Mėnuo: lapkričio 2022

Yra žmonės šioje žemėje, su kuriais pasikalbi, ir tarsi saulės atsigeri… Pradedi šviesti iš vidaus – labai patinka šie Anevito Kemo žodžiai…

Yra Sielos, kaip Saulė, kurios nepriklausomai, šalia tavęs jos ar toli, pažįsti tu jas asmeniškai ar ne, tačiau jos šildo savo Šviesa.

Siunčia šviesias mintis, parašo keletą labai svarbių žodžių, kurie paliečia sielos gelmes, užliedami ją Šviesa ir švelnumu.

Suteikia vertingą informaciją, kuri tampa tuo siūleliu, kuris išpainioja sąmonės raizginius.

O yra tie, kurie apskritai nieko nerašo, nesako ir nedaro, o tiesiog švelniai šviečia ir sušildo vien savo buvimu.

Dėkoju, aš tai jaučiu ir vertinu. Man tokia brangi jūsų Šviesa.

Dabar didžiosios Vienybės metas.

Ir nuo kiekvieno žmogaus Sielos Šviesos priklauso, kokį naują pasaulį mes visi drauge sukursime. Todėl taip svarbu saugoti ir plėsti, stiprinti savo Šviesą. Dalintis ja su kitais.

Kiekvieną kartą, ją atiduodamas, tu augi ir praplėti savo ribas. Jei darai tai tyrai, iš Meilės. Ir nesvarbu, priima tavo Šviesą šimtai ar viso labo viena Siela.

Manau, svarbu tiesiog skleisti savo Šviesą. Taip ir atrandami savi, artimi. Taip dauginama Meilė.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pažvelgti paprasčiau… Neapsunkinti situacijų, su kuriomis susiduriame. Nepanikuoti, o geriau iš karto spręsti reikiama linkme. Situacija be emocijų leidžia pamatyti sprendimus. Viskas iš tiesų paprasčiau.

Džiaugtis paprastais dalykais. Neskirstant į smulkmenas ir reikšmingas progas.

Džiaugtis oru už lango, tuo, kad pabudai ryte, padėkoti už artimų žmonių rūpestį, pasidžiaugti tylos akimirkomis, džiaugtis gyvenimo stebėjimu, neįtikėtinais sutapimais ir įprastais įvykiais, džiaugtis susitikimais ir asmeniniais pasiekimais, džiaugtis maloniu vakariniu atsipalaidavimu-nuovargiu, džiaugtis, kuomet ateina idėjos, džiaugtis, kai galvoje visiška tyla, džiaugtis dovanomis ir pirkiniais, skaniai pagamintu maistu ir draugų istorijomis. Kaip gerai, kai visa tai yra!

Viskas taip paprasta. Viskas taip dvasinga. Tikra. Štai, visa tai šalia, pulsuoja, juda. Gyvenimas kvėpuoja su manimi vienu ritmu. Kai paprastumas manyje.

Nenorėti pakeisti kitų žmonių. Kaip gerai, kad jie šalia, tokie, kokie yra, gerai, kad jie gyvi, gerai, kad jie dalinasi savo širdies šiluma. Jie yra. Tu gali juos girdėti, matyti, apkabinti, tu gali jiems parašyti.

Ir kai tu augini savo širdyje tą paprastumą, tu pradedi vis daugiau ir dažniau pastebėti: Dieve, kiek daug gerų žmonių aplinkui… Su jais viskas tvarkoje! Apie viską galima ramiai, geruoju pakalbėti, išklausyti, suprasti, kažką suderinti, kažką nuspręsti. Žmonės geri, jie išklausys.

Viskas taip paprasta. Viskas taip tikra. Viskas taip artima ir vertinga.

Belieka tik su dėkingumu atsikvėpti, iškvėpti sukauptą įtampą ir pasakyti: viskas paprasčiau, daug paprasčiau…

Ir gyventi. Gyventi toliau. Su šypsena. Su meile. Kaip šiandien.

Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Nuoširdi padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo ir santarvės mums visiems 🙂 !

Katinas, žinoma, negali apsaugoti savo žmogaus nuo niūrios rudeninės nuotaikos, triukšmingų svečių ir kitokių bėdų.

Tačiau, katino buvimas namuose nuostabiu būdu nuramina žmogaus nervus. Tarsi šalia kačiuko tu esi po pačia patikimiausia apsauga.

Lyg ir supranti, kad taip nėra, bet tai vis vien veikia.

Miniatiūra iš Maks Frai “Senojo Vilniaus pasakų“

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jūs visi – unikalūs.

Galbūt, yra žmonių, kurie išmintingesni už jus. Yra žmonių, kurie, galbūt (priklausomai nuo dabartinių grožio standartų), patrauklesni už jus. Yra žmonių, kuriems labiau sekasi, nei jums. Ir taip toliau…

Tačiau nėra būtent tokio žmogaus, kaip jūs. Su būtent tokio atspalvio akimis. Su būtent tokiais gebėjimais, talentais ir trūkumais. Su būtent tokiu charakteriu. Su būtent tokiu kūno sudėjimu. Su būtent tokiu vaidmeniu pasaulyje.

Ir Aukščiausiajai Jėgai, kuri visus mus sukūrė, jūs vertingi būtent tuo. Savo unikalumu. Juk būtent tokio žmogaus, kaip jūs, nebuvo, nėra ir niekada nebus.

Todėl – nesistenkite sekti kitais arba perdaryti savęs pagal kažkokius šablonus. Gyvenkite savo gyvenimą, o ne kitų.

Jei jums patinka kažko mokytis – mokykitės ir tobulėkite toje sferoje, kuri jums įdomi. Patinka piešti – pieškite. Patinka rūpintis anūkais – rūpinkitės. Patinka gelbėti benamius gyvūnus – gelbėkite.

Darykite tai, prie ko linksta jūsų siela ir būkite savimi!

Branginkite savo unikalumą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šerpai, tibetiečių palikuonys, vedė ekspediciją į kalnus.

Jie ėjo greitai, bet vieną dieną vedliai sustojo ir tylėdami atsisėdo.

Niekas negalėjo jų priversti pajudėti iš vietos – nei priekaištai, nei didesnio atlygio pažadai. Jie sėdėjo tylėdami.

Po trijų dienų, lygiai taip, kaip netikėtai sustojo, jie lyg niekur nieko pakilo ir toliau tęsė savo kelionę.

Ekspedicijos vadovas buvo sutrikęs ir bandė prisiminti, kuo jo žmonės galėjo įžeisti šerpus, bet jų atsakymas buvo paprastas: “Ne, mes neįsižeidėme, mes tiesiog pernelyg greitai ėjome, todėl turėjome atsisėsti ir sulaukti sielos. Ji atsiliko.“

Galbūt, reikia kartais sustoti, pabūti rimtyje kurį laiką tam, kad mes visi šioje Žemėje sulauktume sielos. Atgaivintume meilę savyje, ir “meilę artimam savo kaip sau pačiam“.

Nuoširdi padėka! Pagal L. Guerra pasakojimą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Basutės pasislėpė spintoje? Pirštinės išlindo iš stalčiaus? Aviečių uogienė primygtinai prašosi prie arbatos? Megzti rūbai rytais švelniai timpteli jus už pižamos krašto: “nepamiršk mūsų apsirengti!“ ?

Reiškia, ši diena atėjo. Didžioji Pirmųjų Žiemos Požymių Diena! Ši diena praneša mums apie tai, kad greitai ateis laikas slidėms, pačiūžoms, rogutėms, sniego gniūžtėms ir varvekliams.

Ir kad jau ne už kalnų Naujieji metai ir eglutės puošimas, kad jau laikas kruopščiai ir su meile ruošti dovanas mūsų patiems-patiems brangiausiems žmonėms.

Žiemą tiek daug jaukių ir šiltų švenčių! Toks metų laikas: kai šaltis išorėje, o namuose ir sieloje – šiluma…

Todėl pats laikas prisiminti su visais savo namiškiais, kad žiema jau ne už kalnų 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Lapkričio mėnesį abejoji, kad yra saulė ir dangus… ir jei staiga prasikala saulės spindulėlis ir nušvinta žydras dangus tarp pilkų debesų, norisi už tai atskirai padėkoti.

O kai pasidaro aišku, kad nei saulės spindulių, nei dangaus žydrynės jau nebus, tuomet pradedi svajoti apie sniegą.

Kad visas šis pilkuma užtrauktas pasaulis sutviskėtų baltumu…

Nuoširdi padėka! Pagal G. Šmidt miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ne ta saulė sušildo, kurios mes laukiame pilkame danguje, susiedami su ja savo nuotaikas, bet ta, kurią mes galime pajusti net gūdžiausioje tamsoje, sukurdami ją ta šiluma, kurią pagimdo mūsų gražiausi jausmai…

Sušildo tylių naktinių pokalbių saulė iš pasitikėjimo sąsajų, kurios sklinda nuo vienos mylinčios sielos į kitą…

Sušildo ilgai lauktų susitikimų saulė po išsiskyrimo…

Sušildo motinos švelnumo ir tėvo rūpesčio saulė…

Sušildo džiaugsmo pamaitinti alkaną, paguosti kenčiantį, padėti bejėgiam saulė…

Sušildo vaiko rankų, apvijusių tavo kaklą saulė…

Sušildo poilsis po nuovargio, tyla po triukšmo, jauki prieblanda po akis rėžiančios šviesos…

Sušildo tas, kurio lauki iš visur, šnabždėdamas savo sukurtus apsaugos žodžius…

Sušildo viskas, ką darai su meile, atiduodi su meile, priimi su meile…

Sušildo gyvenimas, tyras… tiesiog tyras gyvenimas…

Ir sušildo viltis, kad visa tai tęsis…

Joks prastas oras neatims mūsų asmeninės saulės, mielieji… Ir būtent asmeninė saulė išsklaidys bet kokį prastą orą…

Gyvenkime šilumoje!

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !