Autorius: Ruvi

* Galima visą gyvenimą keikti tamsą, o galima tiesiog uždegti mažą žvakelę…

* Kartais nedidelis žmogaus žingsnis – didžiulis žingsnis visai žmonijai.

* Kur nėra tiesos, ten negali būti laisvės.

* Nepalikime nieko “ypatingam atvejui“, nes mūsų gyvenimas ir yra tas “ypatingas atvejis“.

* Kokia žmogaus būsena – tokia jo ir asmeninė tikrovė.

* Mūsų dėmesys – raktas į mūsų rytojų.

* Mokykimės ne konfliktus gesinti, o keisti elgesį, kuris sukelia konfliktus.

* Veiksmingiausias būdas pagerinti visuomenės gyvenimą – nepalaikyti destruktyvių bendravimo formų.

* Svetimas pyktis nežeidžia, jei tu apsaugotas artimųjų gerumu.

* Mes pažeidžiami, o ne silpni – tačiau dauguma žmonių nesupranta skirtumo.

* Dažniausiai žmogus elgiasi blogai ne todėl, kad jis blogas, bet todėl, kad jam blogai.

* Neieškokite idealių žmonių, atraskite artimas sielas.

* Be empatijos neįmanoma suprasti kito žmogaus.

* Nelinkėkime niekam blogo, nes su bumerangu neįmanoma susitarti.

* Kartais viskas, ką reikia padaryti kad kažką nuramintume – priminti jam, kad mes dabar šalia.

* Neramus protas – tarsi varna, kuri čiumpa viską, kas blizga.

* Nieko neprarasta, kol mes neprarandame savęs.

* Nekeiskime savo Saulės į svetimas lemputes.

* Gyvenkime taip, kad siela išsiskleistų…

* Šypsena – tai tarsi geros nuotaikos mygtukas.

* Laimė – ne daiktuose ar turtuose, ne kaimuose ar miestuose, ne kalnuose ar stepėse, laimė – mūsų širdyje, o ji visada ir visur su mumis…

* Niekas neišsklaido liūdesio taip greitai, kaip netikėtas džiaugsmas.

* Aš tikiu, kad viskas bus gerai, tačiau kartais taip norisi, kad kažkas tai patvirtintų…

* Rūpestingiausias gėrimas – arbata: kai šalta – sušildo, kai sergi – padeda pasveikti, kai liūdna – savo nebylia kompanija sugeba praskaidrinti nuotaiką…

* Pavasaris – puikus priminimas apie tai, kokios nuostabios gali būti permainos…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Ir tu – taip pat kažkam kelrodė žvaigždė naktyje.

Ir kažkam taip pat labai reikalinga tavo šviesa, tavo širdies širdies šiluma, tavo apkabinimas, tavo geri žodžiai, tavo meilė.

Ir net jei dabar tu nežinai, kam, tačiau tu ir toliau tiesiog šviesk, dovanok šilumą, mylėk.

Juk kažkam reikalingas būtent tu, būtent toks, koks tu esi, ir kažkas ieško būtent tavęs, juk kažkam tu esi jo kelrodė žvaigždė. Todėl – visada šviesk.

Juk kažkam tavo šviesa taip reikalinga, ir kažkam ji – vienintelis išsigelbėjimas. Net jei kolkas vienintelė šviesa – tu.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Na, apie kokią jėgą, apie kokį žmogaus tyrumą jūs kalbate? Argi patys nematote, koks bejėgis žmogus, koks silpnas, kaip lengvai suserga vos sušlapęs kojas?

Koks nevikrus jis žengdamas per balas, kaip atstumia tuos, kas jam iš tiesų reikalingas, ir kaip painiojasi savo mintyse ir savo žodžiuose? Pasiklysta erdviose gatvėse, pamiršta, kur norėjo eiti. Aš žiūriu į juos ir nejaučiu nei šviesos, nei kažkokios meilės ypatingos. Man sunku pripažinti, bet, rodos, aš pavargau.

…Bet kai aš sužinojau, kad yra Jie – aš ne tik atleidžiu, bet jaučiu, kad tarsi ir man yra atleista.

Vieni iš jų apgaubia sapnuose tuos, kas šalia, kiti žino atmintinai pačias gražiausias dainas – visas, net tas, kurios dar nesukurtos. Yra ir tokie, kurie atiduoda savo mėgstamiausias knygas mylimiems žmonėms, skaito žvaigždžių žemėlapius, uždega šviesą namuose ir verda arbatą. Gydo žaizdas, sutvarko namus, sveikinasi su jūra kaip su geriausiu draugu ir žino, kokiais žodžiais nuraminti pačią ilgiausią naktį metuose. Šoka pakrantėje, tardami mylimųjų vardus, tarsi tai būtų pirmasis žodis, nuo kurio prasidėjo pasaulis.

Kartais jiems taip pat skauda nugarą, ištinka sunkios dienos, nemalonūs pokalbiai, įsijungia ilgesys ir nuovargis. Bet tai, kas viduje – kas didesnis nei jie patys – stabdo griūtį.

Pasaulis laiko – kiekvieną iš mūsų – delnuose. Jis su tavimi iš labai didelės meilės. Argi pats to nejauti?

Padėka autorei! Pagal Kit Ne Spi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

– Įdomu, – galvojo Mažasis Angelas, – ką tai reiškia: laukti, kad vieną dieną į tavo gyvenimą ateis neįtikėtinai didelė, na, tiesiog DIDŽIULĖ laimė? Tu galvoji apie tai kaip apie Gimtadienio dovaną. Svajoji, kaip atidarysi dėžę, O teeen… Net spėlioti baugoka! Ir galva svaigs, ir širdis plaks garsiai-garsiai, ir taip gera bus, nes juk – neįtikėtinai didelė, na, tiesiog didžiulė laimė staiga ateis!..

Ir tu praleisi visus tuos stebuklus, kuriuos kiekvieną dieną tau dovanoja gyvenimas. Todėl kad tokios smulkmenos na niekaip negali būti ta neįtikėtinai didele, na, tiesiog didžiule laime… Ir sakai: “Ne, čia juk visai ne tai… visai nelaiku…ir kažkaip ne taip, kaip svajojau…“ O kaip svajojai? Jau ir neaišku. Norisi kažko neįtikėtino, bet ko gi?..

Keisti vis dėl to tie žmonės… Taip juk galima niekada ir nesulaukti tos neįtikėtinai didelės, na, tiesiog didžiulės laimės… Nes praeis pro šalį – nepastebėta, nesuprasta, neatpažinta, nepriimta… Nes nepastebėsi, nesuprasi, neatpažinsi, nepriimsi, besivydamas iliuziją, ieškodamas tos DIDELĖS laimės…

O juk tikra laimė susideda iš tūkstančių spalvotų dalelių, iš tų pačių nuostabių ir stebuklingų gyvenimo smulkmenų, iš šypsenų ir netikėtų gyvenimo ženklų. Kaip paveikslėlis kaleidoskope.

Ir dar tikrą laimę mums dovanoja žmonės, kurie mums brangūs, kuriuos mes mylime. Net jei tai nėra paprasta meilė. Net jei kartais ji suteikia ne tik laimę, bet ir kartėlį, ne tik džiaugsmą, bet ir liūdesį… Tik tuomet, kai mes nuoširdžiai mylime, mūsų laimė iš tiesų virsta tikra, neįtikėtinai didele, na, tiesiog didžiule laime…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Artėjančios Motinos dienos proga – patys švelniausi, šilčiausi, gražiausi sveikinimai visoms mieloms Mamytėms, Močiutėms, Prosenelėms 🙂 !

Kiekvienas kartais svajoja apie stebuklą. Apie sėkmę. Apie pagalbą. Apie supratimą. Apie gerą ir mylintį draugą, kuris padės įveikti negandas ir lengvai atliks tai, kas atrodė neįmanoma. Išgelbės, padės, neleis prapulti: nusišypsos, padrąsins, paaiškins ir viską sutvarkys. Ir viskas bus gerai. Žmogui to reikia.

M. Veller

************

Žinote, kas gimdo abejingumą ir baigiasi beprasmiškumu? Gyvenimas svetimomis svajonėmis. Kokios gražios jos bebūtų.

Svetimos svajonės ilgais takeliais atveda mus į bevertes vietas. Vietas, kuriose belieka tik verkti.

Ir kokia laimė sutikti žmogų, su kuriuo tau pakeliui. Tuomet kartu su jumis atsiranda ir trečias pakeleivis – laimė.

Sigita Ulskaja

************

Ir visai nesvarbu – kokio dydžio tavo namai. Svarbu tik tai, kiek šilumos ir jaukumo jame apsigyveno. Ten, kur daug laimės, ankšta nebūna!

Viktorija Dorn

************

Pavasario lietus kvepia viltimi. Jame nėra praradimų pojūčio, kurį sukelia kitų metų laikų krituliai. Nesinori stebėti pavasario lietų iš šalies, pasinėrus į namų jaukumą. Po tokiu lietumi norisi gyventi, mylėti, tikėti. Skaičiuoti lietaus lašus, pametant skaičių, gaudyti juos liežuviu, įsimenant šio gaivaus laiko skonį. Pavasario lietus panašus į mėtų kokteilį su ledo kubeliais. Kokteilį iš pavasario, kuris taip primena vasarą…

Elčin Safarli

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Norėtųsi pradėti dieną kažkuo geru, ir tegul tas gerumas tampa neatsiejama šios dienos dalimi: visos mintys tegul bus geros, o žodžiai ir darbai – šviesūs.

Nėra noro ginčytis, įrodinėti kažką, ir ar mums to reikia?

Laimė, kad mes patys galime kurti savo gyvenimą, nepasiduodant provokacijoms iš išorės.

Planas rytui: įkvėpti gaivaus pavasarinio oro, pažvelgti į besikeičiančius debesis, pasišildyti ryškios saulės spinduliuose, išeiti iš namų, keliauti žvaliu žingsniu, atkreipiant dėmesį į pirmąją žalią žolę, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, pasigrožėti alyvų žiedais…

Atsiminti, kad mūsų gyvenime visada yra kažkas, kam mes labai reikalingi.

Mums padovanota dar viena diena…

Tegul ji bus taiki, šviesi ir pragyventa siekiant išsaugoti savo ir kitų žmonių dvasinę pusiausvyrą.

Būkime geri vieni kitiems…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !