Harmonija – vienybėje..

Mes visi norime harmoningo gyvenimo: svajojame apie Aukso amžių, Vandenio epochą ar Naująją erą.. Ir net nesvarbu, kaip tai pavadinsime, bet kiekvienas žmogus nori gyventi harmoningoje visuomenėje – laimingų žmonių visuomenėje.

Bet kai pažvelgiame į mūsų dabartinį gyvenimą – jame viskas vyksta atvirkščiai: nepraeina nė dienos be konfliktų, skandalų, neapykantos kurstymo. Priešiškumas atsirado net toje srityje, kurioje turi vyrauti meilė, harmonija ir santarvė – santykiuose tarp vyro ir moters.

Atrodytų, tai neįmanoma, bet gyvenimas rodo, kad įmanoma: vietoje natūralios traukos, meilės ir harmonijos tarp vyrų ir moterų įsigalėjo priešiškumas, konkurencija, tarpusavio priekaištai, pretenzijos, reikalavimai..

Taip vyksta todėl, kad vyrai ir moterys nutolo nuo savo prigimtinių savybių, ir vietoje natūralios tarpusavio traukos vyksta atstūmimas, nes vyrai praranda savo vyriškas savybes, o moterys – moteriškas.

Ir mes jau baigiame pamiršti, kad būtent žmonių prigimtinių lyties savybių pilna išraiška garantuoja santarvę, harmoniją ir laimingą gyvenimą ne tik šeimoje, bet ir visoje planetoje planetoje. Mes visi esame lygūs, bet pradėjome kovoti už vyro ir moters.. vienodumą.

Tačiau būtent kova už vienodumą braukia bet kokį skirtumą tarp lyčių. Mes nesusimąstome, kad tame skirtume – unikalumas, kai žmonės savo skirtingomis savybėmis papildo, praturtina vienas kitą, ir iš to gimsta harmonija.

Dabar net kalbos apie kažkokius skirtumus tarp lyčių laikomos atsilikimu. O ypač toli pažengusiose šioje srityje šalyse įžeidimu laikomas net bandymas užleisti moteriai vietą arba praleisti ją pirmą pro duris.

Ir įvairūs specialistai, gyvenimo būdo treneriai moko, kaip suvienodinti vyrus ir moteris, kaip priversti daryti juos tai, kas kartais visiškai prieštarauja jų prigimčiai.

Informacinė erdvė mirgėte mirga patarimais, kurie kursto egoizmą, vartotojišką požiūrį į žmones ir nesantaiką. Bet kažkodėl nuo to žmonės netampa laimingi.. Ir skyrybų statistika stulbina, o viltis, kad galima sukurti laimingą santuoką, jau tampa naivumo požymiu.

Akivaizdu, kad šis kelias neatvedė ir neatves mūsų į harmoniją. Turime pripažinti klydę ir atsigręžti į savo prigimtį. Taip, lyčių lygybė – aukščiausias gyvenimo dėsnis. Bet – lygybė, o ne vienodumas.

Žmonių lytis – tai prigimtinė duotybė, tai yra tai, su kuo mes jau gimstame ir pakeisti negalime. O jei tai duota – turime vystyti tai, kas mums suteikta prigimtimi.

Kiekviena iš lyčių turi tam tikras savybes, užduotis, savo stipriąsias puses ir būdus pasiekti gyvenimo tikslus. Ir tie tikslai niekaip vienas kitam neprieštarauja ir nesikerta – vyrui ir moteriai nėra dėl ko kovoti.

Atvirkščiai – skirtingos lyčių savybės papildo viena kitą ir kuria santarvę ir harmoniją. Jei to nesuvokiame – kurstome konfliktus šeimose ir visuomenėje. Ir, aišku, nusiviliame, nes primetami vaidmenys nedžiugina, o vietoje laimės atneša gilų nepasitenkinimą gyvenimu ir nuovargį nuo nesibaigiančių konfliktų.

Santuoka – tai vyro ir moters sąjunga, kur abu papildo vienas kitą. Tai ir yra vienybė: būti kartu, veikti skirtingai pagal savo prigimtį, bet dėl bendro tikslo. Vyras – dvasiškai ir fiziškai stiprus, kilnus, jis šeimoje – atrama ir ašis. Moteris – geraširdiška, tyra, švelni, skleidžianti meilę ir šviesą, kurianti šeimoje santarvę ir jaukumą.

Vystydami savo prigimtines savybes, mes augame dvasiškai ir tobulėjame. Meilė, rūpestis artimaisiais, savitarpio pagalba, bendri darbai ir tikslai suvienija šeimą ir suteikia galimybę išreikšti geriausius žmonių bruožus ir parodyti deramą pavyzdį vaikams.

Tiesiog liaukimės kovoti ir pradėkime mylėti – savo artimuosius, savo šeimą. Vystykime savo prigimtines savybes, kurkime harmoniją savo šeimose. Juk viskas prasideda nuo mažo: harmonija žmoguje – harmonija šeimoje – harmonija visuomenėje – harmonija planetoje.. Taip visi drauge ir sukursime Aukso amžių 🙂 ..

Iš paskaitų apie šeimą, parengė ruvi.lt

Reklama

Apie moteriškus drabužius

Šiandien – moteriškų drabužių kūrėjos nuomonė, kuri kviečia moteris rinktis drabužius, pabrėžiančius moteriškumą – sukneles, sijonus, palaidines, paltus.. Visi jie subtiliai pabrėžia moterišką figūrą ir neturi jokių šokiruojančių elementų – gilių iškirpčių, aptemptų kelnių ar labai trumpų sijonų.

Juk drabužis atspindi ne tik moters asmenybę, jos vidinį pasaulį, bet ir daro poveikį aplinkiniams. Kokį? Paskaitom..

Asmeninis pasirinkimas

Kodėl aš renkuosi tokius drabužius? Todėl, kad aš gerbiu.

Gerbiu pirmiausiai save. Uždengdama savo kūną aš sakau: “Ne, aš neieškau santykių su kitais vyrais, aš esu ištekėjusi ir mano grožis skirtas tik jam.“ Aš branginu savo subtilią prigimtį ir saugau tyrumą, kuris prasideda nuo mano drabužių. Aš uždengiu savo kūną nuo pašalinių akių, nes suvokiu gamtos man suteiktą galią.

Antra – aš gerbiu mane supančius žmones. Uždengdama savo kūną, aš atsisakau provokuoti aplinkinius. Apnuogintas kūnas (o aptemtos kelnės tolygios nuogoms kojoms) drumsčia sąmonę. Tai nutraukia vyrus į žemesnį lygmenį, į gyvūno lygmenį.

Moterys labai galingos – jos gali įtakoti ne tik savo šeimos, savo vyro ir vaikų sąmonę, ir jei jos nesusimąsto apie savo aprangą, tuomet jos visą savo moterišką galią išlieja kiekvienam sutiktajam.. Ir galiausiai tai įtakoja vyriškos sąmonės degradaciją, o taip pat vaikų sąmonę.

Ir tai yra moteriškas aplaidumas. Taip, aplaidumas.. Mes kaltiname vyrus, kad jie galvoja tik “apie tai“, mes kaltiname palaidumu vaikus, bet nesusimąstome, kad mes tai įtakojame, besistengdamos įrodyti savo teisę į viršenybę. Vyrų neištikimybė, palaidumas, iškrypimai.. O juk viskas prasideda nuo paprastos provokacijos. Moterys dabar taip lengvai prieinamos, kad jau pasidarė neįdomios.

Trečia – aš gerbiu savo tėvus, savo vyrą ir savo vaikus. Mano tėvai garbingi žmonės ir aš noriu tęsti garbingą mūsų šeimos gyvenimą. Taip, dabar ištrinta moteriško tyrumo sąvoka visuomenėje, bet mano tėvų jaunystėje net lengvo elgesio moterys neleisdavo sau rengtis taip, kaip rengiasi moterys šiandien.

Mano tėvas pritaria mano požiūriui ir džiaugiasi manimi. Tiesa, kai aš tik pradėjau nešioti ilgus sijonus, jis su mano broliu kartais pajuokaudavo, kad aš nešioju “užuolaidas“. Vyrai dabar taip priprato prie moteriško apsinuoginimo, kad kartais ne iš karto suvokia, kad gali būti kitaip. Todėl padorus moters elgesys iš pradžių juos stebina.

Bet praėjo visai nedaug laiko, ir tėvas pradėjo man dėkoti už tokį mano pasirinkimą. Jis papasakojo man, kad jo darbovietėje vyrai dažnai guodžiasi, kad moterys dabar labai apsinuoginusios arba pamiršta apsirengti (turėdami omenyje aptemtus džinsus arba elastines kelnes).

Ir jie klausia jo: “Štai tu turi jauną dukterį, kaip tu į visa tai žiūri?“ Mano tėvas atsako, kad abi jo dukterys nešioja dailias moteriškas sukneles ir nieko savo grožiu neprovokuoja. Jam ne gėda dėl savo dukterų, jis didžiuojasi mumis.

Tik moteris gali apsaugoti vyro jausmus. Tik nuo moters tyrumo priklauso jos vaikų sąmonės tyrumas. Todėl nuo mano gyvenimo būdo priklauso mano šeimos ateitis. Aš noriu būti sektinu pavyzdžiu ir gera motina savo vaikams, todėl saugau garbę, orumą ir save nuo nešvankumo.

Mes, moterys, galime ir nežinoti, kokios esame stiprios ir nuostabios, kokią įtaką mes darome aplinkiniams, ir kad esame atsakingos už šią įtaką. Aš negaliu diktuoti visoms moterims, kaip joms elgtis, bet aš sąmoningai renkuosi savo poziciją.

Juk aš galiu pradėti nuo savęs, sekdama principu: “Nori pakeisti pasaulį – pasikeisk pats!“

Mintys iš drabužių kūrėjos Katerinos Dorochovos straipsnio, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Tie geraširdiški žmonės..

Jie tokie ypatingi, tie geraširdiški žmonės.. Jie tarsi švyturiai tamsoje..

Jie sugalvoja jums pateisinimus, jei jūs patys nieko nepaaiškinate. Jie nepyksta, net jei jums yra už ką atsiprašyti.

Jie mato jumyse tik geriausia net tuomet, kai elgiatės nelabai gerai..

Jei jums sunku, jie patrauks į šoną visus savo reikalus ir bus šalia – paguos, nuramins ir įkvėps jus.

Jų žodyne nėra žodžių “aš užimtas“ ar “neturiu laiko“. Jie visada atras jums laiko, net jei jūs neatsakysite tuo pačiu, jei palaikymo reikės jiems.

Ir jums kartais nesuprantama, kodėl jie tokie.. Jautrūs, dėmesingi, rūpestingi, nuoširdūs, atviri.. ir visada pasiryžę padėti kuo tik gali.

Ir jums kartais keista, kad jie atiduoda taip daug savęs kitiems, nelaukdami už tai jokio atsako. Ir jų nesustabdo kitų nedėkingumas ar šaltumas.

Ir stebina, kaip neišsenka jų širdies šiluma ir gerumas.. Ir visada taip džiugina jų tyrumas.. Jie tarsi šviesos švyturiai pasaulyje, kur dar tiek daug tamsos.

Kažkam gali atrodyti, kad neįmanoma būti geraširdišku mūsų pasaulyje. Kad tas gerumas – netikras ar suvaidintas.

Tačiau jis yra! Geraširdiškumas – tai žmogaus širdies šiluma, kuri sušildo visus, kurią jaučia visi: žmonės, gyvūnai, augalai..

Ir žinote ką? Tik tokių žmonių širdies šilumos dėka mūsų visų širdys nevirsta ledu 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio visiems 🙂 !

Mielos istorijos iš mūsų gyvenimo

Tokios istorijos primena mums, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių.. Kad iš tiesų visi mes norime gerumo, nuoširdumo ir santarvės. Geros istorijos iš mūsų gyvenimo pakelia nuotaiką, kviečia susimąstyti arba kažko išmoko 🙂 ..

************

Mano pažįstami persikėlė gyventi į nuosavą namą su savo katinu Roku. Rytais jie išeidavo į terasą ir kviesdavo katiną pusryčiams. Kaimynas tuo pat metu išeidavo iš savo namo, ir jie pasisveikindavo.

Šis savotiškas ritualas kartojosi kas rytą. Ir tik po dviejų mėnesių kaimynas išdrįso paklausti, kodėl jie kiekvieną rytą jį taip primygtinai kviečia, sveikinasi, ir lyg niekur nieko sugrįžta namo.

Pasirodė, kad jiedu su katinu – bendravardžiai..

************

Daviau dukrelei saldainį, o ji jau antro prašo.. Pasakiau jai, kad gero reikia po truputį. Dukra nustebusi klausia: “O ką – tada blogo reikia daug?..“

************

Vaikystėje tėvai man dažnai kartodavo: “Nesakyk “op“, kol neperšoksi.“ Ir tik neseniai aš supratau tikrąją šių žodžių svarbą ir prasmę.. Jie suteikia galimybę ramiai, be įtampos žvelgti į gyvenimą, į visas iškylančias problemas šeimoje, bendravime, moksle, darbe. Neskubėkite. Nenuvarykite savęs.

Jūs manote, kad darote per mažai ir norite daryti daugiau? Netiesa. Galbūt, jūs jau nepastebite, kad užsimetėte ant savęs nepakeliamą nesibaigiančių darbų naštą? Nusiraminkite, juk jūs – žmogus, o ne kiborgas, tiesa? Tiesiog sustokite, atsikvėpkite ir įvertinkite, kas jūsų gyvenime iš tiesų svarbu.

************

Nusipirkau žibintuvėlį. Bet kai bandžiau įjungti jį namuose, pasirodė, kad jis neveikia.. Na, aš, kaip tikras vyras, jį išrinkau, bandydamas surasti gedimą. Viską išrinkau, surinkau, peržiūrėjau – neveikia…

Atėjo sūnus, pažiūrėjo ir pasakė, kad aš neteisingai įdėjau bateriją, ir išėjo. Jis buvo teisus. Ir žinote, kas skaudžiausia? Mano specialybė – elektrikas..

************

Jauna moteris važiavo iš darbo namo ir per neatsargumą įbrėžė kito automobilio šoną. Abu vairuotojai sustojo, išlipo iš mašinų. Moteris verkė, aiškindama, kad jos automobilis visai naujas ir ji nežino, kaip apie įvykį pranešti savo vyrui..

Kito automobilio vairuotojas apžiūrėjo abi mašinas, bandė raminti moterį, kad iš tiesų nieko baisaus neįvyko. Jis pasiūlė pasikeisti telefonų numeriais ir paprašė, kad moteris atneštų vairuotojo teises.

Kai moteris ėmė ieškoti dideliame voke su mašinos dokumentais savo vairuotojo pažymėjimo, iš voko iškrito popieriaus lapas. Ant jo moters vyras užrašė: “Jei nutiktų eismo įvykis.. Atmink, mieloji, kad aš myliu tave, o ne automobilį!“

************

Einame su šešiamečiu sūnumi gatve, šnekučiuojamės smagiai apie viską, juokaujame. Ir staiga sūnus išpyškina: “Gera tu vis dėl to moteris, kai nepyksti ir nesibari!“

************

Mano močiutei 75. Ir ji prieš penkis metus pradėjo piešti, tiesiog pradėjo lankyti piešimo pamokas. Dabar piešia paveikslus ir dovanoja artimiesiems. O neseniai suprato, kad nori rašyti, ir – jau ruošia išleisti eilių knygelę su savo iliustracijomis.. Ir dar ji bėgioja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, augina gėles ir prižiūri sodą. Taip, senatvė būna įvairi..

************

Gyvenu užsienyje, ir kiekvieną kartą, kai pasikalbu telefonu su artimaisiais – močiute arba mama, iš karto pajuntu, kaip širdį užlieja gerumas ir šiluma. Tik išvažiavęs kažkur toli-toli.. tu supranti, kaip brangu tau viskas, kas liko namie.

Žinoma, svetur gražu, ryšku, įspūdinga. Bet visa tai tik gražus paveikslėlis. Žmonės ne tie. Arba gyvenimas ne tas. Taip, kartais atrodo, kad viskas čia nuostabu, bet širdis sako kitką, ji šaukte šaukia: “Namo!..“

Tik namuose tavęs visi laukia. O čia.. tu visada liksi svečias. Ir norisi visur pabūti, norisi keliauti po visą pasaulį, bet – visada sugrįžti Namo. Kur, galbūt, ne taip ryšku ir įspūdinga, bet viskas sava: kiekvienas akmenėlis, kiekvienas žolės stiebelis.. Nes širdyje gera ten, kur tavo Namai..

************

Neeikvokime savo gyvenimo nerimui, pergyvenimams, baimei.. Geriau skirkime savo gyvenimą meilei, kūrybai, džiaugsmui.. Mes visi pavargome nuo negatyvumo, mums visiems taip trūksta žmogiškos šilumos, gerumo, nuoširdaus bendravimo..

Atverkime savo širdis ir prisiminkime savo prigimtinį gerumą, kurį primiršome arba slepiame po išorinėmis kaukėmis. Laimė ir tyras džiaugsmas visada šalia: tai graži nauja diena, saulė, gamta, artimi žmonės.. Dažniau šypsokimės, darykime gerus darbus, apkabinkime, dėkokime, įkvėpkime, kurkime.. Ir Gėrio pasaulyje bus vis daugiau 🙂 ..

************

Pagal istorijas iš interneto parengė ruvi.lt

Gražios, saulėtos, laimingos savaitės mums visiems 🙂 !