Mėnuo: spalio 2022

Aš nežinau geresnės praktikos, nei Meilė ir dėkingumas.

Tai liečia ir tai, kaip gerinti santykius, ir tai, kaip atgimti iš pelenų.

Artimi žmonės dėkoja vienas kitam – ir jų ryšys, tarpusavio pasitikėjimas stiprėja. Mylintys žmonės sako: “Ačiū tau, kad esi“, ir jų meilė auga, įkvepia ir suteikia sparnus.

Tu ir pats sau sakai: “Ačiū, kad tai įveikiau, nors ir buvo sunku…“ Ir tavo tikėjimas savimi, ir tavo Dvasia stiprėja. Tavo ryšys su savimi tvirtesnis.

Patikėk, jei kiekvieną dieną dėkojame Visatai, Kūrėjui, Gyvenimui – priklausomai nuo to, kuo tikime – o taip pat savo artimiesiems ir visiems, kas neša mums gėrį, pagalbą ir Šviesą mūsų Kelyje, ir, kas labai svarbu – padėkoti ir sau pačiam – tuomet mūsų gyvenimas prisipildo Meile, džiaugsmu ir palaima.

Padėka autorei! Pagal T.G. Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Tu esi Gėris ir Užuojauta, ir Geraširdiškumas, Ir Supratimas.

Tu esi Taika ir Džiaugsmas, ir Šviesa.

Tu esi Atleidimas ir Kantrybė, ir Stiprybė, ir Ryžtas, tu pagalbininkas sunkią akimirką, guodėjas skausmo valandą, gydytojas sužeidimo akimirką, mokytojas sumaišties valandą.

Tu esi Giliausia Išmintis ir Aukščiausia Tiesa, Visuotinė Taika ir Pati Nuostabiausia Meilė.

Tu – visa tai esi. Ir buvo tavo gyvenime momentai, kai tu Pažinojai Save tokį.

Pasirink dabar pažinti save tokį Visada.

Nuoširdi padėka! Ištrauka iš N. D. Uolšo kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys, kad tik nuo nuojautų! Ir būtent pakilių, ir tik sulaukus kovo, tikro pavasario. Kai tavo žvilgsnis ten, priešakyje, tu jau esi kitokių įvykių realybėje: šildaisi dosnios saulutės spinduliuose, žiūri, netikėdama savo akimis, į pirmuosius gėlių žiedus, kurie kukliai sveikinasi su tavimi, svetingai linksi galva, džiaugiasi sodrių spalvų ir gaivių aromatų apdarais.

O kaip nuostabu pamatyti, ar iš pradžių išgirsti pirmąją bitę! Lėtokai, bet jau rūpestingai ieškančią nektaro. Štai tuomet tu supranti: tikrai pavasaris. O aplink jau žaliuoja lapai, ir jau greitai sužydės visas sodas. Ir obelys, ir kriaušės, ir slyvos…

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: nuo švelnaus žodžio. Nuo artimų rankų švelnumo, nuo gerų akių dėmesingumo, nuo to, kad tu svarbi šiam žmogui, svarbi be sąlygų, net jei elgiesi “ne taip“. “Ne taip“ užkliūna kitiems, o šiam žmogui svarbesnė tu, tavo džiaugsmas ir skausmas, tavo abejonės ir siekiai, tavo kritimai į bedugnę ir polėkiai iki pat žvaigždžių, tavo sveikata ir tavo saugumas.

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: nuo namų jaukumo, nuo paruoštų su meile valgių, nuo švaros ir grožio aplink. Kai tu žinai, kad namuose tavęs labai laukia, ir šviesa lange jau uždegta. Kad surastum savo namus net gūdžiausioje tamsoje.

Nuo ko pasidaro šilta?

Kažkas pasakys: ogi nuo visko. Nuo visko, ką tu myli ir brangini. Ir kas benutiktų, su tavimi išlieka nepamirštamos akimirkos. Apie tai, kaip dirbi rankomis žemę, su meile purendama lysves ir ruošdama jas sodinimo stebuklui.

Apie tai, kaip žvelgi pro langą išbandymų valandą, o sieloje taip skaudu, tamsu, ilgu. Bet staiga pamatai: žolelė susiūbavo, paprasta miela smilga. Už lango. Bet mes visi susieti. Tu nuliūdusi, o ji tau viltį siunčia. Juk ji nesulūžo nei per lietų, nei per stiprius vėjus. Stovi sau tyliai, mažytė, bet stipri. Ir tu taip pat: gyvenk, gyvenk toliau. Ir lietus, ir vėjas, ir audra praeis, praeis, praeis…

Taigi, nuo ko pasidaro šilta? O žvarbu nuo ko? Ir būtent tau, drauge mano?

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Net viena diena gamtoje – atnaujina ir atgaivina…

Atgaivina net labai pavargusią sielą… stebuklingu medaus pleistru prisiliečia prie bet kokio skausmo…

Kai sielą išvargina šurmulys ir bėgimas kasdienybės ratu, ji nuklysta nuo savo prigimtinio kelio.

Ir tuomet jai taip trūksta tyrumo ir dangaus šventovės ramybės, šilto lietaus, vaivorykštės, pasivaikščiojimų po pievas ar kalnus, spalvotų saulėlydžių, vaikštinėjimo basomis, vandens gaivos, krentančių žvaigždžių, vėjo melodijų…

Siela sunegaluoja, kai jai trūksta paprastumo ir grožio…

Nuoširdi padėka! Pagal Ijos Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Yra įvykiai mūsų gyvenime, kurie sukelia įtampą, skausmą, baimę, apatiją, ir gali atrodyti, kad tai niekada nesibaigs. Tačiau anksčiau ar vėliau jie baigiasi. O kokie mes po to išliekame, ir ar pasineriame į sekinančią negatyvumo būseną, didele dalimi priklauso nuo to, ar palaikome negatyvumą savo mintimis ir veiksmais.

Ir tai ne atsiribojimo ar abejingumo klausimas, tai mūsų fizinės ir psichinės sveikatos klausimas. Mūsų organizmas taip veikia: jis negali nuolatos patirti vien negatyvumą… todėl net giliausiame skausme ar neviltyje yra prošvaistės – akimirkos, kai skausmas aprimsta, ir žmogus staiga pastebi kažką gražaus, pozityvaus: saulės nušviestus medžius, paukščių čiulbėjimą, pajunta gėlių kvapus ar kadaise pamėgtų valgių skonius… Taip mūsų psichika ginasi nuo griaunančio negatyvumo poveikio.

Bet žmonės sunkiose aplinkybėse kartais neleidžia sau kreipti dėmesį į tokias smulkmenas, jaučiasi lyg neturėtų teisės patirti kažką šviesaus. Tačiau tai pats gyvenimas ima viršų, kad mes neprarastume sveiko susidomėjimo gyvenimu. Nežiūrint į nieką.

Todėl reikia saugoti vidinę pusiausvyrą – mūsų bazinę psichikos būseną. Ramybė ir sveika nuovoka padeda įveikti sunkumus – ne tik priimti adekvačius sprendimus, bet ir palaikyti bei įkvėpti žmones, kurie yra šalia.

Gyvenimas gyvuoja meilės, tiesos ir vienybės dėka – tai mūsų švyturiai gūdžiausioje tamsoje. Gyvenkime gyvenimą… Nežiūrint į nieką.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Aš rekomenduoju jums dabar būti labai atsargiais, kuomet jūs jungiatės į kolektyvinę sąmonę per socialinius tinklus ir viešos informacijos šaltinius. Todėl kad didžioji šios informacijos dalis toksiška ir labai negatyvi.

Juk jūs savo noru neitumėte į kažkokią vietą, kur galite užsikrėsti pavojingu virusu? Nesakote “Ar neužsukus man ten, kur renkasi daugybė užsikrėtusių žmonių?“ – ir tikitės geriausio.

Lygiai taip pat turime būti budrūs, jungdamiesi į kai kuriuos informacijos šaltinius, nes didelė dauguma to, ką jie skleidžia, yra kolektyvinė mentalinė virusinė infekcija.

Aišku, žinoti nors minimumą apie tai, kas vyksta – tai normalu. Bet ne daugiau, nėra būtinybės klausyti 1, 2 ar 3 valandas, kaip 5 žmonės ekrane kalbasi apie tai, “kaip viskas baisu“, o jūs tuo tarpu visu tuo užsipildote.

Nepasiduokite beprasmiškai rizikai užsikrėsti kolektyviniais mentaliniais virusais.

Žinoma, kuo sąmoningesnis jūs žmogus (esate šiame momente), tuo stipresnis jūsų imunitetas prieš bet kokius mentalinius užkratus. Bet net su stipriu imunitetu, ar verta stumti save į pavojų?

Ir jei jūs dalyvaujate diskusijoje socialiniuose tinkluose, labai svarbu, kad jūsų straipsniai ir komentarai būtų sąmoningi, be emocingų reakcijų ir agresijos kitų žmonių atžvilgiu.

Nepainiokite mentalinių virusų, kuriuo žmonės užsikrėtė, ir to, kuo žmonės yra iš tikrųjų.

Prieš publikuodami kažką soc. tinkluose, įsitikinkite, kad ši informacija yra iš esmės konstruktyvi, kad ji nejaukia žmonių sąmonės, bet atvirkščiai – didina jų sąmoningumą.

Padėka autoriui! Pagal Ekhart Tolle tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !