Širdį šildo paprastumas..

Ir vis dėl to šildo širdį paprastumas.

Rytas kaime, kai su pirmaisiais gaidžiais išbėgi ant medinio slenksčio, įsibėgėjus įpuoli į tirštą rūką, surenki į širdį mažyčius rasos kristalus, kuriuose atsispindi laimė..

Karšti, kvapnūs ir paprastučiai pusryčiai. Įsipili į puodelį žolelių arbatos, valgai pačios keptą duoną, pasiskanindama aviečių uogiene.

Kasdienybė, pripildyta jaukiais namų rūpesčiais. Lygini baltinius ir maudaisi lygintuvo garų kamuoliuose. Gamini pietus ir stebi, kaip nusispalvina auksu svogūnai keptuvėje.

O po ūkio darbų mėgaujiesi namų tvarka ir švara. Atsisėdi su knyga rankose, kuo plačiau atveri langą, kvėpuoji gaiviu oru, skaitai nuostabias istorijas.

Laimė – akimirkose. Gaudai jas, ragauji visa širdimi, stebi ir užsirašai. Nešiokis su savimi užrašų knygelę, būtinai nešiokis. Kad nepraleistum kasdienybės stebuklų, kad neatitrauktų “svarbūs dideli“ tikslai.

Ir vis dėl to šildo širdį paprastumas. Ir galiausiai visi prie jo ateisime.

Bet dauguma gyvenime siekia ne paprastumo, bet svetimų, didelių ir iliuzinių aukštumų. Kopia į jas, laukia, kad va kai tik pasieks pačią viršūnę, tuomet ten ir prasidės naujas gyvenimas.

Pasiekia. Bet pamato ne naują gyvenimą, o savo – tokį įprastą ir mielą. Bet pamato iš kito aukščio. Ir nori dar didesnes aukštumas pasiekti, bet kalnų liga neleidžia, o gyvenimas vis vien nuo tų iliuzinių aukštumų nuleidžia.

Nuleidžia ir atveda į mažas gyvenvietes, kur grožis – širdies gerume, kur vertybė – šiltuose namuose, kur esi mylimas ir laukiamas.

Ir gyvena ten geri, tyri žmonės. Ir tikslai jų – maži, kasdieniški – pečių užkurti, ūkio darbus nudirbti, maistą pagaminti, namus sutvarkyti.

Laimingi jie. Protas ramus, širdis meilės ir džiaugsmo kupina. Savo gebėjimus kiekvienas nuo mažens supranta. Ištisos kartos įvairius amatus vysto, kuria, tobulina..

Šildo širdį paprastumas. Šildo.

Pagal Anos Čiulanovos novelę, vertė ruvi.lt

Gražaus, šilto, saulėto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Reklama

Mūsų paslaptis :)

Nori, atversiu tau paslaptį?

Didelę ir saldžią kaip šokoladas. Tokią, kuri suteikia sparnus ir sušildo.

Paslaptį tavo, mano ir kiekvieno, kam ją pasakysime.

Nori?

Tuomet klausyk.

Greitai tavo gyvenime būtinai nutiks kažkas labai gero 🙂 !

Dabar, po pietų, už posūkio, šeštadienį, arba vakarop, bet tikrai tikrai nutiks.

Galbūt, tau atiteks laimingas bilietas autobuse.. Besišypsantis barista paruoš tau pačią skaniausią kavą.. Netikėtai gausi nuostabų laišką.. Svaiginantis jazminų kvapas apgaubs švelnia stebuklo nuojauta.. Sutiksi seniai matytą artimą draugą.. Mielas šuniukas prabėgdamas pro šalį lyžtels tavo ranką.. Vėjo plaikstomi pernykščiai lapai ant asfalto primins tau jaukų pasivaikščiojimą saulėtą rudens dieną.. Kaimynų vaikas padovanos boružę..

Tai bus tiesiog puiki diena.. arba šviesios akimirkos, kurios sušildys tavo širdį 🙂 .

Atverk mūsų paslaptį visiems, kas dabar yra nusiminęs, gerai?

Ir nusišypsok. Akimis, lūpomis ir širdimi 🙂 ..

Pagal Anos Čiulanovos miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Sugrąžink save.. sau

Gyvenime visko būna.

Kartais tu esi aukštumoje, o kartais jauti nuosmukį. Kartais tu – energijos šaltinis kitiems, o kartais tiesiog neturi kuo dalintis, todėl jautiesi išsekęs.

Kartais tavo žodžiai ir veiksmai sklandūs ir teisingi, o kartais – darai klaidas vieną po kitos.. Kartai tu pasielgi egoistiškai, o kartais – esi gražiausia besąlygiškos meilės ir gerumo išraiška.

Tokie svyravimai skirtingų žmonių gyvenime – skirtingi.

Mes gyvename vartojimo epochoje. Dauguma žmonių ir į tarpusavio santykius žiūri taip pat: jei yra ką vartoti, jei jiems “skanu“, tuomet ir prisiriša prie vartojimo šaltinio.

Ir jei tokie tave supantys žmonės “pasisotino“ tavimi, “prisiragavo“ – tu tampi jiems neįdomus. Tu lyg ir atsivėrei jiems, buvai nuoširdus – bet tuo pačiu tapai jiems “žmogumi be paslapčių“, o tai reiškia, kad jau (kaip jiems atrodo) esi jiems suprantamas, ištirtas, nuspėjamas.

Štai tokiu momentu, kai tu visą save jiems atidavei – jie, deja, patraukia toliau ieškoti kažko įdomesnio ir naujesnio. Tie, kuriuos laikei draugais, neatsako, nepastebi, o jus sieję ryšiai gęsta.. Karštai mylėję ir mylimi tampa abejingais..

Kai jauti nuopolį, kai jautiesi išsekęs, tau gali atrodyti, kad gyvenimas eina pro šalį, ir viskas, ką galėjai padaryti – jau padarei, tačiau tai, kas svarbiausia gyvenime – taip ir liko neatlikta.

Tokiu atveju tau reikia vėl atkurti vertikalę savyje, atrasti savo Centrą, atrasti Kūrėją savyje, pamatyti savyje tuos svyravimus ir nepastovumus..

Juk kažkada sutikai eiti šiuo keliu.. Reiškia, taip turi būti. Todėl yra taip, kaip yra. Tiesiog priimk tai ir atgauk vidinę ramybę, atgauk savo vidinę jėgą.

Tas, kas eina pažinimo keliu, turi pasitikėti savo vidiniu “Aš“ ir sekti juo, kaip keistai tai iš šalies beatrodytų.. Ir suprasti, kad šalia esantys žmonės ne visada bus bendrakeleiviai ir bendraminčiai.

Galbūt, kitiems tu atrodysi atsiskyrėliu, vienišiumi. Kažkam pasirodysi pernelyg rimtas, užsidaręs ir liūdnas.. Tačiau nesileisk jų bandymams tave “pralinksminti“ ar “išjudinti“.

Dabar laikas susikaupti ir sugrįžti į save. Pajusti savo vidinio pasaulio, savo gyvenimo vertingumą.

Tai laikas, kai iš santykių su žmonėmis reikia sugrįžti į save. Nesivyk to, kas slysta iš rankų, neieškok to, ko jau nėra.

Sugrąžink save sau, susikaupk – tavo Vandenyno bangos dabar sugrįžta..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Yra tokie Ypatingi Žmonės..

Sako, kiekvieno žmogaus gyvenime yra toks Ypatingas Žmogus.

Pavyzdžiui, toks, kuris tarsi visai atitiktinai gali atsisėsti šalia tavęs visuomeniniame transporte, kai jautiesi visiškai prislėgtas, palaužtas ir nusivylęs.

Tuomet, kai viskas aplink blanksta, kai kadaise atrodę tvirti ryšiai trūkinėja kaip plonyčiai siūlai, o visos sugalvotos prasmės atrodo lyg kvailos fantazijos. Ir būtent tokiu momentu toks Ypatingas Žmogus atsisėda šalia tavęs..

Jis tylėdamas žvilgčioja į tave, o paskui pasako kažką labai paprasto, bet kažką, kas tau iki skausmo, iki dėkingos šypsenos dabar taip būtina! Kažką, kas suteikia tau jėgų atsitiesti, atsipeikėti ir pažvelgti į situaciją kiek kitaip.

Ir tu pradedi šypsotis ir net bandai juokauti.. Drovėdamasis dar bandai pridengti rankomis veidą, kad paslėptum savo prislėgtą būseną, kurią taip aiškiai pamatė šis žmogus. Bet dabar tu jauti jo palaikymą, tu žinai, kad tavęs niekas nesmerkia. Ir tau dėl to labai palengvėja..

Šis žmogus išlipa su tavimi vienoje stotelėje. Kartais gali palydėti ir iki namų, bet paskui, kaip ir priklauso visiems, kas daro gerus darbus, skuba toliau su savo reikalais – padėti kitiems, pakliuvusiems į bėdą, prislėgtiems ar nusivylusiems.

Tokį Ypatingą Žmogų galima sutikti ten, kur žmonės išgyvena skausmą, vienatvę ar bėdą – jie sugniuždyti, išsekę iš vidaus, iki kraštų perpildyti kančia. Jie nemato prošvaisčių gyvenime, jie užsidaro savyje.

Ir būtent tuomet į jų gyvenimą ateina jis, tas Ypatingas Žmogus – tarsi dangaus pasiuntinys, tarsi gaivus vėjo gūsis, tarsi saulės spindulys tamsoje:  “Ar galėčiau jums kažkuo padėti?..“

Ir žmonės atsiliepia, pažvelgę į šio žmogaus akis, iš kurių sklinda kažkokia stebuklinga šiluma ir šviesa.. Tiesa, pradžioje dažnokai jie būna nusiteikę priešiškai, bet netrukus atsiveria, pajutę jaukiai apgaubiantį nuoširdumą ir geranoriškumą: “Taip, galite.. padarykite ką nors.. išklausykite.. tik nepalikite manęs vieno!“

Ir tada skausmas iškyla į paviršių.. Žmonės pravirksta, išsipasakoja savo bėdas, savo kančias, glaudžiasi prie to žmogaus. O jis išklauso – jis moka klausytis.. Apkabina juos savo šiltomis, rūpestingomis rankomis ir tyliai sūpuoja, lyg mažus vaikus.. Ir nepaleidžia, kol skausmas nepalieka jų iškankintų širdžių. Kol ramybė tyliai apgaubia jų sąmonę, kol nutyla audringos emocijos.

Šalia šio žmogaus viskas atleidžiama ir paleidžiama: ašaros, silpnybės, neapykanta ir skausmas. Ir visi tie nuopuoliai, kurių žmonės gėdijasi, ir visos klaidos, ir visos nesėkmės..

Nuraminti, išklausyti ir suprasti žmonės vėl atsigauna ir atsitiesia.. Jie vėl pradeda gyventi. Jie vėl tiki gėriu, ir truputį – stebuklais, juk toks žmogus, kuris įkvepia gyventi – tai tarsi dangaus dovana.. Jie vėl tiki savimi ir kartais net tuo, kad ir patys gali tapti tokiais Ypatingais Žmonėmis, kurie neabejingi svetimai kančiai..

Juk nusivylusiems žmonėms gyvybiškai reikalingas tas, kas bus šalia, kai jie visiškai neteks jėgų.. Kas iškils lyg švyturys tamsoje, kai visas pasaulis nublanks, o ateitis byrės lyg kortų namelis..

Mums visiems labai reikalingas toks Ypatingas Žmogus. Ir tokių žmonių bus žymiai daugiau, jei kiekvienas iš mūsų taps tokiu Ypatingu Žmogumi kitiems ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Kantrybės klausimas

Mes iš tikrųjų galime pragyventi visą gyvenimą su žmogumi, kurį mylime. Pasirodo, kad ilga ir laiminga santuoka – tai ne tik gebėjimas mylėti besąlygiškai, bet ir.. kantrybės klausimas.

Taip, įsimylėjimas yra nuostabus, bet tai tik pirmas žingsnis į tikrą, brandžią meilę. Antras svarbus žingsnis – tai artimo žmogaus pasirinkimas ir pasiryžimas būti su juo.

O po to jau galime kartu gyventi ir stebėti, kaip įsimylėjimą keičia meilė, aistrą keičia švelnumas, susižavėjimą – pagarba, žodžius – jausmai, pasitikėjimą – ištikimybė, supratimą – artimumas, rūpestingumą – bendrumas, o šeimos siekius – vienybė.

Tik reikia visa tai pastebėti ir suprasti, kad meilė nuolat keičiasi: ji auga, stiprėja ir bręsta, o kartu stiprėja ir harmoningas ryšys tarp mylinčių žmonių.

Bet.. galima ir skubėti, bėgti per gyvenimą ir nematyti tų pasikeitimų – tikėtis, kad įsimylėjimas tęsis amžinai, reikalauti dovanų, meilės įrodymų ir daugiau romantikos, kaitinti aistras, reikšti pretenzijas, kovoti dėl dėmesio sau, pavydėti, ieškoti “tinkamesnio“ žmogaus ar “didesnės“ meilės.

Tačiau tikra meilė išauga tik iš rūpestingai auginamo įsimylėjimo daigelio, bet kad ji augtų – turime būti kantrūs. Antraip.. galime ir nepamatyti, kas iš to gležno daigelio išaugs..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Saulėto ir šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Geros nuotaikos diena :)

Tegul šiandien bus ne kvailių, ne melagių ir ne apgaulių diena. Tegul šiandien bus tiesiog geros nuotaikos diena – tokia šviesi-šviesi diena be lašelio negatyvumo. Nors vienai dienai (o gal tai taps gera tendencija gyvenime 😉 ?) atsijunkime nuo visų išorinių negatyvumo šaltinių ir visu pajėgumu įjunkime savo vidinę šviesą 🙂 ..

Pabandom 🙂 ?..

Padovanokime šiandien vieni kitiems geranoriškumą, tyras šypsenas ir savo širdžių šilumą 🙂 ! Gyvenkime šiandien pasaulyje be negatyvumo.. Tik įsivaizduokite, kaip būtų nuostabu, jei taip gyventume visada! Tai gal pradėkime taip gyventi jau nuo šiandien 🙂 ?

Ir tegul tai bus ne vien išorinė “geros nuotaikos“ išraiška ar dirbtinos šypsenos, ne. Tiesiog leiskime šiandien pasireikšti mūsų gražiausioms prigimtinėms dvasinėms savybėms – plačiai atverkime savo širdis ir išleiskime visas savo geriausias savybes į laisvę 🙂 !

Kurkime šiandien šviesius ir šiltus tarpusavio ryšius.. Tokius, kurie suvienija, suartina ir leidžia pajusti kitų žmonių nuoširdumą, pamatyti jų gerumą. Juk kai einame pas žmones su meile, su atvira širdimi – jie taip pat atveria savo gražiausias savybes 🙂 ..

Ir, žinoma, pradėkime dieną nuo šypsenos mūsų artimiesiems, mylimiems žmonėms – tokios neskubios šypsenos, kai žiūrime šypsodamiesi į akis ir spėjame pajusti širdžių šilumą, kai norisi žmogų apkabinti, paglostyti, padrąsinti, palinkėti gražios dienos, geros kloties ir visko-visko-visko geriausio 🙂 .

O jei artimieji dabar ne su mumis arba gyvena atskirai – tiesiog prisiminkime juos geruoju, nusišypsokime ir nusiųskime jiems gražią žinutę arba paskambinkime – priminkime jiems, kokie jie svarbūs ir mylimi 🙂 .

Šypsena – ne tik geros nuotaikos pradžia, bet ir gera dienos pradžia 🙂 .. Nusišypsokime.. Taip, kaip šypsosi maži vaikai – atvirai, nuoširdžiai, plačiai..

Mes šypsomės kai mylime, kai prisimename kažką gero – todėl prisiminkime gerus įvykius iš savo gyvenimo, mylimus žmones, gerus darbus, savo draugus, žmonių pagalbą ir palaikymą, tyro džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo akimirkas 🙂 ..

Nusišypsokime ir bundančiai, čiulbančiai, pražydusiai gamtai, ir saulei, ir vėjui.. Ir Motinai Žemei būtinai nusišypsokime – mūsų visų Namams, pasiųskime jai dėkingumą ir meilę už visas jos besąlygiškas dovanas, be kurių mes tiesiog neišgyventume..

Neškime ir skleiskime šiandien pasauliui gerumą ir šviesą 🙂 .. Ir neapgaudinėkime net juokais – melas išlieka melu, net jei mes “tik“ pokštaujame meluodami. Pajuokaukime, praskaidrinkime kitiems nuotaiką, bet – laiku, vietoje ir labai labai geranoriškai 🙂 ..

Žmonėms dabar kaip niekad reikia ne paikų kvailiojimų, o nuoširdumo, meilės, palaikymo, vienybės ir tyro džiaugsmo 🙂 ..

Tegul šiandien bus tiesiog geros nuotaikos diena be lašo negatyvumo, kai mes prisiminsime savo šviesią žmogišką prigimtį ir tai, kad visada galime ir turime būti vieni kitiems labai labai geri 🙂 ..

Padovanokime vieni kitiems savo širdžių šilumą 🙂 !

Saulėtos nuotaikos mums visiems ir puikios savaitės 🙂 !

Yra mintys..

Yra mintys, kurios gimsta labai aukštai, pačiose dvasingumo viršūnėse. Kai kurios iš jų leidžiasi žemyn, lyg lietaus lašai arba snaigės. O kai kurios susidaro šiek tiek žemiau, lyg tirpstančių viršukalnių ledynų upeliai.

Tokios mintys tyros, šviesios ir kupinos kalnų upelių ir sraunių krioklių energijos. Jos įkvepia ir džiugina vien savo buvimu – jos užpildo gyvenimą harmonija, prasme ir didinga, gilia išmintimi.

Yra ir mintys, kurios ateina iš pačių žmonijos gyvenimo patirties gelmių. Tokios mintys – tarsi didžiulių protėvių sukauptų žinių ir išminties upių ištakos. Jos iškelia į paviršių visas vertingiausias, protėvių gyvenimu patikrintas tiesas.

Kažkas įsikuria gyventi prie tokių upių, kažkas net pasiekia jų ištakas.. Kažkas praeina pro šalį, o kažkas netoliese kasa savo šulinį, kad savarankiškai pasiektų gilius vandenis.

Bet yra mintys, kurios lyg drumzlinų srovių kanalai apraizgo žmonių gyvenimą. Jais teka toksiškos medžiagos, nuodijančios kiekvieną, kas prie jų prieina. Kažkas įklimpsta jų pakrantėse, kažkas iš smalsumo čia sustoja, o kažkas jų iš tolo vengia.

Yra mintys kuriančios, gyvybingos, vienijančios. O yra mintys griaunančios, sekinančios, priešinančios. Kokios mūsų mintys – toks ir gyvenimas.. Tegul jos bus šviesios, tyros ir gėrį kuriančios 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !