Pasakėlė “O tau taip būna?..“

O tau taip būna? – klausia mažasis Angelas. – Tokia netikėta šiluma širdį užplūsta, atsiradusi tarsi iš niekur… Toks lengvas prisilietimas, tarsi tave jaukiai apgaubė pūkuotu pledu… Toks staiga apėmęs jaudulys – ne baimė ar nerimas, bet nuojauta… Tarsi šilta ranka palietė pačią širdį, atsargiai ir rūpestingai…

Tarsi didžiulis tvirtas skėtis uždengė tave nuo visokių gyvenimiškų ir kitokių negandų… Tarsi tu lėtai eini auksiniu smėliu kažkur į tolį, už pačio horizonto, už jūros krašto, ir renki kriaukles… Tarsi pasaulis sūpuoja tave, tyliai niūniuodamas “ Viskas bus gerai!…“ Ir tu tyliai atsakai pasauliui: “Viskas gerai…“

Tau taip būna? Žinok, kad tokią akimirką kažkas galvoja apie tave, nerimauja… džiaugiasi dėl tavęs kartu su tavimi… arba pasirengęs dalintis su tavimi bėdomis, negandomis ir laimingomis minutėmis… svajoja apie naują susitikimą… arba tiesiog svajoja, o tu, tu esi jo svajonėse… tu esi jo mintyse…

Ir tos mintys, lenkdamos viena kitą, persipindamos ir susimaišydamos, prisipildydamos šviesa ir šiluma, gerumu ir viltimi, skuba pas tave. Ir savo prisilietimu dovanoja tau ramybę ir palaimą. Ir sėkmę pranašauja. Ir saugo. Ir džiugina.

Ir tu šypsaisi. Su šiluma ir begaliniu švelnumu galvoji apie tuos, kas tau brangus ir ką tu taip myli… Ir tu linki jiems gerumo… Ir meilės… Mintys, juk jos turi neįtikėtiną galią virsti žodžiais, veiksmais, poelgiais.. Mintys gali keisti įprastą realybę, materializuodamosios praktiškai iš nieko ir tapdamos tikrove… O todėl… Galvok apie gėrį… Ir liesk žmones šiltomis mintimis…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovska Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinė ramybė

Ramybė – tai kuomet tau nekelia nerimo pašalinės mintys.

Kai tu nesijaudini, kad rytoj gali nutikti tai, ko tu nenori.

Kai tau nereikia eiti ten, kur tu nenori.

Kuomet tai, ką tu darai – tai ir yra džiaugsmas. 

Tai kuomet tu nustoji kontroliuoti supantį pasaulį ir supranti – jis tiesiog yra. Ir tu – tiesiog jo dalis. Ir ties tuo visi klausimai išnyksta.

Ir štai jeigu tokia vidinė ramybė pasiekta, tuomet galima ir kitiems dovanoti šią ramią, taikią, džiaugsmingą savo sielos būseną.

Padėka autoriui! Pagal Arturo Darra esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Balanso būsena

Kartą pažinęs balanso būseną, pažinai savo dvasią.

Yra labai unikali būsena, kurią gali įvaldyti kiekvienas žmogus, ir nors ji nelengvai pasiekiama, tačiau įvaldęs ją, kartu su ja gauna ir tam tikrą gebėjimą, kuris prilygsta gamtos jėgų pažinimui. 

Tai balanso būsena. Visų energijų ir jėgų pusiausvyra, vidinio pasaulio pusiausvyra, kuri įtakoja viską, kas su mumis vyksta išoriniame pasaulyje. Nuostabi ir stebuklinga būsena, atnešanti ramybę ir sąmoningumą kiekviename veiksme, kiekviename žingsnyje.

Būdamas balanso būsenoje, esi savo paties dvasioje, o tai yra ir vidinė ašis, ir nulinis taškas, ir pradžia, ir begalybė. Gauni tai, ką atiduodi, užpildai savo pasaulį tuo, ką pats renkiesi…

Tam, kad pažintų šią būseną ir būtų joje, žmogui reikia atrasti savyje “nulinį tašką, atramos tašką“, o suradus, laikytis to taško.

Kelias į ją kiekvienam savas, bet pradžia, be kurios nebus ir kelio, visiems vienoda – tai klausimas: “kas mes?“…

Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pabūkite… Būkite…

Pabūti vieną dieną Angelu…

Neapsunkinti savęs negatyvia informacija, nesiginti į sunkias situacijas, apriboti nemalonų bendravimą…

Tiesiog uždegti vidinę šypseną ir mėgautis tylia savo širdies muzika. Žiūrėti į viską skleidžiančiomis šviesą meilės akimis.

Ištiesinti savo sielos sparnus ir pajusti lengvumą ir džiaugsmą, dalintis tuo su kitais, apkabinant juos savo širdies šiluma…

Padovanokite sau tokią dieną…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Apie mūsų energijų sąveiką

Dažnas iš mūsų pastebėjo, kad kitų nuotaika veikia mus, jei mes atsiduriame šalia tam tikro žmogaus.

Pavyzdžiui, jūsų kaimynas geros nuotaikos ir jums šypsosi, ir tai persiduoda ir jums. O jei šalia jūsų žmogus, kuris išgyvena depresiją ir kuris gali būti agresyvus – ir jūsų nuotaika kaipmat sugenda.

Šis reiškinys vadinamas vieno objekto vidinių būsenų perdavimu kitam objektui.

Beje, ir negyvi objektai taip pat ilgai išsaugo buvusio savininko energiją  (tai pravartu turėti omenyje, kai paveldimi giminės papuošalai arba tiesiog superkami seni daiktai).

Ypač jei jūs (pabrėžiu!) esate labai jautrus, todėl nemokate atskirti savo būsenų nuo kitų ir pilnai įsitraukiate į kitų žmonių gyvenimo situacijas ir pergyvenimus…

Tarkime, jūs turite ištekėjusią draugę arba vedusį draugą, kurio šeimoje ne viskas sklandu, ir šis žmogus nuolatos skundžiasi jums, išlieja savo emocijas arba depresyvias nuotaikas.

Ir tuomet palaipsniui, jei tik jūs neatseksite savo minčių ir nuotaikų eigos, kurios susietos tik su šiuo žmogumi, gali nutikti taip, kad ir jūsų šeimoje prasidės bendravimo problemos.

O tuo tarpu to žmogaus santykiai pagerės. Todėl, kad jis pajuto, jog gali išlieti jums savo negatyvias būsenas.

Jūs nuoširdžiai užjautėte arba pergyvenote (įsijautėte į jo skausmą kaip į savo), o tai reiškia, kad savo vidine būsena priėmėte jo energijas…

Jūsų nenužiūrėjo, kaip pagalvotų daugelis. Ne.

Įvyko energijų apykaita.

Padėka autoriui! Pagal M. Markus tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Keiskimės tyromis ir šviesiomis energijomis 🙂 !

Ne visada taip, kaip atrodo

Dažnai “tinginystė“ – tai visai ne tinginystė, o fizinis ir psichinis nuovargis, stresas. Būtinybė sulėtinti gyvenimą.

O dar – nenoras daryti tai, kuo netiki, ko daryti nenori, tai, kas tau kenkia, bet tu “privalai“.

Ir kuomet tau sako, kad tu “tingi“, tai gali reikšti, kad tu tiesiog nepatenkini kažkieno lūkesčių.

Silpnumas ir jėgų išsekimas kovo mėnesį gali būti avitaminozės simptomais, ypač vitamino D trūkumo, saulės šviesos trūkumo.

Tačiau “tinginystė“ gali būti ir patogus pateisinimas, maskuojantis daugelį neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, nenori kažko matyti, su kažkuo bendrauti – nurašai tinginystei. O iš tiesų jums nėra apie ką kalbėti, nėra kuo dalintis.

“Tingi“ aplankyti nuolat kritikuojančius ir kaltinančius giminaičius. “Tingi“ eiti į darbą, kuris nepatinka.

“Tinginystė“ – tai tarsi šiukšlių krepšys, į kurį išmeti skausmingus, nepatogius, nerimą keliančius klausimus, kurių negali ar tiesiog nenori spręsti.

O dar “tinginystė“ – tai manipuliacijos instrumentas, kuris suaugusiųjų naudojamas vaikų auklėjime. “Tu Nesistengi. Tu tingi“. “Poilsį reikia “užsitarnauti“. Ir, apskritai – “Myli tik tuos, kas daug dirba ir kas netingi“.

Ir tu dirbi iki išsekimo ir namuose, ir darbe, nes nori, kad tave mylėtų ir vertintų.

Atrodytų, kad žmogus, sakydamas tau “tu tiesiog tingi“, lyg ir nori tave paskatinti. O iš tiesų jis tau sako: “Aš noriu, kad tu padarytum tai, ko man reikia. Ir man nerūpi, ką tu jauti. Jei tu to nepadarysi, aš nubausiu tave paniekinimu“.

Tačiau reikia pripažinti, kad, taip, kartais mes iš tikrųjų pernelyg atsipalaiduojame ir tam, kad kažką padarytume, mus reikia truputį pastūmėti…

Bet nenurašykime iš karto visko tinginystei.

Pagalvokime, pasistenkime suprasti, kas gi iš tiesų slypi už to “Aš tiesiog tingiu“…

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Neatidėliokime…

Kaip dažnai mes žvelgiame į laimę, lyg į kažkokį miražą, kuris vilioja toli horizonte. Tarsi eitume per dykumą, matytume toli priešakyje iškabą su užrašu “Laimė“ ir sakytume sau: “Jei sugebėsiu ten nukeliauti, tuomet būsiu laimingas“.

Kartais mes sugalvojame sau logišką paaiškinimą: “Kol kas dar negalime gyventi laimingai, nes nesumokėjome kredito už automobilį, bet, galbūt, nuo kitų metų balandžio jau bus gerai.“ Ir štai ilgai lauktas balandis ateina, bet… vaikai netikėtai suserga gripu, vėliau atvažiuoja pasisvečiuoti giminės, ir mes vėl sakome: “Na, kažkur spalio pradžioje tai jau tikrai…“ 

Tačiau mes taip ir nesulaukiame idealių sąlygų laimei! Pavyzdžiui, ilgai mokomės, gauname diplomą ir įsidarbiname ten, kur visą gyvenimą svajojome, bet… prasideda nesutarimai su viršininku.

Arba važiuojame su šeima į ilgai lauktas atostogas, o namuose paslysta ir griūdamas susilaužo koją tėvas… Ir mums vis atrodo, kad kažkada, ten, ateityje, gyvenime nebus jokių sunkumų. O tada tai jau būsime laimingi!

Žinoma, mes galime daug ką išspręsti, tačiau tikėtis ir laukti idealių sąlygų laimei – nerealu. Neatidėliokime savo laimės… Tiesiog atidžiau pažvelkime į savo gyvenimą – net sunkiais laikais yra tyro džiaugsmo akimirkos.

Padėka autoriui! Pagal E. Metjuz esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Štai tokia gyvenimo pamoka…

Mano draugė dirba kirpėja. Kartą ji papasakojo įdomią istoriją, kai vieną dieną į kirpyklą atėjo labai sunerimęs senelis su mažute anūke ir paklausė:

– Ar vaikus kerpate?

– Kerpame, – atsakė mano draugė.

– Tuomet apkirpkite, prašau, šitą išdykėlę! Labai prašau! – paprašė senelis ir nutraukė kepuraitę nuo mergaitės galvos.

Mergaitei iš pažiūros – metai treji, ne daugiau. Pasirodo, ji pati sau nusikirpo kirpčiukus ir kasytes. Kaip mokėjo. Kreivai ir šleivai.

– Jos tėvai po valandos sugrįžta! – vos neverkė senelis… – Jie gi daugiau man nepatikės prižiūrėti anūkės… Pataisykite, prašau, jei įmanoma…

Mano draugė pasodino mažąją kirpėją ant aukštos kėdės ir ėmėsi darbo.

– Mažyle, na, kam gi tu taip nukirpai plaukučius? – šypsodamasi paklausė ji mergaitės, – Kas gi tau leido?

Mergaitė griežtai pažiūrėjo į mano draugę ir ramiai išpyškino:

– Aš pati sau leidau!

Štai tokia istorija… Tai mergaitei tuomet buvo treji, o man, kai išgirdau šią istoriją  – 38. Tačiau aš tik visai neseniai išmokau sau kažką leisti. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma…

Neklausyti ir neskaityti to, kas man nepriimtina, net jei tai populiaru ar madinga. Nedaryti to, kas mane žemina. Nesistengti atitikti kažkieno lūkesčių ar elgesio šablonų. Daryti tai, prie ko širdis linksta… 

Ir dar daug situacijų mano gyvenime, kai aš, kaip ta maža mergaitė – leidžiu sau… būti savimi ir niekuo daugiau.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !