reiškia, tai automatiškai teisinga. Bet juk dauguma gali klysti ar būti suklaidinta!

Matyt, todėl turime tiek paradoksų ir prieštaravimų mūsų visuomenėje, kai visaip pateisinami, laikomi “normaliais” ir net šlovinami absoliučiai negatyvūs reiškiniai. Ir pateisinimas visada skamba vienodai: “nieko čia nepakeisi, taip buvo ir taip bus visada..”

Taip rypuodami, bet formaliai lyg ir deklaruodami moralinius ir religinius idealus, žmonės net nepastebi, kad gyvena jau ne pagal dorovinius principus, bet pagal.. didžiausias nuodėmes. Maža to: tos nuodėmės pateikiamos ne tik kaip “normalus” dalykas ir siekiamybės, bet ir kaip.. progresas!

Prisiminkime didžiąsias (mirtinas) nuodėmes, kurias deklaruoja katalikų bažnyčia:

1. Gobšumas
2. Puikybė
3. Apsirijimas
4. Pavydas
5. Kerštas
6. Palaidumas
7. Tinginystė

Jei pažiūrėsime atidžiau – tos nuodėmės bujote bujoja! Galime turėti savo požiūrį į religiją, galime neišpažinti jokio religinio tikėjimo, bet yra ir žmoniškumo kriterijai, kurie gyvuoja nepriklausomai nuo žmogaus pasaulėžiūros. Gal todėl, kad jie paminti, mes šventaisiais laikome tuos žmones, kurie yra tiesiog.. žmoniški?

Kiekvienas žmogus, kurio netenkina vien informacinių priemonių skleidžiamas negatyvumas ir nuomonės formavimas, visada ieško ne tik savo gyvenimo tikslo ir gyvenimo dėsnių suvokimo, bet ir stengiasi suprasti – kokioje sistemoje (ekonominėje, politinėje) jis gyvena ir kokią įtaką ji jam daro.

Tokios tiesos paieškos neišvengiamai atveda prie akivaizdžių prieštaravimų mūsų gyvenime: deklaruojami vienos vertybės, o gyvename visiškai priešingai, arba paskelbiamos melagingos “vertybės”. Ir tokių neatitikimų rezultatas – moralinė degradacija ir bedvasis, egoistinis vartotojų pasaulis.

Todėl nors ir parduotuvėse prekių gausa, ir žmonės gerai apsirengę, bet jų akyse – liūdesys arba dykinėjimo tuštybė. Nėra bendrų tikslų, bendros vienijančios veiklos, nėra laimingos ateities perspektyvos, kiekvienas paliktas kas sau.. Dauguma bijo skurdo, o nuoširdžiai juokiasi tik vaikai ir jaunimas, kurie dar nesusidūrė su gyvenimo realybe akis į akį.

O kokia šiandienos realybė? Vis daugiau žmonių ją aiškiai mato, štai tik keletas akivaizdžių mūsų gyvenimo realijų:

– Pinigai dabartinėje sistemoje – ne mainų priemonė, o valdymo įrankis, kurio dėka sudaromos sąlygos socialinei nelygybei, gobšumo bujojimui ir korupcijai;
– Pinigai – žmogaus “vertingumo” matuoklis, todėl klesti puikybė, pasipūtimas, “išskirtiniai” visuomenės sluoksniai;
– Kapitalo pasaulis: valdžia rūpinasi savo išlikimu ir įtakingų finansinių grupių klestėjimu, o piliečiai smaugiami mokesčiais ir vis didinamomis kainomis;
– Žmonėms nesudaromos normalios gyvenimo sąlygos, todėl auga bedarbystė: o jei nėra darbo – nėra pinigų, nėra gyvenimo..;
– Vietoje pasirinkimo laisvės – griežti apribojimai, vietoje saviraiškos – socialiniai rėmai, vietoje dvasinio augimo – konkurencija, kova dėl karjeros, vietoje socialinių garantijų – privalomi mokesčiai, vietoje nuoširdumo – abejingumas;
– Šiuolaikiniai kapitalistai: nieko nedirba, už nieką neatsakingi, jiems nerūpi nei šalies, nei tautos likimas..

Ir šį mūsų gyvenimo realijų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Retas to nemato, tačiau dažniausiai nesieja to su savo gyvenimo kokybe: kažkas dar turi gerą darbą, kažkam dar pagelbėja giminės, kažkas kaltina save dėl visų gyvenimo nesėkmių, kažkas iriasi per gyvenimą “kaip visi”, o kažkas apie tokius dalykus nenori net pagalvoti.

Ir tik nedaugelis svajoja, kad viskas liktų taip, kaip yra: tie, kuriems tai naudinga arba tie, kurie paskendę iliuzijose. Labai lengva, turint visas poveikio priemones, įteigti žmonėms nebūtų dalykų, gal ne iš karto, bet sistemingai ir nuolatos: net tai, kad gyventi nuodėmėje ir būti bedvasiu – “normalu”.

Nes geriau “kaip visi”, nes “visada taip buvo ir bus” ir “nieko čia nepakeisi”.. Bet ar iš tiesų taip yra? Tikrai ne! Melas, mitai ir apgaulė negali gyvuoti amžinai – anksčiau ar vėliau juos perpras kiekvienas. Ir kuo daugiau žmonių pamatys realybę tokią, kokia ji yra – tuo greičiau sugrįš Tiesos pojūtis ir žmoniškumas.

Nes mums ir Tiesos pojūtis, ir dvasingumas, ir žmoniškumas – prigimtiniai, natūralūs dalykai, kuriais vadovautis labai lengva ir džiugu (sunku ir negatyvu tai, kas primesta, kas prieštarauja mūsų prigimčiai).

Ir vystyti savo geriausius bruožus ir gebėjimus smagu :)! Štai tuomet jau gyvensime ne “kaip visi”, o – su visais, su didingais bendrais tikslais, visų labui ir gerovei :)..

Išmintis

Nuoskaudų duobė

Kartą vienas žmogus labai supyko ant kito žmogaus. Ir supyko taip smarkiai, kad nusprendė jam atkeršyti: iškasti duobę ant tako, kuriuo šis dažnai vaikšto – kad įkristų, kad kentėtų taip, kaip jis dabar kenčia..

Sutemus jis pradėjo kasti duobę. Kasdamas įsivaizdavo, kaip skriaudėjas įkrenta į duobę, kaip susižeidžia ir negali išlipti. Galvodamas apie savo kerštą jis taip įsijautė, kad nepastebėjo, jog duobė darosi vis gilesnė ir gilesnė. O išaušus nustebo pamatęs, kad jau pats negali iš duobės išlipti..

Taigi, prieš kasdami kitam duobę, atminkite: tam, kad ją iškastumėte, turėsite į ją pirmas įlipti.. Ir ar beišlipsite?.. Todėl geriau nepradėkite :).

Viskas paprasta..

Išminčiaus paklausė:

– Kodėl žmonės pykstasi ir barasi? Kaip tai pakeisti?

Išminčius atsakė:

– Labai paprastai: vietoje nuolatinių pastangų būti visada teisiu, tiesiog pradėkite.. mylėti!

Pamatyti Dievą

Vienas turtuolis atėjo pas išminčių ir pasakė:

– Duosiu tau daugybę pinigų, jei parodysi man – kur yra Dievas.

Išminčius nusišypsojo ir atsakė:

– Aš duosiu tau tris kartus daugiau, jei tu parodysi, kur jo nėra.

Vidinė šviesa

Mokytojo paklausė:

– Kaip atpažinti dvasingą žmogų?

Jis atsakė:

– Tikrai ne pagal jo tariamus žodžius ir ne pagal tai, kaip jis atrodo. Jį atpažinsite tik pagal jo dvasios skleidžiamą šviesą: ypatingą gerumo ir ramybės atmosferą, kurią tuoj pat pajusite, kai būsite šalia jo..

Kas suartina žmones?

Išminčiaus paklausė:

Kas labiausiai suartina žmones?

Išminčius atsakė:

– Žmones suartina ne panašumas, ne apgaulingi kompromisai ir net ne bendra praeitis. Žmones suartina nuoširdus džiaugsmas dėl kitoniškumo – kai nesistengi kažką žūtbūt įrodyti ar perdaryti kitą pagal save.. O kai tiesiog bendrauji su žmogumi, lyg skaitytum knygą: kažkam pritari, kažkam ne, bet tau taip įdomu ir lengva, kad negali atsitraukti..

Sustok..

Pasėdėk ramiai – ir tu suprasi, kokie kartais išgalvoti mūsų rūpesčiai.
Patylėk truputį – ir tu suprasi, kokios tuščios būna mūsų kalbos.
Atsisakyk įprasto šurmulio – ir tu suprasi, kaip daug jėgų žmonės iššvaisto veltui.
Būk žmoniškas – ir tu suprasi, kokie bedvasiai būna žmonės.

Kada?..

Mokinys paklausė Mokytojo:

– Ar ilgai dar teks laukti gerų permainų?..

Mokytojas atsakė:

– Jei lauksi – tai ilgai!..

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂 Jei saulė ilgai už debesų – reiškia, laikas šviesti mums! 😉