Praregėjimai (61)

Mylėti – reiškia dovanoti savo meilę besąlygiškai, be jokių lūkesčių. Ir kuo daugiau meilės dovanojame, tuo daugiau jos mūsų gyvenime. Meilė panaši į bumerangą – ji visada sugrįžta.. Ir sugrįžta su kaupu, ir kartais iš ten, iš kur mes visai nesitikime.

Meilė beribė, ji niekada nesibaigia, vienintelis būdas ją prarasti – tai liautis ją dovanoti kitiems. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nepatiria meilės – jie laukia, kol kažkas juos pamils, bet nemyli patys. Tai galima palyginti su sėdėjimu prie neužkurto laužo: juk nesušilsime, kol jo neužkursime..

Meilė besąlygiška, tyra, ji nieko nereikalauja mainais. Laimingos meilės visam gyvenimui paslaptis paprasta: mylintys žmonės neskaičiuoja, ką gali gauti iš santykių, jie nesvarstydami dovanoja savo meilę nuolat ir besąlygiškai..

************

Meilė – gyva energija, todėl mylėti gali sąmoningi žmonės. O mieganti sąmonė yra uždaryta, “robotizuota“ įvairiomis išorinėmis technokratinėmis programomis, elgesio šablonais ir iliuzijomis, todėl tiesiog negali suvokti – kas yra meilė ir nesugeba mylėti.

Tame ir yra esminis skirtumas tarp miegančios sąmonės ir gyvos energijos. Miegančios sąmonęs žmogus nesugeba mylėti – jis gali imituoti meilės išraiškas, kopijuoti jas, bet tame nebus gyvos energijos.

Štai kodėl sakoma, kad sąmoningas žmogus gyvena atvira širdimi, iš širdies: jis jaučia ir gali išreikšti gyvą energiją – meilę.

************

Mes dažnai girdime: meilė buvo, bet praėjo, jis (ji) pasirodę ne toks, tai ne mano žmogus ir pan.. Ir galima ieškoti “savo žmogaus“ be galo, vėl ir vėl nusivilti, bet kol nesuprasime – kas yra meilė, istorija kartosis.

Žmonės galvoja, kad santuoka – tai graži dėžutė, kurioje yra viskas, ko reikia laimei: harmonija, draugystė, meilė, santarvė.. Tačiau tiesa yra tame, kad ta “dėžutė“ – pradžioje tuščia. Ir žmonės įdeda į ją tai, ką turi savyje, ir paimti gali tik tai, ką įdeda. Ir jei ima daugiau, nei įdeda – “dėžutė“ ištuštėja..

Meilė yra žmonėse, todėl problema ne “geresnio ir tinkamesnio“ paieškose, o mūsų gebėjime besąlygiškai mylėti ir išreikšti meilę – rūpintis, atleisti, suprasti, dovanoti, branginti, palaikyti, padrąsinti.. Ir, žinoma, matyti žmoguje geriausia ir padėti jam išskleisti geriausias savybes.

************

Pretenzijos, lūkesčiai, ambicijos.. Vyras pyksta ant žmonos, nes tikėjosi, kad ji susiprotės paruošti jam pusryčius į darbą. Žmona pyksta ant vyro, nes galvojo, kad jis nupirks jai gėlių. Vaikas pyksta ant tėvų, nes jie turėjo susiprotėti, kad jam reikalingas naujas konstruktorius..

Taigi, mes iš pradžių sugalvojame, kaip turi elgtis kiti žmonės, o paskui pamatome, kad jie taip nesielgia, ir, galiausiai – pykstame ant jų už tai.

O jei nuo pat vaikystės mus mokytų mylėti kitus žmones, visą gyvybę, gamtą, mūsų planetą.. Tuomet vietoje pykčio, pretenzijų, lūkesčių, ambicijų, neapykantos ir baimės žmonių širdyse gyventų meilė. Tuomet žmonės būtų geri, šeimos – tvirtos ir laimingos, o žmonija – kūrybinga ir vieninga.

************

Meilė – tai saugumas. Mylėdami žmonės gali būti savimi ir žinoti, kad ir džiaugsme, ir bėdoje mylimas žmogus bus šalia ir niekada neišduos.

Saugumo pojūtis svarbus visiems šeimos nariams – vaikams, tėvams, seneliams. Visi jie turi žinoti, kad nepriklausomai nuo įvykių gyvenime ar aplinkybių, šeima visada palaikys, supras, pagelbės. Visada.

Ir tai ne pažadai ir ne priesaikos – tai yra tai, kas gyvenime tikra, vertinga ir gilu. Apie tai nekalbama, tiesiog žmonės gyvena taip, kad visi artimieji nuolat jaustų meilę, rūpestį ir žinotų: namai – saugiausia ir jaukiausia vieta pasaulyje, nes šeima – artimiausi ir mylintys žmonės..

************

Laimės būsena – sveikatos šaltinis.. Kiekvienas žmogus nori būti sveikas ir laimingas, nes sveikata ir laimė – persipynusios ir neatsiejamos: nelaimingas žmogus negali būti sveikas, o sergantis – negali būti laimingas. Tai patvirtina ir psichosomatika.

Ir tik tyra, besąlygiška meilė mus įkvepia, gydo, gaivina, pripildo kūrybine energija.. Meilės išraiška – tai visada harmoningi jausmai ir emocijos, o vidinė harmonija – tai ir sveikata, ir laimė. Mylėkime vieni kitus 🙂 !..

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

Jauniems tėveliams

Kūdikio gimimas – didelis džiaugsmas šeimoje. Kartu tai ir didelė atsakomybė, ir kitoks gyvenimo būdas, skirtas naujagimiui ir reikalaujantis kantrybės, dėmesingumo ir tiesiog.. fizinių jėgų.

Jei tėveliai tai supranta ir yra tam pasiruošę – jų kantrybė ir rūpestis po kelių pirmųjų mėnesių yra apdovanojami su kaupu augančio mažylio šypsena, jo pažintimi su supančiu pasauliu ir vis naujais jo įgūdžiais ir gebėjimais..

Šis tekstas – tarsi naujagimio laiškas savo tėveliams. Jis skirtas padėti tėveliams įveikti pirmuosius sunkumus po kūdikio gimimo ir perjungti akcentą nuo rūpesčių, susijusių su pirmųjų gyvenimo savaičių mažylio priežiūra – į jį patį.

Padovanokite mums 6 savaites..

“Brangūs mamyte ir tėveli,

Saugokite šį laišką kuo toliau nuo mano rankučių, toje vietoje, kur galėsite vėl ir vėl jį skaityti, kai jausitės pavargę ir prislėgti nuo užgriuvusių rūpesčių.

*Prašau, nelaukite iš manęs, ką tik gimusio mažylio, pernelyg daug ir nelaukite didelių žygdarbių iš savęs, tėvelių. Padarykite mums visiems dovaną mano gimimo proga – padovanokite mums 6 savaites.. Per šias 6 savaites aš truputį paūgėsiu, sustiprėsiu ir tapsiu jums labiau suprantamas, o jūs galėsite truputį pailsėti, atsikvėpti ir vėl atgauti jėgas.

*Prašau, maitinkite mane tuomet, kai aš alkanas – aš nežinojau alkio jausmo, kol buvau įsčiose, o laiko pojūtis ( “jau praėjo 2-3 valandos, ar dar ne?“) kol kas man taip pat nepažįstamas.

*Prašau, apkabinkite mane, glostykite, bučiuokite, glauskite prie savęs ir dainuokite man daineles kuo dažniau.. Aš juk visada buvau labai arti jūsų ir niekada nebuvau vienas, paliktas pats sau.

*Prašau, atleiskite, kad aš taip dažnai verkiu. Aš visai ne tironas, atsiųstas, kad paversčiau jūsų gyvenimą košmaru, tiesiog verksmas – tai vienintelis mano būdas pasakyti jums, kad ne viskas tvarkoje. Pakentėkite, prašau, truputį, ir aš greitai paūgėsiu ir verksiu mažiau, o bendrausiu su jumis – daugiau.

*Duokite sau laiko susipažinti su manimi ir suprasti, kas aš, ir kaip skiriuosi nuo jūsų, ir kaip daug galiu jums duoti. Atidžiai stebėkite mane, ir aš parodysiu jums, kaip mane nuraminti ir nudžiuginti.

*Atminkite, kad aš stipresnis ir ištvermingesnis, nei jums atrodo, ir aš galiu įveikti daugumą jūsų klaidų pasekmių, kurias jūs padarote, rūpindamiesi manimi. Kol jūs taip elgiatės iš meilės man, jos negali man pakenkti.

*Prašau, nenusivilkite, jei aš nebūsiu idealus mažylis, bet ir nesitikėkite iš savęs, kad būsite idealūs tėveliai.

*Prašau, nepamirškite rūpintis savimi: gerai maitinkitės, ilsėkitės, sportuokite, kad turėtumėte jėgų ir kantrybės rūpintis manimi. Neramaus mažylio priežiūra reikalauja daugiau poilsio mamytei.

*Mamyte ir tėveli, prašau, nepamirškite vienas apie kitą. Kaip aš galėsiu suprasti, kas yra meilė šeimoje, jei nebus pačios šeimos?

*Mąstykite perspektyviai. Toks, koks aš esu dabar, aš būsiu labai trumpą laikotarpį, nežiūrint į tai, kad dabar jis jums atrodo kaip amžinybė.. Ir nors mano dėka jūsų gyvenimas, greičiausiai, yra apverstas aukštyn kojomis, prašau, atminkite, kad greitai viskas sugrįš į savo vietas.

*Džiaukitės manimi – juk aš daugiau niekada nebūsiu toks mažas, kaip dabar 🙂 !“

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems naujagimių tėveliams – džiaugsmo, meilės ir išminties 🙂 !

Harmonija – vienybėje..

Mes visi norime harmoningo gyvenimo: svajojame apie Aukso amžių, Vandenio epochą ar Naująją erą.. Ir net nesvarbu, kaip tai pavadinsime, bet kiekvienas žmogus nori gyventi harmoningoje visuomenėje – laimingų žmonių visuomenėje.

Bet kai pažvelgiame į mūsų dabartinį gyvenimą – jame viskas vyksta atvirkščiai: nepraeina nė dienos be konfliktų, skandalų, neapykantos kurstymo. Priešiškumas atsirado net toje srityje, kurioje turi vyrauti meilė, harmonija ir santarvė – santykiuose tarp vyro ir moters.

Atrodytų, tai neįmanoma, bet gyvenimas rodo, kad įmanoma: vietoje natūralios traukos, meilės ir harmonijos tarp vyrų ir moterų įsigalėjo priešiškumas, konkurencija, tarpusavio priekaištai, pretenzijos, reikalavimai..

Taip vyksta todėl, kad vyrai ir moterys nutolo nuo savo prigimtinių savybių, ir vietoje natūralios tarpusavio traukos vyksta atstūmimas, nes vyrai praranda savo vyriškas savybes, o moterys – moteriškas.

Ir mes jau baigiame pamiršti, kad būtent žmonių prigimtinių lyties savybių pilna išraiška garantuoja santarvę, harmoniją ir laimingą gyvenimą ne tik šeimoje, bet ir visoje planetoje. Mes visi esame lygūs, bet pradėjome kovoti už vyro ir moters.. vienodumą.

Tačiau būtent kova už vienodumą braukia bet kokį skirtumą tarp lyčių. Mes nesusimąstome, kad tame skirtume – unikalumas, kai žmonės savo skirtingomis savybėmis papildo, praturtina vienas kitą, ir iš to gimsta harmonija.

Dabar net kalbos apie kažkokius skirtumus tarp lyčių laikomos atsilikimu. O ypač toli pažengusiose šioje srityje šalyse įžeidimu laikomas net bandymas užleisti moteriai vietą arba praleisti ją pirmą pro duris.

Ir įvairūs specialistai, gyvenimo būdo treneriai moko, kaip suvienodinti vyrus ir moteris, kaip priversti daryti juos tai, kas kartais visiškai prieštarauja jų prigimčiai.

Informacinė erdvė mirgėte mirga patarimais, kurie kursto egoizmą, vartotojišką požiūrį į žmones ir nesantaiką. Bet kažkodėl nuo to žmonės netampa laimingi.. Ir skyrybų statistika stulbina, o viltis, kad galima sukurti laimingą santuoką, jau tampa naivumo požymiu.

Akivaizdu, kad šis kelias neatvedė ir neatves mūsų į harmoniją. Turime pripažinti klydę ir atsigręžti į savo prigimtį. Taip, lyčių lygybė – aukščiausias gyvenimo dėsnis. Bet – lygybė, o ne vienodumas.

Žmonių lytis – tai prigimtinė duotybė, tai yra tai, su kuo mes jau gimstame ir pakeisti negalime. O jei tai duota – turime vystyti tai, kas mums suteikta prigimtimi.

Kiekviena iš lyčių turi tam tikras savybes, užduotis, savo stipriąsias puses ir būdus pasiekti gyvenimo tikslus. Ir tie tikslai niekaip vienas kitam neprieštarauja ir nesikerta – vyrui ir moteriai nėra dėl ko kovoti.

Atvirkščiai – skirtingos lyčių savybės papildo viena kitą ir kuria santarvę ir harmoniją. Jei to nesuvokiame – kurstome konfliktus šeimose ir visuomenėje. Ir, aišku, nusiviliame, nes primetami vaidmenys nedžiugina, o vietoje laimės atneša gilų nepasitenkinimą gyvenimu ir nuovargį nuo nesibaigiančių konfliktų.

Santuoka – tai vyro ir moters sąjunga, kur abu papildo vienas kitą. Tai ir yra vienybė: būti kartu, veikti skirtingai pagal savo prigimtį, bet dėl bendro tikslo. Vyras – dvasiškai ir fiziškai stiprus, kilnus, jis šeimoje – atrama ir ašis. Moteris – geraširdiška, tyra, švelni, skleidžianti meilę ir šviesą, kurianti šeimoje santarvę ir jaukumą.

Vystydami savo prigimtines savybes, mes augame dvasiškai ir tobulėjame. Meilė, rūpestis artimaisiais, savitarpio pagalba, bendri darbai ir tikslai suvienija šeimą ir suteikia galimybę išreikšti geriausius žmonių bruožus ir parodyti deramą pavyzdį vaikams.

Tiesiog liaukimės kovoti ir pradėkime mylėti – savo artimuosius, savo šeimą. Vystykime savo prigimtines savybes, kurkime harmoniją savo šeimose. Juk viskas prasideda nuo mažo: harmonija žmoguje – harmonija šeimoje – harmonija visuomenėje – harmonija planetoje.. Taip visi drauge ir sukursime Aukso amžių 🙂 ..

Iš paskaitų apie šeimą, parengė ruvi.lt

Apie moteriškus drabužius

Šiandien – moteriškų drabužių kūrėjos nuomonė, kuri kviečia moteris rinktis drabužius, pabrėžiančius moteriškumą – sukneles, sijonus, palaidines, paltus.. Visi jie subtiliai pabrėžia moterišką figūrą ir neturi jokių šokiruojančių elementų – gilių iškirpčių, aptemptų kelnių ar labai trumpų sijonų.

Juk drabužis atspindi ne tik moters asmenybę, jos vidinį pasaulį, bet ir daro poveikį aplinkiniams. Kokį? Paskaitom..

Asmeninis pasirinkimas

Kodėl aš renkuosi tokius drabužius? Todėl, kad aš gerbiu.

Gerbiu pirmiausiai save. Uždengdama savo kūną aš sakau: “Ne, aš neieškau santykių su kitais vyrais, aš esu ištekėjusi ir mano grožis skirtas tik jam.“ Aš branginu savo subtilią prigimtį ir saugau tyrumą, kuris prasideda nuo mano drabužių. Aš uždengiu savo kūną nuo pašalinių akių, nes suvokiu gamtos man suteiktą galią.

Antra – aš gerbiu mane supančius žmones. Uždengdama savo kūną, aš atsisakau provokuoti aplinkinius. Apnuogintas kūnas (o aptemtos kelnės tolygios nuogoms kojoms) drumsčia sąmonę. Tai nutraukia vyrus į žemesnį lygmenį, į gyvūno lygmenį.

Moterys labai galingos – jos gali įtakoti ne tik savo šeimos, savo vyro ir vaikų sąmonę, ir jei jos nesusimąsto apie savo aprangą, tuomet jos visą savo moterišką galią išlieja kiekvienam sutiktajam.. Ir galiausiai tai įtakoja vyriškos sąmonės degradaciją, o taip pat vaikų sąmonę.

Ir tai yra moteriškas aplaidumas. Taip, aplaidumas.. Mes kaltiname vyrus, kad jie galvoja tik “apie tai“, mes kaltiname palaidumu vaikus, bet nesusimąstome, kad mes tai įtakojame, besistengdamos įrodyti savo teisę į viršenybę. Vyrų neištikimybė, palaidumas, iškrypimai.. O juk viskas prasideda nuo paprastos provokacijos. Moterys dabar taip lengvai prieinamos, kad jau pasidarė neįdomios.

Trečia – aš gerbiu savo tėvus, savo vyrą ir savo vaikus. Mano tėvai garbingi žmonės ir aš noriu tęsti garbingą mūsų šeimos gyvenimą. Taip, dabar ištrinta moteriško tyrumo sąvoka visuomenėje, bet mano tėvų jaunystėje net lengvo elgesio moterys neleisdavo sau rengtis taip, kaip rengiasi moterys šiandien.

Mano tėvas pritaria mano požiūriui ir džiaugiasi manimi. Tiesa, kai aš tik pradėjau nešioti ilgus sijonus, jis su mano broliu kartais pajuokaudavo, kad aš nešioju “užuolaidas“. Vyrai dabar taip priprato prie moteriško apsinuoginimo, kad kartais ne iš karto suvokia, kad gali būti kitaip. Todėl padorus moters elgesys iš pradžių juos stebina.

Bet praėjo visai nedaug laiko, ir tėvas pradėjo man dėkoti už tokį mano pasirinkimą. Jis papasakojo man, kad jo darbovietėje vyrai dažnai guodžiasi, kad moterys dabar labai apsinuoginusios arba pamiršta apsirengti (turėdami omenyje aptemtus džinsus arba elastines kelnes).

Ir jie klausia jo: “Štai tu turi jauną dukterį, kaip tu į visa tai žiūri?“ Mano tėvas atsako, kad abi jo dukterys nešioja dailias moteriškas sukneles ir nieko savo grožiu neprovokuoja. Jam ne gėda dėl savo dukterų, jis didžiuojasi mumis.

Tik moteris gali apsaugoti vyro jausmus. Tik nuo moters tyrumo priklauso jos vaikų sąmonės tyrumas. Todėl nuo mano gyvenimo būdo priklauso mano šeimos ateitis. Aš noriu būti sektinu pavyzdžiu ir gera motina savo vaikams, todėl saugau garbę, orumą ir save nuo nešvankumo.

Mes, moterys, galime ir nežinoti, kokios esame stiprios ir nuostabios, kokią įtaką mes darome aplinkiniams, ir kad esame atsakingos už šią įtaką. Aš negaliu diktuoti visoms moterims, kaip joms elgtis, bet aš sąmoningai renkuosi savo poziciją.

Juk aš galiu pradėti nuo savęs, sekdama principu: “Nori pakeisti pasaulį – pasikeisk pats!“

Mintys iš drabužių kūrėjos Katerinos Dorochovos straipsnio, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Tarp mūsų išaugo siena..

Mes dažnai girdime: nestatykite tarp savęs sienų, geriau nutieskite tiltus! Tai puiki tarpusavio santykių atgaivinimo praktika.

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokias sienas aš jau pastačiau? Tarp savo ir kieno širdžių? Tarp manęs ir tėvų, sutuoktinio, vaikų, uošvės, anytos, draugo, draugės, kolegos?

Ir kokios sienos yra tarp mūsų? Juk jei mes tai suvokiame, mums bus lengviau nutiesti tiltą į kito žmogaus širdį. Pažvelkime, kaip aš kuriu santykius su kitais: pagal sienos ar pagal tilto principą?

Taigi, jei aš pastačiau Puikybės tiltą, jei skaitau kitą žmogų “žemesniu“ už save, juk aš: daugiau žinau, daugiau sugebu, aš geresnis, labiau patyręs, protingesnis ir t.t..

Tuomet aš galiu pastatyti tiltą, norėdamas PASIMOKYTI iš šito žmogaus, pamatyti jo stipriąsias puses, jo žinias, jo patirtį, jo geriausias charakterio savybes, kurių aš savyje dar neišugdžiau.

Aš pastačiau Nuoskaudų sieną? Galima nutiesti Taikos ir Atleidimo tiltą.

Pastatyta Nusivylimų siena? Gali būti sukurtas Dėkingumo artimam žmogui tilto projektas. Aš nustoju priekaištauti, aš pradedu įkvėpti artimą žmogų.

Yra Idealo siena, kai aš nepriimu artimo žmogaus tokio, koks jis yra, bet laukiu, kada jis pavirs princu iš pasakos, tobulu vaiku? Šiuo atveju pagelbės Priėmimo tiltas, kai aš suvokiu, kad mano sutuoktinis, mano vaikas jau geri tokie, kokie yra, su savo ypatumais, su savo pasiekimais, su savo charakteriu, su savo unikalumu.

Tarp mūsų Liūdesio siena? Laikas nutiesti gyvenimo Džiaugsmo tiltą, varyti iš namų niūrumą ir pradėti GYVENTI ĮDOMIAI. Tiesiog dabar. Keliauti pasivaikščioti, išmokti kažko įdomaus ir naudingo, kartu paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, susitikti su draugais, susiruošti į nedidelę kelionę ar žygį, kartu kažką sukurti ir t.t..

Tarp mūsų Nesupratimo siena? Tiltas “aš suprantu tave“ bus nutiestas dabar kaip niekad laiku. Pabūti artimo žmogaus vietoje, jo situacijoje, jo skausme ir džiaugsme, jo emocijose, pergyvenimuose, jo mintyse ir jo vertybėse. Ir tuomet pokalbis tarp mūsų bus kitoks, mes kalbėsimės viena kalba – mūsų širdžių ir sielų kalba.

Tarp mūsų Susvetimėjimo ir Šaltumo siena? Galima nutiesti Širdžių šilumos ir Sielų artumo tiltą, padaryti pirmą žingsnį link artimo žmogaus. Išlipti iš savo kiauto, sušildyti savo šypsena, humoro jausmu, apkabinimu, karšta žolelių arbata, miela žinute, muzika, kvapniu pyragu, šiltais prisiminimais ir vienijančiais planais.

Kokia bebūtų tarp mūsų siena, ją galima paversti Meilės tiltu, Geranoriško Bendravimo tiltu, Draugystės, Kantrybės ir Pagarbos tiltu. Ir tuomet mes tapsime šiek tiek artimesni, juk iš tiesų atstumas tarp mūsų labai mažas – iš širdies į širdį. Dabar mes šalia. Dabar aš su tavimi. Dabar aš girdžiu ir suprantu tave. Dabar mes drauge.

Aš linkiu visiems laimės 🙂 !

Autorė Nina Sumire, vertė ruvi.lt

Su meile į santarvę ir vienybę

Kaip daug dabar kalbama apie lyčių lygybę, kuri prilyginama žmonių vienodumui ir net diegiama absurdiška idėja, kad lytis – tai tik sociumo primetamas šablonas.. Tai trikdo, painioja, supriešina žmones ir sukelia beprasmiškus ginčus ir barnius.

Bet dauguma žmonių supranta, kad toks suvienodinimas – tai dirbtinai primetama idėja. Juk iš tiesų vyrai ir moterys – skirtingi, jų prigimtis skirtinga, ir jų visiškai nereikia nei sulyginti, nei spręsti, kurie iš jų geresni ar prastesni.

Prigimtis yra tai, kuo mes gimstame – tai duotybė. Ir jei gimėme vyru ar moterimi – reiškia, tam, kad jaustumės harmoningai, turime gyventi pagal savo prigimtį ir vystyti savo lyties savybes.

Vienas Indijos dvasinis Mokytojas, kurį apkaltino tuo, kad jis nepripažįsta vyrų ir moterų lygybės, taip paaiškino savo poziciją: “Ne, aš ne prieš lygybę, aš – prieš suvienodinimą. Pirmiausiai įrodykite, kad vyrai ir moterys vienodi – tai reikštų, kad kartais vyras pastoja ir gimdo, o paskui – moteris pastoja ir gimdo, ir taip abu pasikeisdami, iš eilės..  Kaip aš galiu tai pripažinti?..“

Taigi, nesigilinkime į tai, kas prieštarauja mūsų prigimčiai (duotybei), o reiškia – paprasčiausiai logikai. O štai jei mes išmoksime pamatyti prigimtinius vyro ir moters skirtumus ir išmoksime juos suderinti ir sudaryti sąlygas, kad tie skirtumai papildytų vienas kitą – šeimose suklestės meilė, santarvė ir harmonija.

Kad visiškai neprarastume nuovokos šiuo klausimu, žvilgtelėkime, ką gi apie tai sako senieji Mokymai. Juose visada buvo pabrėžiama santarvės šeimoje svarba, kuri pasiekiama harmoningai išreiškiant ir derinant sutuoktinių prigimtines savybes.

Pažvelkime, ką apie tai sako Vedos.

*Vyrai ir moterys skirtingi, nes jų prigimtis skirtinga. Toks Kūrėjo sumanymas. Ir mes reikalingi vieni kitiems būtent todėl, kad esame skirtingi: mes traukiame vieni kitus savo kitoniškumu ir papildome vieni kitus savo skirtingomis savybėmis, ir iš to gimsta harmonija ir vienybė.

*Vyras šeimoje – tai “užsienio reikalų ministras“, o moteris – “vidaus reikalų ministrė“. Vyras semiasi jėgų iš aktyvaus gyvenimo būdo (darbas, sportas, mėgiama veikla..), o moteris – iš kūrybos (nuo rankdarbių iki sodo darbų..) ir bendravimo.

*Moteris neturi imtis vyriškų funkcijų, nes taip ji praranda savo moteriškumą ir pradeda konkuruoti su vyrais. Vyrai vengia tokių moterų, nes jos žemina vyrišką orumą, todėl stiprios moterys retai susiranda porą.

*Šeimoje turi būti savitarpio pagarba ir sutuoktinių prigimtinių savybių supratimas. Kadangi moteris turi gebėjimą kurti ir reguliuoti santykius, būtent ji kuria meilės ir nuoširdumo atmosferą šeimoje.

*Moteris kuria ir grožį bei jaukumą namuose: tai tvarkingi namai, rūpestis artimaisiais, ramybė ir geranoriškumas. Vyras ir visi namiškiai turi atsigauti namuose, pasisemti jėgų, jaustis laukiami ir mylimi.

*Vyras ne toks dėmesingas namų aplinkai – jis gali metų metais gyventi viengungiškame bute be užuolaidų, staltiesių ir augalų. O štai moteris tuoj pat pradės viską tvarkyti ir kurti jaukumą: pakabins užuolaidas, užaugins gėlių, išvalys dulkes ir papuoš namus įvairiomis mielomis detalėmis..

*Vyras ne toks dėmesingas ir savo aprangai – jis gali ilgai nešioti mėgiamus drabužius ir nenoriai juos keičia naujais. Tuo tarpu moteris turi poreikį keistis – jei nėra galimybių įsigyti naują rūbą, ji būtinai kažką nusimegs, pasisiūs, pagyvins turimus drabužius naujomis detalėmis..

*Vyras labai konkretus: jei jis nuėjo pirkti į parduotuvę duonos, jis sugrįš greitai ir tik su duona. Moteriai toks konkretumas nebūdingas: jei ji išėjo pirkti duonos – užtruks ilgėliau ir sugrįš ne tik su duona, bet ir su dideliu krepšiu pirkinių.

*Vyras negali daug kalbėti apie jausmus, bet noriai ir plačiai dalinasi savo mintimis ir idėjomis. Moteris, atvirkščiai – gali valandų valandas kalbėti apie savo jausmus, o štai pokalbis apie kitų idėjas jai greitai atsibosta.

*Moteris jaučia vyro meilę per jo rūpestį – kai jis jai padeda, išklauso ir yra jai dėmesingas. Vyras moters meilę jaučia per tikėjimą juo – kai moteris tiki jo stiprybe, jo gabumais ir visapusiškai jį palaiko bet kokiose gyvenimo situacijose.

*Vyras vienu metu puikiai atlieka tik vieną kažkokį konkretų veiksmą, nes vienu metu gali koncentruotis tik į jį. Tuo tarpu moteris – tikra devyndarbė: vienu metu ji gali ir maistą gaminti, ir žinutę telefonu parašyti, ir pamokas padėti vaikui ruošti, ir  spintelę sutvarkyti..

Taigi, mes kartu, nes mes skirtingi, ir mūsų laimė yra tame, kad mes tokie skirtingi.. Jei mes suprantame tuos savo prigimtinius skirtumus – mes galime jais idealiai papildyti vieni kitus ir sukurti nuostabią mus jungiančią vienybę.

Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga – tyra, besąlygiška tarpusavio Meilė. Iš Meilės gimsta santarvė ir harmonija šeimoje 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)

Saulėtos pavasarinės nuotaikos mums visiems 🙂 !

Su šypsena – moterims :)

*Galutinis moters sprendimas retai būna paskutinis..

*Intuicija – neįtikėtinas pojūtis, kuždantis moteriai, kad ji teisi, nepriklausomai nuo to, teisi ji ar ne.

*Amžinas moteris kankinantis klausimas: ką suvalgyti, kad numestų svorį?

*Kad sulieknėtum, reikia: arba miegoti valgio metu, arba – valgyti sapne..

*Kiekvienos moters spintoje kabo drabužis atvejui “jei staiga sulieknėčiau..“

*Moterys neabejoja savo patrauklumu, jos žino: svarstyklės meluoja, žmonės pavydi, o veidrodis.. apskritai kažkoks kreivas!

*Statistika teigia, kad 70% moterų imituoja dietą..

*Kada gi pagaliau išmoks įvesti apšvietimą į moteriškus rankinukus?..

*Jei moteris pyksta – reiškia, ji ne tik neteisi, bet ir supranta tai.

*Įdomus amžius – 40 metų: viena draugė tapo močiute, kita – išėjo į dekretines atostogas..

*Bobų vasara – tai kuomet vaikai jau užauginti, o anūkų dar nėra!

*Su mūsų medicina kiekviena motina, užauginusi du vaikus, gali automatiškai gauti pediatro diplomą.

*Eini su vaiku pasivaikščioti: tempi dviratuką, kastuvėlį, kibiriuką, smėlio formeles.. O jis – atranda įdomų pagaliuką ir visą pasivaikščiojimą braižo linijas ir ratus..

*Kai padedi ruošti pamokas vaikui, kartais kyla klausimas: “O ar iš tiesų aš mokiausi?..“

*Tik mama, auginanti mažus vaikus, supranta – kokia palaima gerti arbatą tyloje 2 valandą nakties!

*Anksčiau tėvai savo mažiems vaikams sakydavo, kad atrado juos kopūstuose. Dabartiniai gi tėveliai savo vaikams, turbūt, pradės sakyti, kad atsisiuntė juos internetu..

*Vyras gali žvejyboje dvi valandas sėdėti ir laukti, kol pradės kibti žuvis, ir.. negali palaukti penkiolikos minučių, kol į svečius susiruoš žmona.

*Tik moteris gali pabusti pusę šešių ryte ir pavėluoti į darbą dešimtai..

*Tik moteris sugeba dvi valandas ruoštis, lyginti drabužius, dažytis, išsiplauti galvą, pasidaryti šukuoseną ir manikiūrą, o paskui staiga.. nuspręsti niekur neiti.

*Vyras valgo – moteris gamina maistą, vyras nešioja drabužius – moteris juos skalbia, vyras išmėto savo daiktus – moteris juos surenka. Ir ką ji be jo darytų?..

*Moterys kaip vaikai: vos kažkas ne taip – tuoj į ašaras ir pas mamą..

*Kuo toliau moteris nuo technikos – tuo geriau ir moteriai, ir technikai.

*Vienos moters žvilgsnis į kitą primena bagažo kontrolę muitinėje.

*Jei moteris pamiršo įdėti internete nuotraukas apie savo atostogas – viskas! Skaityk, kad atostogų ir nebuvo..

*Tylėjimas – vienintelis dalykas iš aukso, kurio moterys nepripažįsta.

*Moteris visada skraido: su sparnais arba.. ant šluotos.

*Laiminga žmona – kaip saulė: šviečia visiems, bet sušildo vieną.

*Moterys visada teisios. Žinote, kodėl? Todėl, kad. 😉

Artėjančios Moters dienos proga visoms Moterims – Meilės, Meilės, Meilės 🙂 ! Šildykite savo Meile artimus žmones, o artimųjų žmonių širdžių šiluma tegul šildo Jus! Mylėkime vieni kitus – tik Meilėje suklestės šis nuostabus pasaulis 🙂 !