Šviesių, gražių, ramių ir jaukių švenčių mums visiems 🙂 !
Stiprybės, vienybės, išminties ir gerosios vilties! Gyvenkime.. Mylėkime.. Draugaukime.. Būkime geri vieni kitiems 🙂 ! Ir būtinai, būtinai tikėkime šviesia mūsų visų ateitimi 🙂 !
Dėkoju visiems, kad užsukate į šią erdvę, dalinatės savo mintimis, idėjomis ir širdies šiluma 🙂 ! AČIŪ 🙂 ! Aš jūsų visada laukiu!
Pasimatysime jau kitais metais, sausio 3 dieną. Iki 🙂 …
Stebuklingas Kalėdų metas. Pamenu, kaip vaikystėje mėgau šį artėjančio stebuklo jausmą. Man patiko galvoti, kad visas pasaulis ruošiasi kažkam labai geram ir svarbiam, ir kiekvienais metais aš su ypatingu jauduliu laukiau šių šaltų žiemos dienų.
Šis stebuklingas laikas visada pažadindavo manyje pasakos pojūtį! Atrodė, kad aplinkui atgydavo gražios legendos, ir pačios savaime susidėliodavo nuostabios istorijos. Mūsų miške už apsnigtų eglių slėpėsi miško elfai raudonais batais su bumbulais ant užriestų galų, o prie upės staiga atsitiktinai atsirasdavo pasakiškų nykštukų pėdos. Na, o jei ilgai klaidžioji miško takeliais, galima užklysti į Sniego Karalienės pilį. Ir tuomet prasideda tikras žiemos stebuklas!
Ir, apskritai, žiemos stebuklai juk visada šalia. Jie beldžiasi pas mus į langus snieguotomis pūgomis, pasakoja rytais pasakas nėriniais ant stiklų, dainuoja dainas šaltu vėju, ir, svarbiausia – skamba širdyje šilta tyra meile.
Aš prisimenu, kaip vaikystėje tikėjau visomis šiomis pasakomis. Ir aš, galbūt, dabar galėčiau pasakyti, kad esu suaugusi ir jau netikiu jomis… bet šiandien ryte aš pamačiau, kaip pateka žiemos saulė ir savo atspindžiais šoka krištoliniuose medžių šakose. Ir šio tikro stebuklo pakanka, kad niekada nesuaugčiau.
Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo, šviesių ir jaukių Kalėdų mums visiems 🙂 !
Jūs matėte kada nors, kaip atrodo meilės energija?
Tai nesibaigiantis besiskleidžiančių gėlių srautas, kai kiekvienas žiedlapis virsta nauju žiedu – ir šis besiplečiantis procesas perpildytas iškilmingu gėlių saliutu: amžinu, begaliniu ir apgaubiančiu viską šiame pasaulyje.
Kalbant techniniais terminais, tai savaime išsipakuojančių informacinių vienetų srautas, kurie atsiveria į naujus užarchyvuotus failus, ir jų atsivėrimo procesas, plintantis geometriniu pagreičiu, yra begalinis.
Žmonės godžiai geria šią energiją ir negali atsigerti, o ji ne tik toliau teka, bet ir didina apimtis, švelniai užgydydama praeities atsiminimų žaizdas.
Žmonėms norisi sustabdyti šią laimės akimirką – ir sustojusi juose energija gęsta neišsiskleidusiomis formomis, užbaigusi naujų nuostabių gėlių gimimo procesą.
Todėl geriausia, įsileidus meilę į save, padovanoti ją pasauliui. Ir žmogui jos pakaks, nes gausos erdvėje jau naujos gėlės skleidžiasi ant jo egoizmo kiauto, tirpdydamos nuoskaudas, pyktį ir išlaisvindamos erdvę nevaržomai meilės kūrybai.
Padėka autoriui! Pagal S. Seov esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
“Žiemą, – galvojo Mažasis Angelas, – žmonėms taip trūksta Saulės. Net ir čia, už debesų, žiemą ji užsuka itin retai, bėgiodama kažkur su savo saulėtais rūpesčiais. Ir kad kažkaip išsigelbėtų nuo pilkumos ir niūrumo, žmonės uždega tūkstančius žvakių ir milijonus spalvotų lempučių… Šildo sielą, laikydami rankose puodelį su šokolado-medaus arbata, žvelgdami su viltimi į ateities paslaptis… Įkvėpdami geltonai-oranžinį citrusų aromatą, švelniai paliečia šiurkščią šiltą jų odelę…
O patys drąsiausi įžiebia stebuklingus Laimės žiburius… Augina Saulės Zuikučius… Uždega vidinių Švyturių šviesą… Paverčia ašaras žvilgančiomis visomis vaivorykštės spalvomis krištolinėmis žvaigždutėmis… Dovanoja saulėtas šypsenas kiekvienam sutiktam žmogui… Saugo širdyje šilumą, kuri sušildo net per pačius didžiausius šalčius… Štai taip ir įsižiebia savo, ypatinga, Saulutė Žiemai…“
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !
Būkime geresni ir sau, ir mus supantiems žmonėms… Skleiskime savo vidinę šviesą, atspindinčią mūsų vidinį pasaulį. Ir atminkime, kad viskas, kas yra tyra ir šventa šioje žemėje, turi būti ir mūsų gyvenime.
Širdis – mūsų vidinė šviesa ir kelrodis. Svarbiausia – neužgesinti šios šviesos, žengiant painiais gyvenimo keliais, ir bet kokioje situacijoje išlikti žmogumi. Mūsų širdis visada nurodo teisingą kryptį.
Klaidos apkartina žmonių gyvenimą. Kartais vienaip ar kitaip pasielgę, mes jaučiame sunkumą ir nerimą. Tai lyg nuojauta, kad rezultatas bus blogas. Tačiau vis vien pasielgiame savaip. Ir jau vėliau, supratę savo klaidą, priekaištaujame sau, kad neklausėme savo širdies balso.
O kartais sieloje taip šviesu ir gera! Ir didelė problema, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, jau neatrodo tokia sudėtinga. Tuomet drąsiai žengiame pirmą žingsnį. Po to – antrą. Ir įveikiame abejonių miglą tvirtai ir drąsiai.
Tai ir yra širdies balsas. Ir mūsų teisingas sprendimas.
Padėka autorei! Pagal T. Videlskaja esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Patirtis – ne tuomet, kai žinai, kaip bus toliau. Bet kuomet žinai, kaip toliau jau tikrai nebus.
Tu gali užlipti ant grėblio, bet laiku pagausi jį ranka. Galbūt, tu ir užlipsi ant jo būtent tam, kad nereikėtų lenktis, kad jį paimtum. Tačiau jis bus tavo rankoje, o ne smūgyje į kaktą.
Patirtis – tai gebėjimas išvengti praeities klaidų.
Patirtis gali būti asmeninė. Gali būti kitų patirtis. Bet jei klaidos nieko neišmoko – tai ne patirtis. Tai liapsusų kolekcionavimas.
Padėka autoriui! Pagal Said Šy esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Kad užpildytume pasaulį šviesa, visai nebūtina būti meistru, mokytoju, dvasiniu vadovu…
Aš pažįstu “Šviesos darbuotojus“, kurie užsiima pačiais paprasčiausiais žemiškais darbais. Tačiau jie skleidžia tokią ypatingą energiją, kalba apie tokius gilius išmintingus dalykus, kad kvapą užima iš nuostabos.
O kažkas nieko tokio ypatingo ir nesako, bet šalia jų taip gera būti, kad negali atsitraukti. Ir išeini, tarsi sparnus įgavęs.
Dabar daugeliui žmonių atsiveria, stiprėja jų vidinė šviesa. Ir, manau, labai svarbu nelaikyti jos už uždarų durų. O skleisti pasauliui.
To pakanka – tiesiog šviesti toje vietoje, kur tu esi. Su tokia jėga, kokia gali. Kaip pasirengęs.
Kuo daugiau harmonijos viduje, tuo daugiau šviesos tu skleidi. Ir atgaivini pasaulį jau vien savo buvimu.
Padėka autorei! T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Kartais Mažasis Angelas, gulėdamas ant savo pačio minkščiausio debesėlio, žiūrėjo susimąstęs į žmones ir galvojo: “Keistos vis dėl to būtybės – žmonės. Barasi nei iš šio, nei iš to, pykstasi ir įsižeidžia vienas ant kito dėl smulkmenų, skaudina vienas kitą – dėl niekų… O paskui – kankinasi… Nekenčia… Kažkas – skriaudėjų… Kažkas – savęs…
O iš tiesų juk viskas taip paprasta! Tiesiog mylėti. Tiesiog tikėti. Tiesiog svajoti. Tiesiog būti…
Viskas, kas svarbiausia šiame gyvenime – paprasta! Tiesiog saulė. Tiesiog dangus. Tiesiog svajonė. Tiesiog gyvenimas. Tiesiog meilė… “
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Yra toks pastebėjimas: kai keičiasi žmogus, keičiasi ir jį supantys žmonės.
Jie keičiasi dviem būdais:
– Žmonės, su kuriais jūs susieti tvirtais tarpusavio ryšiais, kurie jus brangina, pradeda keistis todėl, kad keičiatės jūs. Tiesiog todėl, kad nori ir toliau būti su jumis. Tai vyksta nepastebimai ir nesąmoningai.
Tai galima įsivaizduoti kaip metaforą su krumpliaračiais: jei staiga sistemoje vieno krumpliaračio žingsnis pasidarė platesnis tarp dantračių, tuomet ir kiti keičia žingsnį, kad sistema veiktų.
– Žmonės, kurie negalėjo prisiderinti prie jūsų pasikeitusio, nutraukia bendravimą, nes neturi kuo už jūsų “užsikabinti“. Ir ateina tie, kurie randa kažką bendro.
Taip keičiasi mūsų erdvė.
Bet čia yra vieni spąstai: jei jūs keičiatės tam, kad pakeistumėte kitus – jums nieko nesigaus.
Keistis reikia pačiam ir dėl savęs.
Aplinkos pasikeitimai – tai papildomas efektas. Nėra jokios prasmės laukti ir reikalauti, kad keistųsi kiti.
Jei jums kažkas nepatinka kitame žmoguje, tuomet tai jūsų pasirinkimo klausimas – pasilikti su juo artimuose santykiuose ar ne.
Padėka autorei! Pagal Ninos Rubštein tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 