Kas yra Meilė?

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:

– Mokytojau, o kas yra meilė?

– Meilė? – nusišypsojo Mokytojas, – sunku ją nupasakoti žodžiais, ją galima tik pajusti, bet aš pabandysiu..

Pirmiausia – meilėje nėra nė lašo egoizmo.. Mylintis žmogus dosnus: jis dovanoja savo meilę besąlygiškai, negalvodamas apie atlygį. Jis dėmesingas, rūpestingas ir atjaučiantis. Juo galima pasikliauti.

Mylintis žmogus taikus. Jis atviras ir pasiryžęs ieškoti susitarimo ir bendrų sprendimų. Jis viską harmonizuoja, siekia viską pagerinti.

Mylintis žmogus netrukdys kitam žmogui augti ir tobulėti, atvirkščiai – kuo galės, padės. Nevers atitikti jo pasaulio matymo ir tuo labiau – neskatins tavo nuopolio.

Mylintis žmogus nemeluos ir nemanipuliuos tavimi savo naudai. Jis nežemins tavęs prie kitų žmonių, jis gerbs tave.

Mylintis žmogus mokės išklausyti – tam jis turi noro ir kantrybės. Net jei neturi atsakymų ar sprendimų – jis tiesiog išklausys.

Mylintis žmogus nekontroliuos ir netikrins, bet kurs ir skatins atvirumo ir pasitikėjimo atmosferą santykiuose.

Mylintis žmogus nevaržys kito žmogaus laisvės – nenurodinės, nereikš pretenzijų, sąlygų ar reikalavimų. Jis supranta, kad kiekvienas žmogus turi savo pasaulėžiūrą, savo asmeninę erdvę, savo mėgiamą užsiėmimą, savo draugus.

Mylintis žmogus norės, kad jo mylimasis būtų laimingas, todėl jo veiksmai visada altruistiški. Jis galvoja pirmiausiai apie mylimą žmogų.

Mokinys nutilo, susimąstė. Paskui paklausė:

– Gražu.. Bet kodėl tuomet tiek pasaulyje kančios dėl meilės?..

– Todėl, kad meile žmonės vadina egoizmą, – atsakė Mokytojas, – o egoizmo prigimtis kitokia: jis savinasi, kontroliuoja, diktuoja, o todėl atneša žmonėms kančią ir nelaimes.. Jis ima, ima, ima.., jis tiesiog nemoka dovanoti.

Ir pridūrė:

– O Meilės magija ir didybė tame, kad dovanojama ji tik auga. Štai kas yra Meilė: ji nuolat auga, ji niekada nesibaigia, ji atneša laimę 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Pamokantis pasakojimas apie moteris

Vienas anglas atvyko į Indiją ir atkreipė dėmesį į tai, kad moterys čia labai skiriasi nuo europiečių moterų.

Jis pastebėjo, kad jos pilnai uždengia savo kūną ir paklausė vieno indo – kodėl taip yra.

Vietoje atsakymo šis ištraukė iš kišenės du saldainius: vienas iš jų buvo suvyniotas į popierėlį, o kitas – ne. Ir pasiūlė:

– Vaišinkis.

Anglas paėmė suvyniotą į popierėlį saldainį.

– O kodėl tu paėmei būtent šitą? – paklausė indas.

– Na, kaip tai – kodėl? Juk jis švaresnis..

– Taip ir mūsų moterys.. – atsakė šypsodamasis indas 🙂 ..

Apie sunkaus būdo moteris

Moteris gali būti meilės skleidėja ir taikdarė, o gali būti ir griovėja.. Šiuolaikinės feminizmo idėjos visiškai supainiojo mūsų suvokimą apie moterišką ir vyrišką pradą, todėl vietoje lygybės moterys nori būti panašios į vyrus, konkuruoja ir kovoja su jais.

Rezultatas: vietoje moteriškų savybių, kurios jau gyvybiškai reikalingos šiuolaikiniam pasauliui – taikumo, altruizmo, gebėjimo besąlygiškai mylėti, supratingumo, švelnumo, gerumo – moterys įgyja vyriškų savybių, kurios neša nesantaiką ir griovimą.

Tokios moterys turi daug pretenzijų ir reikalavimų (egoizmas..) ne tik savo artimiesiems, bet ir visiems aplinkiniams, todėl sakoma, kad yra sunkaus būdo, nesugyvenamos. Tie reikalavimai niekada nesibaigia ir kartais būna neįvykdomi. O juk bendravimas – tai sąveika: bendradarbiavimas, geranoriškumas, susitarimas, dėmesingumas, nuoširdumas..

Mes dažniausiai nepastebime arba nenorime matyti savo neigiamų bruožų. Todėl kartais labai naudinga pažvelgti į juos iš šalies. Taigi, kokios jos – sunkaus būdo, arba – primiršusios savo moteriškumą moterys? Pažvelkime į tai: ramiai, nešališkai, su trupučiu ironijos 😉 ..

Amžinai nepatenkinta gyvenimu moteris. Jai viskas blogai, ji viskame mato juodąją pusę, su visais kovoja, visus apkalbinėja, nuolat skundžiasi, dažniausiai blogos nuotaikos. Gyventi su tokia moterimi labai sunku, nes gali apimti kaltės jausmas dėl visų jos “nelaimių”, kurių išspręsti neįmanoma, nes ji tuoj pat atranda vis naujų.

Lengvabūdiška gražuolė. Ji skaito save ypatinga, išskirtine, “verta geriausio”. Lengvai užmezga santykius, jai nėra jokių “stabdžių” (santuoka, vaikai) – jei kažko nori, tai ir daro. Mėgsta pasigirti savo “pasisekimu”, kuris ir yra įtakotas jos lengvabūdiškumo. Nesugeba kurti ilgalaikių santykių, nes nuolat tikisi sutikti “geresnį”.

Amžinai lieknėjanti. Savo būsena labai primena “amžinai nepatenkintą gyvenimu”, tik turi konkrečią nuolatinio negatyvumo sritį, įkyrią ir demonstratyvią idėją: savo figūrą (dietos, sportas, įvairios procedūros). Net jei atrodo puikiai – nuolat kalba apie savo svorį, apimtį ir demonstruoja aplinkiniams savo pastangas išlikti geroje fizinėje formoje. Ji gyvena tuo, daug kalba apie tai, todėl pradeda varginti aplinkinius savo vienpusiškumu.

Isteriška moteris. Ji gali iš musės padaryti dramblį: mažą nesusipratimą gali paversti tragedija.. Kelia isterijas kiekvienai progai pasitaikius, ypač jei kažkas vyksta ne taip, kaip ji nori. Kaskart, kai kyla barniai, demonstruoja savo “kančią”: rauda, grasinasi nusinuodyti, paduoti skyryboms, daužo indus, kraunasi lagaminus.. Toks moters elgesys trikdo, kelia paniką, o galiausiai – sukelia pasibodėjimą ir.. atsibosta.

Darboholikė-karjeristė. Puiku, jei moteris turi tikslą profesinėje srityje, mėgiamą darbą. Tačiau jei moteris turi šeimą, profesija neturi būti aukščiau šeimos, tuo labiau – jei šeima nuo to nukenčia. Todėl prieš kuriant šeimą reikėtų pagalvoti, kas svarbiau – darbas ar šeima. Na, nebent tai dviejų darboholikų šeima, kurie gerai supranta vienas kitą: kai abiems svarbiausias jų darbas, o namai – tik trumpo būtino poilsio vieta.

Prieš vyrus nusistačiusi moteris. Ji šventai tiki, kad visi vyrai yra blogi (apgavikai, melagiai, egoistai ir t.t..) ir yra įsitikinus, kad vyrai nemoka mylėti, būti nuoširdžiais ir ištikimais. Ji atvirai apie tai kalba ir bet kokiame vyro poelgyje įžvelgia grėsmę. Įtikinti priešingai ją praktiškai neįmanoma.

“Visažinė” patarėja. Ji yra visų reikalų “žinovė”, todėl visada, visais atvejais ir visiems dalina patarimus. Pyksta, jei tų patarimų neklauso ar nevertina jos nuomonės. Ji visuomet randa prie ko prisikabinti ir iš aukšto žarsto savo kandžias pastabas. Nuolat pabrėžia savo “pranašumą”, ginčijasi ir taria paskutinį žodį. Ilgainiui tokių “žinovių” žmonės pradeda vengti.

Moteris, kuri negatyviai žiūri į vyro tėvus. Tėvai yra tėvai.. Kokie jie bebūtų – jie yra mylimo žmogaus gimdytojai. “Konkuruoti” ar kovoti su jais neįmanoma dėl nekintamo fakto: jie yra ir liks tėvais. Todėl jei nepavyksta užmegzti šiltų santykių – būtina išlaikyti pagarbius santykius: dėl pavyzdžio savo vaikams ir dėl savo šeimos bei giminės dvasinės ramybės. Priešingu atveju nesantaika bus nuolatine konfliktų (vidinių ir išorinių) priežastimi.

Savanaudiška moteris. Ją lengva atpažinti: ji nepradeda bendrauti be naudos sau, ją domina tik vyrai, iš kurių ji gali tikėtis materialinės naudos. Ir apskritai, visi jos santykiai yra grįsti savanaudiškumu. Gyvena parazitišką gyvenimą, vertybių skalė – tik pinigai ir daiktai. Jos santuoka geriausiu atveju – dviejų savanaudžių sąjunga.

Tėvelių dukrelė. Tai infantili, nepasitikinti savimi moteris, kuri nė žingsnio nežengia, nepasitarus su savo mama ar tėvu. Ji nuolat tariasi su jais, skundžiasi jiems dėl nesutarimų su vyru ir dažnai “susivienija” su jais kovoje prieš “negerą” vyrą. Tokia šeima niekada nebus savarankiška ir nuolat priklausys nuo tėvų sprendimų.

“Mamytė”. Ypatingai valdinga moteris, kuri visuose vyruose (net gerokai vyresniuose) įžvelgia mažą berniuką ir atitinkamai su jais elgiasi. Tokia moteris sprendžia visas šeimos problemas ir nesudaro jokių sąlygų pasireikšti vyrui. Ji laiko vyrą “po padu” – kitaip ji tiesiog negali.

.. Rašydama pagalvojau, kad laimė visada paprasta, tyra ir skaidri, o negatyvumas turi daugybę apraiškų ir formų.. Išoriniai konfliktai, sunkus žmogaus būdas – tai visada mūsų vidinių konfliktų išraiška.

Mes laimingi ir ramūs tuomet, kai gyvename pagal savo vidinę prigimtį ir remiamės pamatinėmis dvasinėmis vertybėmis. Kai tik pradedame eiti prieš jas – kyla įtampa, konfliktai, prieštaravimai.

Mums labai trūksta Meilės – tyros ir besąlygiškos.. Mokykimės mylėti – Meilė yra atsakymas į visus gyvenimo klausimus, ji viską ištaiso 🙂 ..

Nuoširdus rūpestis ir meilė :)

Vieną gražią pavasario dieną Mokytojas į pokalbį su savo mokiniais atnešė saują sėklų ir pasakė:

– Šį kartą bus praktinė pamoka, iš kurios vėliau mokysimės ir darysime išvadas. Aš jums papasakosiu, kaip iš sėklų užauginti gerą derlių. Jas padalinsiu visiems po lygiai – pasodinsite jas savo soduose, o rudenį aptarsime jūsų darbo rezultatus.

Mokiniai išklausė paskaitą ir išsiskirstė. O rudenį Mokytojas, kaip ir žadėjo, atėjo pažiūrėti į savo mokinių darbus. Ir nors sėklos buvo vienodos – rezultatai buvo skirtingi..

Pirmojo mokinio sode Mokytojas neaptiko jokių augalų.

– Kodėl tavo sode nieko neužaugo? – paklausė jis.

– Mokytojau, aš nesugebėjau išsaugoti sėklų.. Jas sugraužė pelės.

– Tai pamoka tau: saugok kaip savo akį tai, už ką ėmeisi atsakomybės.

Ir antrojo mokinio sode nebuvo augalų..

– Mokytojau, aš per anksti pasodinau sėklas. Jos sušalo.

– Viskam savo laikas: niekada neskubėk, viską daryk laiku, – atsakė Mokytojas.

Trečiasis mokinys taip pat neturėjo ką parodyti:

– Atleiskite, Mokytojau, aš pasodinau sėklas, bet pamiršau jas prieš tai sudaiginti.

– Tai tau pamoka: pažadink sėklas augimui, o tik po to sodink.

Kitas mokinys sutiko Mokytoją nuleidęs galvą:

– Mokytojau, aš pamiršau pasodinti sėklas..

– Atmink: ką pasėsi, tą ir pjausi, – priminė Mokytojas.

Ir penktasis neturėjo kuo pasidžiaugti: pasodino sėklas, jos sudygo, bet mokinys nusprendė jas persodinti į kitą vietą. O ten jos neprigijo, sunyko – šaknys dar nebuvo išsivysčiusios..

– Viskas turi turėti savo šaknis, – pamokė Mokytojas.

Sekantis mokinys atrodė nuliūdęs:

– Sudygo mano augalai, bet aš vis pamiršdavau juos palaistyti, ir jie nudžiuvo.

– Atmink: niekas negali augti be priežiūros, – pasakė Mokytojas.

Ir septintasis buvo nusivylęs:

– Atėjo kaimynas, pasišaipė iš mano darbo, ir augalai sunyko..

– Saugok ateityje savo augintinius nuo piktos akies, – perspėjo Mokytojas.

Neturėjo ką parodyti ir aštuntasis mokinys:

– Mokytojau, aš prisiklausiau daugybės svetimų patarimų, bet nieko neužaugo.

– Išmok pasitikėti savimi ir nesiblaškyti, – padrąsino Mokytojas.

Devintasis mokinys pasiguodė:

– Aš pernelyg vėlai pasodinau sėklas.

– Tai, kas tiko vakar, ne visada gerai šiandien, – pastebėjo Mokytojas.

Dešimtojo sode Mokytojas pamatė augalus, bet jie buvo gležni ir be vaisių.

– Pamiršau juos patręšti..

– Nelauk vaisių iš nederlingos žemės – pamokė Mokytojas.

O štai sekantis mokinys pagaliau nudžiugino Mokytoją – jis užaugino gerą derlių:

– Mokytojau, aš laikiausi visų tavo nurodymų!

– Tu geras mokinys, labai džiaugiuosi dėl tavo rezultatų.

Bet didžiausia staigmena laukė Mokytojo dvyliktojo mokinio sode.. Ten stovėjo didžiuliai krepšiai su dideliais, sultingais vaisiais, ir jų buvo neįtikėtinai daug!

– Mokytojau, aš atlikau viską, ko mus mokei. Tik dar papildomai kiekvieną kartą bendravau su augalais: kas rytą linkėjau jiems geros dienos, džiaugiausi kiekvienu jų lapeliu ir žiedu. Pasakojau jiems apie save ir kas vakarą linkėjau jiems geros nakties.. Ir įvyko stebuklas: atsidėkodami už rūpestį, augalai padovanojo man kelis kartus didesnį derlių..

– Tu išmokei mus visus svarbiausio dalyko: meilė ir nuoširdus rūpestis daro stebuklus.. – susigraudino Mokytojas ir padėkojo mokiniui, kuris tapo Kūrėju 🙂 .

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Saulėtos visiems nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (10)

Pažvelkite į savo tėvų arba senelių nuotraukų albumus ir nustebsite pamatę, kokie tuomet visi buvo liekni! Moterys nešiojo sukneles, kurios pabrėžė jų grakštumą, o vyrų pilvai buvo plokšti.

Viršsvoris tais laikais buvo matuojamas tik keliais kilogramais, o nutukimas buvo didelė retenybė.. Retas vaikas buvo storas.

Kodėl mūsų dienomis daugybė žmonių sveria 20 ar net 50 kilogramų daugiau už savo protėvius? Juk dabar tiek sportuojančių žmonių – praktiškai bet kokiu oru pamatysime bėgančius, važiuojančius dviračiu, besimankštinančius žmones..

Nežiūrint į tai, mes kasmet daromės vis sunkesni.. Gal kažkas ne taip mūsų gyvenime, o galbūt – viskas ne taip, jei sveiki ir liekni galime būti tik vaikystėje ir jaunystėje (ir toli gražu ne visi), o paskui.. lyg užburti, apaugame riebalais ir ligomis?..

*******

Priemiesčiuose auga daugybė natūralaus maisto (vaistažolių, lapų, šaknų, uogų, sėklų..), kurį mes iš aukšto vadiname žole ir visaip su ja kovojame, bet tuo pačiu metu neriamės iš kailio, eikvojame savo gyvenimo laiką ir energiją, kad uždirbtume pinigus ir nupirktume parduotuvėse tai, kas atneša mums tik žalą ir ligas.

Gal jau atėjo laikas išmokti naudotis tuo, ką dovanoja mums Motina Gamta? Ji nuolat kviečia mus už savo stalo! Gal verta pabandyti?.. Laikraščiai mus gąsdina tai krizėmis, tai katastrofomis, tai pasaulio pabaigomis.. O kas, jei vieną dieną iš tiesų liksime be elektros, dujų ir parduotuvių?

Štai tuomet, ko gero, su džiaugsmu prisiminsime, kad Motinos Gamtos glėbyje kentėti nuo bado tiesiog neįmanoma! Tiesiog reikia žinoti (prisiminti?), kad esame Jos vaikai ir pradėti su Ja bendrauti. Mylėti Ją. Ir su dėkingumu priimti Jos dovanas.

*******

Miško oras turi daugiau nei 200 biologiškai aktyvių lakiųjų medžiagų. Jos žymiai pagerina protinį ir fizinį aktyvumą, visų organizmo sistemų darbą, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms ir infekcijoms, normalizuoja pulsą, gerina plaučių darbą.

Miško ore esantys fitoncidai turi antimikrobinį poveikį. Daugiausia jų išskiria pušys, eglės, tuopos, maumedžiai, ąžuolai, beržai, klevai, kėniai, drebulės. Pasivaikščioję miške jaučiamės žvalūs, atgauname jėgas – tai lakiųjų fitoncidų poveikis.

Žmonės, gyvenantys šalia miškų, serga žymiai rečiau, nei miestiečiai. Spygliuočių miškai turi ypatingai daug gydomųjų savybių ir dėl eterinių aliejų, todėl juose taip lengva kvėpuoti.

Spygliuočių miškai – natūralūs vaistai žmonėms, sergantiems nervų sistemos ligomis, nemiga, kvėpavimo sistemos ligomis.

Taigi – sveikatos galime pasisemti ir iš miško: tai mūsų žaliasis gydytojas 🙂 ..

*******

Nemokamas maistas – tai tokia pati natūrali žmonių teisė, kaip ir teisė gyventi. Visos gyvos būtybės Žemėje gauna nemokamą maistą. Taip sugalvojo Gamta – joje yra viskas, kas reikalinga palaikyti gyvybei.

Žmogus – taip pat gyva, gebanti mąstyti būtybė. Todėl galėtų šį savo sugebėjimą panaudoti sąveikai su Gamta ir maisto gavybą sumažinti iki minimumo. Dabar gi matome atvirkštinį procesą: Žemė alinama, kad būtų gaminamas nesveikas, rafinuotas, kenksmingas maistas, kurį galima tik nusipirkti.

Nuo pat vaikystės žmogus pratinamas prie tokio rafinuoto maisto, o paskui jam tenka dirbti ir didžiąją dalį lėšų išleisti maistui: jis dirba tam, kad.. valgytų.

Nuo maisto iš parduotuvių – įvairūs organizmo sutrikimai, ligos, įtampa ir liūdesys. Kodėl? Todėl, kad viskas auginama nenatūraliai, su įtampa, su negatyviomis mintimis – kad kuo pelningiau parduotų.

Toks maistas negali suteikti nei sveikatos, nei žvalumo, nei džiaugsmo. Jo negalima valgyti, nuo jo reikia laikytis atokiau.

Ką gi daryti? Stengtis maitintis tuo, ką užauginate patys arba gerai jums pažįstami žmonės. Reikia to mokytis, to siekti – tik tuomet tiksliai žinosite, kaip augalai užauginami.

Pačių užaugintas maistas – pats sveikiausias, nes auginamas su nuoširdžiu rūpesčiu ir meile 🙂 .

*******

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parinko ir vertė ruvi.lt)

Ajurveda kasdienai

* Sveikata – tai tvarka organizme, liga – tvarkos suardymas. Švarus, neužterštas organizmas ir ramios emocijos – pagrindiniai sveikatos faktoriai. Sveikas žmogus “spinduliuoja” gyvenimo energiją: jo protas imlus, mąstymas aiškus, emocijos stabilios.

* Sveikata yra žymiai daugiau, nei gera savijauta – tai yra laimė, saugumo jausmas, tobulėjimo siekis, kūrybingumas, noras dovanoti džiaugsmą aplinkiniams.

* Mes veikiame savo sveikatą ne tik mintimis, emocijomis ir veiksmais, yra daugybė kitų faktorių, kurie veikia mūsų sveikatą: oras, kuriuo kvėpuojame; žmonės, su kuriais bendraujame; televizijos programos, kurias žiūrime; tai, ką valgome ir geriame; sociumas, kuriame gyvename. Viskas, kas mus supa, gali mus gydyti arba sargdinti.

* Jei norime būti sveiki, turime sveikai gyventi ir atsiminti – kaip “sugrįžti į gamtą”.. Bet ne tik į tą išorinę, kuri už lango, bet ir į savo vidinę prigimtį, išgirsti savo vidinį balsą: pirmiausiai mokytis pajusti – kas palaiko sveikatą, o kas jai kenkia.

* Mūsų “vidinis balsas” ir yra ryšys su vidine prigimtimi ir gamtos dėsniais mumyse. Tačiau retas žmogus jį girdi – dažniausiai jis užslopintas išoriniu aktyvumu ir dėmesiu išoriniams objektams. Praradę ar ignoruodami šį ryšį, mes jaučiamės prislėgti ir išsekę.

* Iš negatyvių emocijų žmogus turi mokytis išsivaduoti, nes jų slopinimas sukelia disbalansą ir ligas kuriančius toksinus. O sukauptus organizme šlakus (amą) reikia tiesiog fiziškai “išsišluoti” – išsivalyti badavimu, vaistažolėmis, vandens procedūromis ir kvėpavimu.

* Sveikata – natūrali mūsų būsena. Nenatūralu tai, kad mums pasidarė priimtini dalykai, kurie ardo sveikatą!

* Mityba gerai sveikatai labai svarbi. Išmokime atskirti alkį nuo apetito. Valgyti reikia tik tuomet, kai jaučiame alkį, o gerti – kai pajuntame troškulį.

* Maisto kiekis valgio metu neturi viršyti delnų, sudėtų drauge tūrio (rieškučių). Ši taisyklė galioja ir vaikams, todėl atkreipkite dėmesį į vaikų maisto porcijas – labai dažnai verčiame juos valgyti per daug ir tuo pačiu pratiname nuo pat vaikystės persivalgyti. Mokykimės ugdyti saiką!

* Maistas neturi būti šaltas: jis turi būti šiltas arba kambario temperatūros. Šaltas maistas lėtina ir apsunkina virškinimą.

* Valgykite lėtai, gerai kramtykite maistą. Valgio metu galvokite tik apie maistą: pajuskite skonį, kvapą. Nevalgykite paskubomis, stovėdami ar prie televizoriaus.

* Stenkitės maitintis tuo, ką užauginote ir pagaminote patys arba jūsų artimi žmonės – tokiu atveju jūs tiksliai žinote, iš ko ir su kokia nuotaika pagamintas maistas. Maistas, kaip ir vanduo, “sugeria” nuotaikas ir emocijas tų žmonių, kurie jį gamina.

* Nevalgykite 3 valandas prieš miegą, nes suvalgytas prieš pat miegą maistas nebus gerai suvirškintas, todėl atsiras toksinų, be to, žmogus blogai pailsės. Naktį organizmas turi visapusiškai ilsėtis. Įprotis vėlai valgyti gali tapti ir nutukimo priežastimi.

* Stenkitės, kad jūsų maiste būtų visi 6 skoniai: saldus, rūgštus, sūrus,kartus, aštrus ir aitrus. Gardinkite maistą jūsų mėgiamais natūraliais prieskoniais.

* Išmokti sveikai maitintis paprasta: tiesiog nepirkite produktų, kurie yra kenksmingi jūsų organizmui (rafinuoti, chemizuoti, daug kartų apdoroti) – ir po mėnesio jūs jų net neprisiminsite.

* Prieš miegą plaukite pėdas drungnu vandeniu ir po to ištrinkite jas augaliniu aliejumi – tai natūrali raminanti priemonė. Jei kasdien masažuosite pėdas sezamų aliejumi – sustiprinsite imunitetą. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku arba susirgus.

* Miegui nesirenkite daug drabužių, jų turi būti kuo mažiau, jie turi būti laisvi, neturi varžyti. Negalima miegoti su kojinėmis. Patalas turi būti lygus, patogus, švarus.

* Prieš miegą vėdinkime kambarį – miegoti neišvėdintame kambaryje nesveika. Galima miegoti vasarą gryname ore, bet ne tuomet, kai lyja ar yra rūkas. Negalima miegoti dieną saulės atokaitoje.

* Ajurveda pataria miegoti ant šono. Miegas ant kairio šono gerina virškinimo sistemos darbą ir suteikia žmogui energijos, o miegas ant dešinio šono – galimybę gerai pailsėti. Tai susiję su kvėpavimu: kai miegame ant kairio šono – aktyvesnė dešinioji šnervė, kuri suteikia kūnui pozityvią energiją ir šilumą. Todėl jei kambaryje šalta – reikia gultis ant kairio šono, kad natūraliai sušiltume.

* Miegoti ant nugaros Ajurveda nepataria, nes tai blogai veikia smegenis. Blogiausia yra miegoti ant pilvo, nes tai visiškai sutrikdo kvėpavimą.

* Nuolatinis miego trūkumas labai kenkia sveikatai: tai išsekina organizmą ir susilpnina virškinimo ugnį. Sveikiausia – anksti gultis (iki 22 v) ir anksti keltis. Jei laikomės teisingo miego režimo – sustiprėja sveikata ir auga gyvenimiška energija.

* Dienos metu miegoti nesveika – tokiu metu gali miegoti tik vaikai, ligoniai ir labai pavargę ar išsekinti emociškai žmonės. Galima trumpai nusnūsti, jei yra poreikis, taip pat galima truputį pamiegoti karščiausiu paros metu žmonėms, kurie gyvena karšto klimato zonose.

* Kenčiantiems nuo nemigos naudinga prieš miegą išgerti šilto pieno su žiupsneliu muskato riešuto ir trupučiu šafrano. Naudinga prieš miegą masažuoti kūną su augaliniu aliejumi, išsimaudyti šiltoje vonioje, nuraminti emocijas. Būtinai gultis laiku.

* Geri kasdieniniai įpročiai – dvasinės ramybės ugdymas, pozityvus mąstymas, harmoningas bendravimas su žmonėmis, sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, dienos režimas – tai svarus kasdieninis indėlis į gerą sveikatą 🙂 .

(Mintys iš knygų ir paskaitų apie Ajurvedą, parengė ruvi.lt)