Filmukas apie dvasinio augimo kelią

Štai taip, žingsnis po žingsnio, pakopa po pakopos, kol visiškai išsivaduojama iš kibaus tamsos glėbio – į Šviesą 🙂 :

Šviesos šaltinis – tavyje

Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – vienatvė.

Ir reikalas ne tame, kad tau nėra su kuo nueiti į kiną ar skaniai pavakarieniauti triukšmingoje kompanijoje, tai visai kitokia – gili vidinė vienatvė.

Tai kuomet tu nepasitiki pasauliu. Tai kuomet tau nėra su kuo pasikalbėti apie savo problemas. Kai tavęs nėra kam paguosti. Kuomet tau reikia sunkiai išgyventi, nes padėti nėra kam. Tai kuomet tau giliai viduje labai baisu.

Žinote, kodėl taip yra? Pabandykime sąžiningai savęs paklausti – vardan ko mes gyvename? Kam skiriame didžiausią dėmesį? Ar tam, kad padėtume kitiems? Tam, kad būtume geri mus supantiems žmonėms? Tam, kad rūpintumės savo artimaisiais?

Ne. Dauguma žmonių didžiausią dėmesį skiria išskirtinai tam, kad gautų kažką sau: stabilų darbą su dideliu atlyginimu, brangų būstą miesto centre, turtingą sutuoktinį, kuris dovanotų brangias dovanas ir keliones į įvairias šalis, ir t.t…

Būkime sąžiningi su savimi: mūsų protas niekada netyli. Ir jei jis nuoširdžiai nesirūpina mus supančių žmonių gerove, tuomet jis rūpinasi tik savo komfortu. Ir.. tuo pačiu palaipsniui psichologiškai naikina savo šeimininką – tave patį.

Žmogus, kuris galvoja tik apie save, visada yra vienišas. Net jei jis turi šeimą – tai tik regimybė. Galima gyventi kartu, bet būti begaliniai vienišu.

Svarbiausia – tavo vidinė būsena. Tavo tikrasis dėmesio fokusas.

Žinau, kad tu katastrofiškai neturi laiko. Žinau, kad dideliuose miestuose, šiuolaikiniame pasaulyje, nėra taip jau paprasta kažkuo pasitikėti ir pradėti daryti gerus darbus. Bet tai būtina. Pirmiausia – tau. Ir pasauliui – taip pat.

Žmonės susikaustę, įbauginti, jie bijo žengti pirmą žingsnį, nes pasaulis atrodo jiems toks nenuspėjamas.. Bet tas, kas nesiryžta pradėti, visiems laikams pasilieka ten, kur jis yra, ir tik dar labiau pasineria į vienatvės miglą su pačiu savimi.

Šviesos šaltinis – tavyje, bet tam, kad šviesa pasklistų, jai reikalingi kiti žmonės.

Gėris neatsiranda savaime tavo gyvenime, jei tu nenukreipi jo į kitus žmones. Ir kiti žmonės negali ateiti į tavo gyvenimą, jei tu nuolat galvoji tik apie save.

Atsiverkite žmonėms, sušildykite juos savo vidine šviesa, gyvenkite vieni dėl kitų. Ir tuomet jūs niekada nebūsite vieniši.

Pagal K. Popritkinos tekstą, vertė ruvi.lt

Mylėkime vieni kitus 🙂 .. Geros savaitės visiems 🙂 !

Jie pabudo :) !..

Į tamsos karaliaus rūmų menę įbėgo susirūpinęs pasiuntinys ir pranešė:

– Jūsų didenybe, mes jau negalime kontroliuoti situacijos!
– Kas? Kas nutiko?! – paklausė karalius.
– Žmonės pradėjo džiaugtis..
– Tai neįmanoma!
– Bet tai tikrai vyksta! Jų nuotaika darosi pakili!
– Jūs gerai patikrinote faktus?
– Tikrai taip, jūsų didenybe.
– O kaip gi masinio informavimo priemonės? Juk ten tik blogos naujienos?..
– Taip! Blogesnių jau negali būti!
– Ir žmonių nuotaika vis vien pakili?
– Nuolatos kyla..
– O karas?
– Kalbame apie tai pastoviai, kaip tik galime visus priešiname ir kiršiname.
– O kainos?
– Keliame visą laiką.
– O atlyginimas?
– Minimalus.
– Ir ką?.. Žmonės šypsosi?
– Įsivaizduokite, taip!
– Neįtikėtina!
– Maža to, jie pradeda kažką kurti savarankiškai!
– Kaip tai??

Stojo nejauki tyla. Pasiuntinys mindžikavo, nenustygo vietoje, jis buvo akivaizdžiai sutrikęs.

– Jie kuria savo mokyklas, – tęsė pasiuntinys nedrąsiai.
– Ką?? Tai reiškia, kad jie nori pakeisti mūsų švietimo sistemą, kuri mums taip ilgai tarnavo? – sušuko karalius.
– Ne, nekeisti, o sukurti vietoje jos naują!
– Ir ką jie sako, kas jiems nepatinka mūsų švietimo sistemoje?
– Trūksta kūrybinės minties laisvės, slopinama iniciatyva, neugdomas dvasingumas..

Vėl stojo nejauki tyla, bet įtampa vis augo.

– Gal jiems atlyginimus sumažinti? – paklausė karalius.
– Anksčiau tai padėdavo.. – pritarė pasiuntinys.
– Arba visus priversti kariauti?
– Taip pat variantas..
– O gal tegul visi rašo ataskaitas kas mėnesį apie tai, ką daro gyvenime?
– Ne, ne visi paklūsta.
– Tuomet nežinau, ką daryti..

Į karališkąją menę įbėgo antrasis pasiuntinys.

– Jūsų didenybe, mes prarandame kontrolę žmonėmis! Jie darosi sąmoningesni, atgauna entuziazmą, imasi atsakomybės už savo gyvenimą, palaiko vieni kitus, vienijasi bendrai gerovei!.. Ir ši atgimimo nuotaika užkrečia visus ir sparčiai plinta po visą Žemę.. – išpyškino greitakalbe jis.
– O kokios pasekmės?.. – paklausė sunerimęs karalius.
– Auga sąmoningumas ir žmonės atveria savyje visas užslopintas savybes!
– Pavyzdžiui?..
– Jie gali kurti savo gyvenimą.
– Ir ką?
– Jie kuria.. gyvenimą.. jie supranta, kad jie tai gali!..
– Ir?
– Išgirskite: jie pradėjo apie tai galvoti!
– Tuomet sakyk tiesiai, kas dar vyksta.
– Įsižiebia vis nauji sąmoningumo židiniai. Žmonės pradėjo vienytis ir kurti kažką naujo ir naudingo visiems..
– Naujo?! O kaip gi mūsų liaupsinama sena, gera, pilka ir tokia įprasta realybė?
– Sena pilka realybė jau nepopuliari.. nes darosi neįdomi..

Įėjo trečiasis pasiuntinys.

– Turime didelių problemų, jūsų didenybe..
– Kas dar?? Gal vaikai pradėjo skraidyti?
– Beveik. Žmonės išmoko gyventi sveikai ir be vaistų.
– O-o-o..
– Taip pat jie pradėjo sekti savo mitybą ir daugiau dėmesio skiria augaliniam maistui.
– Nejaugi dar liko natūralaus maisto? Juk aš prašiau tavęs reguliuoti šį klausimą!
– Deja, visko jau nesureguliuosi, jūsų didenybe.
– Kas dar??
– Vaikai dalyvauja naujos realybės kūrime kartu su suaugusiais..
– Kas juos to moko?
– Jie patys, nes jų iniciatyvos niekas negesina.. Jie jaučiasi kūrėjais..
– O kaip vaikų darželis?
– Vaikų darželių nėra, yra kūrybos ir lavinimo centrai, jie kitokie.
– Tik nesakyk, kad “nauji“..

Vėl stojo nejauki tyla. Įėjo ketvirtasis pasiuntinys.

– Jūsų didenybe..
– Na, sakyk jau tiesiai, kaip yra..
– Žmonės tapo visiškai nekontroliuojami, mes juos prarandame..
– O mėsą jie ar valgo? Juk tiek gurmaniškų patiekalų iš jos sugalvojome!
– Kažkodėl jie nenori jos valgyti..
– O filmai?? O propaganda??
– Niekas jų nežiūri.
– O garsenybės kulinarijos laidose?
– Tai kad dauguma iš jų jau tapo vegetarais..
– Kas gi čia darosi??

Karalius ilgai tylėjo, galvojo.. Galiausiai nusprendė, ką toliau daryti.

– Reikia didinti cigarečių gamybą ir reklamą.
– Tai kad niekas jau nerūko.
– Kodėl??
– Tai nepopuliaru, nes visi žino jų daromą žalą, o be to, žmonės turi ką veikti.
– Kaip tai?
– Visi kuria..
– Kuria be cigarečių? O alkoholis?
– Negeria jau jo.. Pripažįsta tyrą vandenį.
– Aha.. Štai kaip.

Visi vėl nutilo. Staiga gaivus oro gūsis atvėrė menės langą, ir iš gatvės pasigirdo muzikos garsai.. Visi sukluso.

– Kas tai? – paklausė karalius.
– Šventė..
– Kokia šventė?
– Sąmoningų, vieningų, kūrybingų žmonių šventė.
– Tai ko gi mes čia sėdime?..
– Kaip tai?? O kaip gi mūsų darbas?!
– Viskas. Baigėsi mūsų darbas. Nauja Šviesos epocha užgimė! Tamsa traukiasi.. O mums tai – taip pat galimybė pradėti šviesėti.. Junkimės 🙂 !

(pagal nežinomo autoriaus tekstą, vertė ruvi.lt)

Pavasarinės nuotaikos ir gero savaitgalio mums visiems 🙂 !

Sugrįžimas į save: žmogus-kūrėjas

Tikroji žmogaus prigimtis – būti kūrėju. Žmogaus kūrybingumas – ne tik jo meniniai gebėjimai ir talentai, kūrybingumas – tai sąmoningumas, kūrybinis mąstymas, dvasingumas, žingeidumas, gebėjimas optimaliai spręsti iškilusius gyvenimo klausimus.

Žmogus-kūrėjas gerina, harmonizuoja, kuria ir tobulina jį supantį pasaulį visų labui – tame jo gyvenimo prasmė, misija ir esmė.

Tuo tarpu vartotojo gyvenimo prasmė ir esmė – pinigai, pramogos, savanaudiški tikslai, malonumai ir vartojimas. Vartotojas – masių žmogus, jis nieko nesprendžia pats, bet seka paskui daugumos tendencijas. Vartotojų yra dauguma.

Vartotojas turi begalę norų, jo tikslai visada nukreipti į išorę – imti, pirkti, gauti, kaupti, naudotis.. Jis jaučia pasitenkinimą nuo vartojimo, tai tampa liguista priklausomybe, kurią jis visais būdais teisina, nes neįsivaizduoja be to savo gyvenimo.

Kūrėjų yra daug mažiau, bet būtent jų dėka vyksta viskas, kas yra dvasinga, vertinga ir prasminga visai žmonijai, tik jie kuria pozityvias tendencijas pasaulyje ir išlaiko tam tikrą balansą, kad žmonija galutinai nenuslystų į visišką degradaciją. Kūrėjo laimė – pačiame kūrybos procese, jis laimingas, kai gali sukurti kažką naudingo.

Kiekvienas žmogus iš prigimties yra kūrėjas, tačiau vartotojiška gyvenimo sistema daugumos žmonių prigimtinį kūrybingumą palengva užgesina, nukreipdama jį vartotojiškam gyvenimui.

Kūrėjo vidinė stiprybė ir vertybė – tai žmogaus kūrybinė prigimtis. Jei jos neužslopina vartotojiškas gyvenimas, ji yra beribė ir begalinė. Toks žmogus yra dvasiškai stiprus, jo vidinė jėga visada su juo, todėl bet kokioje situacijoje jis geba imtis atsakomybės,  sukurti optimaliausias sąlygas ir priimti geriausius sprendimus.

Kūrėjo pasaulėžiūra ir vertybių sistema grindžiama ne kažkuo iš išorės, kaip vartotojo – daiktais, turtais ar padėtimi visuomenėje, bet jo paties vidine stiprybe, giliu vienybės suvokimu, bendražmogiškomis dvasinėmis vertybėmis ir siekiu būti naudingu žmonėms.

Taigi, kūrėjo vidinė dvasinė ašis ir yra jo gyvenimo misija, todėl jis gerai supranta, ką daro ir ko siekia, kad jis siekia bendros gerovės, kas tai bebūtų – darbas, šeima, sąveika su gamta ar santykiai su žmonėmis. Jo veikla visada sutampa su jo gyvenimo misija, ir tai suteikia jam stiprybės ir pasitikėjimo savimi.

Dar vienas esminis skirtumas – vartotojas negalvoja, ką jis paliks po savęs (po jo “nors ir tvanas“), jam svarbu pirkti, linksmintis ir kaupti, o kūrėjas visada mąsto plačiai – jis galvoja ir apie negerovių visuomenėje priežastis, ir apie tai, kaip jis gali pagerinti pasaulį, ir apie tai, ką jis po savęs palieka.

Kūrėjui svarbu, ką jis savo gyvenime nuveikė ir kiek realios naudos savo darbais jis atnešė žmonėms. Kitaip tariant, vartotojui vertybė – tai, ką jis turi, o kūrėjui vertybė – tai, ką jis daro ir kiek gerovės žmonėms atneša jo veikla.

Ir nesvarbu, ką kūrėjas gyvenime daro – stato namus, gydo žmones, moko vaikus ar vadovauja kolektyvui, jis bet kokioje gyvenimo situacijoje yra žmogiškas, dvasingas, atsakingas, sąžiningas ir visada orientuotas į bendrą gerovę.

Kuo daugiau žmonių-kūrėjų, tuo daugiau prasmingos vienijančios veiklos ir įkvepiančių tikslų bendram labui. Kūrėjas savo būsena ir asmeniniu pavyzdžiu įkvepia ir kitus žmones atskleisti savo geriausias savybes – jis tarsi švyturys suklaidintiems ir nuklydusiems nuo savo tikrosios žmogiškos esmės.

Vartotojo kelias – tai egocentrizmo ir visapusiškos griūties kelias. Žmogaus-kūrėjo kelias – tai visuotinės gerovės kelias ir būdas kiekvienam žmogui ne tik sugrįžti į save-tikrąjį, bet ir visai žmonijai pasukti evoliucijos ir visuotinės pažangos keliu.

Kūrėjų rankose – pozityviausia ir šviesiausia žmonijos ateities perspektyva 🙂 ..

Mažiau – geriau..

Reikia išmokti minimalizuoti savo veiksmus.

Mažiau kalbėti, mažiau valgyti, mažiau miegoti, mažiau galvoti, mažiau blaškytis ir lėkti per gyvenimą. Kuo mažiau mes blaškomės, tuo daugiau atsiranda erdvės sąmoningumui.

Neįmanoma visai nieko neveikti; būdami žmonėmis, mes turime veikti.

Tačiau dauguma žmonių gyvena nesibaigiančiame šurmulyje, tardami milijonus nereikalingų žodžių, prarasdami save nesuskaičiuojamų tuščių minčių verpete, atlikdami begalę beprasmiškų veiksmų ir judesių.

O iš tiesų visa tai nereikalinga. Reikia išmokti veikti teisingai.

Teisingas veiksmas – tai adekvati reakcija į situaciją. Nereikia blaškytis, aktyvių situacijų tarpuose reikia išmokti gyventi ramybėje. Ramybėje kaupiama energija teisingiems veiksmams. Ši energija atsiranda natūraliai iš mūsų teisingos vidinės būsenos.

Gyvenimas permainingas, jame nuolat iškyla vis naujos ir naujos situacijos, į kurias vienaip ar kitaip reikia reaguoti.

Kas yra adekvati reakcija į situaciją? Tai reiškia – reaguoti į pokyčius, naudojant minimumą resursų.

Todėl jei jūsų kažko klausia – atsakykite kaip įmanoma trumpiau ir aiškiau.

Jei jūsų paprašė pagalbos – padarykite tai, ką galite, be nereikalingo blaškymosi ir triukšmo.

Jei turite kažką padaryti arba kažkur nueiti – padarykite tai be daugybės beprasmiškų ir tuščių veiksmų.

Jei turite kažką apgalvoti ar nuspręsti – galvokite ir spręskite, nenuklysdami į pašalines mintis, veikite ryžtingai bei tikslingai.

Jei jūsų gyvenime nėra aktyvių veiksmų – nesijaudinkite, jie tikrai bus. Tiesiog išnaudokite šį laiką poilsiui, jėgų atgavimui, ramybei.

Būna taip, kad žmogus nežino, kaip reaguoti į kažkokią situaciją. Tuomet nieko nedarykite. Sprendimas gimsta ramybėje. Viskam turi ateiti savo laikas, ir kiekviena situacija, kaip ir jūsų reakcija, turi subręsti.

Tegul praeis kažkiek laiko, ir jūs pamatysite, ką ir kaip reikia daryti, o ko nereikia daryti. Niekada neskubėkite ir nesinervinkite. Psichinės energijos išeikvojimas apkarpo gyvenimą. Išmokite išsaugoti ramybę visose gyvenimo situacijose. Siekite to visomis išgalėmis.

Tačiau jei atėjo laikas veikti – veikite nedelsdami ir be abejonių. Atsiduokite veiksmui pilnai, visa savo esybe. Darykite viską taip gerai, kaip tik jūs galite, bet tuo pačiu nepraraskite ramybės ir pasitikėjimo savimi.

Saugokite sąmonės aiškumą, neleiskite abejonėms ir nepasitikėjimui jos sudrumsti. Aiški sąmonė ištirpdo menkiausias abejonių ir nepasitikėjimo užuomazgas.

Išmokite pajusti džiaugsmą ir ramybėje, ir veikime. Suvokite jų vienybę. Žiūrėkite į pasaulį, kaip į begalinį energijos lauką, kaip į jos neišsenkantį šaltinį.

Viskas yra energija – plaukianti, susiliejanti, tekanti iš vienos formos į kitą. Įžvelkite ir pajuskite energiją poilsyje ir nuovargyje, karštoje saulėje ir žiemos šaltyje. Būkite joje, susiliekite su ja, tapkite ja patys.

Tapkite energijos centru ir šaltiniu, tuomet kiekviena jūsų mintis bus aiški, kiekvienas jūsų žodis bus tikslus, o kiekvienas jūsų veiksmas bus kupinas jėgos ir gyvenimo džiaugsmo.

Mintys iš I. Beliajevo knygos “Laisvė būti“, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gyvenkite šviesioje pusėje!

Aš sutinku begalę šviesių žmonių..

Būtent šviesių, o ne idealių, ne pavyzdingai gyvenančių, ne paklūstančių suplėkusioms taisyklėms, ne atitinkančių liūdnus stereotipus..

Mielieji, šviesą skleidžia tie žmonės, kurie nepraleido tamsos toliau savęs..

Nekeršijo kerštingiems, nejautė neapykantos nekenčiantiems, nebuvo godūs su godžiais, nepavydėjo pavydiems, nemušė žiaurių..

Jiems pavyko nepriimti to, ką jiems taip įnirtingai bandė primesti griūties nešėjai..

Ir tai neatėjo pas juos su motinos pienu..

Tai atėjo su išbandymų išmintimi, kurie buvo sutikti akis į akį, o ne pasislėpus už kitų nugarų..

Paprasta išmintis, įgyta iš paties gyvenimo, o ne iš tų, kas moko valdyti Visatą, išnaudodami ją pasipelnymo tikslais, ši išmintis daug vertingesnė, nei visi madingiausių praktikų metodai, sugalvoti tiems, kas nori visko, nedarant nieko.

Šviesūs žmonės neturi poreikio ieškoti kituose trūkumų tam, kad pasijustų geriau kažkieno fone..

Žinote, kodėl?

Todėl, kad jie ir taip gerai jaučiasi.

Gyvenkite šviesioje pusėje!

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !