Toks dėsnis…

Yra toks paprastas dėsnis: jūs prarandate jėgas ir perdegate toje gyvenimo sferoje, kur nėra jūsų asmeninio identiškumo.

Bet kokia sąveika su gyvenimu, kurioje jūs – tai ne jūs, veda į griūtį.

Jei gyvenimo veikla arba santykiai nepalaikomi nuoširdumu ir identiškumu – tuomet tai baimė.

Štai kodėl jūs prarandate jėgas ir išsenkate, štai kodėl vietoje augimo gaunate griūtį.

Padėka autorei! Pagal Amu Mom miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tegul ji visada bus…

Naujas gyvenimo pojūtis… ir jis neprašo dovanų, nesiterpia į svajones, neieško ramentų minioje, o gyvena, remdamasis į tai, kuo tiki, laikydamasis už rankų su tais, ką myli, darydamas tai, kam užtenka jėgų.

Kai jums, mielieji, ateina mintis, kad toliau – niekaip, tuomet tiesiog sustokite, atsisėskite, įkvėpkite giliai-giliai, pilnai iškvėpkite ir pagalvokite, kad gerai – tai ne tada, kai viskas gerai, o tada, kai jūs atrandate priežastį, dėl kurios jūs pasiryžę eiti toliau.

Tegul tokia priežastis bus. Būtinai bus.

Stiprybės visiems.

Nuoširdi padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Draugystė

Draugystė – besąlygiška, todėl draugauti ne visada paprasta..

Draugas gerbia tavo pasirinkimą. Jis supranta, kad “ne“ – tai reiškia “ne“. Kad žalios užuolaidos ir oranžinis fotelis – tai tavo pasirinkimas, ir kad tau su tuo gyventi.

Jis palaiko tave visuose tavo siekiuose ir net avantiūrose, didžiuojasi, kai tu nerangiai šoki su baletu scenoje, nuoširdžiai žavisi tavo pasiekimais ir tiki sėkme.

Žodžiu, draugas skaito, kad tu pats geriausias net tuomet, kai tu paskutinis pasieki finišą.

Ne visi sugeba draugauti, todėl kad tai – sudėtinga. Draugauti – reiškia matyti kito žmogaus tamsiąsias puses ir vis vien nuo jo nenusisukti.

Kai tau sunku, draugas klausia: “Tave apkabinti ir pabūti šalia, ar pasakyti objektyvų požiūrį?“ Jis nerėžia iš peties savo tiesos, kaip tai daro visiškai abejingi tavo išgyvenimams žmonės.

Draugas žino, kad tu nesi idealus, bet jums drauge jauku ir gera…

Ir dar: draugas niekada nepalaikys, jei tu save griauni. Tikrai ne.

Padėka autorei! Pagal K. Frida esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tai žiema…

Žiema. Laikas prisiminti viską, kas buvo šilčiausia per visus metus. Saugoti savyje tą švelnumą, jaukų lėtumą, brandinti gerumą.

Daugiau tylėti, nei kalbėti, daugiau stebėti, nei veikti kažką naujo. Pačiam daugiau klausyti ir matyti.

Pastebėti savo artimuose žmonėse tai, į ką anksčiau nekreipei dėmesio – kaip šukuoja plaukus, kaip užsiriša šaliką, kiek visko pasipila iš jų kišenių, kai jie siekia raktų. Kaip ryškiai iš jų sklinda širdies šviesa ir šiluma. Ties kuo sulaiko savo žvilgsnį. Kam ruošia šiltą arbatą ir kam kuria pasakas.  

Ir nėra tinkamesnio laiko liautis ieškoti atskaitos taško ir pradėti tiesiog būti. Nebijok. Tu gyvas ir jautrus, todėl logiška, kad žiema, kuri atneša šaltį, o ne gyvybę, tave baugina.

Bet tuo žmogus ir skiriasi nuo, pavyzdžiui, persiko kauliuko: jam nereikia laukti, kol pasibaigs šaltis, žmogus pats sugeba generuoti šilumą ir šviesą.

Tu sugebi generuoti šilumą ir šviesą – tiesiog pajusk tai…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tiesiog šviesti…

Yra žmonės šioje žemėje, su kuriais pasikalbi, ir tarsi saulės atsigeri… Pradedi šviesti iš vidaus – labai patinka šie Anevito Kemo žodžiai…

Yra Sielos, kaip Saulė, kurios nepriklausomai, šalia tavęs jos ar toli, pažįsti tu jas asmeniškai ar ne, tačiau jos šildo savo Šviesa.

Siunčia šviesias mintis, parašo keletą labai svarbių žodžių, kurie paliečia sielos gelmes, užliedami ją Šviesa ir švelnumu.

Suteikia vertingą informaciją, kuri tampa tuo siūleliu, kuris išpainioja sąmonės raizginius.

O yra tie, kurie apskritai nieko nerašo, nesako ir nedaro, o tiesiog švelniai šviečia ir sušildo vien savo buvimu.

Dėkoju, aš tai jaučiu ir vertinu. Man tokia brangi jūsų Šviesa.

Dabar didžiosios Vienybės metas.

Ir nuo kiekvieno žmogaus Sielos Šviesos priklauso, kokį naują pasaulį mes visi drauge sukursime. Todėl taip svarbu saugoti ir plėsti, stiprinti savo Šviesą. Dalintis ja su kitais.

Kiekvieną kartą, ją atiduodamas, tu augi ir praplėti savo ribas. Jei darai tai tyrai, iš Meilės. Ir nesvarbu, priima tavo Šviesą šimtai ar viso labo viena Siela.

Manau, svarbu tiesiog skleisti savo Šviesą. Taip ir atrandami savi, artimi. Taip dauginama Meilė.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Viskas paprasčiau

Pažvelgti paprasčiau… Neapsunkinti situacijų, su kuriomis susiduriame. Nepanikuoti, o geriau iš karto spręsti reikiama linkme. Situacija be emocijų leidžia pamatyti sprendimus. Viskas iš tiesų paprasčiau.

Džiaugtis paprastais dalykais. Neskirstant į smulkmenas ir reikšmingas progas.

Džiaugtis oru už lango, tuo, kad pabudai ryte, padėkoti už artimų žmonių rūpestį, pasidžiaugti tylos akimirkomis, džiaugtis gyvenimo stebėjimu, neįtikėtinais sutapimais ir įprastais įvykiais, džiaugtis susitikimais ir asmeniniais pasiekimais, džiaugtis maloniu vakariniu atsipalaidavimu-nuovargiu, džiaugtis, kuomet ateina idėjos, džiaugtis, kai galvoje visiška tyla, džiaugtis dovanomis ir pirkiniais, skaniai pagamintu maistu ir draugų istorijomis. Kaip gerai, kai visa tai yra!

Viskas taip paprasta. Viskas taip dvasinga. Tikra. Štai, visa tai šalia, pulsuoja, juda. Gyvenimas kvėpuoja su manimi vienu ritmu. Kai paprastumas manyje.

Nenorėti pakeisti kitų žmonių. Kaip gerai, kad jie šalia, tokie, kokie yra, gerai, kad jie gyvi, gerai, kad jie dalinasi savo širdies šiluma. Jie yra. Tu gali juos girdėti, matyti, apkabinti, tu gali jiems parašyti.

Ir kai tu augini savo širdyje tą paprastumą, tu pradedi vis daugiau ir dažniau pastebėti: Dieve, kiek daug gerų žmonių aplinkui… Su jais viskas tvarkoje! Apie viską galima ramiai, geruoju pakalbėti, išklausyti, suprasti, kažką suderinti, kažką nuspręsti. Žmonės geri, jie išklausys.

Viskas taip paprasta. Viskas taip tikra. Viskas taip artima ir vertinga.

Belieka tik su dėkingumu atsikvėpti, iškvėpti sukauptą įtampą ir pasakyti: viskas paprasčiau, daug paprasčiau…

Ir gyventi. Gyventi toliau. Su šypsena. Su meile. Kaip šiandien.

Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Nuoširdi padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo ir santarvės mums visiems 🙂 !

Jauki apsauga

Katinas, žinoma, negali apsaugoti savo žmogaus nuo niūrios rudeninės nuotaikos, triukšmingų svečių ir kitokių bėdų.

Tačiau, katino buvimas namuose nuostabiu būdu nuramina žmogaus nervus. Tarsi šalia kačiuko tu esi po pačia patikimiausia apsauga.

Lyg ir supranti, kad taip nėra, bet tai vis vien veikia.

Miniatiūra iš Maks Frai “Senojo Vilniaus pasakų“

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Prie ko siela linksta…

Jūs visi – unikalūs.

Galbūt, yra žmonių, kurie išmintingesni už jus. Yra žmonių, kurie, galbūt (priklausomai nuo dabartinių grožio standartų), patrauklesni už jus. Yra žmonių, kuriems labiau sekasi, nei jums. Ir taip toliau…

Tačiau nėra būtent tokio žmogaus, kaip jūs. Su būtent tokio atspalvio akimis. Su būtent tokiais gebėjimais, talentais ir trūkumais. Su būtent tokiu charakteriu. Su būtent tokiu kūno sudėjimu. Su būtent tokiu vaidmeniu pasaulyje.

Ir Aukščiausiajai Jėgai, kuri visus mus sukūrė, jūs vertingi būtent tuo. Savo unikalumu. Juk būtent tokio žmogaus, kaip jūs, nebuvo, nėra ir niekada nebus.

Todėl – nesistenkite sekti kitais arba perdaryti savęs pagal kažkokius šablonus. Gyvenkite savo gyvenimą, o ne kitų.

Jei jums patinka kažko mokytis – mokykitės ir tobulėkite toje sferoje, kuri jums įdomi. Patinka piešti – pieškite. Patinka rūpintis anūkais – rūpinkitės. Patinka gelbėti benamius gyvūnus – gelbėkite.

Darykite tai, prie ko linksta jūsų siela ir būkite savimi!

Branginkite savo unikalumą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakojimas apie atsilikusią sielą

Šerpai, tibetiečių palikuonys, vedė ekspediciją į kalnus.

Jie ėjo greitai, bet vieną dieną vedliai sustojo ir tylėdami atsisėdo.

Niekas negalėjo jų priversti pajudėti iš vietos – nei priekaištai, nei didesnio atlygio pažadai. Jie sėdėjo tylėdami.

Po trijų dienų, lygiai taip, kaip netikėtai sustojo, jie lyg niekur nieko pakilo ir toliau tęsė savo kelionę.

Ekspedicijos vadovas buvo sutrikęs ir bandė prisiminti, kuo jo žmonės galėjo įžeisti šerpus, bet jų atsakymas buvo paprastas: “Ne, mes neįsižeidėme, mes tiesiog pernelyg greitai ėjome, todėl turėjome atsisėsti ir sulaukti sielos. Ji atsiliko.“

Galbūt, reikia kartais sustoti, pabūti rimtyje kurį laiką tam, kad mes visi šioje Žemėje sulauktume sielos. Atgaivintume meilę savyje, ir “meilę artimam savo kaip sau pačiam“.

Nuoširdi padėka! Pagal L. Guerra pasakojimą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Žiema ne už kalnų…

Basutės pasislėpė spintoje? Pirštinės išlindo iš stalčiaus? Aviečių uogienė primygtinai prašosi prie arbatos? Megzti rūbai rytais švelniai timpteli jus už pižamos krašto: “nepamiršk mūsų apsirengti!“ ?

Reiškia, ši diena atėjo. Didžioji Pirmųjų Žiemos Požymių Diena! Ši diena praneša mums apie tai, kad greitai ateis laikas slidėms, pačiūžoms, rogutėms, sniego gniūžtėms ir varvekliams.

Ir kad jau ne už kalnų Naujieji metai ir eglutės puošimas, kad jau laikas kruopščiai ir su meile ruošti dovanas mūsų patiems-patiems brangiausiems žmonėms.

Žiemą tiek daug jaukių ir šiltų švenčių! Toks metų laikas: kai šaltis išorėje, o namuose ir sieloje – šiluma…

Todėl pats laikas prisiminti su visais savo namiškiais, kad žiema jau ne už kalnų 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !