Šviesus ir tyras vaikystės pasaulis

************

Kai aš imu dukrą ant savo rankų ir ji pradeda čiauškėti kažką, daugiau gal sau pačiai, aš tarpais klausausi jos čiauškėjimo, tarpais pasineriu į savo mintis, o paskui staiga aiškiai suvokiu, kad jos mažytėje galvelėje telpa ištisas pasaulis ir vargiai ar aš sugebu bent dalinai į jį patekti. Ir ar verta bandyti?

Net ir savo vaiko siela panaši į nepažįstamą šalį su begale vingiuotų kelių ir takelių. Kiekviena mama galvoja, kad ji gerai žino ir supranta savo vaikus, tačiau ateina diena, kai bet kuris iš jų pasakys, kad taip nėra. Ir vis gi, sėdėdama su dukrele ant rankų, aš jaučiu, kad aš ne vieniša. Nėra didesnio artumo tarp dviejų žmonių, nei artumas tarp motinos ir jos vaiko, kurį ji laiko ant rankų.

Padėka autorei! Ištrauka iš S. Unset kūrybos

************

 Visos močiutės moka skraidyti. Aš žinau, aš mačiau. Močiutės skraido ne taip jau aukštai, bet ir ne žemai. Taip, kad galėtų paglostyti savo anūkų galvas.

Močiutės už nugaros turi mažyčius sparnelius. Kaip laumžirgiai arba drugeliai. Po skarelėmis močiutės slepia pasakas, po kepurėmis – istorijas, o jų kišenėse – saldainiai.

Močiučių rankinėse guli ledinukai ir skėčiai. Močiutės mėgsta pirkti parduotuvėje duoną ir pieną, mėgsta sėdėti ant suoliuko ir stebėti vaikus.

Močiutės neišskrenda į pietus, kaip paukščiai. Jos visada pasilieka namuose.

Močiutės niekada nepyksta, jas galima tik nuliūdinti. Kai močiutės nuliūdusios, jos negali skraidyti, tik sėdi sau tylutėliai.

Sako, kad močiutės gali išskristi visiems laikams. Todėl močiutes reikia saugoti. Aš taip pat turėjau močiutę. Ir ji mokėjo skraidyti…

Padėka autorei! Pagal I. Zartaiskaja esė, vertė ruvi.lt

************

Meilės ir gerumo, saugios ir šviesios vaikystės mūsų vaikams 🙂 !

O iš tiesų tu tiesiog pavargai

Galbūt, tu tiesiog pavargai?

Tu jautei susierzinimą ir galvojai, kad tu turi problemų santykiuose. Bet tu tiesiog pavargai. O susierzinimas – kaip apsauga, kaip bandymas išsaugoti savo energiją. Tiesiog tu praleidai pirmuosius nuovargio požymius, laiku nepailsėjai, ir įsijungė pyktis, įžeidumas ir irzlumas.

Tu jautei kaltę dėl to, kad skundiesi ir “bambi“. O tai buvo pagalbos prašymas: aš neturiu jėgų, padėkite, bent jau supraskite, prašau. Tu ne bambeklis. Tu tiesiog pavargai. Tai normalu – kai pavargsti, pasakyti apie tai kitiems, sau. Svarbiausia – išgirsk, padėk, suprask save.

Tu praradai įkvėpimą ir vis dar bandai kažką daryti, kurti, priverti save. Motyvuoji, drausmini. Tai ne įkvėpimo praradimas, tai energijos išsekimas. Atgausi jėgas – sugrįš ir įkvėpimas daryti viską be prievartos, iš meilės.

Todėl jei visa tai apie tave, tuomet su tavimi viskas “taip“, su tavimi viskas tvarkoje. Tu tiesiog pavargai. Leisk sau pailsėti. Leisk sau “nieko nedaryti“ be kaltės jausmo ir pasiteisinimų, be pažadų vėliau “nuarti“ dar daugiau.

Pailsėk. Tiesiog pailsėk pirmai progai pasitaikius. Tau galima. Tau to reikia. Viskas gerai. Ilsėkis… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dalinantys Gėrį

Patys nuostabiausi iš mūsų – tai žmonės, kuriuos aš pavadinčiau Vaikščiojančiu Džiaugsmu.

Jie nemoka dalintis blogiu – tik gėriu.

Ši savybė, beje, ir yra vidinė inteligencija, nesusieta nei su išsilavinimu, nei su socialine padėtimi.

Tokiems žmonėms būdingas šventas, beveik vaikiškas naivumas, ir likimas saugo juos, kaip vaikus…

Pagal nežinomo autoriaus miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai jos dovana tau

Stebėk gyvūną, medį, gėlę. Įžvelk juose ramią Būties tėkmę.

Tai ir yra pati Būtis.

Jie visada tapatūs sau. Su jų betarpišku orumu, tyrumu ir įgimtu teisingumu.

Bet kad tai pamatytume, reikia atsisakyti mūsų proto įpročio viską įvardinti ir viskam suteikti mentalines etiketes.

Pažvelk aukščiau visų tų etikečių ir paaiškinimų – ir tu pamatysi tą neapsakomą gamtos išmatavimą, kurio neįmanoma suprasti mintimis ir įvardinti žodžiais.

Ši harmonija ir tyrumas yra ne tik visoje gamtoje, bet ir tavyje.

Medis, gėlė, paukštis, kalnas nieko nežino apie savo grožį ir tyrumą. Gamta gyvuoja tyrume ir tyloje, kuri yra pirminė minties atžvilgiu.

Taip ir žmogus – jei tapo tylus viduje, tuomet gali pakilti virš minčių. Į tą beribį žinių, suvokimo, tylos išmatavimą, kuris aukščiau minčių.

Gamta gali tave atvesti į tylą.

Tai jos dovana tau.

Padėka autoriui! Mintys iš E. Tolle kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinis Tyrumas

Sunkiausia liga – tai Ramybės (Šanti) nebuvimas. Jei protas yra ramus, tuomet ir kūnas bus sveikas. Todėl kiekvienas žmogus, kuris nori būti sveikas, turėtų atidžiai stebėti savo emocijas, jausmus ir motyvus, kurie įtakoja jo gyvenimą.

Lygiai taip pat, kaip jūs reguliariai skalbiate savo drabužius, jums būtina reguliariai apvalyti savo protą nuo visokiausio užterštumo. Priešingu atveju nuo susikaupusių prote nešvarumų gali susiformuoti blogi įpročiai, kuriais bus sunku atsikratyti – panašiai, kaip išskalbti labai purvinus  drabužius.

Todėl proto švarinimo procesas turėtų būti kasdieninis. Sekite, kad joks purvas nenusėstų jūsų prote. Todėl bendrauti reikėtų su tokiais žmonėmis, kurie neskleidžia to, kas teršia žmonių protą.

Melas, nesąžiningumas. palaidumas, žiaurumas, godumas, neapykanta – visa tai teršia protą. Tuo tarpu Tiesa (Satja), Dorovė (Dharma), Ramybė (Šanti) ir Meilė (Prema) – skaidrina protą.

Jei jūs kvėpuojate Tyru Dorybingumo oru, tuomet jūsų proto nepasieks jokios ligas sukeliančios bakterijos ar virusai, ir sveiki bus ir protas, ir kūnas. 

Mintys iš Satja Sai Babos pasisakymų, parengė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Vasara ne už kalnų…

Pirmasis griaustinis – štai jis, gegužės gongas, pranešantis apie pavasario pabaigos pradžią!

Tai pavasario dvasios, galutinai įsiaudrinusios, beldžia į savo dangiškuosius būgnus, šaukdamos lietų. Jos tokios drąsios ir romantiškos, prisotintos ten, viršuje, saulės ir mėnulio šviesa, griaustinio iškrovomis ir artėjančios vasaros medaus ir gėlių aromatais.

Pats laikas džiaugtis: šiluma, saule, gaiviu lietumi, sodais, kelionėmis, susitikimais, jūra, miškais, kalnais, ežerais, upėmis ir pievoms… Pamatyti kuo daugiau gamtos grožio ir dovanoti savo sielos grožį kitiems.

Smagumėlis! Vasara ne už kalnų…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Sielos ramybė

Niekas negali prilygti vidinei ramybei.

Nėra tokių pramogų, tokių laimės atributų, tokių išorinių pripažintos sėkmės paveikslų, kurie galėtų išsklaidyti chronišką vidinę įtampą, negebėjimą atsijungti nuo neramios sąmonės ir nuo pastovaus nepasitenkinimo gyvenimu…

Ramybė sieloje – ne nuolankus susitaikymas su bet kuo, o sąmoningas pasirinkimas neleisti bauginti savęs realybe… Bet kokiose aplinkybėse.

Taip subrandinama laisva valia. Būtent ji, o ne iš piršto laužtos pranašystės nulemia gyvenimą.

Nebijokite…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Vidinė jėga

Kai mes susiduriame su neįveikiama vidine aklaviete, kančios šaltiniu arba disharmonija, mums norisi kuo greičiau atsikratyti šio skausmo, todėl mes renkamės vieną iš dviejų sprendimų: arba bandome kažkaip spręsti problemą, tačiau neturėdami tam energijos arba resursų, tik dar labiau didiname diskomfortą ir įtampą; arba – stengiamės atsiriboti nuo problemos, apsimesdami, kad jos nėra arba ji jau išspręsta, ir tokiu būdu gauname nekontroliuojamą monstrą pasąmonėje.

Tačiau, jei nepavyksta išspręsti problemos, jei mes negalime jos įveikti – mums reikėtų laikytis visiškai kitokios strategijos.

Suvokdami, kad mes dabar negalime harmoningai išspręsti iškilusio klausimo, verčiau turėtume paieškoti galimybių padidinti savo energiją, neignoruojant problemos, bet ir nesureikšminant jos.

Kitais žodžiais tariant, mums reikėtų ne nuolat narplioti neišsprendžiamą problemą ir neignoruoti jos, bet – turint ją omenyje, užsiimti kažkuo kitu – tuo, kas leistų mums padidinti savo energiją; o jau sukaupus pakankamą energijos resursą – sugrįžti prie problemos sprendimo, nes, būdami harmoningoje būsenoje, galime efektingai ją išspręsti.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !