Mėnuo: gegužės 2022

Aš visada tikėjau, kad Šviesa yra kiekviename iš mūsų!

Ir ką besakytų neurofiziologai, kad, atseit, šiuo tikėjimu aš pritraukiu į savo gyvenimą tokius žmones ir tuo pačiu gaunu patvirtinimą savo tikėjimui, tačiau aš tikrai žinau, kad mano širdis neklysta…

Nėra šiame pasaulyje blogų žmonių!

Yra tik nesąmoningi, miegantys, kenčiantys… Juos įbaugino, apgavo, užprogramavo…

Jų Sielos užrakintos.

Jų Vidinė Šviesa užgeso.

Skausmas, pyktis, neapykanta, agresija ima viršų, kai nėra Meilės.

Todėl aš prašau jūsų – prisiminkite!

Prisiminkite, kokie buvote dar visai neseniai.

Prisiminkite tuos, kas ištiesė jums ranką.

Tuos, kas pamatė jūsų vidinę Šviesą.

Tuos, kas mylėjo jus taip, kad jūsų Sielos ugnis neužgeso net pačiu sunkiausiu metu.

Prisiminkite save!

Pamatykite save žmonėse, kurie kenčia ir ištieskite jiems ranką…

Tiems, kam gyvybiškai reikalinga jūsų Meilė.

Vienintelė šypsena, vienas geras žodis, vienas padrąsinantis prisilietimas gali atnešti į žmogaus gyvenimą tą pačią Šviesą, kuri vėl įžiebs jo Sielos ugnį.

Padėka autorei! Pagal Goar esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Berniukas ir mergaitė žaidė drauge kieme. Berniukas atsinešė gražių spalvotų oro balionų rinkinį. O mergaitė turėjo saldainių maišelį.

Berniukas pasiūlė mergaitei savo balionų rinkinį mainais į visus jos saldainius. Mergaitė sutiko.

Berniukas atidavė mergaitei balionus, bet slapčia pasiliko sau vieną patį didžiausią ir gražiausią balioną. O mergaitė, kaip ir žadėjo, atidavė berniukui visus savo saldainius.

Mergaitė sugrįžo namo ir tą naktį miegojo ramiai.

Na, o berniukas sugrįžęs niekaip negalėjo užmigti – vis galvojo, ar nenuslėpė mergaitė nuo jo skaniausių saldainių, kaip kad jis nuslėpė nuo jos patį gražiausią balioną…

Pasakaitės moralė paprasta: jei santykiuose žmogus nėra iki galo nuoširdus ir atviras, tuomet jis nuolat abejos, ar kitas žmogus taip pat su juo yra visiškai nuoširdus…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir nuoširdumo bendravime mums visiems 🙂 !

Žinai, mes dažnai galvojame, kad žmogaus paskirtis – tai būtinai ir tik kažkas didingo, kažkas, kas palieka neišdildomą pėdsaką istorijoje. Gal ir taip, bet nebūtinai. Tiksliau, ne tik taip.

Žinai, o juk būna taip, kad paskirtis mūsų, žmonių – apie tai, kaip mes kažką įveikiame drauge. Laikydamiesi už rankų. Palaikydami vienas kitą. Žodžiu. Darbais. Žiniomis. Užuojauta. Supratimu. Paprastų ir labai reikalingų prasmių sutapimu. Kai viskas savo laiku.

Įveikime tai drauge. Kai tu, aš, mes, einame su džiaugsmu. Pasidalinkime tą džiaugsmą –  ir jo bus daugiau, užteks visiems, ir dar daug-daug liks.

Įveikime šiuos išbandymus drauge. Ir tuomet sunkumų bus mažiau, nes juk drauge mums visada lengviau. Širdyje. Sieloje. Gyvenime.

Keliaukime per šį laikmetį drauge. Per šias minutes, valandas, dienas, naktis, savaites, mėnesius, metus. Ir tuomet šis laikas bus nepamirštamas – jis paliks istorinį pėdsaką mūsų širdyse. Sukurs mūsų santykių istoriją apie tai, kaip mes tapome dvasiškai stipresni, nuoširdesni, geresni ir rūpestingesni.

Galbūt, tai ir yra tas didingumas – kai mes gimstame čia vieni kitiems.

Galbūt, tai ir yra mūsų rankų paskirtis – apkabinti, padėti, palaikyti.

Galbūt, tai ir yra mūsų žodžių paskirtis – būti laiku ištartiems arba neištartiems. Ir, svarbiausia – to nesupainioti.

Kaip ten bebūtų, kuo mes bebūtume profesijoje, kūryboje, saviraiškoje – tegul visa tai išlieka. Mes atradome ar tebeieškome savęs įvairiose srityse.

Tačiau dabar apie kitką. Mums svarbu, kas mes esame mūsų kasdieniniame gyvenime.

Duok man ranką. Aš palaikysiu tave. Ir aš tikiu tavimi.

Įveikime visa tai. Drauge.

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

************

Išmok priimti ir tokias dienas, kai viskas sustoja… Kai negali būti stiprus, ryžtingas, susikaupęs…

Kai nei į vieną savo klausimą negali nieko aiškaus atsakyti – tiesiog tyli, miegi, valgai arba eini tolyn gatve, kol nepalengvėja…

O palengvės būtinai! Pačios smarkiausios liūtis baigiasi saule…

Autorius – Elčin Safarli

************

Pasaulyje yra paprasti nuostabūs dalykai. Kepti duoną. Žiūrėti į jūrą. Glostyti katę. Gerti arbatą. Piešti paveikslą.

Tačiau įspūdžių gausa, gaunama iš perpildyto informacija išorinio pasaulio, tokia intensyvi, kad mūsų jausmai atbunka, ir mums pasidaro sunku įžvelgti grožį ir gilumą tuose paprastuose dalykuose.

Kai tau nuolat rėkia į ausį, sunku išgirsti šnabždesį.

Bet jei atkreipsi dėmesį į paprastus dalykus ir išmoksi juos branginti – jie padovanos tau ramybę ir taiką širdyje…

Autorius nežinomas

************

Paslaptis tame, jog nereikia pamiršti tų paprastų kasdieninių stebuklų, iš kurių išaustas mūsų gyvenimas. Gardus maistas, geros knygos, juokas, muzika, nuoširdūs pokalbiai, gamta, kūryba…

Ieškokite atgaivos juose kasdien.., ir net tuomet, kai jūsų pasaulis braška per siūles, jie tarsi adata su siūlu – visada bus po ranka…

Autorius – Bo Taplin

************

Vieną dieną štormas pasibaigs, ir tu net neprisiminsi, kaip jį išgyvenai. Tu net nebūsi tikras, ar iš tiesų jis pasibaigė.

Bet vienas dalykas neginčytinas – kai tu išeisi iš štormo, tu niekada nebūsi toks, koks buvai jam prasidėjus.

Todėl kad tame ir buvo visa jo prasmė.

Autorius – Charuki Murakami

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo ir santarvės mums visiems 🙂 !