Mėnuo: gruodžio 2022

Meilė – vienintelė jėga Žemėje, kuri auga ir didėja, kai mes ja dalinamės. Dalinkime dosniai meilę, ir ne tik savo artimiesiems, juk geras žodis palieka šilumą širdyje, įkvepia tikėjimą savimi, savo jėgomis, todėl – dažniau sakykime gerus žodžius žmonėms.

Dabar paplito cinizmas ir sarkastiškos pastabos, tačiau jos dar nieko nepadarė protingesniais arba laimingesniais, todėl kad meilė – stipriųjų prerogatyva, ir aš tikiu, kad tuomet, kai žmogus kažką daro su meile, jam padeda aukščiausios jėgos – ir jam viskas gaunasi, o bėdos jį aplenkia.

Mylėkime. Mylėkime šiais nelengvais laikais, mylėkime stipriau, nei paprastai – ir tuomet gyvenimas pagerės, ir tapsime stipresni kūnu ir dvasia.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir ramių, jaukių artėjančių švenčių mums visiems 🙂 !

Gimsta nuotaika, kurią norisi dovanoti. Semti samčiu iš Gėrio Šaltinio ir dalinti į mielas rankas.

Gimsta šiluma ir šviesios ateinančios tikrovės matymas, žingsnis po žingsnio, nuo vilties ženklų iki geros nuojautos pėdsakų. Ir todėl taip ramu širdyje.

Gimsta vėjas, įkvėpimo vėjas, troškimo gyventi įdomiai vėjas.

Daryti viską su įkvėpimu. Kaip žingeidus vaikas, skubėti pasitikti žinių ir stebuklingų “kasdieninių“ reikalų.

Juk viskas turi savo nepakartojamą skonį ir spalvą: ir išplautas puodelis, ir perskaitytas eilėraštis, ir nupieštas ant drobės nepažįstamosios vualis, ir atviras pokalbis virtuvėje su arbata ir pyragu.

Įkvėpimo vėjas sugrąžino šį, atrodytų, jau seniai pamirštą pojūtį – kai viskas gyvenime įdomu.

Viskas, kas pasirinkta. Ką norisi sukurti. Dėl ko norisi gyventi.

Ir tas – tas kažkas šviesaus – dabar užgimsta.

Aš linkiu visiems laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Kiekviena žiema – tai kažkas neįtikėtino.

Atrodytų, slenka lėtai pilkos dienos, bet tereikia pradėti kristi sniegui, ir ore pasklinda tyras ir svaiginantis šventės aromatas.

Ir nesvarbu, kiek tau metų – vis vien norisi užvertus galvą žiūrėti į nubalusį dangų, ir apkabinti medžius, ir liesti purų sniegą, ir minti ornamentus ant balto žiemos apkloto.

Ir šypsotis norisi. Ir puoselėti tvirtą pojūtį: baltas sniego apklotas – tai pasakos priminimas, o kiekviena snaigė – stebuklo pažadas.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Upės nereikia stumti. Ji teka pati.

Dažniausiai mes nepastebime, kad galima tiesiog gyventi.

Tiesiog.

Gyventi. 

Nesiblaškyti, nesistengti būti efektyviu. Neplanuoti kiekvieno savo žingsnio. Nesibaiminti dėl ateities, nesijaudinti dėl praeities. Tiesiog remiantis savo patirtimi – gyventi šiandien. Su tuo, kas yra. Tame, kas mus supa.

Ir tai nėra taip jau lengva. Sustoti savo kasdieniniame bėgime ir pastebėti, kad viskas, kas mus supa – tai ir yra mūsų gyvenimas.

Pabandykite – tai lyg į jūrą bristi – eiti į vandenį greitai arba lėtai (kaip kam patinka). Juk jūs nieko neplanuojate, kai brendate į vandenį, jūs tiesiog pajuntate, kaip vanduo paliečia jus, ir jūs jaučiate vandenį visu kūnu. Jūs negalite būti jūroje, bet jausti, kad esate ant kranto. Tai neįmanoma.

Ir kai susijungiate su vandens stichija – jūs pilnai ir visa savo esybe susiliejate su šia būtimi. Prisiminkite, kaip tai – būti tame, kas yra čia ir dabar – galima tiesiog plaukti ir visa savo esybe būti kiekvienoje akimirkoje.

Taip yra ir mūsų gyvenime – jis jau dabar vyksta. Tiesiog žiūrėkite. Stebėkite. Pajuskite. Gyvenkite.

Ir tuomet jūsų gyvenimo tėkmė parodys jums tai, kas būtent dabar jums svarbu. Ir jūs sugebėsite tai pamatyti. Todėl kad visa esybe dalyvausite savo būtyje.

Padėka autorei! Pagal S. Kilaru esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Yra toks paprastas dėsnis: jūs prarandate jėgas ir perdegate toje gyvenimo sferoje, kur nėra jūsų asmeninio identiškumo.

Bet kokia sąveika su gyvenimu, kurioje jūs – tai ne jūs, veda į griūtį.

Jei gyvenimo veikla arba santykiai nepalaikomi nuoširdumu ir identiškumu – tuomet tai baimė.

Štai kodėl jūs prarandate jėgas ir išsenkate, štai kodėl vietoje augimo gaunate griūtį.

Padėka autorei! Pagal Amu Mom miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Draugystė – besąlygiška, todėl draugauti ne visada paprasta..

Draugas gerbia tavo pasirinkimą. Jis supranta, kad “ne“ – tai reiškia “ne“. Kad žalios užuolaidos ir oranžinis fotelis – tai tavo pasirinkimas, ir kad tau su tuo gyventi.

Jis palaiko tave visuose tavo siekiuose ir net avantiūrose, didžiuojasi, kai tu nerangiai šoki su baletu scenoje, nuoširdžiai žavisi tavo pasiekimais ir tiki sėkme.

Žodžiu, draugas skaito, kad tu pats geriausias net tuomet, kai tu paskutinis pasieki finišą.

Ne visi sugeba draugauti, todėl kad tai – sudėtinga. Draugauti – reiškia matyti kito žmogaus tamsiąsias puses ir vis vien nuo jo nenusisukti.

Kai tau sunku, draugas klausia: “Tave apkabinti ir pabūti šalia, ar pasakyti objektyvų požiūrį?“ Jis nerėžia iš peties savo tiesos, kaip tai daro visiškai abejingi tavo išgyvenimams žmonės.

Draugas žino, kad tu nesi idealus, bet jums drauge jauku ir gera…

Ir dar: draugas niekada nepalaikys, jei tu save griauni. Tikrai ne.

Padėka autorei! Pagal K. Frida esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !