Tik tyra širdimi…

Tam, kas ieško tiesos, reikėtų išmokti atskirti nuomonę nuo tiesos.

Tiesa – vienintelė tikrovė Visatoje, ir jos šaltinis – Kūrėjas.

Tai vidinė harmonija ir visiškas teisingumas.

Nuomonė – tai tiesos interpretacija, ir jos šaltinis – žmogaus ego.

Ir jei žmogus išdidus ir susireikšminęs, jis nepamatys visoje Visatoje nieko, išskyrus savo nuomonės didybę, ir viskame ieškos savo tiesos įrodymų.

Tik tyra širdimi galima pajusti Kūrėją ir atrasti tiesą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

O gal tai Sielos atmintis?

O gal empatija, didelis jautrumas – tai Sielos atmintis?

Kai prisimeni save įvairiuose įsikūnijimuose. Turtingu ir vargšu, sociumo aukštumose ir dugne, likimo numylėtiniu ir kankiniu, auka ir herojumi. Įvairiuose planetos vietovėse, su įvairia akių ir odos spalva, vyru ir moterimi…

Matai kitą žmogų kažkokioje situacijoje, būsenoje ir labai aiškiai jauti, supranti, prisimeni – ką reiškia būti tokiu.

Ir neskubi mesti į jį akmenį.

Nes tiksliai žinai: šis akmuo lėks į tave – tą, kuris kadaise buvo šio žmogaus vietoje…

Ir tai nėra paprasta užuojauta. Tai daug giliau. Tai žinojimas, asmeninė patirtis.

O kai man sunku, ateina prisiminimai apie tai, kaip sugebėjau išgyventi didelio pavojaus akimirkose. Tai, kas buvo ir šiame gyvenime, ir ne tik. Prisimenu, kas padėjo pakilti. Už ko tada savyje užsikabinau. Ir vėl pakylu.

O dar prisimenu daug džiaugsmo. Siela prisimena laimės akimirkas. Labai didelę meilę. Begalinį švelnumą. Siela prisimena visus, ką mylėjo. Ir atpažįsta.

Tokiais momentais aš prisimenu save tikrą. Savo kelią.

Ir nusileidžia ranka su akmeniu.

Ir pakyla ranka prie širdies su dėkingumu ir palaiminimu.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Ateities žmonės

Labai jautrūs žmonės – tai, akivaizdu, yra ateities žmonės.

Mokslininkai sako, kad jautriais ( HSP, highly sensitive people) žmonės gimsta. Tai ypatinga nervų sistemos ir smegenų organizacija, aktyvūs veidrodiniai neuronai…

Taip ir yra.

Bet esmė ne tik fiziologijoje.

Manau, kad didelis jautrumas – žmogaus ryšio su Dvasia ir su kažkokiais subtiliais pasauliais rodiklis. Iš čia – ir labai didelis kūno jautrumas, ir gebėjimas “skaityti“ ir priimti informaciją iš “niekur“, ir gerai išvystyta intuicija.

Informacija tiesiog ateina. Ir tam net ženklai nereikalingi. Ženklai, greičiau, yra tik patvirtinimas to, ką tu JAU žinai. Žinai, ir tiek. O po to tai įvyksta realybėje.

Dauguma jautrių žmonių yra kūrybingi, turi meninių gebėjimų. Jie rašo nuostabias eiles ir prozą, kuria muziką ir paveikslus, net jei specialiai to nesimokė. Jie sako, kad nesupranta, kaip tai vyksta. Tiesiog kuria “Sraute“.

Dabar toks laikas, kai gebėjimas jausti ir intuicija labai aktyviai vystosi ir išryškėja daugeliui žmonių.

Tačiau tie, kas jau gimė labai jautrūs, tampa dar jautresni, imlesni. Dar geriau jaučia ir priima ne tik praktinę žemišką informaciją, bet ir informaciją iš žymiai subtilesnių lygių.

Aš manau, kad būtent tokie žmonės jau kuria ir kurs naują pasaulį. 

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tylos metas

Tarp visų rūpesčių, šurmulio ir pareigų – surengti tokią akimirką, valandą – tylos metą.

Tylos išorinės ir vidinės. Gamtos ir sielos tylos. Minčių ir jausmų tylos.

Pasimokyti…

Iš išorinės tylos. Kai nieko iš išorės netrikdo ir netrukdo. Tiesiog viską priimame: visa tai jau yra, viskame yra kažkokia prasmė, teisė būti ir išraiška gyvenime.

Iš tylos vidinės. Kai niekas vidiniame pasaulyje taip pat netrikdo, kai nėra priešpriešos, kai niekas viduje nekovoja su tavimi. Kai tu harmonijoje su pačiu savimi. Kai tavyje vidinė tyla.

Iš gamtos tylos. Priimti jos nežemiško skambesio dovanas, jos tylos dovanas, žydėjimo dovanas, prisilietimų prie žalumos dovanas, kalnų aromato, pievų, miškų, dangaus dovanas.

Įkvėpti tą tylą, įsileisti į save Kūrėjo meilės srautą, nusišypsoti vaivorykštei, pajusti jėgų antplūdį nuo vėjo, kuris vis sparčiau sukasi prieš lietaus magijos apsireiškimą.

Pasimokyti iš minčių tylos. Kai jos neteisia, nesusireikšmina, neturi tikslo mūsų įžeisti, pažeminti, nuskriausti. Kai jos nežeidžia, kai jos laisvos, kaip pats įkvėpimas.

Iš jausmų tylos. Kai viskas gerai ir darnu, kai liūdesys tylus, kai ramu ir džiugu, kai vis tylesnės ir tylesnės pergyvenimų bangos.

Kai nurimsta įtampa, ateina ji, tyla – taip reikalinga tau būsena, kurią padovanojo tau išmintingasis Dangus.

Tiesiog dabar. Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂

Ne tik posakis…

Svarbu žinoti, kad dienos eigoje mūsų organizmas paruošia visas medžiagas, kurios jam bus reikalingos sekančią dieną.

Tačiau dažnai būna taip, kad visos šios medžiagos išeikvojamos, kai mes patiriame kažkokią audringą, ir, kaip taisyklė, negatyvią emociją…

Prasta nuotaika, nerimas, bauginantys lūkesčiai, abejonės, baimė, pažeminimo pojūtis, pyktis, susierzinimas… Bet kuri iš šių emocijų, pasiekusi tam tikrą intensyvumo lygį, per pusvalandį, o kartais net ir per minutę gali išeikvoti visas medžiagas, kurias organizmas paruošė sekančiai dienai.

Vienas vienintelis pykčio proveržis arba kita audringa emocija gali sudeginti visas substancijas, paruoštas organizmo “laboratorijoje“, ir ilgam išderinti, o neretai ir nepataisomai sutrikdyti normalią organizmo sistemų veiklą.

Todėl posakis “visos ligos nuo nervų“ nėra tik posakis, tai išmintis, perduodama iš kartos į kartą, kurią turėtume atsiminti kaskart, kai mus užvaldo negatyvios emocijos…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir dvasinės stiprybės mums visiems 🙂 !  

Tavo stebuklinga užuovėja

Kiekvienam žmogui būtina turėti savo “nuošalų kampelį“, savo asmeninę erdvę, kur mes kaupiame jėgas, kur galima pabūti tyloje ir atsigauti.

Tai “stebuklinga vieta“, kur daugiau niekas negali užeiti…

Tokia “vieta“ neturi tapti nuolatine slėptuve, skiriančia mus nuo visų, bet turi tapti savotiška burtų lazdele, kuri padeda apsivalyti, kad galėtume vėl pasipildyti.

Visada yra “vieta“, kurioje šilta bet kokiu oru.

Tai gali būti namai, gali būti žmogus, gali būti “kampelis“ tavo viduje.

Keliauk ten, kai pavargsti, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų, šilumos…

O pasisėmęs jėgų, sušilęs, sugebėk sušildyti tą, kas ateis pas tave tavo šilumos…

Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Toks ruduo…

Rudens jaukumas – tyras, švelnus ir pats šilčiausias.

Kai tik ateina ruduo, tave kažkas tarsi apgaubia languotu minkštu pledu, uždega tavo namuose jaukumo ugneles ir pasakas, dovanoja tavo plaukams lietaus kvapą po eilinio pasivaikščiojimo, kuria įkvepiančias melodijas iš vėjo, šakų beldimo į stiklą ir išskrendančių paukščių atsisveikinimo dainų.

Namuose įsivyrauja ypatinga atmosfera, ir viskas aplink pasidaro arčiau, artimiau ir taip pasakiška…

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir jaukaus rudens mums visiems 🙂 !

Apie artimas sielas

Kiekvienas žmogus turi turėti žmogų, kurį gali pakviesti į svečius, kai bute betvarkė. Jei jis paskambins ir pasakys, kad bus po 10 minučių, galima neslėpti kojinių po lova, nekimšti paskubomis skalbinių lyginimui į spintą.

Todėl kad tu tiksliai žinai – šio žmogaus negąsdina tavo betvarkė. Jis nekreips dėmesio, jei jau ant slenksčio užlips ant lego detalės arba įlips į išlietą ant grindų kompotą.

Jis atvers buto duris, sušalęs arba sulytas, priklausomai nuo oro, ir pasakys kažką naivaus “Kū-kū, štai ir aš!“ O rankose būtinai turės pakelį sausainių iš artimiausios parduotuvėlės.

Jo nereikia pasitikti prie įėjimo, jaudintis ir blaškytis dėl vaišių. Jis puikiai žino, kur tavo bute yra vonia ir kaip patekti į virtuvę. Prieis, paims už rankos, atitrauks tave nuo viryklės ir pasodins už stalo, ramiai nubraukęs nuo jo trupinius.

Jis pats prieis prie kriauklės, paims iš ten du puodelius, lėkštutes ir šaukštelius, išplaus ir pastatys ant stalo. O paskui jūs gersite arbatą ir valgysite sausainius. O gal net surasite spintelėje susicukravusią agrastų uogienę ir valgysite ją tiesiog iš stiklainio.

O kai jis išeis, tu net neprisiminsi, apie ką su juo kalbėjai. Tačiau betvarkė bute stebuklingu būdu išsisklaidys.

O dabar žodį “butas“ pakeiskite žodžiu “siela“ ir perskaitykite dar kartą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !