Apie naujienas

Kiekvienas žmogus, skaitydamas naujienas, tikisi gauti objektyvią informaciją. Bet ar gauna, ar informacijos skleidimo priemonės apskritai turi tokį tikslą – objektyviai informuoti? Deja, naujienų pavidalu dažniausiai gauname laviną negatyvumo: subjektyvias ar kryptingas nuomones, menkavertes “sensacijas“, mitus, intrigas, skandalus..

Visa tai tarsi burbulai vandens paviršiuje, kurie visiškai neatskleidžia giluminių procesų – todėl tai, kas iš tiesų svarbu, lieka mums nežinoma. Ir kuo ilgiau žiūrime į tuos burbulus paviršiuje, tuo miglotesnį ir painesnį turime realybės suvokimą.

Mums teigiama, kad žmonės patys nori skandalingų ir negatyvių naujienų, ir kad tokias gauname todėl, kad informacijos skleidėjai siekia mums įtikti, patenkinti mūsų poreikius. Tai patvirtina aukšti skandalingų ir negatyvių žinių reitingai.

Tačiau niekas nekalba apie tai, kad niekas net nebandė skleisti pozityvių ir objektyvių naujienų – todėl mes neturime pasirinkimo ir skaitome tai, kas ir kaip pateikiama. Maža to, informacija kryptingai naudojama kaip galinga visuomenės nuomonės formavimo priemonė. Be to, skaitytojai reikalingi ir informacijos, ir reklamos skleidėjams – tai jų pelnas.

O ko tikisi naujienų skaitytojai? Pirmiausiai – nori sužinoti svarbias, aktualias žinias ir nori jaustis šio pasaulio įvykių dalyviais. Kiti – specialių rubrikų ar priedų dėka tikisi papildyti savo profesionalias žinias, o kažkas naujienų skaitymu tiesiog užpildo laiką poilsio ir pertraukėlių metu arba važiuodami visuomeniniame transporte.

Visa perskaityta ar pamatyta informacija daro mums poveikį, todėl turime atidžiai rinktis – ką skaityti ir žiūrėti. Naujienos, kurios tikrai yra svarbios – vienaip ar kitaip – bet vis vien mus pasieks..

Sąmoningai ribokime kasdieninį naujienų srautą, nes:

Naujienų skaitymas atima mūsų laiką. Mes to tiesiog nepastebime, bet užklydę, pvz., į internetinį naujienų tinklapį, vietoje planuotų keliolikos minučių galime praleisti žymiai daugiau laiko – atkreipę dėmesį į vieną antraštę ar nuorodą, paskui į kitą, ir dar vieną.. Pridėkime dar televizijos laidų žiūrėjimą, ir susumavę savaitės ar mėnesio laiką pamatysime, kad tai tikrai daug.

Dauguma naujienų iš tiesų nesuteikia vertingos informacijos. Naujienų skaitymas – tiesiog įprotis, mes net galime pradėti jausti nerimą, jei kelias dienas jų neskaitome. Šį įprotį galime pakeisti vertingos ir reikalingos informacijos pasirinkimu. Na, pagalvokite – ar nors viena naujiena per pastarąjį laikotarpį tikrai buvo naudinga, ar padėjo priimti teisingą sprendimą, kažką suprasti ar išspręsti?..

Naujienos klaidina. Jos iškreipia mūsų pasaulėžiūrą, nes nukreipia dėmesį į išpūstą negatyvumą, negatyvias pasekmes, bet labai retai prabyla apie to negatyvumo priežastis ir atsakingus už negatyvius reiškinius. Mažai nušviečiami kasdieniniai svarbūs darbai ir pozityvūs įvykiai.

Naujienos nuodija ne tik protą, bet ir kūną. Žinios apie katastrofas arba negatyvios naujienos skatina streso hormono kortizolo gamybą. Nuolat skaitydami tokias žinias, mes gyvename chroniško streso būsenoje. Pasekmės – niūri nuotaika, baimė, nerimas depresija – terpė psichosomatiniams susirgimams.

Naujienos slopina mąstymo procesą. Mąstymui reikia susikaupimo, tuo tarpu naujienos pateikiamos taip, kad blaškytų mūsų dėmesį. Kuo didesnis informacinis srautas per dieną, tuo žemesnis gebėjimas koncentruotis į kažką vieną ir savarankiškai svarstyti, tuo žemesnis ir kūrybingumas.

Naujienos daro mus pasyviais. Nuolatinis negatyvumo srautas galiausiai priverčia susitaikyti su “gyvenimo fatališkumu“ – mintimi, kad viskas labai blogai, bus dar blogiau, ir nieko neįmanoma pakeisti.. Kasdien skaitydami ir žiūrėdami negatyvias naujienas, mes jaučiamės bejėgiai, pasidarome abejingi ir pasyvūs.

Taigi, visas naujienų srautas su šokiruojančiomis antraštėmis, vienadieniais skandalais, ilgalaikėmis intrigomis ir manipuliacijomis – tėra kasdienė didelė negatyvumo porcija, neturinti nieko bendra su objektyviomis žiniomis.

Žinoma, mes negalime kalbėti tik pozityviai, ignoruodami neigiamus reiškinius. Tačiau negatyvumas nėra tik kalbos apie blogus dalykus. Negatyvumas yra tame, kad nėra atsakingų ir nedaromi jokie sprendimai, kad kažkas pasikeistų, o mes visi esame nuolat slegiami tuo nesibaigiančiu negatyvumu.

Džiugina tai, kad internetas atvėrė galimybę visiems geros valios žmonėms skleisti niekieno neįtakotą, objektyvią informaciją. O mes visi gavome galimybę ne tik rinktis, bet ir bendromis pajėgomis keisti tą informacinio negatyvumo erdvę: nuo objektyvių naujienų – prie objektyvių sprendimų :).

Mintys, mintys…

* Likimas yra, bet tai ne dogma. Viskas, ką mes keičiame, formuoja mūsų ateitį.

* Žinojimas yra gebėjimas eiti teisinga kryptimi. Žinojimas suteikia dvasinę ramybę.

* Kai žmogus teisingai mąsto, tuomet jis teisingai juda, teisingai kvėpuoja, teisingai maitinasi, teisingai gyvena ir yra laimingas.

* Supranta gyvenimą tas, kas supranta save.

* Silpnas žmogus ateina į šį pasaulį išmokti būti stipriu. Stiprus ateina, kad išmoktų suprasti, padėti, palaikyti ir nukreipti silpną.

* Kuo daugiau stiprių, teisingai mąstančių žmonių, tuo gyvybingesnė žmonija. Kuo daugiau stiprių, bet neteisingai mąstančių žmonių – tuo greičiau žmonija degraduoja.

* Įpratęs prie blogio, žmogus pradeda nuo to blogio priklausyti ir nustoja tikėti gėriu.

* Pasaulyje nėra atsitiktinumų – yra tik priežasties ir pasekmės dėsnis. Beprasmiška ginčytis su gamtos dėsniais.

* Užblokuota galva apie pasekmes negalvoja. Žmogus, kuris apgaudinėja save, pats to nesupranta. Užtat supranta kiti.

* Duoda tik duodančiam. Iš imančio ima. Kai atiduodi tai, ką turi – gauni tai, ko tau reikia. Egoizmas nenori dalintis, jis nori tik imti.

* Bet koks kitas žmogus gerai matomas iš šalies, į save gi reikia įsižiūrėti. Stiprybė pripažinti savo klaidas vadinama sąžiningumu.

* Kaip atpažinti, ar žmogus sako tiesą? Žiūrėkite į jo darbų rezultatus. Nereikalaukite įrodymų, nes įrodymus gyvenimas pateikia rezultatų pavidalu.

* Pasiekę gyvenime tam tikrų aukštumų, žmonės, kaip taisyklė, pamiršta išlikti žmonėmis.

* Viltis pakelia žmogų iš bet kokių gelmių. Viltis – tai tikėjimas ateitimi.

* Dvasinė jėga stipresnė už bet kokią kitą jėgą.

* Draugystė – dovana, o ne nuosavybė.

* Turintis orumo jausmą gerbia save ir kitus. Orumo jausmas atsiranda ne iš aplinkinių pagyrų, jis gimsta pačiame žmoguje.

* Neįmanoma supurvinti tyros dvasios. Bandydami ją sutepti – susiteps patys.

* Tai didelis menas – išlikti žmogumi, nežiūrint į sunkumus ir nekeršijant tiems, kas suteikė tau skausmo.

* Žodžiu galima sužlugdyti, o galima ir įkvėpti. Todėl reikia atminti: jei man kažkas kažką pasakė, o aš perduodu tuos žodžius toliau – tai jau mano žodžiai. Aš esu atsakingas už viską, ką pasakiau.

* Negalime padaryti gyvenimą galutinai tobulu, galime tik nuolat jį tobulinti.

* Savęs pažinimas – ne tik įdomus, bet ir laimę dovanojantis procesas :).

(Citatos iš L. Viilma knygos “999 išmintingos mintys“)

Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Melo požymiai

Viena tarptautinė psichologų ir sociologų grupė atliko įdomų eksperimentą. Apklausę 5 tūkstančius žmonių, specialistai tam tikrų testų pagalba nustatė, kad net 92 % tiriamųjų reguliariai… meluoja. Manote, likę 8 % žmonių sako tiesą? Ne, jie taip pat meluoja, bet… priklausomai nuo aplinkybių.

Šis tyrimas patvirtino liūdną tiesą – melas tapo įprastu dalyku šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Gal tyrimas nėra absoliutus, gal ne viskas taip blogai, bet tyrimo rezultatai tikrai verčia susimąstyti ir pažvelgti į save, pradėti nuo savęs – ar visada sakome tiesą? Ir kaip atpažinti meluojantį?

Knygos “Melo psichologija“ autorius P. Ekman teigia, kad yra keli pagrindiniai melo požymiai:

* daugžodžiavimas, aiškių formuluočių nebuvimas;
* pauzės prieš atsakymą;
* balso garsumas ir moduliacijos;
* vidinė įtampa;
* chaotiški judesiai;
* nenatūralūs gestai ir mimika;
* nenatūralus veido raudonis arba blyškumas;
* išsiplėtę akių vyzdžiai.

Peržvelkime kai kuriuos iš jų plačiau. Pradėkime nuo kalbos ypatumų. Meluodamas žmogus stengiasi nuslėpti savo emocijas, ir tai visada atsispindi jo kalboje: stringa balsas, kalba greita ir nerišli, balso moduliacija ir intonacija šokinėja, kartais net pradedama mikčioti. O štai patyręs melagis kalbės pabrėžtinai ramiai, be emocijų ir raiškiai, bet su pauzėmis – kad neišsiduotų.

Paini kalba, daugžodžiavimas, neaiškūs terminai, ilgi sakiniai. Taip stengiamasi padaryti įspūdį savo “žiniomis“, įtikinti, sukelti pasitikėjimą ir… pridengti melą. Kai žmonės kalba tiesą, jie kalba trumpai, aiškiai ir paprastai – kad juos suprastų.

Veido mimika. Mimika tiesiogiai atspindi mūsų emocijas: dirbtina veido išraiška rodo nenuoširdumą. Tai gali būti disbalansas (kai dominuoja viena veido išraiška), nesimetriška mimika, suspaustos lūpos, asimetriškai iškelti arba suraukti antakiai.

Akys. Apie tai yra patarlė: “melagį iš akių pažinsi“. Meluodamas žmogus stengiasi nežiūrėti pašnekovui tiesiai į akis, jo žvilgsnis bėgioja, akių vyzdžiai išsiplečia, jis dažnai mirksi. Visiškai priešingai elgiasi patyręs melagis: jis demonstratyviai žiūri tiesiai į akis, tačiau toks žvilgsnis nemalonus, skvarbus, trikdantis.

Žodžių ir mimikos neatitikimas. Pavyzdžiui, kai pašnekovas kažką teigia žodžiais, bet tuo pačiu metu neigdamas purto galvą. Arba, atvirkščiai: kažką neigia, bet pritariamai linksi.

Gestai. Kai žmogus meluoja ir slepia savo emocijas, tuomet kalbėdamas jis dažnai liečia savo veidą, taiso plaukus, nervingai judina rankas. Tokiu atveju ypač ryškūs nenatūralūs gestai, išreiškiantys “geranoriškumą“ ir norą įgauti pasitikėjimą – jie teatrališki ir atgrasūs, pvz., per ilgi rankų paspaudimai, dirbtina šypsena, platūs rankų mostai, parodomasis mandagumas ir saldus meilumas.

Žmogaus laikysena. Melo požymiu gali būti ir nenatūrali kūno poza – sukaustyta ar pernelyg atsaini. Žmogus tarsi neranda sau vietos: dažnai keičia kūno padėtį, nusisuka, daro daug nekontroliuojamų judesių. O patyrę manipuliatoriai, norėdami padaryti įtaką (apgauti), pažeidžia vadinamą asmeninę žmogaus zoną (nuo 46 cm iki 1,2 metro), stengiasi prieiti kuo arčiau žmogaus – taip lengviau padaryti poveikį.

Vienas ar keli iš šių požymių nebūtinai reiškia melą – todėl turime atsižvelgti į visų požymių kompleksą ir, žinoma, įsiklausyti į savo intuiciją. Atminkime, kad vienintelis būdas išsivaduoti nuo melo – Tiesa :).

Išminčių mintys

Mažuma, bet stipresnė! (M. Mid)

Niekuomet neabejokite tuo, kad maža grupelė šviesių ir ryžtingų žmonių gali pakeisti pasaulį.
Iš esmės, jo niekada negalima buvo pakeisti kitaip.

Filosofai… (Viktorianas)

Filosofijos profesorius – žmogus su specialiu akademiniu išsilavinimu.
Filosofas be išsilavinimo – natūrali vidinė žmogaus būsena.

Mokytojas (Om Šanti)

Mokytojas – tas, iš kurio mokosi, o ne tas, kuris moko.
Nušvitimas – ne tai, ką visiems demonstruoja ar siekia įrodyti. Atvirkščiai – to niekam nerodo ir neįrodinėja.
Šalia išminčių susirenka žymiai mažiau žmonių, nei šalia kvailių.

Protas (Dž. Krišnamurti)

Gyvas protas – ramus, lankstus ir beribis…

Protas negali būti ramus, jei užimtas kažkokiu objektu, kuris jį pilnai užvaldė.
Tai tas pats, kas duoti vaikui žaisliuką: jis nutyla, bet atimkite žaisliuką – ir jis vėl sunerims.
Visi mes turime tokius “žaisliukus“: jie mus užvaldo, ir mums atrodo, kad mes ramūs, tačiau tereikia juos atimti – ir mes vėl pradedame nerimauti.

Savęs pažinimas reikalauja sąmoningumo, dėmesingumo ir jautrumo.
Dauguma žmonių net fiziškai nejautrūs, nes persivalgo, nesirūpina sveika mityba, geria ir rūko – nuo to kūnas grubėja, organizmo jautrumas atbunka.
O dėl kūno tingumo ir protas pasidaro vangus.

Sąmoningumas (L. Klykovas)

Stebėdami gyvenime žmonių evoliucijos formų įvairovę, mes ne visada suvokiame, kad matome žmones su skirtingu sąmoningumo lygmeniu.
Žmogaus sąmoningumą galima įvertinti pagal tai, kaip jis priima sprendimus: savarankiškai, vadovaujasi autoritetu ar tiesiog plaukia pasroviui pagal aplinkybes.
Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo daugiau priima savarankiškų sprendimų gyvenime.

Tiesa (Dao)

Tiesa ir visiškas skaidrumas – neatsiejamos palydovės.
Tuo tarpu visko, kas netikra pagrindas – melas ir kontrolė.

Šviesa (vienuolis Varnava)

Kaip bedengtų debesys saulę…
Vis vien bus prošvaistė.
Ir – Šviesa!

Meilė (L. Tolstojus)

Mums visada atrodo, kad mus myli už tai, kad mes geri.
Ir net neįtariame, kad myli mus todėl, kad geri yra tie, kurie mus myli…

Visiems šviesaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Ajurveda apie maisto skonį

Ajurvedoje maisto skonis suskirstytas į šešias grupes: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus ir aitrus. Kiekvienas skonis turi tam tikras savybes ir poveikį žmogaus organizmui. Būtent žinios apie maisto skonio savybes ir yra raktas į Ajurvedinės mitybos suvokimą.

Žinodami skonio poveikį, mes galime ne tik sveikai maitintis, bet ir pritaikyti tam tikrų maisto produktų savybes sveikatos stiprinimui susirgus, o taip pat optimaliam kūno svorio palaikymui. Ir, galiausiai – suprasti, kodėl kartais taip norisi išskirtinai kažkokio skonio maisto..

Įdomu tai, kad norint pajusti maisto skonį, būtina, kad liežuvis būtų drėgnas. Jei ant sauso liežuvio užbersime pipirų ar cukraus – skonio nepajusime. Įdomu ir tai, kad didesnė dalis maisto produktų turi vieną dominuojantį skonį, ir vieną-du papildomus. Skirtingas skonio savybes turi ir prinokę bei neprinokę vaisiai ar daržovės.

Norėdami tiksliai sužinoti – kokio skonio produktai mums tinka, turėtume pagal Ajurvedą nustatyti savo kūno konstituciją, kuri, beje, retai būna gryna: čia taip pat galimi įvairūs deriniai. Todėl peržvelkime bendras maisto skonio savybes ir poveikius.

Pradėkime nuo saldaus skonio. Jis turi savyje žemės ir vandens elementus, yra sunkus ir drėgnas, turi šaldantį poveikį. Tai reiškia, kad saldus maistas sulėtina virškinimą, didina drėgnumą ir kūno svorį (tuo nesunku įsitikinti, jei saldumynų valgoma per daug).

Besaikis saldumynų valgymas gali sukelti ir apatiją, mieguistumą, apetito sutrikimus. Valgomas optimaliai, saldus maistas didina organizmo tonusą, gerina odos atsinaujinimą ir plaukų augimą, mažina troškulį, neutralizuoja kai kurių toksinų poveikį.

Saldus maistas maitina organizmo nervines ląsteles, skatina jų regeneraciją ir suteikia jėgų, todėl rekomenduojamas sveikimo metu po ligų, operacijų ar nervinio išsekimo. Turi ir raminamąjį poveikį: pasaldinta žolelių arbata ar šiltas pienas prieš miegą sumažina stresą ir įtampą, atpalaiduoja kūną ir protą.

Saldų skonį turi: kviečiai, ryžiai, soros, kukurūzai, avižų grūdai, burokėliai, kokosas, datulės, melionai, migdolai, pienas, medus, visi saldumynai, mėta, kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai ir t.t..

Rūgštus skonis turi savyje žemės ir ugnies elementus, yra sunkus ir drėgnas, poveikis – šiltas. Jei saikingai – stimuliuoja virškinimą, turi lengvą šildantį poveikį organizmui ir suteikia žvalumo sąmonei bei aštrumo protui. Perteklius didina troškulį, yra toksiškas kraujui, sukelia opas, rėmenį, rūgštingumą, o taip pat didina jausmingumą ir dirglumą.

Rūgštų skonį turi: jogurtas, kefyras, sūris, citrusiniai ir visi rūgštūs vaisiai, žalios vynuogės, ybiškė, rūgštūs marinatai ir t.t..

Sūrus skonis turi savyje ugnies ir vandens elementus, yra drėgnas ir sunkus, turi šildantį poveikį. Jei sūraus maisto valgome saikingai – padeda virškinimui, didina energiją, veikia kaip antiseptikas ir laisvinamieji. Suteikia protui pusiausvyros.

Be to, sulaiko vandenį organizme ir panaikina kitų skonių poveikį. Per dideli kiekiai gali padidinti kraujospūdį, sukelti opas žarnyne, išbėrimus, o taip pat didinti varginantį proto aktyvumą (neramų protą), teisuoliškumą.

Sūrų skonį turi: druska, jūros augalai, visi sūdyti ir konservuoti produktai, kur naudojama daug druskos.

Aštrus skonis turi savyje ugnies ir oro elementus, yra lengvas ir džiovinantis, turi šildantį poveikį. Tai “karščiausias“ iš visų skonių, todėl yra geriausias virškinimo stimuliatorius. Vartojant optimaliai – valo burnos ertmę, padeda virškinimui ir maisto įsisavinimui, valo kraują ir kūną, gerina kraujo tekėjimą, gydo odos ligas, skatina aktyvumą bei proto skaidrumą.

Perteklius didina prakaitavimą, sukelia gerklės perštėjimą, deginimą skrandyje, rėmens atsiradimą, žadina agresyvumą, užsispyrimą ir pyktį.

Aštrų skonį turi: svogūnas, česnakas, raudonoji vienmetė paprika, ridikai, imbieras, pipirai, kalendrų sėklos, garstyčių sėklos ir visi aštrūs prieskoniai.

Kartus skonis turi savyje oro ir eterio elementus, yra lengvas ir sausas, turi šaldantį poveikį, išryškina kitus skonius. Saikingai labai naudingas: valo žarnyną ir naikina žarnyno parazitus, padeda neutralizuoti ir pašalinti toksinus, suteikia odai ir raumenims stangrumo, malšina troškulį, turi priešuždegiminį poveikį (mažina karštį), skatina proto aiškumą.

Beje, įvairiose senovinėse praktikose kartūs žolynai buvo naudojami aiškiaregystės ugdymui ir astralinėms kelionėms.. Per daug kartaus skonio maisto – silpnumas, išsekimas, sausumas, galvos svaigimas, o taip pat beviltiškumo ir ilgesio pojūtis.

Kartų skonį turi: geltonos rūgštynės, tamsios lapinės daržovės, pienių šaknys, gencijono šaknis, kurkuma, ožragės sėklos, sezamo sėklos ir t.t..

Aitrus skonis turi savyje oro ir žemės stichijas, daro lengvą šaldantį poveikį, bet ne tokį stiprų, kaip kartus skonis. Turi raminančių savybių, naudingas sergant sąnarių ligomis, rekomenduojamas gausiai prakaituojant, gydant viduriavimą, išoriškai – stabdo kraujavimą ir malšina uždegimą. Padeda vystyti asketišką, realų požiūrį į gyvenimą, nuramina emocines audras.

Sunkina virškinamojo trakto darbą, todėl gali sukelti vidurių užkietėjimą, o aitrių maisto produktų perteklius gali sukelti kraujagyslių siaurėjimą, pakenkti širdžiai bei skatinti nihilistinį požiūrį į gyvenimą, nusivylimą.

Aitrų skonį turi nedaug maisto produktų: granatai, kalafiorai, spanguolės, salierai, špinatai, kai kurios obuolių rūšys, o taip pat neprinokę daržovės ir vaisiai, ypač – neprinokę bananai, kurių valgyti, žinoma, negalima. Daugelyje produktų, pvz., pupelėse ir lęšiuose šalia dominuojančio saldaus skonio yra ir aitrus skonis.

Štai tokios bendros maisto skonių savybės. Jas žinodami, galime išmokti pajusti – ko mūsų organizmui reikia, kas jam naudinga, ir, svarbiausia – mokytis ugdyti saiką mityboje. Taip pat turime atminti, kad šios charakteristikos taikomos tik natūraliam (ne cheminiam, ne žalingam organizmui!), teikiančiam gyvybę ir sveikatą maistui. Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

Stalius taikdarys :)

Gyveno kaimynystėje du broliai ūkininkai. Gyveno draugiškai ir dirbo petys į petį daugelį metų, tačiau vieną dieną ėmė ir susipyko.

Smulkus ginčas peraugo į didelį pyktį ir nuoskaudas, o vėliau – į ilgą slogią tylą…

Kartą ryte į vieno iš brolių namo duris kažkas pasibeldė. Šis atvėrė duris ir pamatė stalių su įrankių dėže. Jis pasiteiravo – ar turėtų ūkininkas jam darbo.

Ūkininkas atsakė:

– Taip, turiu tau darbo. Pažiūrėk į tą upelį – jis skiria mano ir brolio ūkius. Prieš savaitę čia buvo pieva, bet brolis su buldozeriu išardė upės užtvanką, ir dabar mus skiria upelis. Jis tai padarė, kad mane supykdytų… Tai štai: tau reikės pastatyti aukštą tvorą šalia upelio – kad daugiau nematyčiau nei brolio, nei jo ūkio!

Stalius sutiko ir tuojau pat ėmėsi darbo.

Negaišo jis nė minutėlės: kruopščiai viską išmatavo, pjaustė ūkininko paruoštas lentas, gręžė ir kalė… Vakare, kai ūkininkas grįžo iš lauko darbų, stalius jau buvo užbaigęs visus savo darbus.

Tačiau pamatęs tai, ką sumeistravo stalius, ūkininkas žado neteko! Vietoje užsakytos aukštos tvoros stalius padarė… tiltą per upelį!

Ūkininkas dar labiau nustebo, kai pamatė tuo tiltu atskubantį brolį, kuris netvėrė džiaugsmu:

– Nesitikėjau, broli!.. Po visko, ką aš padariau, tu pastatei tiltą!

Broliai susitiko tilto viduryje, paspaudė vienas kitam rankas, apsikabino, susitaikė :).

Jie paklausė staliaus – ar nepasiliktų pas juos dirbti.

Stalius atsakė:

– Mielai sutikčiau, bet turiu dar daug tiltų pastatyti :)…

(Autorius nežinomas)

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio :)!

Rinkimai be apgaulės – įmanomi

Apie elektroninį balsavimą pasakoja David Bismark.

Nesuprantantiems rusų ir anglų kalbų – sutrumpintas mano vertimas:

Rinkimai suburia žmones: mes dalyvaujame rinkimuose, mes balsuojame, mes stebime rinkimus. Rinkimai – demokratijos pagrindas. Mes visi suprantame – kam mums rinkimai ir vertiname galimybę išreikšti savo valią.

Pagrindinė rinkimų idėja tame, kad politikams suteikiamas įgaliojimas išreikšti mūsų valią ir priimti sprendimus mūsų vardu – ir tai įtakoja visų mūsų gyvenimą.

Be šių įgaliojimų jie būtų korumpuoti. Deja, bet valdžia yra linkusi į korupciją, todėl daro viską, kad gautų valdžią ir ją išlaikytų.

Visi supranta, kad nors ir idėja nepriekaištinga, bet rinkimų kampanija visoje šalyje – didžiulis projektas, o visi dideli projektai yra painūs. Pasirodo, kad rinkimai visada vyksta su pažeidimais – kažkas bando apgauti arba viskas vyksta kreivai šleivai: tai kažkur nėra balsadėžės, tai kažkam nepasiruošta…

Kad klaidų būtų kuo mažiau, naudojamos tam tikros rinkimų procedūros. Jūs einate į rinkimų apylinkę, ten darbuotojas prašo jus pateikti asmens dokumentą, pagal kurį išduoda balsavimo biuletenį. Balsavimo kabinoje užpildote biuletenį, kurį įmetate į balsadėžę. Ten jis susimaišo su kitais biuleteniais, ir niekas negali sužinoti, kaip jūs balsavote.

Dabar pasvarstykime, kas vyksta po to, kai jūs įmetate biuletenį į balsadėžę. Dauguma žmonių tvirtai įsitikinę, kad jų balsas užskaitytas, nes tiki, kad rinkimų sistema veikia. Jie pasitiki rinkimų apylinkės darbuotojais ir stebėtojais.

Balsadėžės atidaromos tam skirtoje vietoje, biuleteniai atidžiai skaičiuojami. Mums visiems belieka pasitikėti, kad visi balsai bus skaičiuojami tiksliai, be klaidų.

Taigi, mums tenka pasitikėti daugybe žmonių, daugybe procedūrų ir kompiuteriais. Įsivaizduokite daugybę rinkėjų, daugybę biuletenių – ir viskas turi būti suskaičiuota be klaidų.

O apie pažeidimus sužinome iš skandalingų laikraščių antraščių. Ir mes niekuo negalime padėti, kad padarytume rinkimus sąžiningais, mes jaučiamės bejėgiai.

Bet tyrėjai pažvelgė į visa tai iš šalies ir pamatė, kaip galima padaryti rinkimus be klaidų. Jie suprato: rinkimai turi būti lengvai patikrinami, t.y., patys rinkėjai turi turėti galimybę įsitikinti, kad jų balsai buvo užskaityti teisingai. Ir tai galima padaryti išsaugant asmeninių rezultatų slaptumą.

Visa esmė – biuletenyje (4:00 min): kandidatų pavardės sąraše kiekviename biuletenyje išdėstytos skirtinga tvarka. Tai reiškia, kad jei jūs pažymėsite vieną iš jų, o paskui sunaikinsite kandidatų sąrašą, tai pagal likusią dalį aš negalėsiu nustatyti – už ką jūs balsavote.

Ir kiekvieno biuletenio dešinėje pusėje yra užšifruota informacija – tam tikras kodas, pagal kurį jūs galite pasitikrinti savo balsą.

Balsuoti su šiuo biuleteniu labai paprasta, štai kaip tai daroma (4:48 min): pasiimate biuletenį, einate į balsavimo kabiną ir pažymite pasirinktą variantą. Po to perplėšiate biuletenį pagal perforuotą liniją. Vieną dalį sunaikinate, o kitą su kodu pasiliekate – tai ir yra jūsų užšifruotas balsas.

Šį užšifruotą balsą paduodate rinkimų apygardos darbuotojui nuskenuoti. Kadangi jis užšifruotas – gali būti centralizuotai nusiųstas, išsaugotas, suskaičiuotas bei parodytas internetiniame rinkimų tinklapyje visiems, įskaitant ir jus.

Šį užšifruotą balsą jūs turite kaip dokumentą, ir pagal jį galite patikrinti – kaip buvo suskaičiuotas jūsų balsas. Ir atminkite, kad jūsų balsas užšifruotas nuo tos akimirkos, kai išėjote iš balsavimo kabinos, ir jei apylinkės darbuotojai norės patikrinti – už ką balsavote, jie negalės to padaryti.

Ir valdžia negalės to padaryti. Ir joks hakeris negalės nulaužti jūsų biuletenio kodo ir pakeisti jūsų pasirinkimo – nes tuomet tie duomenys neatitiks jūsų turimo dokumento su kodu. Balsų neįmanoma pakeisti, nes tokiu atveju jūs nerasite savo balso pagal turimą dokumento kodą.

Mes norime, kad rinkimai būtų skaidrūs, kad žurnalistai, tarptautiniai stebėtojai ir kiekvienas, norintis sužinoti rezultatus, galėtų tai padaryti savarankiškai. Kad galėtų patikrinti – ar teisingai suskaičiuoti balsai, ar paskelbti rezultatai tikslūs.

Tokie rinkimai organizuojami pačių žmonių ir tarnauja žmonėms. Skaidrūs ir patikrinami rinkimai – realus žingsnis į demokratiją.

Padėka filmuko kūrėjams už vertingą informaciją! 🙂

Tiesos šviesoje

* Dabar tiek daug pranašų! O ar žinote, kas yra netikras pranašas? Pasirodo, atpažinti jo veikimą labai paprasta, o jį pamatyti – ne taip lengva, nes pranašą dažniausiai tapatiname tik su mistika.

* Tuo tarpu netikrų pranašų apstu šalia mūsų, ir pranašauja jie ne mistinius įvykius, o .. atvirai apgaudinėja, žadėdami žmonėms gerą gyvenimą ir šviesią ateitį: tikina, kad veda žmones vystymosi keliu, o iš tiesų – visus veda į griūtį.

* Taigi, jei gyvenimas darosi vis sunkesnis ir lydi ateities baimė – tai tikrų tikriausias netikrų pranašų veiklos įrodymas.

* Kodėl tikime pranašais? Pranašai ir pranašystės paprastai suaktyvėja tamsiuoju (melo) periodu, kai klaidžiojantys tamsoje žmonės ieško Šviesos (tiesos). Kai gyvename Šviesoje, pranašystės tiesiog netenka prasmės, nes Šviesoje (tiesoje) ir taip viskas matoma ir aišku.

* Žmonių pasaulėžiūrą formuojančios sistemos pageidaujamas rezultatas – paklusni, aklai patikli, lengvai valdoma, nuspėjama minia. Sistema daugiau ar mažiau įtakoja visus žmones. Bet – yra skirtumas: būti pilnai įtrauktam ar būti paliestam sistemos.

* Ar gali būti visuomeninė žiniasklaida? Žinoma. Jai reikalingos tik dvi sąlygos: ji turi būti nepriklausoma nuo reklamos ir nuo politikų įtakos. Tačiau tai būtinos dvi sąlygos, kad visuomeninė žiniasklaida būtų nepriklausoma.

* Laisvė ir nepriklausomybė – ne “darau ką noriu“, o TEISĖ RINKTIS. Neturint teisės rinktis, visa kita gyvenime netenka prasmės. Paklusimas primestai valiai nesuderinamas su žmogaus orumu.

* Daugelio visuomenės bėdų priežastis – vis auganti nuolankių ir paklusnių vykdytojų armija, pasiryžusi veikti griežtai pagal surašytas instrukcijas, tačiau.. be asmeninės atsakomybės, šalta ir bedvasė. Tokie vykdytojai ištrina bet kokias žmoniškumo apraiškas – formalus mąstymas “pagal pateiktą šabloną“ blokuoja atjautą, vienybės pojūtį ir pozityvumą.

* Paskendusi skolose ir netikroje (melagingoje) vertybių sistemoje visuomenė negali būti nei normali, nei besivystanti – tai degraduojanti visuomenė.

* Įvairios reformos degraduojančioje sistemoje – tarsi sutrūnijusios tvoros perdažymas: eilinį kartą trumpam sukuriama “pagerėjimo“ iliuzija, bet tvora išlieka ta pati.

* Jei vadovas – šviesus ir dvasingas žmogus, tuomet ir visa jo aplinka – šviesūs žmonės, besirūpinantys visų laime ir gerove. Tačiau jei vadovu tampa melagis ir vagis, tai ir visa jo aplinka vagia ir meluoja, plėšdama ir žemindama žmones.

* Žmogus, kuris moko moralinio nuopolio – nupuola kartu su savo pasekėjais.

* Godūs žmonės neturi bendrų interesų – jie turi tik savus, išskirtinai asmeninius interesus. Neatsiejamas godumo palydovas – egoizmas. Egoistas niekada neveikia bendram labui.

* Tikras liaudies tarnas nesieks gyventi geriau už liaudį ir tuo labiau – demonstruoti savo “pranašumą“ ar žeminti tuos, kuriems tarnauja.

* Ilgą laiką žmones taip kontroliavo ir varžė, kad jie galiausiai pradėjo neigti savo dvasinį potencialą. Dabartinėje sistemoje nereikalingi kūrybingi, gabūs, išmintingi, sąžiningi žmonės – tokių tiesiog bijo kaip.. diversantų.

* Mus įpratino prie minties, kad mūsų ateitis nepriklauso nuo mūsų, kad “autoritetai“ geriau žino – kaip mums geriau.

* Jei visuomenė vystosi ir tobulėja – žmonės neliūdi dėl praėjusių “gerų laikų“, nes gyvenimas yra harmoningas ir žmonės turi gerą gyvenimo perspektyvą.

* Tiesa palengva apšviečia tamsiausius ir labiausiai slepiamus užkaborius. Tiesos šviesoje palengva išsisklaido viskas, kas yra netikra. Gyvendami Tiesoje mes praregime ir pradedame gyventi tuo, kas yra tikra :).

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

Paukštis narvelyje

Vienas paukštelis labai ilgai gyveno narvelyje.

Jis dažnai žiūrėdavo per narvelio virbus pro langą, kur matėsi medžiai ir pieva.

Jis matė kitus paukščius, kurie smagiai skraidė laisvėje, ir dažnai susimąstydavo, kaip tai galėtų būti – pajusti saulės šilumą, vėją sparnuose, skrydžio laisvę…

Kai paukštelis apie tai galvojo, maža jo širdelė pradėdavo tankiai plakti…

Jis užlipdavo ant aukščiausios kertelės ir, giliai kvėpuodamas, beveik pajusdavo galimo skrydžio jaudulį.

Kartais už lango nutūpdavo pailsėti kitas paukštis ir smalsiai stebėdavo narvelyje tupintį paukštelį.

Keliautojas pakreipdavo galvą į šoną, tarsi stebėdamasis, tarsi klausdamas savęs, ar tai įmanoma – paukštis narvelyje! Neįtikėtina!

Tokiomis akimirkomis paukštelis jausdavosi labai nelaimingas: jis nuleisdavo savo mažą galvelę, gerklėje stojosi gumulas, o širdį prislėgdavo liūdesys…

Bet vieną rytą paukštelio šeimininkas pamiršo uždaryti narvelio dureles!

Paukštelis tupėjo ir žiūrėjo į išorę pro atviras dureles.

Jis matė laisvėje skraidančius paukščius, matė saulės ir vėjo žaismą jų plunksnose ir pajuto užplūstantį jaudulį.

Paukštelis pastebėjo, kad ir langas atviras – ir jo širdis pradėjo plakti dar tankiau…

Jis bandė apsispręsti – ką gi jam toliau daryti.

Jis vis svarstė, vis galvojo ir galvojo, kol… vakare sugrįžo šeimininkas ir uždarė narvelio dureles.

Taigi, paukštelis nesiryžo, tiesiog negalėjo atrasti motyvų… laisvei. Jis pasirinko įprastą saugumą… narvelyje.

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Mitai apie dvasinį augimą ir tobulėjimą

Išmintingas tas, kas daug žino.

O iš tikrųjų išmintingas tas, kas išmintingai gyvena! Toks žmogus taiko savo žinias gyvenime ir yra kitiems geras pavyzdys. Juk žinios reikalingos sąmonės transformacijai, žmogaus charakterio gerinimui ir bendrai žmonijos gerovei, o ne gražbyliavimui ar tuščiažodžiavimui.

Išmintis ateina savaime su amžiumi.

Ne visada. Vien tik dėl amžiaus nepasidarome išmintingi – visi mes daromės vyresni, bet išmintingi, deja, tampa ne visi. Jei žmogus tobulėja, daro išvadas iš savo patirties, auga dvasiškai – išmintis būtinai ateina.

Šis pasaulis nėra tobulas.

Iš tiesų netobulas gali būti tik žmogaus suvokimas ir tai, ką jis sukuria savo ribotu suvokimu. O Kūrinija yra išmintinga ir tobula – tam, kad suprastume jos dėsnius, turime būti išmintingi.

Harmonijos pasiekti neįmanoma.

Tai nėra lengva, bet tai nereiškia, kad neįmanoma. Vienas iš žmogaus gyvenimo tikslų ir yra harmonijos siekis: su savimi, su žmonėmis, su aplinka.

Gyvenime nėra teisingumo, todėl atskiro žmogaus tobulėjimas beprasmiškas.

Jei kažko nematome, tai nereiškia, kad to nėra. Mūsų pasaulyje veikia tam tikri dėsniai, kuriuos mažo laikotarpio atkarpoje kartais sunku įžvelgti. Kad pamatytume jų veikimą, turime žvelgti plačiau ir giliau. Būtent tobulėdami žmonės didina teisingumą ir padaro jį visiems aiškiau matomu.

Dvasinio augimo tikslas – stabilumas.

Iš tiesų dvasiniam augimui reikalinga pusiausvyra tarp stabilumo ir dinamikos. O stabilumas augant dvasiškai gali būti tik viename – nuolatiniame augime.

Reikia nuolat viskuo abejoti.

Atvirkščiai – abejonių reikėtų vengti. Abejonės – viena iš paslėptų baimės formų, o su baime negali būti jokio tobulėjimo. Todėl jei abejojame – nedarykime, o jei pradėjome – neabejokime. Jei kažkas kelia nepasitikėjimą ar įtarimą – klausykimės savo širdies, savo intuicijos – jos neapgaus.

Turime kovoti su problemomis, tik tada jas išspręsime.

Tai neįmanoma: kova su problemomis (t.y., su pasekmėmis) niekada neišsprendžia jokių problemų – juk problemos priežastis lieka ir nepaliaujamai sėja vis naujas problemas. Bet kokią problemą galime išspręsti tik supratę ir pašalinę jos priežastis.

Pinigai nulemia viską.

Taip galvoja tik užkietėję materialistai. Mūsų gyvenime daugybė dalykų, kurių nenupirksime už jokius pinigus, pvz.: laimė, meilė, sveikata, džiaugsmas, išmintis, žmonių pagarba, tikri draugai… Jokie pinigai nesuteiks šių vertybių.

Gausa – tai kažkas išorinio.

Iš tiesų gausa – pirmiausia vidinis pilnatvės, gerovės ir džiaugsmo pojūtis. Jei jo nėra – jokie išoriniai dalykai (pinigai, daiktai, kelionės..) nepadarys žmogaus laimingu, nes savo dvasia jis bus skurdus ir jam atrodys, kad dar vis kažko trūksta iki pilnos laimės.

Reikia imti iš gyvenimo viską – tik tada būsi laimingas.

Taip moko dauguma sėkmės formulių propaguotojų. Tačiau mes gyvename pagal priežasties-pasekmės dėsnį, arba fizikoje žinomą energijų išlyginimo dėsnį, ir galime imti ne daugiau, nei įdėjome. T.y., turi būti apykaita, adekvatus atpildas, atitinkantis jėgų, energijos, gabumų, resursų įdėjimą. Jei imsime daugiau nei realiai įdėjome, tai anksčiau ar vėliau teks už tai pilnai “atsiskaityti“ – to niekas negali apeiti ar išvengti.

Sąžinė trukdo sėkmei, todėl reikia ją užslopinti.

Atvirkščiai: ji padeda! Sąžinė – vienas iš intuicijos, širdies, vidinio balso aspektų, kuris padeda priimti teisingus ir išmintingus sprendimus. Tai tarsi pagalba iš širdies gilumos, kuri visada yra teisinga.

Gyvenime galime viską pakeisti.

Ne visai taip: su kažkuo turime ir susitaikyti.. Yra dalykai, kurie pilnai nuo mūsų priklauso, o yra ir mažai nuo mūsų priklausantys. Be to, yra ir dalykai, kurių keisti negalima, kad nesukeltume nepataisomų pasekmių. Turime mokytis atskirti – ką galime ir turime keisti, o su kuo – susitaikyti.

Galime vizualizuoti ką norime, ir tai ateis.

Vien vizualizacija nieko nepasieksime, savaime nieko iš niekur neateina. Tam, kad gautume rezultatą – reikia įdėti energijos ir nuoširdžiai padirbėti. Vizualizacija – ne burtai, tai tik kūrybinio proceso dalis.

Konfliktai skatina vystytis.

Vystytis skatina ne konfliktai, o meilė. Jei nėra meilės, tuomet ir mažiausias konfliktas veda į griovimą. Todėl vystymosi pagrindas – besąlygiška, visaapimanti meilė, o ne konfliktai.

Kad būtum laimingas, reikia labai daug..

O iš tikrųjų pagrindinių žmogaus poreikių nėra daug, ir visus juos paprasta patenkinti. M Gandis labai taikliai apie tai pasakė: “Pasaulis pakankamai didelis, kad patenkintų kiekvieno žmogaus poreikius, bet pernelyg mažas, kad patenkintų žmogaus godumą“. Kad būtume laimingi – mokykimės skirti savo realius poreikius nuo nesibaigiančių įnorių.