Mėnuo: sausio 2024

Į Šviesą…

Pačios didžiausios, reikšmingiausios transformacijos, įskaitant gimimo ir atgimimo procesus, vyksta tamsoje.

Sėkla auga po žeme, pavirsdama stipriu augalu. Drugelio lėliukė tampa nuostabiu drugeliu tamsiame kokone…

Aušra užgimsta iš pačios tirščiausios tamsos.

Žmogus, prieš išeidamas į naują gyvenimo etapą, į Šviesą, dažnai praleidžia laiką vienatvėje, uždaroje tamsioje erdvėje. Stengiasi suprasti, kur judėti toliau, kažką pergalvoti, sustiprėti, susijungti su Kūrėjo Dvasia.

Akivaizdu, kad būtent dabar ir vyksta didžiulis atgimimo procesas.

Iš tamsos į Šviesą išeina nauja žmonių karta. 

Karta, kurianti naują – harmonijos, geraširdiškumo, Meilės pasaulį.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Būti atsvara…

Kuo daugiau pasaulyje atšiaurumo ir neteisingumo, tuo daugiau norisi veikti priešingai.

Būti atsvara. Daryti atvirkščiai.

Ten, kur šalta, sušildyti.

Ten, kur tamsu, įžiebti šviesą – arba bent jau išsklaidyti miglą kišeniniu žiebtuvėliu.

Ten, kur skauda, papūsti į žaizdą, kaip vaikystėje tai darė kažkas iš suaugusiųjų.

Išreikšti rūpestį šiltu žodžiu ir palaikymu.

Būti gyvu, sugebančiu pajusti svetimą skausmą ir atsiliepti į jį.

Kad būtų nors truputį daugiau gerų naujienų.

Truputį daugiau paprasčiausio gerumo.

Padėka autorei! Pagal K. Šustrova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kad vėl pajustume gyvenimo skonį

Žiūriu, kaip lėtai krenta snaigės… Ir pamirštu apie viską… Kas aš, kodėl, iš kur ir į kur… Rodos, kad tai visai nesvarbu šią minutę…

Lekia akimirkos, o aš negaliu atsidžiaugti… Tarytum gyvenčiau tik šia akimirka….

O paskui aš sugrįžtu į save ir jaučiuosi jau visiškai kitaip… Atsirado jėgos šypsotis, džiaugtis, kurti planus ir matyti kiekvienos naujos dienos stebuklą…

Kartais reikia atrasti nors keletą sekundžių atsinaujinimui… Kad vėl pajustume gyvenimo skonį…

Padėka autorei! Pagal Elena Rajevskaja miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis mums būtinas…

Kartais per jėgą jau nesigauna. Viskas viduje priešinasi, protestuoja, pradeda lūžinėti.

Tai reiškia, kad atėjo laikas pauzei. Laikas pasakyti: “ne dabar“. Šiek tiek vėliau.

Laikas atsigauti. Laikas taisyti tai, kas sugedo.

Reikia viską suvokti ir pergyventi. Reikia atsigulėti, persirgti ir išsimiegoti. O po to – pasivaikščioti vienatvėje, pakvėpuoti, pastebėti kažką didesnio. Ir save tame didesniame.

Atleisti. Pamilti iš naujo. Arba galutinai išsiskirti.

Tylos laikas. Buvimo su savimi laikas. Jo visada nepakanka. O jis mums būtinas.

Kartais reikia tiesiog pasitikėti savo vidiniam “šiek tiek vėliau“.

Padėka autorei! Pagal Olia Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tik tada, kai užgis

Greiti laikai. Greita jausmų kaita. Nėra laiko pergyventi skausmą.

Žmonės eina pas psichologus dažnai su vieninteliu tikslu – kad nedelsiant užgesintų skausmą. Kad greičiau liautųsi jausti – ir vėl bėgte į gyvenimą į darbus, į šeimą. Kaip robotai. Kad gyventų ir nesijaudintų. Kad gyventų ir netrukdytų įkyrios mintys. Kad gyventų ir nieko nejaustų.

Todėl kad skausmas – tai apie jausmus. Tai rodiklis. Kur pažeista visuma, ten skauda. Kur žaizda, ten skauda. Kur žaizda, ten negali neskaudėti. Jei organizmas gyvas, jis reaguoja į traumą, į susirgimą, į veiklos sutrikimą.

Žaizda nesugyja akimirksniu. Patepkime ją nuskausminančiu tepalu. Perriškime ją. Bet žaizda neužgis anksčiau, nei suveiks visi apsauginiai ir atstatomieji mechanizmai. Kraujo negalima priversti krešėti greičiau, o ląstelių – greičiau regeneruotis. Viskas vyksta savo greičiu ir savo laiku.

Tas pats – ir su psichika. Ji turi praeiti visus etapus. Neslopinti specialiai (neliesti žaizdos), neskubinti (netepti vieną po kitos priemonių). Reikia leisti sau PERSIRGTI.

Netektis skaudina. Išsiskyrimas skaudina. Pranešimas su negatyviu turiniu skaudina. Neatsakytas laiškas skaudina. Grubus žodis skaudina. Nemeilė skaudina. Ignoravimas skaudina. Pavydas skaudina.

Reikia ne bėgti, ne gelbėtis, o pergyventi. Reikia persirgti. Kaip gripo metu, kai reikia gulėti lovoje ir gerti arbatą su citrina. Reikia priimti šį skausmą ir šią būseną. Pripažinti ir įvardinti tai, ką jauti. “Taip, aš pavydžiu“ . “Taip, aš bijau ją prarasti, labai bijau“. Ir pajusti. Verkti. Pykti. Išlieti jausmus. Ilgesingai vartyti nuotraukas. Rašyti kvailus laiškus. Galima neišsiųsti, tik parašyti. Skirti laiką tam, kad išgyventume skausmą dėl situacijos. Pabūti joje. Nepersijungti. Nesiblaškyti. Specialiai skirti laiką sąmoningam skausmo pergyvenimui.

Psichika pati įjungs apsauginius mechanizmus. Jei netrukdysite jai, įjungs. Praeis skausmas – ir ateis apatija, abejingumas. Paskui ateis ramus suvokimas to, kas įvyko. Po to – susitaikymas su situacija ir noras judėti toliau. Būtent tai, ką jūs norėjote gauti iš karto, nedelsiant, pačioje pradžioje.

Suprantu, tai keistas receptas. Bet jūs patys žinote: bet kokių nuskausminamųjų poveikis baigiasi, o žaizda nustoja skaudėti tik tada, kai užgyja.

Padėka autorei! Pagal Lilijos Achremčik tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Minčių tyrumas

Nuo minčių tyrumo priklauso, kokie žmonės ir įvykiai ateina į mūsų gyvenimą.

Tyros mintys – tai siekis atsiriboti nuo bet kokio agresyvaus poveikio, žeidžiančio sielą, tai noras pagelbėti kitiems, prisidėti prie bendros gerovės, be jokio savanaudiškumo.

Tyros mintys – tai atsisakymas sukti galvoje niūrias ir paikas mintis, tai dirglumo ir pykčio transformavimas į supratimą bei norą suprasti tikrąsias įvykių priežastis.

Tyros mintys –  tai kuomet saugome savo šiltus prisiminimus, gražiausias svajones ir ryžtingai varome lauk visus mūsų jaukaus vidinio pasaulio griovėjus.

Rūpinamės savo minčių tyrumu – ir štai jau tavo akys tampa skaidresnės, eisena grakštesnė, šypsena nuoširdesnė, pamąstymai gilesni. Į tavo gyvenimą ateina žmonės, kurių mintys sutampa su tavo mintimis: padorūs, išmintingi ir įdomūs.

Ir gyvenimas staiga liaujasi žeisti įvykiais ir siunčia laimingus bilietėlius tramvajuje…

Padėka autorei! Pagal A. Fenina esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Svarbus gebėjimas

Žmogus paprastai nemoka visiškai tylėti. Kai tavo lūpos tyli, tavo protas ir toliau plepa. 

Atrodytų, kad tu tiesiog tyli, bet tavo galvoje verda košė iš tavo minčių. Tavo protas, kaip ta stebuklinga puodynė iš pasakos, be perstojo verda minčių košę. 

Dauguma tavo minčių nemalonios tau pačiam, bet tu nežinai, kaip jų atsikratyti. Tavęs to nemokė.

Tave mokė tik pradėti galvoti, įjungti mąstymo procesą. Taip ir sakė: “Pradėk pagaliau galvoti. Įjunk galvą!“

Bet tie, kas išmokė tave įjungti šį procesą, nežino, kaip jį išjungti arba bent jau laikinai sustabdyti.

O tau reikia šito daugiau, nei tu pats dabar suvoki. Todėl kad dauguma žmonijos problemų ir konfliktų vyksta būtent dėl to.

Kad išmoktum pilnai tylėti be įkyrių minčių ir tiesiog ilsėtis nuo nereikalingos informacijos triukšmo, reikia išmokti sąmoningai kalbėti, girdėti, ką tu sakai ir suvokti, ar tai, ką tu kalbi, yra tiesa.

Išmok sakyti tiesą, išmok sąmoningai kalbėti, sakyti tai, ką tu jauti. Ir tuomet, laikui bėgant, tu išmoksi tylėti be įkyrių minčių galvoje.

Tai ir yra tikras poilsis nuo visokio šurmulio ir įtampos. Tai didžiausia dovana.

Padėka autoriui! Pagal A. Sita esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Apie informacinį lauką ir mus jame

Aš manau, visi mes pastebėjome, ir jau seniai, koks dabar informacinis laukas. Jis užpildytas negatyvumu, ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, kiek visokių įvykių, kurie toli gražu nedžiugina, vyksta išoriniame pasaulyje, 

Aš neketinu kviesti jūsų užsidėti, kaip dabar įprasta sakyti, rožinius akinius ir nieko nematyti, išskyrus išsigalvotus rausvus ponius debesyse.

Aš nekviečiu “pabūti nuošalyje“… 

Mūsų Meilės jėga ir Dvasios Jėga pasireiškia būtent gebėjime MATYTI TAI, KAS YRA.

Matyti… suprasti – KODĖL, daryti išvadas ir nedalyvauti tos informacijos skleidime, kuri didina įvairiausių baimių ir negatyvių emocijų įtampą.

Matyti ir vis vien mylėti… tikėti, spinduliuoti savo vidine būsena taiką ir visais įmanomais būdais harmonizuoti bendrą erdvę.

Įskaitant ir virtualius socialinius tinklus.

Pirmiausiai tai liečia įvairias prognozes apie “siaubingą siaubą“, kuris nutiks planetoje arba kai kuriose šalyse. Nes dabar reikia spręsti tai, kas jau vyksta. O tai, kas, atseit, “nulemta“, galima pakeisti tik savo dėmesiu, nukreipiant jį į šviesią ateities perspektyvą.

Mielieji, tai toli gražu ne pasakos, kad mes visi savo būsena ir dėmesiu ne tik keičiame erdvę aplink save, bet ir įtakojame galimų įvykių eigą…

Jei tik žmonės tai suvoktų… Jei tik žmonės suprastų, kokia kova vyksta dabar dėl  jų dėmesio…

Jei tik žmonės žinotų… kokia Meilės Jėga, galinti pakeisti įvykių eigą, slypi mūsų visų ketinimuose ir sutelktame dėmesyje…

Stebėkite savo vidinę būseną ir kūną, kuomet jūs “prisipildote“ toksiška informacija arba bendraujate su negatyviai nusiteikusiu žmogumi… Kūnas kaipmat reaguoja. Ir – kiekvienas žmogus pajunta pasekmes…

Mūsų daug… Ir mes stiprūs…

Todėl mūsų užduotis – imtis atsakomybės už savo būseną… ir jei ji šiuo metu “nulinė“ – neužkrėsti tuo kitų žmonių.

Mes su jumis – tarsi filtrai Žemės planetoje. Ir tai didžiulis darbas. Nelengvas… ir labai svarbus.

Nuspręskite – prie jūs asmeniškai prisidedate – esate Kūrėjai… ar…

Apkabinu kiekvieną, su Meile…

Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !