Futurologija be futurofobijos

*Ateitis visada turi netikėtumo elementą, todėl kartais baugina. Tačiau kai kurie reiškiniai yra tokie savaime suprantami, kaip ir žvaigždės danguje. Motina niekada nežino tiksliai, kurią dieną gims jos vaikas, bet ji tiksliai žino, kad jis gims. Taip ir žmonijos gyvenimo epochos –  keičia viena kitą, nepriklausomai nuo nieko.

*Iki mūsų dienų įvairiuose senuosiuose Rytų ir Vakarų Mokymuose išliko informacija, kur sakoma, kad dvidešimt pirmojo amžiaus pirmieji du dešimtmečiai – tai dviejų epochų (atgyvenusios senosios ir užgimstančios naujosios) sandūros ir esminių pokyčių laikas, kai žmonija patirs didžiulį sąmonės šuolį, kuris nulems jos tolimesnį evoliucinį kelią.

*Pokyčiai, kuriuos patirs žmonija, bus esminiai ir gilūs, jie bus žymiai masyvesni už įvairias jau patirtas reformas ir revoliucijas, nes turės pozityvias pasekmes – didžiulį ir visapusišką progresą ir gerą ateities perspektyvą visai žmonijai.

*Tai bus svarbus įvykis – gili vidinė žmonijos sąmonės transformacija, “miegančios” sąmonės prabudimas. Todėl bus neįmanoma manipuliuoti žmonių sąmone, jos riboti baime, menkavertiškumu, egoizmu, godumu, puikybe.. O tai reiškia, kad pasibaigs priešiškumas, karai, skurdas, badas, išnaudojimas ir visos kitos nereikalingos žmonijos kančios.

*Žmonės su skaidria, tyra sąmone pamato pasaulį tokį, koks jis yra.. Kris visos iliuzijos, atsiskleis visas melas ir apgaulės. Keisis vertybės: žmonės pamatys, kad tai, ką jie anksčiau skaitė vertinga ir teisinga, daugeliu atveju yra žalinga ir pavojinga sveikam visuomenės gyvenimui.

*Iš vienos pusės – tai klaidingų vertybių griūtis, kuri gali būti skausminga, bet jei žmonės suvokia, kad tik atsisakius iliuzijų įmanoma nustoti klaidžioti klystkeliais ir išeiti į Tiesos ir vystymosi kelią, tuomet kardinalių pokyčių laikotarpis suteikia viltį ir optimizmą.

*Pokyčiai bus dramatiški, bet nebus traumuojantys, nes išryškės Naujosios epochos šviesi perspektyva. Visi žmonės “prisimins” tikrąsias vertybes: savo dvasinę prigimtį, žmoniškumą, dorovę, vienybę, žmonijos evoliucinius tikslus, Kūrinijos harmonijos dėsnius. Keisis vertybės – keisis ir gyvenimo būdas, ir žmonių bendravimas.

*Mes jau dabar gyvename aktyviame pokyčių laikotarpyje – Planetos Pabudimo, Tiesos Atskleidimo, Naujos Realybės Užgimimo. Tai palaipsninis procesas, kurį lemia ne pabudusių žmonių kiekis, o jų dvasinės savybės – sąžiningumas, altruizmas, gebėjimas besąlygiškai mylėti ir užjausti. Kiekvienas atsibudęs gali nušviesti kelią tūkstančiams “miegančių” žmonių, užstrigusių senosios realybės šablonuose ir pokyčių baimėje.

*Pasąmoninė orientacija į baimę bus pakeista sąmoninga orientacija į besąlygišką meilę. Tai atvers žmonių širdis ir vidinį kūrybinį potencialą, išlaisvins didžiulį kiekį užslopintos energijos, todėl visi pajus energijos antplūdį, entuziazmą ir gyvenimo džiaugsmą.

*Žmonės pajus poreikį vienytis, kurti ir bendradarbiauti visų labui ir gerovei, todėl geranoriškai bursis į bendruomenes pagal interesus. Žemė suklestės kaip nuostabiausias išpuoselėtas sodas: visus savo talentus ir gebėjimus žmonės skirs harmoningai sąveikai su gamta ir visa gyvybe.

*Žmonės taps laisvais Kūrėjais. Šiandien sunku net įsivaizduoti, ką gali neribojama kūrybinė galia.. Visa mokymo ir lavinimo sistema bus nukreipta būtent į kiekvieno vaiko kūrybingumo ir unikalių talentų atskleidimą. Todėl įvairūs išradimai, gerinantys gyvenimą, taps kasdienybe.

*Tokiose sąlygose visas destruktyvumas palaipsniui išnyks, nes vis daugiau žmonių pradės sąmoningai rinktis harmoningą gyvenimo būdą. Taip gims ir harmoninga kolektyvinė žmonijos sąmonė, todėl konfliktams, egoizmo apraiškoms ar godumui tiesiog nebus sąlygų atsirasti. Kiekvienas, pabandęs gyventi harmonijoje su visais, nieku gyvu jau nenorės disharmonijos apraiškų.

*Svarbiausia, ką turime suprasti – pokyčiai vyksta ir vyks toliau, nesvarbu, ar visi tai supranta – tai nekintamas evoliucijos dėsnis. Ir pagrindiniai pokyčiai vyksta žmonijos sąmonėje, nes mūsų sąmonė – tai pradžių pradžia bet kokiai materializacijai realybėje.

*Taika, Meilė, Dvasingumas, Laisvė, Vienybė, Darna, Altruizmas, Kūryba, Gerovė, Džiaugsmas, Bendradarbiavimas taps mūsų kasdienybe. Ir šito niekas nesustabdys ir nepakeis. Nieko nebijokime ir nelaukime, kol kažkas atneš visa tai į mūsų gyvenimą – pradėkime jau šiandien vadovautis šiomis vertybėmis savo kasdieniniame gyvenime, ir realūs pokyčiai prasidės žymiai greičiau.. Viskas mūsų rankose 🙂 !

Iš knygų ir paskaitų apie futurologiją, parengė ruvi.lt

Žakui Fresko atminti

Atviras Roksanos Medouz laiškas Žakui Fresko atminti (13.3.1916 – 18.5.2017)

“Per visus šiuos metus aš gavau daug laiškų, kuriuose daugybė žmonių rašė apie tai, kaip juos įkvėpė Žakas Fresko. Jis padėjo jiems geriau suprasti, kas vyksta šiame pasaulyje, bet svarbiausia, kad jis suteikė šiems žmonėms viltį, parodęs, kaip gali atrodyti alternatyvi visuomenė, kurią mes galime sukurti, kad įveiktume katastrofiškas sąlygas, tekusias žmonijos daliai.

Todėl man labai sunku pranešti apie tai, kad Žakas Fresko tyliai mirė gegužės 18 dienos rytą, sulaukęs 101 metų amžiaus. Paskutines jo gyvenimo dienas su juo buvo daug draugų. Laidojimo ceremonijos nebus – Žako kūną perdavė mokslininkams, tokia buvo jo valia.

Pastaraisiais metais Žakui buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir tai apsunkino jo dalyvavimą ir vadovavimą Projektui Venera. Per visą tą laiką aš tapau žmogumi, kuris skyrė didžiąją savo laiko dalį Žako sveikatos priežiūrai, ir šalia dirbau ties tuo, ką mums pavyko kartu sukurti per 41 metus.

Dalyvauti seminaruose ir turuose Žakui darėsi vis sunkiau, todėl juos vedžiau ir toliau vesiu aš. Kaip Projekto Venera bendrakūrėja, nuo šiol visą savo laiką ir energiją aš skirsiu projekto įgyvendinimui, kaip mes ir planavome. Yra daug žmonių, kurie nori atlikti šį darbą iki galo kartu su grupe žmonių, kurie tikslingai ties tuo darbuojasi mūsų tyrimų centre.

Projektas Venera ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, ir, kaip visada sakėme mes su Žaku: “jei nori taikos – darbuokis ties tuo. Jei nieko nedarysi, tuomet nieko ir neįvyks.”

Aš manau, kad Žakas Fresko paliko mums instrumentus, kurie suteikia visaapimančius orientyrus tam, kad galėtume judėti į ateitį; paliko informaciją, kuri gyvybiškai reikalinga šiuolaikiniam pasauliui.

Todėl, kaip ir visada, mums reikalingas ir jūsų gebėjimas pritaikyti šią informaciją, kad tokia ateitis taptų įmanoma. Mūsų laukia labai didelis darbas.”

Žakas Fresko apie savo gyvenimo tikslą ir veiklą

“Visą savo gyvenimą aš darbavausi ties problemų sprendimu. Aš – socialinis inžinierius. Aš stengiuosi pagerinti pasaulį, kuriame gyvenu.  Socialinis inžinierius – tai žmogus, kuris tyrinėja visuomenės klausimus.

Kas padaro žmonės tokius, kokie jie yra? Kokios sąlygos įtakoja žmogaus elgesį? Kaip galima reorganizuoti visuomenę, kad joje būtų minimumas skausmo, karų, bado, bedarbystės? Kaip viso šito apskritai atsikratyti? Tai klausimai, kuriuos socialinis inžinierius stengiasi išspręsti.

Aš atlikau didžiulį paruošiamąjį darbą, stengdamasis išsiaiškinti, kas konkrečiai formuoja žmogaus elgesį. Aš stengiausi atrasti priežastis, kuriuos formuoja serijinius žudikus, vagis, banditus.

Mano partnerė – Roksana Medouz. Mes dirbame drauge ir mūsų tikslas – pastatyti mokslinių tyrimų centrą, kad pabandytume atrasti geriausius visuomenės pokyčių metodus per patį trumpiausią laikotarpį.

Mes kuriame miestų sistemų modelius, modifikuojame, tobuliname ir paprastiname juos, kad galima būtų statyti juos visame pasaulyje. Mes taip pat kuriame sistemas ir metodus, kurie per trumpiausią laikotarpį pakeistų žmonių mąstymą ir gyvenimo vertybes.

Projektas Venera – tai savirealizacijos metodas visiems žmonėms, nukreipiant juos teisinga linkme, paskelbiant Žemę visų pasaulio žmonių paveldu.

Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones. Mes turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina be pinigų panaudojimo. Mes turime panaikinti bet kokį elitiškumą visuomenėje. Aš siūlau rūpintis kiekvienu žmogumi: išradėjais, konstruktoriais, inžinieriais ir visais kitais. Padarykite viską pasiekiamą, ir žmonių elgesys pasikeis.

Šiandien visuomenė eina neteisinga kryptimi, griūtis visame pasaulyje, bankrotai, negebėjimas spręsti problemas, nes naudojami politiniai metodai, kurie, sakyčiau, gal ir buvo geri prieš šimtą metų, bet dabar jie jau neveikia.

Todėl vyksta griūtis visame pasaulyje. Žmonės turi prarasti savo namus, darbą, prarasti pasitikėjimą žmonėmis, kuriuos jie rinko, tik tada jie taps atviri naujoms idėjoms.

“Ach, šito niekada nebus, net po tūkstančio metų! Jūs svajotojas! Jūs utopistas! Jūs velnio komunistas! Jūs šioks-anoks..”

O aš manau, kad viskas keičiasi. Utopija – neveiksminga koncepcija: ji teigia, kad galima pastatyti miestą, kuris bus geras visais laikais. Tai neįmanoma. Viskas keičiasi.

Vienintelė konstanta gamtoje – tai pokyčiai. Aš nemanau, kad ateityje miestai bus tokie patys. Jie bus pastoviai modifikuojami. Aš netikiu paskutinės ribos egzistavimu.

Aš skaitau, kad vyrai ir moterys nuolat kurs vis naujas ir geresnes sistemas, ir kad nėra ribų žmogaus gebėjimams.

Skausmas, su kuriuo aš stebėjau tai, į kur ritasi pasaulis – nesibaigiantys karai, žmonijos kančios, žmonių žūtis ir miestų griūtis – visa tai motyvavo mane pabandyti padaryti kažką daugiau, nei daro politikai.

Jei pakankamai žmonių darbuosis ties tuo, apie ką aš kalbu, mes galėsime pakeisti pasaulį.. Jei jie nieko nepadarys, tai nieko ir neįvyks.

Aš negaliu priimti pasaulio tokio, koks jis yra dabar. Todėl aš darau viską, ką galiu, kad galima būtų sukurti gyvybingą pasaulį visiems žmonėms, o ne atskiroms tautoms.

Aš nesiekiu jokios naudos sau. Aš tik tikiuosi padaryti viską, ką galiu, o kas jau bus – tas bus ..”

Šviesi atmintis ir pagarba Mūsų dienų Šviesuoliui – Žakui Fresko! Visą savo gyvenimą šis Žmogus darbavosi visos žmonijos gerovei. Jis išėjo, bet liko jo idėjos ir darbai – lyg Švyturys-kelrodis bundančiai žmonijai..

(Parengė ir vertė ruvi.lt)

Praregėjimo džiaugsmas :) ..

Mes esame tamsoje nuo pat gimimo, bet ne visi suvokia, kad yra panardinti į tamsą.

Kiekvienas iš mūsų turi savo tamsų kambarį. Tame kambaryje yra jungiklis, bet ne taip jau paprasta surasti jį tamsoje..

Aplink yra daug daiktų, į kuriuos vis atsitrenkiame, ir tamsoje jie atrodo žymiai baisesni, nei yra iš tikrųjų.

Galiausiai apsiprantame su ta tamsa ir pradedame galvoti, kad taip gyventi yra normalu, o išvadas apie mus supantį pasaulį padarome jo nematydami. Tiesiog taip paprasčiau, be to, mes nežinome, kad yra šviesa..

Laikui bėgant apčiuopomis kruopščiai išnagrinėjame visą kambarį, ištyrinėjame sienas ir daiktus, į kuriuos atsitrenkiame. Tai laikinai nuramina ir suteikia saugumo pojūtį – kol neatsitrenkiame į kažką nepažįstamo.

Kartais įeiname į kito žmogaus tamsų kambarį ir pasidaliname su juo savo atradimais ir įspūdžiais. O kartais ir į mūsų tamsų kambarį atklysta kiti žmonės, ir mes raminame save: taip gyvenu ne aš vienas, reiškia, viskas gerai..

Kartais mes apčiuopiame jungiklį, bet nežinome, ką su juo daryti. Kažkas širdyje mums kužda, kad reikia jį spustelėti, bet mes bijome: o kas bus toliau?..

Ir mes toliau keliaujame apčiuopomis tamsoje – taip saugiau, nes jau įprasta.

Bet vieną dieną mums atsibosta toks klaidžiojimas tamsoje, ir mes pradedame ieškoti jungiklio. Aiškiai pajuntame: bus kas buvę, bet pabandyti reikia!

Ir štai pagaliau vėl jį apčiuopiame.. Virpančiais pirštais atsargiai jį paspaudžiame.. Ir kambarį užlieja tokia ryški šviesa, kad apakina, todėl turime prisimerkti.

Kai akys apsipranta su šviesa, pamatome kambarį visai kitokį, nei įsivaizdavome klaidžiodami tamsoje..

Pamatome daugybę durų, pro kurias galime išeiti, o atvėrę vienas iš jų, išeiname į dar ryškesnę Šviesą!.

.. Begalinio praregėjusiųjų džiaugsmo neįmanoma išreikšti žodžiais 🙂 ..

Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, vertė ruvi.lt

Visiems saulėto savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (39)

Mes gyvename apribojimų sistemoje, kuri palengva užleidžia vietą gausos sistemai. Tai visuotinis gyvenimo paradigmos pokytis, kuris vyksta todėl, kad žmonija turi evoliucionuoti ir yra pasiruošusi šiam pokyčiui.

Apribojimų sistema teigė, kad resursų visiems neužtenka, o todėl reikia juos atimti, apginti ir išsaugoti “saviems”. Ir toks požiūris užvaldė visas gyvenimo sritis – valstybes, visuomenę, žmonių bendravimą, šeimas..

Žmonės gyveno apribojimų narvuose su sistemos siūlomais pasirinkimais ir stebėjo aplink besikaupiantį melą. Jie įprato į viską, net į absurdiškiausius dalykus, žiūrėti su pritarimu: “Tai normalu, mes visada taip gyvenome, kitaip neįmanoma..”

Dabar gi atėjo suvokimas, kad neįmanoma gyventi nuolatiniuose apribojimuose.. Ir tai ne tik gražūs žodžiai apie aukštesnius išmatavimus – tai realūs žmonių sąmonės pokyčiai, realus visų dirbtinų pančių ir sukaustymų nusimetimas, realus ir labai gilus poreikis gyventi laisvai, vieningai, taikiai, kūrybingai..

************

Mes supainiojome pinigų ir gausos sąvokas ir parašėme tarp jų lygybės ženklą. Bet juk pinigai – tai žmonių “išradimas”, kuris pradžioje buvo skirtas daiktų ir paslaugų kainų nustatymui ir piniginių-prekinių mainų vykdymui.

O Gausa – tai Būties energija ir esmė. Pažvelkime į gamtą – joje visko gausu, joje nieko netrūksta, jos niekas neriboja, viskas joje atgimsta, viskas vystosi ir klesti.

Obelis subrandina obuolius ir atiduoda juos žmonių gerovei be jokių sąlygų, gėlės žiedas neprašo atlygio iš bitės už nektarą, medžiai nereikalauja mokesčio už deguonį, o saulė – pinigų už šviesą ir šilumą..

Tuo tarpu pinigai kelia sąlygas, pavergia ir riboja. Pinigais dabar matuojama viskas, net žmogaus “vertingumas”, todėl už juos vergaujama, dėl jų daromi nusikaltimai, jiems aukojamas visas gyvenimas.

Pinigai skirti valdymui, pasipelnymui ir kontrolei. Todėl gausa negali būti matuojama pinigais ar jiems prilyginta, nes gausa – tai besąlygiška sąveika, vystymasis, klestėjimas ir bendra gerovė.

***********

Evoliucijos niekam nevalia, o ir neįmanoma sustabdyti..

Svarbiausia – suprasti, kad pabaiga, kuria mus visus nuolat gąsdina, ateis tamsai, melui ir destrukcijai, kuri dabar baigia savo gyvavimą ir jau nesugrįš niekada. Tai svarbus, skaudus, bet praeitas žmonijos etapas.

Taigi, pabaiga – tamsai, o Šviesai – Pradžia. Ir Naujoji Šviesos sistema jau užgimsta žmonių širdyse ir protuose, o tai ir yra pagrindinis postūmis realiems pokyčiams..

************

Žmonija yra vieningas organizmas, kuriame kiekvienas žmogus gyvena viso organizmo, o kartu ir savo gerovei, ir kiekvienas yra svarbus, nes visi veikia bendram labui.

Tai harmoningos sąveikos principas, kuris ir yra žmogaus ir visos žmonijos tikroji prigimtis. Tai nesikeičia, bet tai galima pamiršti, ir tuomet gimsta egoizmas – savęs atskyrimo nuo visumos ir išskirtinumo iliuzijos.

Atsiskyrimas nuo visumos gimdo kančią – juk tuomet mes einame prieš savo prigimtį.. Jei mes nesirūpiname kitais žmonėmis, mes prarandame gebėjimą užjausti. O empatijos praradimas paverčia žmones bedvasiais automatais, skleidžiančiais tamsą.

Naujojoje Šviesos epochoje kiekvienas žmogus vėl prisimins savo prigimtį ir mokysis besąlygiškai mylėti, nuoširdžiai padėti ir palaikyti kitus žmones – kaip vieningos, darniai veikiančio organizmo ląstelės 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Ilgaamžių patirtis

Paprastai su vyresniu amžiumi mes siejame įvairias negalias, ligas, interesų siaurėjimą. Ir retai susimąstome, kad visa tai – mūsų gyvenimo būdo rezultatas. Juk sveikatą ir minčių guvumą palaikyti ir tausoti turime visą gyvenimą..

Todėl visada verta įsiklausyti į žvalių, energingų, žingeidžių ilgaamžių patarimus. Tokie žmonės savo asmeniniu pavyzdžiu patvirtina, kad ligos ir įvairios negalios – visiškai nebūtinos vyresniojo amžiaus palydovės.

Šiuos šviesių žmonių (kai kurie jau perkopė savo šimtmetį!) patarimus rinkau iš įvairių šaltinių ir pastebėjau, kad jie aprėpia visas gyvenimo sritis ir tarsi savaime rikiuojasi į darnią sveikos gyvensenos sistemą. Tikra gyvenimo išmintis 🙂 ! Pažvelkime:

*Gyvenimas – tai judėjimas, reikia palaikyti nuolatinį aktyvumą ir neleisti “užsistovėti” nei organizmui, nei mintims. Daugiau judėkite, kažkuo domėkitės, kurkite, būkite žingeidūs, nuolat tobulėkite.

*Išmokite matyti gyvybę aplink, sukurti sveiką sąveiką ir džiaugtis viskuo: gėle, žole, medžiu, upe, dangumi, gyvūnais.. Kurkite su viskuo ir visais geranorišką, šiltą ryšį – ir jums atsivers Būties ir Kūrinijos dėsniai, kurių nerasite jokiose knygose.

*Būkite dėmesingi ir geri su žmonėmis, nekurkite sau priešų, nepykite. Iš kiekvieno žmogaus yra ko pasimokyti, nes bendraudami įgyjame patirtį, per kurią geriau pažįstame ne tik kitus žmones, bet ir save.

*Tai, kas yra žmogui skirta – bus duota, tik reikia išmokti suprasti gyvenimo ženklus ir gebėti kantriai išlaukti. Tai, kas neskirta – neverta ir laukti, nes apsunkinsite savo sielą kankinančiais lūkesčiais.

*Nebūkite savanaudiški, nesivaržykite su kitais – tai kelias į vienatvę ir tuštybę. Atvirkščiai: stenkitės būti naudingi, draugiški, pasiryžę padėti sunkią akimirką – tai vienija žmones.

*Kas gerai, o kas blogai – tegul pasako jūsų širdis, o ne žmonių apkalbos. Būkite atviri, tyri ir dori – tuomet nereikės jaudintis, ką kalba apie jus kiti žmonės.

*Puoselėkite meilę gyvenimui ir vidinį džiaugsmą. Jei jūsų širdyje yra meilė – joje nėra vietos neapykantai ir baimei. Rūpinkitės savo vidiniu pasauliu: atraskite laiko tylai, ramybei ir vidiniam pokalbiui su savimi.

*Niekada nešaukite ant vaikų ir jų nemuškite, nes išauginsite iš jų vergus. Tik meilėje išsiskleidžia vaikų geriausios savybės ir prigimtiniai talentai. Stenkitės, kad vaikas kuo daugiau būtų gamtoje – pažintų ją, žaistų gamtoje ir grūdintųsi.

*Kai sieloje sunku – reikia daug vaikščioti. Geriau miške, pievoje ar prie vandens. Geriausias vaistas kūnui ir sielai – judėjimas, fizinis darbas, kūryba.

*Mityba labai svarbi: vieni maisto produktai reikalauja daug energijos virškinimui ir sukelia sunkumo pojūtį, kiti įsisavinami lengvai ir suteikia žvalumo. Todėl stebėkite savo savijautą po valgio – jei jaučiate sunkumą ir traukia į miegą, reiškia, reikia keisti mitybą.

*Nevalgykite mėsos – valgyti svetimą skausmą reiškia tą skausmą perimti ir juo užsipildyti. Juk žmonės ne plėšrūnai.. Blogas maistas – konservai, saldumynai, dešros ir maistas su cheminiais priedais. Nevartokite alkoholio – tai nuodas gyvam organizmui ir degradacija psichikai.

*Kiekvieną dieną ant jūsų stalo turi būti šviežios daržovės ar vaisiai. Nepamirškite ir riešutų. Vasaros metu būtinai kasdien valgykite įvairiausias uogas – tai tikrų tikriausias sveikatos ir jėgų šaltinis.

*Gerkite švarų vandenį. Kavą ir arbatą keiskite žolelių arbatomis. Negerkite valgio metu ar po valgio. Ir – jokiu būdu nepersivalgykite! Geriau valgykite po nedaug, bet dažniau. O po vakarienės labai sveika pasivaikščioti gryname ore..

*Labai naudinga pasninkauti, badauti ar kitaip pavalyti organizmą, pavyzdžiui, vieną dieną ar kelias dienas valgyti vienos rūšies šviežią maistą – agurkus, obuolius arba arbūzus. Tai atjaunina organizmą, suteikia žvalumo ir minčių aiškumo.

*Jei jaučiate, kad pavargote, pasidarėte irzlus, nusilpote – tiesiog leiskite organizmui pailsėti. Pakeiskite mitybą – tegul ji bus kuo paprastesnė, gerai išsimiegokite, pabūkite gamtoje, pakeiskite veiklą – nervai ilsisi, kai darbuojasi rankos, o kūnas kaupia jėgas, kai dirba galva.

*Mažiau sėdėkite, bet miegokite pakankamai. Sveikas miegas – sveikatos šaltinis, bet jį reikia kasdien “užsidirbti” kažkokiu darbu. Gerai trumpam nusnūsti ir dienos metu, bet tik ne po valgio.

*Kuo daugiau būkite gamtoje, jei yra galimybė – pabūkite prie vandens. Įpraskite nors trumpai pavaikščioti basomis žeme – tai nuims nuovargį, suteiks žvalumo.

*Gyvenkite su saule – darbai geriau eisis saulei patekėjus, o smegenys geriau pailsės saulei nusileidus. Jei įprasite taip gyventi – būsite stiprūs kūnu ir žvalūs dvasia.

*Ir niekada nepasiduokite mintims, kad garbus amžius – tai ligos, negalavimai ar silpnaprotystė. Garbus amžius bus toks, koks bus jūsų gyvenimo būdas – rinkitės sveiką, dvasingą gyvenseną, tuomet tai bus išminties, prasmingo bendravimo, laimės ir kūrybinio polėkio metas 🙂 ..