Tikra laimė ateina mažais žingsneliais

Jei žmogus nori sulieknėti, tuomet prigimtis sako jam, kad tam reikia laiko, sąmoningumo ir pastangų. Bet jei jis nori padaryti tai greitai, ir, pageidautina – tiesiog dabar, tuomet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam plastinę chirurgiją ir liposakciją.

Ir niekas nepasako žmogui, kad tuo metu jis panašus į trejų metų vaiką, kuris užsimanė saldainio, kad patenkintų šios minutės užgaidas, bet negalvoja apie pasekmes.

Jei žmogus nori didinti sąmoningumą, tuomet dvasinės praktikos jam siūlo daug būdų tai pasiekti. Meditacijos, savęs suvokimas, gyvenimo stebėjimas. Bet jei žmogus nori tai padaryti greitai, ir, pageidautina – dabar, tuomet jis ieško cheminių preparatų, stebuklingų piliulių ar kvaišalų.

Ir niekas jam nepasako, kad toks sąmonės plėtimas ne savo jėgomis iš pradžių iškelia į iliuzines aukštumas, bet paskui nubloškia giliai žemyn. Niekas neperspėja, kad tokia stimuliacija atima žymiai daugiau, nei duoda.

Jei žmogus nori kažkur greitai nuvažiuoti, tuomet jo biologinis kūnas sako jam, kad pilna aklimatizacija po ilgos kelionės įvyksta tik per tris savaites. Bet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam automobilį, traukinį ir lėktuvą. O darbdaviai – dviejų savaičių atostogas.

Ir tai reiškia, kad galima kažkur nuvykti fiziškai, tačiau taip ir nepajusti poilsio pilnatvės, nes tiesiog nesuspėsite.

Jei žmogus nori artimų santykių, tuomet psichologija sako, kad labai svarbus yra pažintinis laikotarpis ir pakankamas laikas tam, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą. Turi būti saugumo pojūtis. Palaipsniui formuojamas pasitikėjimas ir pagarba, kad būtų pagrindas artimiems santykiams.

Tačiau šiuolaikinė bendravimo kultūra siūlo socialinius tinklus be artimumo ir saugumo, kur dar labiau svetimėja vieniši žmonės. Greiti intymūs santykiai be įsipareigojimų.

Ir niekas neperspėja, kad tai suteikia tik laikiną pasitenkinimą, bet nesuteikia laimės.

Viskas, kas daroma greitai, turi savo pasekmes. Greiti angliavandeniai, greiti stimuliatoriai, greitos pažintys ir greiti pokyčiai. Jie gali duoti greitą rezultatą, bet atims daugiau, nei duos.

Tikra laimė ateina mažais, neskubiais žingsneliais, paversdama kiekybę į kokybę. Ir vieną dieną tu suvoki, kad jau gyveni savo svajonėje. Tik reikia kažką nuveikti. Suprasti ir išbandyti. Pritaikyti ir pajusti. Išeiti už savo komforto zonos ribų.

Tuomet tai bus tavo, pelnyta ir aišku. Tuomet nebus baimės, kad tavo laimė išslys iš tavo rankų dėl nežinomų priežasčių, nes tu žinosi kiekvieną laiptelį, vedantį į ją. Tuomet ji tikrai bus tavo.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės, jaukios rudeniškos šilumos mums visiems 🙂 !

Reklama

Kurkime harmoniją..

Harmonija mūsų gyvenime – tai kiekvienos dienos praktika, mielieji…

Praktika, o ne teorija…

Nepakanka apie harmoniją kalbėti ir skaityti, reikia kurti ją savo gyvenime…

Iš pradžių disciplinos lygmenyje – kai stebi ir valdai savo naują elgesį, mintis ir besikeičiantį savo gyvenimo būdą… O vėliau tai jau tampa gyvenimo būdu…

Keista, kad dauguma galvoja, jog neįmanoma šito išmokti, tačiau tuo pačiu kažkur labai gerai išmoko visko, kas palaipsniui griauna jų gyvenimą, santykius, artimus ryšius…

Juk tai nėra įgimta – pilti purvus ant artimųjų galvų, laužte laužtis į uždarytas duris, agresyviai reikalauti meilės…

O čia – nuostabios, įkvepiančios, kuriančios meilę, draugystę ir laimę naujos sąlygos, bet – sunku…

Ar tiesiog sunku pradėti?

Pradėkite!

Tikrai verta…

Ir tai milijonus kartų geriau, nei įklimpus negatyvume isteriškai tvirtinti, kad laimingų žmonių nebūna…

Galima ir tuo tikėti – niekas nedraudžia…

O galima gyventi visiškai kitaip..

Pasiklausus savo širdies – kaip…

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Universalus Paprastumo dėsnis

Išgyvenate sudėtingą ir sunkų periodą? Jums reikia jį įveikti, reikia priimti sprendimus ir išnaudoti visas pastangas, bet jėgų kasdien vis mažiau ir mažiau?

Tuomet reikia pritaikyti Paprastumo Principą: jis leidžia sumažinti pastangas, atrasti teisingus sprendimo būdus ir suteikia galimybę išnaudoti minimumą energijos maksimaliam rezultatui.

Kuo paprasčiau – tuo lengviau. Kuo paprasčiau – tuo geriau. Tai universalus Paprastumo dėsnis, amžinas pasaulio harmonijos dėsnis.

Sunkiu metu universalus Paprastumo dėsnis – tikras išsigelbėjimas. Jis labai paprastas: reikia viską supaprastinti.

Mes ir patys tokiu periodu intuityviai siekiame paprastumo. Sunkūs dvasiniai pergyvenimai arba kankinančios abejonės palengvinamos paprastais sprendimais ir veiksmais.

Nėra prasmės veltis į įmantrius mokslinius išvedžiojimus ar klausytis sudėtingų metafizinių patarimų – padeda paprastas ir aiškus pokalbis, suprantamas ir pritaikomas patarimas ir paprasčiausias palaikymas.

*Stenkitės skaityti tai, kas paprasta ir aišku. Nuo Šopenhauerio ar Kjerkegoro tikrai nebus lengviau, o štai vaikiška knygelė apie Trolį Mumį arba tikra istorija iš gyvenimo nuramins ir paguos. Pats paprasčiausias pavyzdys iš gyvenimo ar nesudėtingas alegorinis pasakojimas padės geriau suprasti sudėtingą situaciją.

*Žiūrėkite mėgiamus paprastus filmus: kol kas nėra jėgų gilintis į sudėtingus scenarijus ir paslėptas prasmes su potekstėmis. Kupinas aliuzijų ir metaforų ar aštraus siužeto filmas neišsklaidys kankinančių apmąstymų, o naivi komedija – padės.

*Negaiškite dabar laiko, jėgų ir pinigų įmantriems valgiams ir sudėtingų patiekalų gamybai. Dėl streso ir prislėgtos būsenos skonio niuansų jūs vis vien nepajusite. Maistas sunkiu metu turi būti paprastas ir lengvai įsisavinamas – skonio pojūtis dabar prigesęs, todėl nesinori jokių kulinarinių įmantrybių. O paprasta košė ar naminė duona tikrai suteiks jėgų ir energijos.

*Ir kai tik pastebite, kad vėl užstrigote ilgame vidiniame monologe ir prieštaringuose filosofiniuose apmastymuose – perjunkite dėmesį, prasiblaškykite. Prieikite prie lango, pažvelkite į kiemą, į dangų, į medžius.  Eikite į gamtą, pasivaikščiokite.

Taip paprasti, kasdieniniai dalykai padeda įveikti sudėtingas situacijas. Tiesa – paprasta, todėl kuo paprasčiau – tuo lengviau, kuo paprasčiau – tuo geriau. Taip veikia universalus Paprastumo dėsnis, amžinas harmonijos dėsnis.

Pagal Anos Kirjanovos paskaitą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Mes švenčiame Dienos gimimą!

Vaikų žaidimų aikštelė. Dvi mergaitės supasi ant sūpynių ir šnekučiuojasi.

– Kažkaip senokai nebuvo švenčių, – susimąsčiusi sako viena iš mergaičių. – Gaila!

– O man negaila, – atsako antroji.

– Tu nemėgsti švenčių?!

– Mėgstu! Labai! Pas mane jų daugybė, kiekviena diena – šventė!

– Negali būti!

– Gali. Mes švenčiame Dienos gimimą.

– Tu norėjai pasakyti – Gimimo dieną?

– Gimimo dienas mes taip pat švenčiame, bet retai, tik kartą per metus. O Dienos gimimą – kiekvieną dieną. Mano tėtis šitą šventę sugalvojo.

– O kaip jūs ją švenčiate?

– Labai paprastai! Tėtis žadina mane ir mamą, mes visi skubame į virtuvę, imame puodelius su vandeniu, o tėtis iškilmingai pasako: “Šiandien gimė nuostabi diena! Mums labai su ja pasisekė! Už Naują Dieną!“ Ir mes geriame vandenį, valgome pusryčius ir dainuojame kokią nors dainą.

– O jei diena bus bloga?

– Anksčiau taip ir buvo. Bet kai tik mes pradėjome švęsti šią šventę, beveik visos dienos arba geros, arba labai geros. Labai labai retai kažkas nelabai gero nutinka.

– Kodėl gi tuomet kiti žmonės neturi tokios šventės?

– Tėtis sakė, kad šią šventę turi visi, tik ne visi ją pastebi. Dauguma tiesiog pamiršo šitą šventę. Jei nori, ateik pas mus šeštadienį. Pernakvosi, o ryte kartu su mumis atšvęsi 🙂 !

Pagal G. Berkovič pasakojimą, vertė ruvi.lt

Gražių dienų ir gėlėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Asmeninė Laiminga Epocha

Aš manau, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turi vieną kartą triukšmingai arba tyliai, bet atšvęsti Savo Asmeninės Nelaimingos Epochos Pabaigą.

Tai reiškia visiems laikams ištraukti save iš užsitęsusių dramų, karčių priklausomybių ir prisirišimų, vienpusių jausmų, iš žeminančios manipuliatoriaus patirties, ir dar labiau iš žeminančio pakibimo ten, iš kur reikia bėgti kuo greičiau..,  iš beprasmiškų lūkesčių, nevertinamo pasiaukojimo, išdavysčių.

Visiems laikams, mielieji.

Be ilgų aiškinimų, bet su išskirtiniu ryžtingumu.

Tiesiog todėl, kad taip reikia.

Tiesiog todėl, kad ateitų pagaliau Savo – Asmeninė Laiminga Epocha.

Priešingu atveju jai tiesiog nebus kur ateiti.

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Tikroji dvasinė jėga

Daugelį iš mūsų stebina taip vadinamieji “dvasiniai guru“, kurie įžeidinėja, niekina ir žemina savo mokinių žmogiškąjį orumą ir net priekabiauja prie jų. Vardan Tiesos. (Kokia tokia “Tiesa“ gali būti iki tiek žiauri?)

Ir tiems, kas su tuo susiduria, verta atkreipti dėmesį, kad neretai ta “ideali“, “rami“,  “transcendentinė“ išorė slepia nuo žmonių akių užslopintą vidinį chaosą ir betvarkę.

Esmė tame, kad iš tikrųjų harmoningas žmogus nežemina, neniekina ir neįžeidinėja kitų žmonių. Tuo tarpu tai, kas žmogaus viduje neišgydyta, nesuvokta, nepripažinta, neišvengiamai veržiasi į paviršių ir skaudina aplinkinius.

Ir visas užslopintas žmogiškumas tokiu atvejubus nukreiptas į tai, kad būtų išsaugotas “gero“ žmogaus įvaizdis. Dar blogiau, kai tie visi ignoruojami baimės, nusivylimo ir pykčio balsai, kurie kausto žmogų, nukreipiami “nušvitusiojo“ vaizdinio palaikymui.

Jei visa tai nebus pripažinta, jei žmogus nesiims atsakomybės už savo vidinę būseną, tuomet jis taps žiauriu ir cinišku manipuliatoriumi. Jo vidinės traumos, vidinė “tamsa“ įtakos jo elgesį ir vers kontroliuoti, slopinti, žeminti, kaltinti kitus ir savintis jų vidinę jėgą, kad nors trumpam pats pasijustų stipresniu.

Toks žmogus tiesiog pradeda negirdėti kitų, nepriklausomai nuo vaizduojamo “nušvitimo“, pasekėjų kiekio, šventyklų ar turimos valdžios. Jo žmoniškumas giliai užslėptas, jis tik vaidina visų reikalų “ekspertą“, “guru“ ar “tobulą būtybę“.

Jis įsivaizduoja, kad turi išsvajotą valdžią prieš kitus, o iš tiesų jis bėga nuo savo vienatvės, abejonių, skausmo ir prasmės paieškų.

Ir tas bėgimas vyksta tiek ilgai, kol žmogus neaptinka savo tikrosios dvasinės jėgos: tai atvira, švelni ir sąžininga, tyra ir jausminga, ir nors dažnai sudaužyta, bet užjaučianti ir mylinti Žmogaus Širdis.

Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt

Tikėkite savimi..

Tikėkite savimi, kai jūsų sieloje pirmą kartą iškyla klausimai: kas aš, dėl ko gyvenu ir dėl ko gyvena visi mane supantys žmonės? Ir svarbiausias, labiausiai jaudinantis klausimas – o ar taip aš gyvenu?

Tikėkite savimi, kuomet atsakymai, kuriuos išgirsite iš širdies, nesutaps su tais, kuriuos nuo pat vaikystės skiepijo jums visuomenė, nesutaps su pačiu gyvenimu, į kurį įtraukė jus aplinkiniai.

Tikėkite tik širdies balsui, net jei patys artimiausi kalba jums priešingai. Nebijokite šito nesutapimo, atvirkščiai, žinokite, kad šiame jūsų nesutapime su supančiu pasauliu pasireiškė geriausia, kas yra jumyse – tas dvasinis pirmapradiškumas, kurio išraiška yra ne tik esminė, bet ir vienintelė mūsų būties prasmė..

Tikėkite savimi, kuomet sieloje jūsų yra ne noras būti pranašesniu už kitus, išsiskirti iš jų, turėti valdžią, tapti garsiu žmonių gelbėtoju ar geradėju (tokie norai dažnai yra apgaulingi), bet tikėkite savimi, kai svarbiausias jūsų sielos noras bus tapti sąžiningumo išraiška ir Kūrėjo vaiku.

Neieškokite tobulumo, kuris išaukština jus prieš kitus, neieškokite susireikšminimo: tapkite tuo, kuo nori jus matyti Kūrėjas, tas Kūrėjas, kuris įkvėpė mums gyvenimą, kuris gyvena mumyse ir kviečia mus į savo Meilės ir Santarvės buveinę.

Tikėkite savimi ir nukreipkite savo pastangas tik viena kryptimi: į meilės išraišką savyje – meilės besąlygiškos ir beribės, ir jūs padarysite viską, ką jūs galite padaryti ir savo gerovei, ir viso pasaulio gerovei.

Pagal L.N. Tolstojaus esė, vertė ruvi.lt

Gražios, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !