„Kodėl žmonės seka dauguma? – svarstė B. Paskalis, – Todėl, kad ji teisi? Ne, todėl, kad ji stipri“. O blaivybės propaguotojas prof. V. Ždanovas apie daugumos poveikį sako: “Manęs nestebina, kad geriančioje visuomenėje tarp abiturientų yra tik vienas procentas blaivininkų – tai dėsninga. Mane stebina – kaip tas vienas procentas jaunuolių atsilaiko prieš šitokią daugumą geriančių?..“
Ar susimąstėte – ko išmoko jaunimą šiuolaikinė visuomenė? Juk išmokyti – pirmiausiai reiškia perduoti kitai kartai žinias, bendražmogiškas vertybes, dorovinius principus, dvasinius idealus.. O kaip yra realybėje? Prisiminkime bent vieną filmą be alkoholio, rūkymo ar smurto. Vargiai… O štai filmų ar reklaminių vaizdų su rūkymu, alkoholiu, smurtu ar erotika pamatysime bet kuriuo paros metu. Prisiminkime šeimos užstales. Nejaugi manote, kad tai neturi jokio poveikio jaunimui?
Tam, kad jaunas žmogus turėtų realų, o ne deklaruojamą pasirinkimą – visą šitą laviną destruktyvaus elgesio propagavimo reikėtų bent jau neutralizuoti tokiu pačiu kiekiu blaivybės, sveikos gyvensenos, aukštų dvasinių idealų propagavimu. Tačiau taip nėra: tai ar galima kalbėti apie pasirinkimą, jei poveikis vykdomas tik viena linkme?..
Todėl būti šiandien blaivininku reiškia priešpastatyti save daugumai – ir tai nėra lengva – dėl to ir blaivininkų nėra daug. Tam reikia stiprybės, nes aplinkiniai spaudžia: “nelaužyk tradicijų, neatsiskirk nuo kolektyvo, tu mūsų negerbi..“ Nėra taip paprasta turėti kitokią nuomonę, nei dauguma – net jei daugumos nuomonė neteisinga.
Kiekvienas, gyvenantis blaiviai ir propaguojantis blaivybę – natūralią, prigimtinę žmogaus būseną – vadinamas keistuoliu, ligoniu, nesusipratėliu, propaguojančiu kraštutinumus. Bet ar natūrali žmogaus būsena – blaivybė – yra kraštutinumas? Ir kodėl dauguma žmonių įsitikinę, kad nuodytis alkoholiu yra natūralu – net jausdami ir matydami žalojantį alkoholio poveikį?..
Pakanka prisiminti pirmą alkoholio gurkšnį ar pirmą cigarečių dūmų poveikį – absoliučiai visiems tai sukelia šleikštulį arba pykinimą (sveikatos ardymo požymius). Nieko gero žmogus iš to negauna, šie požymiai tik patvirtina seniai įrodytą tiesą: alkoholis žmogui yra nuodas, o girtumas – aštri alkoholio sukelta intoksikacija!
Tačiau dauguma vartojančių alkoholį tvirtina, kad tai malonu ir net.. naudinga. Kodėl žmonės tuo patiki? Psichologijoje tai vadinama inversija – kai asmuo, nepajėgdamas kovoti su kaltės jausmu, pervardina bloga – geru, arba atvirkščiai, gera – blogu. Šitokiu būdu palengva gera nuvertinama ir įtikima blogo „naudingumu“.
Ir dar įdomus faktas: paprastai žmonės pasitiki moksliniais tyrimais ir jais remiasi, tačiau tai stebuklingu būdu neliečia mokslinių tyrimų apie alkoholį! Dažniausiai jie ignoruojami arba jiems priešpastatomi mitai, kuriuos tie patys mokslininkai jau seniai paneigė.. Bet mitai vis dar “nugali“, net jei kiekvienam aišku: poelgiai, kuriuos įtakoja melaginga informacija – yra klaidingi.
Normaliam sveikos nuovokos žmogui net mintis nekils nuodytis tabako dūmais ar kita narkotine medžiaga (alkoholiu). Tam, kad jis tai darytų, jį reikia apgauti. Labai daug žmonių net nesusimąstydami apie pasekmes, skleidžia melagingą informaciją apie alkoholį (kad kažkaip pateisintų savo priklausomybę).
Turime pagaliau pradėti sakyti tiesą apie alkoholį savo vaikams, turime pripažinti, kad klydome, kad patys buvome suklaidinti. Turime pagaliau viską vadinti savo vardais. Šiai dienai įrodyta, kad:
– alkoholis yra narkotikas, žalojantis žmonių sveikatą (PSO 28 sesija, 1975m);
– narkotikams netaikomas saiko matas;
– alkoholizmas vystosi palaipsniui iš vienos stadijos į kitą;
– alkoholis ypač pavojingas vaikams ir jaunimui.
Tyrimų atlikta daug, ir išvada vienareikšmiška: alkoholis yra visapusiškas blogis, nešantis ligas, išsigimimus, asmenybės degradaciją, nusikaltimus ir nelaimes. Nieko gero alkoholis žmonijai neatnešė, o teigiamas požiūris į alkoholį išugdo įprotį jį gerti, o vėliau – priklausomybę, kuri yra nukreipta prieš patį žmogų, jo sveikatą ir aplinkinius žmones.
Vienintelis atvirkštinis alkoholizmo efektas – kai šeimoje geriama daug, dažnai, o žmonės praranda žmonišką pavidalą.. Tokiu atveju kartais prasigėrusių alkoholikų vaikai tampa blaivininkais. Bet argi tai būdas pasirinkti blaivybę?.. Tai kančios ir nusivylimų kelias, kuris sunkiai pakeliamas nesusiformavusiam vaikui bei paliekantis nuoskaudas visam gyvenimui.
Manau, pats laikas nutraukti ydingą estafetę, už kurios – neišvengiama tautos degradacija: nei vienas nesame apsaugotas nuo girtų vairuotojų, jokiomis tvoromis neatsitversime nuo prasigeriančių žmonių ir jų polinkio į nusikaltimus. Galime ir toliau kovoti už savo „laisvę“ nevaržomai gerti, bet kol vyresnioji karta rodys šį pražūtingą pavyzdį – jaunoji karta vis anksčiau sieks savo „laisvės“ taip pat nevaržomai svaigintis..
Ir neklausinėkime – iš kur jaunimo potraukis svaigintis ir kodėl tiek jaunimas geria – tai suaugę savo pavyzdžiu perduoda jiems alkoholinę estafetę. Nesibaisėkime, nes visada išauga tik tai, ką pasėjame. Keiskimės – tuomet keisis ir jaunimas. Kviečiu susimąstyti, kviečiu būti atsakingais už savo vaikus. Rodykime jiems deramą pavyzdį – tik tuomet jie užaugs dori ir laimingi.
ruvi 