Apie televizijos poveikį

*Dažniausiai mes negalvojame apie televizijos daromą poveikį, nes į televiziją žiūrime kaip į pramogą ar tiesiog informacijos šaltinį. Tačiau tai yra paviršutiniškas požiūris, neleidžiantis pamatyti jos realaus poveikio.

*O iš tiesų įvairių pokalbių ar informacinių laidų, filmų ir serialų pagalba yra transliuojami elgesio modeliai, vertybių ir normų sistemos. Nėra nevaldomų procesų, kiekvienas procesas turi tam tikrą tikslą.

*Žinoma, galima išjungti televizorių, jei nepatinka kažkokia laida, galima ir iš viso jo nežiūrėti, bet tai ribota pozicija – juk transliuojamos per televiziją vertybės daro poveikį visai visuomenei, o kiekvienas iš mūsų yra tos visuomenės dalis, ir tai, kas vyksta visuomenėje, vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną žmogų.

*Dauguma žmonių galvoja, kad televizija jų niekaip neveikia ir kad ji tėra mūsų gyvenimo atspindys. Tokį požiūrį padeda formuoti įvairios reitingų sistemos, kurios skleidžia mitus, kad žmonėms rodoma tik tai, kas jiems patinka, kad viską reguliuoja tik paklausa.

*Tačiau taip galvodami, mes pamirštame labai svarbų dalyką: mūsų protas turi vieną ypatybę – jis visada, visą mūsų gyvenimą reaguoja į išorinę informaciją, ir nesvarbu – tai kažkoks įvykis, televizijos programa ar filmas.

*Todėl bet kokia vaizdinė ar garsinė informacija (o ypač sisteminga, kryptinga) neišvengiamai daro poveikį žmogaus pasaulėžiūrai, ir labiausiai tai paliečia vaikus ir paauglius, kurių pasaulėžiūra dar nesusiformavusi.

*Kai televizijos ekranuose nuolat rodomos smurto scenos, rūkantys ir geriantys alkoholį filmų herojai, skatinamas priešiškumas, gašlumas ir vartotojiškas gyvenimo būdas – žmonės tai galiausiai priima kaip gyvenimo normą.

*Atsilaikyti prieš tokį poveikį gali tik sąmoningas žmogus, kuris turi išvystytą kritinį mąstymą. Bet jei žmogus žiūrį į televiziją kaip į pramogą – jo kritinis “filtras” nesuveikia, ir jis “suvartoja” viską, ką jam rodo.

*Televizija šiandien dirba vis įmantriau, pasinaudodama psichologija, sociologija ir kitais mokslais. Ir dauguma ten dirbančių žmonių žino, kad yra daromas tam tikras poveikis visuomenei. Tačiau dažniausiai susitaiko su tuo, nes nenori prarasti darbo, už kurį mokamas didžiulis atlyginimas.

*”Užkabinančios” antraštės ir laidų anonsai, negatyvių žinių srautas, politikų ginčai, neadekvataus arba amoralaus elgesio įvairiausių laidų herojai, gašlios ir primityvios humoro laidos, serialai su nesibaigiančiomis intrigomis ir t.t.. Ir.. labai retos laidos, turinčios tikrą vertę ir pozityvų poveikį – toks dabar pagrindinis informacinis srautas.

*Televizija – priemonė, kuri suteikia galimybę jūsų pačių namuose “linksminti” jus žmonėms, kurių jus net ant savo namų slenksčio neįsileistumėte. Ir už tas “pramogas” jums tenka mokėti savo psichine sveikata..

*Žiūrėdami televizorių nepamirškime, kad informacijos skleidimas – visada tikslingai valdomas procesas, kuris daro poveikį visuomenei. Kokie tikslai – tokia ir informacija.

*Juk galima rodyti, pavyzdžiui, jaunimo muzikos festivalį, šeimų vakaronę ar filmus be alkoholio – ir tuomet visuomenė palaipsniui pradės lygiuotis į blaivią gyvenseną. O galima vietoje to rodyti koncertą, kurio rėmėjai yra alkoholio gamintojai – todėl koncertas virsta tiesiog girtuokliavimu su muzika. Ir vienu, ir kitu atveju daromas poveikis, bet – koks skirtingas!

*Būkime atidūs tam, ką žiūrime, ko klausomės ir ką skaitome. Saugokime savo vaikus nuo žalojančio psichiką informacinio srauto. Nesiguoskime iliuzija, kad tai nedaro jokio poveikio – mūsų protas visada reaguoja į visą išorinę informaciją, kuri galiausiai pradeda įtakoti ir mūsų elgesį.

*Būkime sąmoningi – mokykimės atskirti ir rinkimės tai, kas yra iš tiesų vertinga, kas žadina mumyse geriausias žmogiškas savybes🙂 !

Informacija iš projekto “Kurk gėrį”, vertė ruvi.lt

Kantrus senelis :)

Vienoje didelėje parduotuvėje eilėje prie kasos stovėjo moteris.

Prieš ją eilėje stovėjo senelis su labai judriu anūku. Vaiko rankos buvo pilnos saldainių, šokoladinių batonėlių ir kitokių saldumynų, bet jis garsiai reikalavo dar daugiau skanėstų..

– Nusiramink, Eugenijau, jau visai nedaug beliko, netrukus ateis ir mūsų eilė.. – tarė senelis, bet vaikas ir toliau triukšmavo, ieškojo naujų saldumynų lentynose prie kasos.

– Viskas gerai, Eugenijau. Dar keletą minutėlių pakentėk, ir mes keliausime namo, – ramiai pakartojo senelis.

Tačiau vaikas tiesiog pradėjo siausti: dabar jam parūpo prekės vežimėlyje – jis pradėjo jas vartyti ir mėtyti iš vežimėlio.

Senelis kantriai viską surinko ir dar kartą ramiu tonu pasakė:

– Eugenijau, prašau, nusiramink, bičiuli, jau tikrai nedaug beliko.. Prašau, nusiramink..”

Moteriai padarė didžiulį įspūdį toks senelio elgesys.

Kai ji išėjo į gatvę, tuoj pat pasivijo senelį su anūku, kurie jau rengėsi lipti į automobilį, ir kreipėsi į jį:

– Atleiskite, tai, žinoma, ne mano reikalas, bet jūs elgėtės tobulai! Jūs išlikote ramus ir labai santūriai kalbėjotės su berniuku net tuomet, kai jis elgėsi tiesiog pasibaisėtinai! Eugenijau, tau labai pasisekė su seneliu!

– Dėkoju, – droviai šypsodamasis atsakė senelis. – Bet Eugenijus – tai aš. O šito mažo išdykėlio vardas – Mykolas🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos🙂 !

Praktinis dvasingumas

*Rytuose sąvoka “dvasingumas” skiriasi nuo vakariečių supratimo. Ten dvasingumu vadinamas praktinis gebėjimas ta linkme kažką daryti. Tai reiškia, kad dvasingumas – tai pats gyvenimas: sąmoningas, prasmingas, doras, šviesus, harmoningas. Esminė dvasingo gyvenimo paskata – pagerinti šį pasaulį, veikti visų labui ir gerovei.

*Sprendimas žengti dvasingumo keliu turi būti nuoširdus, nepajudinamas  ir galutinis: tuomet atsiveria vidinė šviesa ir stiprybė, atsiranda ryžtas ir valia eiti šiuo keliu nesustojant ir neatsižvelgiant į nieką.

*Labai svarbu suprasti, kad sąlygos, kuriose mes dabar gyvename, yra sudėtingos, todėl turime būti geresni, tyresni ir doresni, nei dauguma žmonių – kad sudarytume sąlygas ateiti į šį pasaulį Aukštesnei Sąmonei, Šviesai, Besąlygiškai Meilei ir Gerumui.

*Būti sąmoningu – reiškia būti dėmesingu. Tai reiškia ne tik atpažinti tai, kas traukia mus žemyn, bet ir nepraleisti nei vienos galimybės įveikti savo silpnybes, kažką savyje ištaisyti, tobulėti ir kurti.

*Tai, ką jūs darote ir kaip darote – ne taip svarbu, svarbiausia – koks jūs esate tuo metu, t.y., kokia yra jūsų sąmonės būsena. Tai nulemia to veiksmo poveikį jūsų gyvenimui ir kolektyvinei žmonijos sąmonei.

*Visos jėgos šioje Žemėje siekia save vienaip ar kitaip išreikšti. Jei jūs iškelsite prieš destruktyvias jėgas barjerą ir atsisakysite jas išreikšti – iš pradžių jos pabandys sugriauti šį barjerą, bet paskui nusilps, pavargs ir pasitrauks, o tai reiškia – paliks jus ramybėje.

*Ar verta save kaltinti ir smerkti dėl klaidų? Tai gali būti naudinga tik tam, kad atsikratytume susireikšminimo ir puikybės iliuzijų. Klaidas pripažinti reikia, bet sekantis būtinas žingsnis – nekartoti jų ir vietoje jų mokytis kažko pozityvaus ir naudingo. Taip nukreipsite savo energiją harmoninga linkme – tai žymiai svarbiau.

*Būkite dėmesingi savo būsenai ir neįsileiskite nusivylimo! Nusivylimas – tamsus ir niūrus – priklauso ne tik nuo aplinkybių, bet ir nuo tikėjimo trūkumo savimi ir tuo, ką darote. Tas, kas tvirtai tiki savimi – įveikia visus sunkumus. Tie, kurių tikėjimas silpnas – palūžta, netenka ištvermės.

*Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad kai tik pradės žengti dvasingumo keliu – gyvenimas taps nuostabus ir lengvas.. Ir piktinasi, kai viskas vyksta atvirkščiai. O sunkumai šiame kelyje prasideda tuomet, kai gerus darbus darome, vadovaudamiesi puikybe arba savanaudiškumu, kurių dažnai net nesuvokiame ar nenorime sau pripažinti.

*Troškimas atpildo už savo gerus darbus arba noras tokiu būdu pagerinti savo gyvenimą naikina visas tokių darbų vertingumo užuomazgas ir turi negatyvias pasekmes. Mūsų dvasingumas, mūsų geri darbai turi būti tyri ir besąlygiški: iš meilės, iš nuoširdaus ketinimo savo veiksmais pagerinti šį pasaulį.

*Ir.. nelaukite žmonių vertinimo ar pritarimo: dauguma jų nežino, kokiais kriterijais vertinti dvasingumą, o kai susiduria su tuo, ko nesupranta – susierzina ir pyksta. Todėl vietoje išorinio pritarimo paieškų verčiau gilinkitės į savo vidų, klausykitės savo širdies – kad kiekvieną akimirką jaustumėte, ką reikia daryti.

*Ne visi supranta, kad dvasingumas turi prasmę tik tuomet, kai tampa mūsų kasdienybe, kad beprasmiška kalbėti apie sąmoningumą, tiesą, vienybę ir besąlygišką meilę, jei nededame pastangų, kad visa širdimi tai pajustume. Reikia didelės kantrybės ir nuoseklumo tam, kad įveiktume menkiausias savo silpnybes.. O kad pažintume Aukščiausią Tiesą – turime įgyvendinti ją savo kasdienybėje.

*Dvasingumas – tai evoliucija: nuolatinis augimas, pažinimas, galimybių plėtimasis, kūryba, bet kokių apribojimų ištirpinimas ir susiliejimas su žmonija, kūrinija, Kūrėju.. Tai panašu į tai, kai lietaus lašelis įkrenta į vandenyną: jei jis iš visų jėgų laikosi savo mažytės formos, jis ir išlieka nepastebimu lašeliu vandenyne, kurį iš visų pusių spaudžia beribis vandenynas. O susiliejęs su vandenynu, jis susivienija su visa vandens stichija ir tampa vieninga jėga su beribe vandenyno galia..

Mintys iš Šri Aurobindo knygų, parengė ir vertė ruvi.lt