Tarp mūsų išaugo siena..

Mes dažnai girdime: nestatykite tarp savęs sienų, geriau nutieskite tiltus! Tai puiki tarpusavio santykių atgaivinimo praktika.

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokias sienas aš jau pastačiau? Tarp savo ir kieno širdžių? Tarp manęs ir tėvų, sutuoktinio, vaikų, uošvės, anytos, draugo, draugės, kolegos?

Ir kokios sienos yra tarp mūsų? Juk jei mes tai suvokiame, mums bus lengviau nutiesti tiltą į kito žmogaus širdį. Pažvelkime, kaip aš kuriu santykius su kitais: pagal sienos ar pagal tilto principą?

Taigi, jei aš pastačiau Puikybės tiltą, jei skaitau kitą žmogų “žemesniu“ už save, juk aš: daugiau žinau, daugiau sugebu, aš geresnis, labiau patyręs, protingesnis ir t.t..

Tuomet aš galiu pastatyti tiltą, norėdamas PASIMOKYTI iš šito žmogaus, pamatyti jo stipriąsias puses, jo žinias, jo patirtį, jo geriausias charakterio savybes, kurių aš savyje dar neišugdžiau.

Aš pastačiau Nuoskaudų sieną? Galima nutiesti Taikos ir Atleidimo tiltą.

Pastatyta Nusivylimų siena? Gali būti sukurtas Dėkingumo artimam žmogui tilto projektas. Aš nustoju priekaištauti, aš pradedu įkvėpti artimą žmogų.

Yra Idealo siena, kai aš nepriimu artimo žmogaus tokio, koks jis yra, bet laukiu, kada jis pavirs princu iš pasakos, tobulu vaiku? Šiuo atveju pagelbės Priėmimo tiltas, kai aš suvokiu, kad mano sutuoktinis, mano vaikas jau geri tokie, kokie yra, su savo ypatumais, su savo pasiekimais, su savo charakteriu, su savo unikalumu.

Tarp mūsų Liūdesio siena? Laikas nutiesti gyvenimo Džiaugsmo tiltą, varyti iš namų niūrumą ir pradėti GYVENTI ĮDOMIAI. Tiesiog dabar. Keliauti pasivaikščioti, išmokti kažko įdomaus ir naudingo, kartu paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, susitikti su draugais, susiruošti į nedidelę kelionę ar žygį, kartu kažką sukurti ir t.t..

Tarp mūsų Nesupratimo siena? Tiltas “aš suprantu tave“ bus nutiestas dabar kaip niekad laiku. Pabūti artimo žmogaus vietoje, jo situacijoje, jo skausme ir džiaugsme, jo emocijose, pergyvenimuose, jo mintyse ir jo vertybėse. Ir tuomet pokalbis tarp mūsų bus kitoks, mes kalbėsimės viena kalba – mūsų širdžių ir sielų kalba.

Tarp mūsų Susvetimėjimo ir Šaltumo siena? Galima nutiesti Širdžių šilumos ir Sielų artumo tiltą, padaryti pirmą žingsnį link artimo žmogaus. Išlipti iš savo kiauto, sušildyti savo šypsena, humoro jausmu, apkabinimu, karšta žolelių arbata, miela žinute, muzika, kvapniu pyragu, šiltais prisiminimais ir vienijančiais planais.

Kokia bebūtų tarp mūsų siena, ją galima paversti Meilės tiltu, Geranoriško Bendravimo tiltu, Draugystės, Kantrybės ir Pagarbos tiltu. Ir tuomet mes tapsime šiek tiek artimesni, juk iš tiesų atstumas tarp mūsų labai mažas – iš širdies į širdį. Dabar mes šalia. Dabar aš su tavimi. Dabar aš girdžiu ir suprantu tave. Dabar mes drauge.

Aš linkiu visiems laimės 🙂 !

Autorė Nina Sumire, vertė ruvi.lt

Reklama

Su meile į santarvę ir vienybę

Kaip daug dabar kalbama apie lyčių lygybę, kuri prilyginama žmonių vienodumui ir net diegiama absurdiška idėja, kad lytis – tai tik sociumo primetamas šablonas.. Tai trikdo, painioja, supriešina žmones ir sukelia beprasmiškus ginčus ir barnius.

Bet dauguma žmonių supranta, kad toks suvienodinimas – tai dirbtinai primetama idėja. Juk iš tiesų vyrai ir moterys – skirtingi, jų prigimtis skirtinga, ir jų visiškai nereikia nei sulyginti, nei spręsti, kurie iš jų geresni ar prastesni.

Prigimtis yra tai, kuo mes gimstame – tai duotybė. Ir jei gimėme vyru ar moterimi – reiškia, tam, kad jaustumės harmoningai, turime gyventi pagal savo prigimtį ir vystyti savo lyties savybes.

Vienas Indijos dvasinis Mokytojas, kurį apkaltino tuo, kad jis nepripažįsta vyrų ir moterų lygybės, taip paaiškino savo poziciją: “Ne, aš ne prieš lygybę, aš – prieš suvienodinimą. Pirmiausiai įrodykite, kad vyrai ir moterys vienodi – tai reikštų, kad kartais vyras pastoja ir gimdo, o paskui – moteris pastoja ir gimdo, ir taip abu pasikeisdami, iš eilės..  Kaip aš galiu tai pripažinti?..“

Taigi, nesigilinkime į tai, kas prieštarauja mūsų prigimčiai (duotybei), o reiškia – paprasčiausiai logikai. O štai jei mes išmoksime pamatyti prigimtinius vyro ir moters skirtumus ir išmoksime juos suderinti ir sudaryti sąlygas, kad tie skirtumai papildytų vienas kitą – šeimose suklestės meilė, santarvė ir harmonija.

Kad visiškai neprarastume nuovokos šiuo klausimu, žvilgtelėkime, ką gi apie tai sako senieji Mokymai. Juose visada buvo pabrėžiama santarvės šeimoje svarba, kuri pasiekiama harmoningai išreiškiant ir derinant sutuoktinių prigimtines savybes.

Pažvelkime, ką apie tai sako Vedos.

*Vyrai ir moterys skirtingi, nes jų prigimtis skirtinga. Toks Kūrėjo sumanymas. Ir mes reikalingi vieni kitiems būtent todėl, kad esame skirtingi: mes traukiame vieni kitus savo kitoniškumu ir papildome vieni kitus savo skirtingomis savybėmis, ir iš to gimsta harmonija ir vienybė.

*Vyras šeimoje – tai “užsienio reikalų ministras“, o moteris – “vidaus reikalų ministrė“. Vyras semiasi jėgų iš aktyvaus gyvenimo būdo (darbas, sportas, mėgiama veikla..), o moteris – iš kūrybos (nuo rankdarbių iki sodo darbų..) ir bendravimo.

*Moteris neturi imtis vyriškų funkcijų, nes taip ji praranda savo moteriškumą ir pradeda konkuruoti su vyrais. Vyrai vengia tokių moterų, nes jos žemina vyrišką orumą, todėl stiprios moterys retai susiranda porą.

*Šeimoje turi būti savitarpio pagarba ir sutuoktinių prigimtinių savybių supratimas. Kadangi moteris turi gebėjimą kurti ir reguliuoti santykius, būtent ji kuria meilės ir nuoširdumo atmosferą šeimoje.

*Moteris kuria ir grožį bei jaukumą namuose: tai tvarkingi namai, rūpestis artimaisiais, ramybė ir geranoriškumas. Vyras ir visi namiškiai turi atsigauti namuose, pasisemti jėgų, jaustis laukiami ir mylimi.

*Vyras ne toks dėmesingas namų aplinkai – jis gali metų metais gyventi viengungiškame bute be užuolaidų, staltiesių ir augalų. O štai moteris tuoj pat pradės viską tvarkyti ir kurti jaukumą: pakabins užuolaidas, užaugins gėlių, išvalys dulkes ir papuoš namus įvairiomis mielomis detalėmis..

*Vyras ne toks dėmesingas ir savo aprangai – jis gali ilgai nešioti mėgiamus drabužius ir nenoriai juos keičia naujais. Tuo tarpu moteris turi poreikį keistis – jei nėra galimybių įsigyti naują rūbą, ji būtinai kažką nusimegs, pasisiūs, pagyvins turimus drabužius naujomis detalėmis..

*Vyras labai konkretus: jei jis nuėjo pirkti į parduotuvę duonos, jis sugrįš greitai ir tik su duona. Moteriai toks konkretumas nebūdingas: jei ji išėjo pirkti duonos – užtruks ilgėliau ir sugrįš ne tik su duona, bet ir su dideliu krepšiu pirkinių.

*Vyras negali daug kalbėti apie jausmus, bet noriai ir plačiai dalinasi savo mintimis ir idėjomis. Moteris, atvirkščiai – gali valandų valandas kalbėti apie savo jausmus, o štai pokalbis apie kitų idėjas jai greitai atsibosta.

*Moteris jaučia vyro meilę per jo rūpestį – kai jis jai padeda, išklauso ir yra jai dėmesingas. Vyras moters meilę jaučia per tikėjimą juo – kai moteris tiki jo stiprybe, jo gabumais ir visapusiškai jį palaiko bet kokiose gyvenimo situacijose.

*Vyras vienu metu puikiai atlieka tik vieną kažkokį konkretų veiksmą, nes vienu metu gali koncentruotis tik į jį. Tuo tarpu moteris – tikra devyndarbė: vienu metu ji gali ir maistą gaminti, ir žinutę telefonu parašyti, ir pamokas padėti vaikui ruošti, ir  spintelę sutvarkyti..

Taigi, mes kartu, nes mes skirtingi, ir mūsų laimė yra tame, kad mes tokie skirtingi.. Jei mes suprantame tuos savo prigimtinius skirtumus – mes galime jais idealiai papildyti vieni kitus ir sukurti nuostabią mus jungiančią vienybę.

Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga – tyra, besąlygiška tarpusavio Meilė. Iš Meilės gimsta santarvė ir harmonija šeimoje 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)

Saulėtos pavasarinės nuotaikos mums visiems 🙂 !

Su šypsena – moterims :)

*Galutinis moters sprendimas retai būna paskutinis..

*Intuicija – neįtikėtinas pojūtis, kuždantis moteriai, kad ji teisi, nepriklausomai nuo to, teisi ji ar ne.

*Amžinas moteris kankinantis klausimas: ką suvalgyti, kad numestų svorį?

*Kad sulieknėtum, reikia: arba miegoti valgio metu, arba – valgyti sapne..

*Kiekvienos moters spintoje kabo drabužis atvejui “jei staiga sulieknėčiau..“

*Moterys neabejoja savo patrauklumu, jos žino: svarstyklės meluoja, žmonės pavydi, o veidrodis.. apskritai kažkoks kreivas!

*Statistika teigia, kad 70% moterų imituoja dietą..

*Kada gi pagaliau išmoks įvesti apšvietimą į moteriškus rankinukus?..

*Jei moteris pyksta – reiškia, ji ne tik neteisi, bet ir supranta tai.

*Įdomus amžius – 40 metų: viena draugė tapo močiute, kita – išėjo į dekretines atostogas..

*Bobų vasara – tai kuomet vaikai jau užauginti, o anūkų dar nėra!

*Su mūsų medicina kiekviena motina, užauginusi du vaikus, gali automatiškai gauti pediatro diplomą.

*Eini su vaiku pasivaikščioti: tempi dviratuką, kastuvėlį, kibiriuką, smėlio formeles.. O jis – atranda įdomų pagaliuką ir visą pasivaikščiojimą braižo linijas ir ratus..

*Kai padedi ruošti pamokas vaikui, kartais kyla klausimas: “O ar iš tiesų aš mokiausi?..“

*Tik mama, auginanti mažus vaikus, supranta – kokia palaima gerti arbatą tyloje 2 valandą nakties!

*Anksčiau tėvai savo mažiems vaikams sakydavo, kad atrado juos kopūstuose. Dabartiniai gi tėveliai savo vaikams, turbūt, pradės sakyti, kad atsisiuntė juos internetu..

*Vyras gali žvejyboje dvi valandas sėdėti ir laukti, kol pradės kibti žuvis, ir.. negali palaukti penkiolikos minučių, kol į svečius susiruoš žmona.

*Tik moteris gali pabusti pusę šešių ryte ir pavėluoti į darbą dešimtai..

*Tik moteris sugeba dvi valandas ruoštis, lyginti drabužius, dažytis, išsiplauti galvą, pasidaryti šukuoseną ir manikiūrą, o paskui staiga.. nuspręsti niekur neiti.

*Vyras valgo – moteris gamina maistą, vyras nešioja drabužius – moteris juos skalbia, vyras išmėto savo daiktus – moteris juos surenka. Ir ką ji be jo darytų?..

*Moterys kaip vaikai: vos kažkas ne taip – tuoj į ašaras ir pas mamą..

*Kuo toliau moteris nuo technikos – tuo geriau ir moteriai, ir technikai.

*Vienos moters žvilgsnis į kitą primena bagažo kontrolę muitinėje.

*Jei moteris pamiršo įdėti internete nuotraukas apie savo atostogas – viskas! Skaityk, kad atostogų ir nebuvo..

*Tylėjimas – vienintelis dalykas iš aukso, kurio moterys nepripažįsta.

*Moteris visada skraido: su sparnais arba.. ant šluotos.

*Laiminga žmona – kaip saulė: šviečia visiems, bet sušildo vieną.

*Moterys visada teisios. Žinote, kodėl? Todėl, kad. 😉

Artėjančios Moters dienos proga visoms Moterims – Meilės, Meilės, Meilės 🙂 ! Šildykite savo Meile artimus žmones, o artimųjų žmonių širdžių šiluma tegul šildo Jus! Mylėkime vieni kitus – tik Meilėje suklestės šis nuostabus pasaulis 🙂 !

Apie primetamus išvaizdos šablonus

Jei pažvelgsime į viešąją informacinę erdvę, visur pamatysime išdailintus, ištobulintus jaunų žmonių atvaizdus, kurie kviečia į juos lygiuotis. Tarsi žmonės gyventų sugalvotos amžinos jaunystės erdvėje, kur nėra natūralaus grožio, brandaus amžiaus, o tuo labiau – senatvės.

Ir žmones traukia tokie vaizdai.. Na, bet reikia nemažų nuolatinių pastangų, kad žmogus būtų bent artimas tam tobulam paveikslėliui iš žurnalų ar reklamos. O viską, ko tam reikia, paslaugiai siūlo kosmetikos, drabužių ir visų kitų grožio atributų gamintojai ir paslaugų tiekėjai.

Žmonėms iš mažens skiepijama mintis, kad jie turi siekti diktuojamų grožio idealų, nepaisydami savo natūralios išvaizdos ar amžiaus ypatumų. Dauguma yra tų grožio stereotipų veikiami iki liguistų fobijų, supirkdami visas įmanomas grožio priemones ar neatpažįstamai keisdami savo išvaizdą plastinėmis operacijomis.

Bet jau ir nemažai žmonių pradeda abejoti jais – juk tie stereotipai pirmiausiai prieštarauja žmogaus prigimčiai ir natūraliems amžiaus pokyčiams, todėl sukelia žmonėms vidinius prieštaravimus. Be to, toks didžiulis dėmesys išvaizdai atitraukia dėmesį nuo svarbiausių gyvenimo sričių – dvasinio tobulėjimo, bendrų žmonijos problemų, evoliucinių tikslų..

O ir nėra, tiesiog negali būti kažkieno sugalvotų ir primetamų grožio standartų, kurie dabar vis labiau tolsta nuo natūralumo. Bet nuolat matydami fotošopo koreguotus atvaizdus, žmonės tiesiog praranda nuovoką, kas gi apskritai yra natūrali išvaizda ir natūralus grožis, ir visomis įmanomomis priemonėmis siekia atkartoti tą dirbtiną, o todėl taip sunkiai pasiekiamą išvaizdos standartą.

Ir vis daugiau žmonių supranta, kad didžiulė grožio industrija kraunasi milijardus iš to, kad skiepija žmonėms nepasitenkinimą savo išvaizda ir čia pat paslaugiai pasiūlo “vaistus“ nuo to nepasitenkinimo – nuo madingų rūbų ir kremų raukšlėms “lyginti“ iki procedūrų “neteisingai“ klubų formai ištaisyti ir plastinių operacijų.

Kanadietė Anik Robinson savo tinklapyje papasakojo apie savo ir ją užkalbinusio kosmetikos pardavėjo pokalbį, kuris susilaukė didelio susidomėjimo, nes patvirtino moterų siekį spręsti pačioms, kaip jos nori atrodyti.

Šis pokalbis buvo maždaug toks:

“.. Aš ėjau oro uosto sale, kai mane užkalbino vienas iš vietinių kosmetikos pardavėjų:

– Jūsų oda taip natūraliai atrodo.. Juk jūs beveik nesinaudojate kosmetika, tiesa?

– Naa.. nee, nesinaudoju, ir ką gi?

– Leiskite, aš atspėsiu, kiek jums metų? – paklausė pardavėjas ir nurodė 12 metų mažiau, nei man yra iš tiesų.

– Apsieikime be tokių akivaizdžių liaupsių. Aš atrodau pagal savo amžių ir tai yra normalu.

Pardavėją akivaizdžiai sutrikdė toks mano atsakymas:

– O gal leisite pasiūlyti jums serumą veidui? Juk jei nepradėsite rūpintis savo veidu tiesiog dabar, tai jau 45 metų jūsų raukšlės bus žymiai ryškesnės. O tuomet jau kremai nepadės.

– Palaukite. O kas ne taip su moterimi, kuri keturiasdešimties metų atrodo kaip keturiasdešimtmetė?

– Na, jūs gi žinote, maišai po akimis, žąsies kojelės akių kampučiuose. O juk mano kremas odai apie akis gali tai ištaisyti vos per 15 minučių!

– Bet mano maišai po akimis atsirado dėl mano vaiko, kurį aš labai myliu. Jis blogai miegojo iki dvejų metų. Ir aš laiminga, kad turiu ir jį, ir tuos maišus. Žąsies kojelės? Mano vyras labai linksmas žmogus, ir aš labai daug juokiuosi su juo. O jam smagu matyti, kad aš juokiuosi. Ne, jūsų kremas man, ko gero, nereikalingas…

Pardavėjas pradėjo nervintis:

– Tai galima ištaisyti dabar, o štai kai sulauksite 50 metų, bus jau pernelyg vėlu. Ir tada raukšles ir nukarusią oda sutvarkys tik operacija.

– Palaukite. O kas ne taip su penkiasdešimtmetės moters raukšlėmis? Mes su vyru nemokame stabdyti senėjimo. Ir mes dažnai juokaujame, kokiais juokingais raukšlėtais senukais abu būsime. Mano vyras pasens. Ir aš pasensiu. Mes visi pasensime, tai gyvenimas.

Pardavėjas pradėjo nervingai žvilgčioti į kitus pirkėjus, kurie klausėsi mūsų pokalbio:

– Gerai, jei problema kainoje, tai aš galiu padaryti nuolaidą visam kremų komplektui. Viso labo 199 doleriai už tris kremus, tai pigiau net už botoksą!

– Aš dabar gerai atrodau. Ir gerai atrodysiu ir 45, ir 5o metų todėl, kad moters senėjime nėra nieko blogo ar nenatūralaus. Ne visi išgyvena iki senatvės, todėl žinote, tai net tam tikra privilegija. Ir man nepatinka, kad jūs bandote savo prekybą grįsti brandaus amžiaus moterų žeminimu. Ačiū, man nereikalinga jūsų kosmetika.

Aš buvau tiesiog šokiruota tuo, kiek pinigų jis gauna iš pirkėjų, pasakodamas jiems baisias istorijas apie “seną raukšlėtą veidą“..

Tai mano veidas. Ir būtent tokį jį myli mano vaikai ir mano vyras. Ir man jis patinka.

Taigi – nepasiduokite primetamo grožio standartams. Užduokite nepatogius klausimus tiems, kas naudoja tokį scenarijų, siekdami jums kažką parduoti. Klauskite – “kas ne taip su moters grožiu?“ – taip ilgai, kol šis scenarijus pagaliau nustos veikti.

Mes galime pakeisti pasaulį ir sustabdyti šią išvaizdos tobulumo neurozę. Tegul ateinančios kartos gyvena be jos. Tiesiog nemokėkite pinigų tiems, kas jus gąsdina, o paskui pelnosi iš jūsų baimių.“

Parengė ir vertė ruvi.lt

Geros savaitės visiems 🙂 !

Paprastas gyvenimas

Šiuolaikinių žmonių gyvenimas toks sudėtingas.. Mes nuolat bėgame, skubame, mes vis neturime laiko.. Todėl dažnas užduoda sau klausimą – ar tikrai žmogus viso to nori? Ir ko gi jis iš tiesų nori?..

Mums dabar labai trūksta paprastumo – tyrų ir šviesių jausmų, nuoširdaus bendravimo, kūrybinio polėkio, prasmingo darbo, sveikos sąveikos su gamta..

Norisi nusimesti visas kaukes, šablonus ir rėmus, kurie trukdo pasijusti savimi. Pasijusti Žmogumi. Tapti Kūrėju. Pajusti vienybę su žmonija, gamta ir visa gyvybe..

Apie tai šis kviečiantis susimąstyti tekstas:

“Aš noriu gyventi paprasčiau. Viskame. Turėti paprastus namus. Jaukų lizdelį – be krūvos šlamšto, be brangios technikos ir daiktų, kurių negalima liesti ar sutepti vaikams. Kad jis būtų toks nedidelis, iš medžio, su dideliais langais ir pojūčiu, kad tu esi gamtoje. Yra tokie eko-namai.. kur ir viduje, ir išorėje – gamta. Sodas su gėlėmis ir medžiais, vanduo (upė, jūra, ežeras), daržas..

Noriu nešioti paprastus drabužius. Ne tuos, kurie madingi. Paprastas sukneles, sijonus, pasisiūtus iš natūralių audinių, minkštus ir ilgaamžius. Paprastus, pačios arba vaikų pagamintus papuošalus.. Man nereikia aukso ar deimantų, man mieli karoliai iš gilių ir apyrankės iš kriauklelių.

Noriu paprastos kosmetikos. Tiek, kiek jos iš tiesų reikia. Aliejų ir pačios pasigaminto muilo, natūralių kremų ir šampūno. Noriu šalia namo aikštelės vaikams, kurią sumeistravo jų tėtis, ir žaislų ne iš parduotuvės, o vaikų rankomis pasigamintų. Ir valgyti paprastą maistą – užaugintą čia pat, šalia namo savo rankomis, su dideliu rūpesčiu ir meile.

Nenoriu turėti pinigų. Visai. Kad jie nebūtų reikalingi. Kad viską galima būtų pasigaminti savo rankomis, arba esant būtinybei keistis su kaimynais jų rankų darbo vaisiais. Vieni derlių augina, kiti muilą gamina, treti rūbus siuva.

Nesuprantu, KAIP galima buvo prikurti tiek absurdo mūsų pasaulyje? Koks gi tai progresas, jei žmogus visą savo gyvenimą gali ieškoti laimės, ieškoti meilės, ieškoti prasmės, ieškoti savęs, ieškoti pašaukimo.. Juk viskas mums duota nuo pat gimimo, bet kažkas visa tai paslėpė po stora uždanga, ir dabar šios vertybės dulka ir atsiveria tik atkakliausiems ieškotojams.

Ta uždanga – tai šio pasaulio šurmulys, tai viskas, kuo mus bando prisotinti, pamaitinti, aprengti, pralinksminti.. Vergiškas darbas, be kurio neįmanoma išgyventi. Normaliame pasaulyje nėra vergiško darbo. Yra veikla, kuria užsiima žmonės – stato namus, augina derlių, auklėja vaikus, kepa duoną.. ir visa tai atlieka su džiaugsmu. Nėra darbų, kurie alina. Visas darbas teikia džiaugsmą ir yra naudingas. Taip-taip, naudingas.

Sunku net įsivaizduoti, kiek beprasmiško ir net kenksmingo darbo dabar atlieka žmonės. Imkime kad ir popierinį darbą – milijardai tonų popieriaus gaminama, spausdinama, dėliojama iš vienos vietos į kitą, iš vienų rankų į kitas, paskui suplėšoma, išmetama, ir vėl spausdinama. Ir kiek SVARBAUS popieriaus! Tiesiog nerealus kiekis labai svarbaus popieriaus. Jis žymiai svarbesnis, nei žmonės. Dėl jo pykstasi, kovoja, žemina, sodina į kalėjimus, žudo. Dėl popieriaus!

Kad pereitume iš vieno žemės ploto į kitą (iš vienos šalies į kitą), reikia pateikti popierių. Jei popierius tinkamas – tu gali pereiti. O jei nėra popieriaus – vaikščioti svetima žeme nevalia. Kažkas padalino žemę ir nurodė, kur kam galima, o kam ne. Na, nebent pateikus svarbų popierių.

O miestai.. Kam jie reikalingi? Kam? Tos didžiulės betoninės dėžės-butai be sielos ir oro. Jie atima energiją ir jėgas. Miestuose viskas, kas natūralu, pakeista dirbtinu. Viskas-viskas. Žmonės – dėžėse, vaikai auga su svetimais žmonėmis (vaikų darželiai, auklės), gyvūnai – narvuose, produktai – iš chemijos, žaislai – iš plastiko. Ir daug-daug vaistų, kad galima būtų visus išgydyti nuo milijono ligų, kurias sukelia miestas, visų tų depresijų, kančių ir nelaimių.

Vaikai gimsta dirbtinu būdu, vyrai ir moterys, nesuradę poros, keičia orientaciją, ir jau negali būti nė kalbos apie normalios giminės pratęsimą. Šeimos išyra dėl miesto smulkmenų, dėl daiktų, dėl iliuzinių troškimų. Žmonės pamiršta, kad svarbiausi – ne daiktai, o žmonės ir santykiai tarp jų, meilė ir rūpestis artimaisiais. Visi turi tiek problemų!!! Tiesiog krūvos ir kalnai neišspręstų problemų, kurias galima būtų išmesti į sąvartyną ir gyventi laimingai 🙂 . Bet mes pripratome, kad problemos – tai mūsų gyvenimo dalis.

O juk pakaktų išvežti žmogų į gamtą – įsivaizduokite – rami jūra, kalnai ir pakalnės, žolytė žaliuoja, saulutė šviečia.. ir palikti jį akis į akį su gamta.. ir, man atrodo, jis viską supras. Jis įsiklausys į save, į gamtą. Ir išgirs Žemę: “Aš čia, aš su tavimi, aš suteiksiu tau namus, tylą ir širdies palaimą, meilę ir rūpestį. Aš pamaitinsiu tave. Aš tave sušildysiu. Aš nenuskriausiu tavęs. Aš myliu tave. Aš suteiksiu tau Gausą ir Gerovę“. Ir žmogus negrįš į miestą, jis pasiliks gamtoje. Viską supras ir pasiliks. Taip paprasta pasitikėti Žeme. Ji gali išmaitinti milijardus žmonių, jei teisingai naudosimės jos gėrybėmis, bet mes galime pražūti, jei ir toliau gyvensime taip, kaip dabar.

Aš noriu gyventi paprasčiau. Gamtoje. Mylėti Žemę ir ja pasitikėti. Ji gausi ir dosni. Ir to pilnai pakanka, kad būtume laimingi 🙂 .“

Autorė Radost-na-Avos, vertė ruvi.lt

Geros visiems savaitės 🙂 !

Apie pretenzijas tėvams

Suaugusiam žmogui labai svarbu suprasti savo būdą ir charakterį, ypač jei pastebimos kažkokios negatyvios savybės. Todėl logiška, kad to negatyvumo priežasčių dažniausiai ieškoma vaikystėje, tėvų auklėjime – juk tuo metu artimiausių žmonių aplinkoje yra formuojamas vaiko charakteris.

Taip, tėvai didele dalimi yra atsakingi už savo savo vaikų auklėjimą, bet nei vienas iš jų sąmoningai nedaro blogo savo vaikams.. Auklėjimo klaidos atsiranda dėl pačių tėvų nebrandumo arba dėl to, kad jie tiesiog kartoja savo tėvų netikusį auklėjimo modelį.

Gerai, jei tai supratęs žmogus padaro teisingas išvadas ir priima sprendimą tobulėti – t.y., sąmoningai keisti tas savybes, kurios jam trukdo gyvenime. Tačiau neretai žmonės užstringa begalinių kaltinimų, pretenzijų ir priekaištų savo tėvams etape ir įsijaučia į nuskriaustos aukos vaidmenį.

Tokiu atveju tėvai kaltinami visomis įmanomomis nesėkmėmis jų suaugusių vaikų gyvenime, o tėvai, savo ruožtu, pradeda dėl to jausti nuolatinę kaltę.

Suaugę vaikai gali pradėti manipuliuoti tėvų kaltės jausmu ir reikalauti iš jų įvairiausios pagalbos: padėti finansiškai, iškeisti butą jaunos šeimos naudai, prižiūrėti vaikus, įsigyti kažkokius daiktus.. Kiti gi gali atsisakyti bendrauti su tėvais ir prisiminti juos tik tuomet, kai kažko iš jų prireikia.

Tokiu savo elgesiu suaugę vaikai parodo savo nebrandumą ir egoizmą – juk dažniausiai pabrėžiamos tik tėvų auklėjimo klaidos, ignoruojant pozityvius vaikystės momentus. Be to, labai patogu turėti “atpirkimo ožį“, ant kurio galima suversti atsakomybę už savo pačių klaidas.

Tokių kaltinimų klasta tame, kad tėvai verčiami jausti nuolatinę kaltę už tai, ko jau negalima ištaisyti, todėl stengiasi visais įmanomais būdais įtikti savo vaikams ir nusipelnyti atleidimo. Tokie santykiai iš esmės nesveiki, juose negali būti nuoširdumo ir meilės.

Sutikite, keistai atrodo keturiasdešimtmečiai ar net vyresni žmonės, kurie prisidengia savo jau senyvų tėvų auklėjimo klaidomis.. Gal tėvai ir neparodė deramo pavyzdžio, gal nemokėjo ar nesugebėjo tinkamai auklėti, bet juk dabar jų vaikai jau patys suaugę žmonės ir gali sąmoningai ugdyti savyje tai, ko nesugebėjo jų tėvai.

Ir, kaip nekeista, tokie įsijautę į aukos vaidmenį suaugę vaikai dažnai ir patys nebūna idealūs tėvai savo vaikams.. Dėl to, kad nesikeičia, jie patys pradeda nesąmoningai kartoti tas pačias klaidas, kurias darė jų tėvai – taip perduodama ydingo elgesio estafetė giminėje.

Todėl prieš kaltinant savo tėvus reikėtų atminti, kad jie darė tiek, kiek galėjo – nepamirškime, kad tuo metu, kai augino vaikus, jie buvo jauni ir nepatyrę žmonės. Ir kad kiekvienas naujas šeimos narys, kai tik suauga, gali sąmoningai keisti ydingą elgesį giminėje. Ir kas, tai padarys, jei ne mes?..

Kai mes suaugame, ateina mūsų laikas imtis atsakomybės už savo ir savo šeimos gyvenimą. Tėvai jau padarė dėl mūsų viską, ką galėjo – per juos mes atėjome į šį pasaulį, jie mus užaugino taip, kaip sugebėjo.

Gal būt, mums atrodo, kad to per maža, bet tai nereiškia, kad jie mums linkėjo blogo – tiesiog tuo metu jie kitaip nemokėjo.. Galiausiai, tėvų senatvė – ne laikas kerštui už jų netobulumą jaunystėje, tai laikas, kai suaugę vaikai jau turi padėti savo tėvams.

Mes visada turime pasirinkimą – kankintis aukos vaidmenyje, keršyti tėvams ar atleisti jiems ir imtis atsakomybės už save ir savo gyvenimą.

Galima likti aukos pozicijoje, pykti ir reikšti savo tėvams pretenzijas, metų metais reikalauti iš jų skolų už vaikystės nuoskaudas ir permesti jiems atsakomybę už savo gyvenimą..

Bet ar suteiks tai laimės? Ar pakeis kažką į gera? Ir kokį elgesio pavyzdį su tėvais parodysime savo vaikams?

Todėl – būkime sąmoningi, būkime dėkingi už tai, ką gavome iš savo tėvų. Jie jau negali ištaisyti savo auklėjimo klaidų – atleiskime jiems, būkime geraširdiški, tik taip sugrąžinsime harmoniją: meilę, pagarbą, santarvę į šeimą ir giminę, tik taip parodysime deramą pavyzdį savo vaikams.

Meilės, laimės ir vienybės mums visiems 🙂 !.. Geros savaitės 🙂 !

Tas stebuklingas “namų jausmas“

Kaip dažnai mes ieškome dvasinio tobulėjimo už savo namų ribų.. Ir kaip retai susimąstome apie tai, kas vyksta čia pat, visai šalia – mūsų namuose.

Ten viskas gerai? O gal – betvarkė, neplauti indai, atsainus apsirengimas, ginčai, barniai ir pykčiai? Ir kodėl tokie namai šalti ir bedvasiai? Ir juose nesinori užsibūti, nes jiems akivaizdžiai kažko trūksta..

Juk namai – ne tik sienos, o jaukumas – ne prabangus interjeras. Namai – tai ypatingas “namų jausmas“, kurį sukuria jame gyvenanti šeima arba vienas žmogus savo būsena, savo širdžių šiluma, ir kurį pajunta visi, kas į juos ateina.

Bet ir kiekvienas atėjęs į svečius žmogus taip pat gali paveikti tų namų atmosferą savo būsena – apie tai yra sakoma, kad ilgiau užsibuvęs svečias tampa šeimos nariu, ir jei tai geras žmogus – jis atneša harmoniją į namus, o jei žmogus negeras – greitai pajuntama trintis ir disharmonija tarp visų tų namų gyventojų.

Namai gali daug pasakyti apie savo šeimininkus: namai gali būti prabangūs, išblizginti, bet bedvasiai, arba – nedideli, kuklūs ir labai jaukūs. Namai visada atspindi jų gyventojų vidinę būseną, pasaulėžiūrą ir santykius.

Taip yra todėl, kad namuose mes praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį – čia mes bendraujame su šeima ir draugais, auginame vaikus, priimame svarbius sprendimus, gaminame maistą, praleidžiame laisvalaikį, ilsimės, atgauname jėgas ir miegame.

Savo mintimis ir veiksmais mes sukuriame namuose tam tikrą atmosferą, kuri pilnai atitinka mūsų vidinę būseną. Juk namai – tai vieta, kur mes galime nusimesti visas kaukes ir būti tokie, kokie iš tiesų esame..

Todėl jei mums geriau bet kur, tik ne namuose; jei norisi nuolat kažkur važiuoti, kažką pakeisti ar persikelti kitur; jei namuose mums nejauku, nesaugu ir nepatogu – reiškia, mes neturime “namų jausmo“, ir tai greičiausiai yra mūsų vidinio diskomforto atspindys.

Ir jei tai mūsų vidinio diskomforto atspindys – galime nuolat keisti gyvenamą vietą, pirkti brangiausius baldus ir interjero detales, bet jaukumo ir pilnatvės juose nepajusime. Ir, atvirkščiai – jei žmogus santarvėje su savimi ir supančiu pasauliu, tuomet kur jis begyventų, jis visur sukurs tą ypatingą “namų jausmą“.

Jaukumas namuose neatsiranda savaime, jį reikia sukurti, ir pradėti reikia nuo savęs, savo vidinės būsenos ir nuo požiūrio į savo namus. Tai puiki galimybė tobulėti dvasiškai tiesiog namuose! Kaip tai padaryti?

  • Pradėkime nuo tvarkos ir švaros – tegul tai tampa geru įpročiu. Tai ne tik sukuria jaukumą, bet ir parodo šeimininko arba šeimos požiūrį į savo asmeninę erdvę.
  • Namai – tai gerumo, ramybės ir jaukumo oazė, kurią sukuria visi namiškiai, todėl mokykimės sutarti, bendrauti geranoriškai ir taikiai. Tai visiems suteikia optimizmo, jėgų ir pasitikėjimo.
  • Įpraskime išreikšti meilę artimiesiems: pasisveikinkime, palinkėkime geros kloties, domėkimės planais ir pasiekimais, padėkokime, apkabinkime, padrąsinkime, pasitarkime, pagirkime, ir – šypsokimės, šypsokimės, šypsokimės vieni kitiems..
  • Kiekvieną dieną pripildykime savo namus džiaugsmu, venkime skubotumo ir atsainumo. Pagalvokime – kuo galime nudžiuginti artimuosius, būkime jiems atidūs ir dėmesingi.
  • Auginkime gėles namuose – tai mažos gamtos, natūralaus grožio dalelės mūsų namuose ištisus metus. O augintinius gyvūnus laikykime šeimos nariais – rūpestis gyvūnais ir augalais suvienija ir suteikia visiems daug džiaugsmo.

“Namų jausmas“ – tai mūsų vidinės būsenos atspindys. O mūsų namai – tarsi mūsų pačių pratęsimas, tai pagrindas, iš kurio mes kuriame savo gyvenimą. Kurkime su meile savo namus ir nuolat tobulėkime 🙂 ..

Gražios visiems savaitės 🙂 !