Mano širdis neklysta…

Aš visada tikėjau, kad Šviesa yra kiekviename iš mūsų!

Ir ką besakytų neurofiziologai, kad, atseit, šiuo tikėjimu aš pritraukiu į savo gyvenimą tokius žmones ir tuo pačiu gaunu patvirtinimą savo tikėjimui, tačiau aš tikrai žinau, kad mano širdis neklysta…

Nėra šiame pasaulyje blogų žmonių!

Yra tik nesąmoningi, miegantys, kenčiantys… Juos įbaugino, apgavo, užprogramavo…

Jų Sielos užrakintos.

Jų Vidinė Šviesa užgeso.

Skausmas, pyktis, neapykanta, agresija ima viršų, kai nėra Meilės.

Todėl aš prašau jūsų – prisiminkite!

Prisiminkite, kokie buvote dar visai neseniai.

Prisiminkite tuos, kas ištiesė jums ranką.

Tuos, kas pamatė jūsų vidinę Šviesą.

Tuos, kas mylėjo jus taip, kad jūsų Sielos ugnis neužgeso net pačiu sunkiausiu metu.

Prisiminkite save!

Pamatykite save žmonėse, kurie kenčia ir ištieskite jiems ranką…

Tiems, kam gyvybiškai reikalinga jūsų Meilė.

Vienintelė šypsena, vienas geras žodis, vienas padrąsinantis prisilietimas gali atnešti į žmogaus gyvenimą tą pačią Šviesą, kuri vėl įžiebs jo Sielos ugnį.

Padėka autorei! Pagal Goar esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė apie nuoširdumą

Berniukas ir mergaitė žaidė drauge kieme. Berniukas atsinešė gražių spalvotų oro balionų rinkinį. O mergaitė turėjo saldainių maišelį.

Berniukas pasiūlė mergaitei savo balionų rinkinį mainais į visus jos saldainius. Mergaitė sutiko.

Berniukas atidavė mergaitei balionus, bet slapčia pasiliko sau vieną patį didžiausią ir gražiausią balioną. O mergaitė, kaip ir žadėjo, atidavė berniukui visus savo saldainius.

Mergaitė sugrįžo namo ir tą naktį miegojo ramiai.

Na, o berniukas sugrįžęs niekaip negalėjo užmigti – vis galvojo, ar nenuslėpė mergaitė nuo jo skaniausių saldainių, kaip kad jis nuslėpė nuo jos patį gražiausią balioną…

Pasakaitės moralė paprasta: jei santykiuose žmogus nėra iki galo nuoširdus ir atviras, tuomet jis nuolat abejos, ar kitas žmogus taip pat su juo yra visiškai nuoširdus…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir nuoširdumo bendravime mums visiems 🙂 !

Įveikime viską drauge

Žinai, mes dažnai galvojame, kad žmogaus paskirtis – tai būtinai ir tik kažkas didingo, kažkas, kas palieka neišdildomą pėdsaką istorijoje. Gal ir taip, bet nebūtinai. Tiksliau, ne tik taip.

Žinai, o juk būna taip, kad paskirtis mūsų, žmonių – apie tai, kaip mes kažką įveikiame drauge. Laikydamiesi už rankų. Palaikydami vienas kitą. Žodžiu. Darbais. Žiniomis. Užuojauta. Supratimu. Paprastų ir labai reikalingų prasmių sutapimu. Kai viskas savo laiku.

Įveikime tai drauge. Kai tu, aš, mes, einame su džiaugsmu. Pasidalinkime tą džiaugsmą –  ir jo bus daugiau, užteks visiems, ir dar daug-daug liks.

Įveikime šiuos išbandymus drauge. Ir tuomet sunkumų bus mažiau, nes juk drauge mums visada lengviau. Širdyje. Sieloje. Gyvenime.

Keliaukime per šį laikmetį drauge. Per šias minutes, valandas, dienas, naktis, savaites, mėnesius, metus. Ir tuomet šis laikas bus nepamirštamas – jis paliks istorinį pėdsaką mūsų širdyse. Sukurs mūsų santykių istoriją apie tai, kaip mes tapome dvasiškai stipresni, nuoširdesni, geresni ir rūpestingesni.

Galbūt, tai ir yra tas didingumas – kai mes gimstame čia vieni kitiems.

Galbūt, tai ir yra mūsų rankų paskirtis – apkabinti, padėti, palaikyti.

Galbūt, tai ir yra mūsų žodžių paskirtis – būti laiku ištartiems arba neištartiems. Ir, svarbiausia – to nesupainioti.

Kaip ten bebūtų, kuo mes bebūtume profesijoje, kūryboje, saviraiškoje – tegul visa tai išlieka. Mes atradome ar tebeieškome savęs įvairiose srityse.

Tačiau dabar apie kitką. Mums svarbu, kas mes esame mūsų kasdieniniame gyvenime.

Duok man ranką. Aš palaikysiu tave. Ir aš tikiu tavimi.

Įveikime visa tai. Drauge.

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vieną dieną štormas pasibaigs…

************

Išmok priimti ir tokias dienas, kai viskas sustoja… Kai negali būti stiprus, ryžtingas, susikaupęs…

Kai nei į vieną savo klausimą negali nieko aiškaus atsakyti – tiesiog tyli, miegi, valgai arba eini tolyn gatve, kol nepalengvėja…

O palengvės būtinai! Pačios smarkiausios liūtis baigiasi saule…

Autorius – Elčin Safarli

************

Pasaulyje yra paprasti nuostabūs dalykai. Kepti duoną. Žiūrėti į jūrą. Glostyti katę. Gerti arbatą. Piešti paveikslą.

Tačiau įspūdžių gausa, gaunama iš perpildyto informacija išorinio pasaulio, tokia intensyvi, kad mūsų jausmai atbunka, ir mums pasidaro sunku įžvelgti grožį ir gilumą tuose paprastuose dalykuose.

Kai tau nuolat rėkia į ausį, sunku išgirsti šnabždesį.

Bet jei atkreipsi dėmesį į paprastus dalykus ir išmoksi juos branginti – jie padovanos tau ramybę ir taiką širdyje…

Autorius nežinomas

************

Paslaptis tame, jog nereikia pamiršti tų paprastų kasdieninių stebuklų, iš kurių išaustas mūsų gyvenimas. Gardus maistas, geros knygos, juokas, muzika, nuoširdūs pokalbiai, gamta, kūryba…

Ieškokite atgaivos juose kasdien.., ir net tuomet, kai jūsų pasaulis braška per siūles, jie tarsi adata su siūlu – visada bus po ranka…

Autorius – Bo Taplin

************

Vieną dieną štormas pasibaigs, ir tu net neprisiminsi, kaip jį išgyvenai. Tu net nebūsi tikras, ar iš tiesų jis pasibaigė.

Bet vienas dalykas neginčytinas – kai tu išeisi iš štormo, tu niekada nebūsi toks, koks buvai jam prasidėjus.

Todėl kad tame ir buvo visa jo prasmė.

Autorius – Charuki Murakami

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo ir santarvės mums visiems 🙂 !

Mūsų meilės ir santarvės erdvė

Namai – tai meilės erdvė, o ne mūšio laukas.

Jei jūsų požiūris į gyvenimą skiriasi nuo tėvų, vyro ar žmonos, brolių ar seserų požiūrio – išsaugokite santarvę.

Juk yra tiek daug temų pokalbiams, bendros veiklos.

Neaptarinėkite neramių įvykių su mama, verčiau paprašykite jos padėti pasodinti gėles balkone.

Nesiginčykite su vyresniąja karta, geriau iškepkite drauge obuolių pyragą arba atneškite šviežių uogų prie arbatos.

Pasikalbėkite su sutuoktiniu apie darbą, apie namus, vaikų pomėgius, planus vasarai.

Vietoje priešiškumo ir barnių kalbėkitės apie jausmus. “Man neramu, apkabink mane.“Man skaudu, pabūk su manimi, prašau.“

Abejoti, užjausti, nerimauti – normalu.

Bet namai turi išlikti ta saugia ramybės erdve.

Kur galima sugrįžti vakare, nusimesti, lyg lukštus, dienos nerimą, apkabinti mylimus žmones ir padėkoti už dar vieną gerą dieną.

Mylėkime ir branginkime mūsų artimus ir mylimus žmones.

Kol mes turime juos, o jie – mus.

Tiesiog todėl, kad jie yra.

Kol yra ši dovana – gyvenimo, bendravimo, gerumo ir švelnumo stebuklas.

Įsivaizduojate – kokie mes laimingi!

Padėka autorei! Pagal Ulianos Ferdman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Sielų ryšys

Suspaudė sielą dėl kažkokio žmogaus – o jūs paskambinkite jam arba parašykite. Sužinokite, kaip sekasi. Nebūna taip, kad siela be reikalo nerimautų.

Yra paslaptingi ryšiai tarp žmonių, mokslo neištirti ir labai menkai aprašyti. Netikėtai prisimeni žmogų, net jei jo daug metų nematei – ir jis pasirodo. Pradedi kažkam skambinti – o jis tą pačią sekundę tavo numerį renka. Sapne pamatai – ir pats jį sutinki arba kažką išgirsti apie šį žmogų.

Sielos bendrauja tarpusavyje kartais be žodžių ir be kitų informacinių priemonių. Ir sielos nerimo nebūna be priežasties – galbūt, nieko blogo ir nenutiko. Galbūt, ir nėra priežasties jaudintis… Bet kažkas tą žmogų kankina. Ir kažkodėl jis mus prisiminė – nors mes gal ir nesame labai artimi žmonės. Ir ne giminės, ir ne draugai.

Nieko nebūna be priežasties, viskas turi prasmę, paslėptą ir kartais nesuprantamą. Ir jei paskambinti neįmanoma, galima tiesiog apie tą žmogų gerai pagalvoti, su meile ir šiluma. Ir palinkėti jam visko geriausio. Arba pasimelsti už jį, jei mokate.

Kaip tai veikia – aš nežinau. Niekas nežino. Bet tikrai palankiai veikia – meilė gydo net per atstumą. Ir aš dažnai taip darau, kai staiga suspaudžia dėl kažko sielą. Nors kas ta siela – mokslas taip pat nežino. Bet jei kartais skauda, reiškia – ji yra…

Padėka autorei! Pagal A.V. Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Užsidaro vienos durys – atsidaro kitos

Kai užsidaro vienos durys – atsidaro kitos.

Užsidaro pavargusio nuo įvykių vakaro durys – atsidaro žvalus naujos pradžios rytas.

Dar vakar daug kas atrodė taip sudėtinga, o šiandien įkvėpimas beldžiasi į tavo langą, apkabina saulės spinduliais.

Dar vakar tu su liūdesiu stebėjai trumpalaikį šokančių snaigių gyvenimą, o šiandien pavasaris vėl priminė tau: aš čia, pažiūrėk į šį žydėjimą, pažiūrėk į mane tikrąjį.

Dar vakar tu galvojai, kad atėjo laikas atsisveikinti su savo drąsia didele svajone, o šiandien šios svajonės drąsa suteikė tau jėgų žengti nelengvą, ir tuo pačiu paprastą žingsnį link tikslo.

Dar vakar tu jauteisi vieniša, net pamiršta, o šiandien pasaulis prisipažįsta tau meilėje, ir tu jau ieškai atsakymo į kitą klausimą: kam aš galiu padėti, kas dabar jaučiasi vienišas?

Tai, kas buvo vakar, nebūtinai tampa tikrove ir šiandien. Tu nematai visos įvykių vystymosi eigos savo gyvenime.

Viskas taip ir yra. Jei užsidaro vienos durys, žinok: atsiveria kitos. Išsaugok viltį.

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !