Laiškas Jums nuo Kūrinijos!

Sveiki!

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą ateina šis laikas – atsisveikinimo laikas.

Nuo tavęs NIE-KO nepriklauso!

Tu gali muštis galvą į sieną, ginčytis, nesutikti – JIE IŠEINA.

Ir tavo gražus, bet silpnas balselis NIEKO NEPAKEIS.

Iš pradžių atrodo, kad štai… dar liko kelios dienos…

Tu lyg ir sulėtini nenumaldomą laiko tėkmę…

Paskui – kelios valandos…

Po to – minutės…

O paskui VVVIENS. Ir viskas. Jūs jau ne kartu.

Ir net jei tam ruošiesi, nepagausi tos akimirkos.

Tarsi stebėtum elektroninio laikrodžio rodomą laiką ir bandytum pagauti momentą, kai vienas skaičius keičia kitą – tu lauki, lauki… bet kažkodėl visada praleidi akimirką, kai tai įvyksta.

Sudie…

Tu gali kaip įmanydamas įrodinėti jiems savo ištikimybę, bet yra stipresni už tave dalykai.

JIE IŠEINA!

VISKAS! PAKAKS ŽLIUMBTI!

Tavo žodžiai nieko nepakeis.

Jie išeina.

Jie išeina į saulėlydį ir jau neatsigręš.

Pasakyk jiems – SUDIE.

Sudie…

Jie išeina.

Netrukdyk jiems, jie VIS VIEN IŠEIS!

Jie išeina.

Atleisk jiems, jie padarė VISKĄ, KĄ GALĖJO.

Ir tame, ką jie darė – YRA IR TAVO INDĖLIS.

Jei kažkas buvo ne taip – TAME YRA IR TAVO ATSAKOMYBĖ, PRADĖK NUO SAVĘS!

Jie išeina.

Atleisk jiems…

Sudie…

Sudie išeinantiems metams – juose buvo daug gero, o sunkumai padarė mus stipresniais…

Sudie…

Sudie 2013-ieji, mes buvome kartu taip ilgai, kad supratome – mums jau laikas skirtis…

Mes verkėme šiais metais ir juokėmės…

Mes nugalėjome ir pralaimėjome…

Mes daug išmokome…

Sudie, 2013-ieji.

Šiais metais kažkas prarado, kažkas atrado.

Kažkas dar nesuprato, kad dėka savo praradimų tapo laisvas.

Kažkas iki šiol nė neįtaria, koks pavojingas jo atradimas…

Beje, visa tai mes aptarsime jau 2014-ais!

O dabar – IKI-2013-ieji-VISOGERO! :))))))))))))

Jūs savo vaidmenį ATLIKOTE!

Mes visada jus mylėsime!

Aš prisiminsiu jus visą gyvenimą.

Beje – KAIP IR VISUS KITUS PRAĖJUSIUS METUS!

P. S. Mes atsisveikinome, greitai švęsime sutikimą 😉

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Atėjo laikas Žmoniškumui..

Būti ar nebūti Žmogumi?

Ką tu vadini Žmogumi?

Tokią būtybę, kuri viskuo panaši į milijonus kitų būtybių? Vienodai galvojantys, vienodai veikiantys, vienodai svajojantys. Su vienodais minčių ir jausmų “antspaudais”.

Esi tragiškų įvykių liudininkas: pasaulis pradėjo vadovautis roboto psichologija. Automatiškai atliekami darbai nepadaro žmogaus Žmogumi. Nejaugi tu nori būti robotu? Nejaugi tavo draugai, tavo mylimi žmonės ir tavo vaikai to nori?

Ne!

Ką tuomet reikia padaryti?

Ištaisyti blogą priežastį ir išsigelbėti nuo blogos pasekmės.

Pabusti!

Tu – žmogus.

Individualybė ar standartas? Jei tu nepakartojamas, tai kodėl beveidis?

Žmogau! Pasaulis aplink tave nežmoniškas. Todėl jis žiaurus ir veidmainiškas. Nežmoniškumas visada veidmainiškas. Ši jėga neturi jokio kito ginklo, tik melą.

Pabusk!

Tu lengvai atpažinsi klastingas jėgas. Jos mėgsta minią. Jos melą pastato prieš žmogų. Sutveria auksuotus stabus ir daiktus, ir apgaulę, ir kelią į paleistuvystę, ir viską vainikuojantį nepasotinamą godumą.

Kodėl “žmonišku” vadini pasaulį, kur padorumą pakeitė bedvasės taisyklės?

Pabusk! Žadink tuos, kurie kietai įmigę. Kas dar gali iš siaubingos nelaisvės ištrūkti.

Ir dar. Pažadinti galima tik vieną kartą. Lyg augalo daigą gyvenimui. Ir kelio atgal nėra. Tik kelias nuo grūdo iki grūdo.

Tikra pagalba ateina tik vieną kartą. Vieną kartą ir visiems laikams.

Pabusk greičiau!

Gyvenimas – tai tiesiog meilė!

Jokios revoliucijos gyvenimui nereikalingos. Todėl, kad Gyvenimas – tai tiesiog meilė.

Tegul žydi ir tampa vis gražesnė įvairiaspalvė mūsų bendro likimo pieva! Čia viskas turi būti harmoninga, viskas turi būti savo vietose. Kultas neturi išstumti kultūros. Aukštesniųjų vertybių neturi keisti menkavertės. Vieningo tobulumo siekio negalima skaidyti į daugybę tikslų-aklaviečių. Dalinti nedalomą pasaulį į “elitą” ir “prasčiokus”.

Šlovinti ir garbinti apverstą aukštyn kojom pasaulį gali tik tamsiosios jėgos.

Atėjo laikas Žmoniškumui.

Laikas atsikratyti gėdingų ir žeminančių priklausomybių. Išsilaisvinti nuo dvasinių ir intelektualių grandinių!

Apsižvalgyk aplink. Pažvelk į save. Ar žmoniškai bendrauja žmonės? Ar žmoniškai elgiasi su savo maitintojais – žeme ir dangumi?

Civilizacija žino, kas yra “nesugrįžimo taškas”. Tai riba, už kurios nuopolis neišvengiamas, o buvusios pusiausvyros atstatymas neįmanomas.

Žmogus – ne mašina. Nors jau tampa būtybe, susitapatinusia su mašinos logika ir psichologija.

Žmogus – tai gyvenimas! Sugrįžimo taškas – tai tavo vidinis pasaulis!

Iš bet kokių išbandymų išeisi tvirtas, jei tavo vidinis pasaulis – tavo Namai.

Žmogau! Pats savyje atskirk grožį nuo išsigimimo. Nusipurtyk marą nuo savęs. Matai paukščius danguje? Jie be grandinių ir pančių. Nes turi sparnus.

Atsikratyk menko, siekdamas aukštumų!

Pabusk! Pabudimas – nelengvas. Žmonės miega dieną, metus, amžius ir tūkstantmečius. Ir, rodos: taip gera tame sapne!

Bet – pabusk!

Žmogau, pabusk Žmogumi! Ir kitus pažadink.

Ir bus Šviesa! Tik Šviesa! Ir nieko, išskyrus Šviesą!

(Mintys iš L. Rodnovo “Žmogaus manifesto”)

Pasakojimas apie tris keliautojus

Kartą trys keliautojai priėjo aukštą kalną ir nusprendė į jį įkopti.

Pirmasis išsirinko takelį, vedantį aplink kalną.

Ėjo, ėjo jis tuo takeliu, kol neteko jėgų.. Pradėjo jis melstis Dievui – kad padėtų jėgas sugrąžinti.

Ir staiga atsirado prieš jį Angelas ir tarė: “Sunku tau su nešuliu keliauti, ir dar aplinkiniu keliu.. Dievas išgirdo tavo prašymą ir atsiuntė tau į pagalbą ramentus.”

Padėjo Angelas ramentus ant tako ir dingo. Keliautojas su džiaugsmu čiupo ramentus ir nuklibinkščiavo toliau: “Vis lengviau, nei iš nuovargio šliaužte šliaužti..”

Tačiau neilgai ramentai tarnavo – suskilo, sulūžo, besiremdami į aštrius akmenis. Nuliūdo keliautojas ir vėl pradėjo melsti pagalbos..

Ir – vėl Angelas jam pasirodė! Bet šį kartą nė žodžio neištarė, tik pasiėmė sulaužytus ramentus ir dingo. O keliautojas staiga kažkokiu stebuklingu būdu kalno papėdėje atsidūrė..

Antrasis gi keliautojas nemažai laiko praleido, kol ieškojo lengviausio kelio į kalno viršūnę.

Ne vieną kartą apėjo jis kalną ir pagaliau pamatė nuolaidų pakilimą tiesiai į viršų.

Apsidžiaugė keliautojas, lengvą kelią suradęs ir pradėjo kilti. Tačiau neilgai jo džiaugsmas truko: pasirodo, nuolaidų pakilimą vidurkelyje užtveria neįveikiama akmeninė siena.

Teko ir antrajam keliautojui leistis į pakalnę..

O trečiasis keliautojas, palikęs visą nereikalingą nešulį pakalnėje, pradėjo ryžtingai kopti į kalną.

Jis kopė vis aukščiau ir aukščiau, semdamasis stiprybės iš savo nesudrumsčiamo tikėjimo, meilės ir dvasios išminties.

Ten, kur kitas sustotų, jis kilo toliau, nes niekada neabejojo Aukščiausiąja pagalba – todėl visada ir viskame jos palaikymą ir paramą turėjo :)..

(Autorius nežinomas)

Visiems gražių dienų :)!

Laimėk mylėdamas..

* Atmink, kad džiaugsmas – nenugalima jėga, tuo tarpu liūdesys ir neigimas sužlugdys viską, ko tik besiimtum.

* Laimėk mylėdamas – ir tu laimėsi viską. Ieškok su džiaugsmu – ir visa tau atlieps. Gyvenimas, visas Visatos gyvenimas visada yra teigimas. Kurti galima tik teigiant.

* Žmogus turi gyventi taip, kad iš jo sklistų taikos ir atgaivos emanacijos kiekvienam sutiktajam.

* Net niūriais ar tragiškais gyvenimo momentais negalima pamiršti svarbiausio dalyko: džiaugsmo, kad dar esate gyvi, kad galite kažkam padėti, suteikdami žmogui ramybės ir saugumo pojūtį.

* Paprasčiau, lengviau, linksmiau – šie žodžiai – pilna programa kiekvienam. Šiuose žodžiuose įžvelk, kad dvasios didybė – ne jungas, ne atsižadėjimas ir ne žygdarbis, o tik pilnatvės harmonija.

* Stenkis perkelti savo santykius su žmonėmis iš smulkmeniškumo ir ribotumo šiukšlių į amžinybės ugnį.

* Atrask savyje meilės žiedą ir padėk po kojomis tam, su kuo kalbiesi. Ir tik retais atvejais susitikimai su absoliučiai piktais žmonėmis bus be tavo meilės pergalės.

* Džiaugsmu audžiama švytinti dvasios materija, džiaugsmu žmogus pajungiamas į vienybę su kitais žmonėmis, o galiausiai – ir su visa Visata.

* Įprask kiekvieną darbą atlikti taip, lyg jis būtų pats svarbiausias. Įprask neapkartinti blogų minčių prieskoniu savo kasdieninių darbų. Taip apsunkini ne tik save patį, bet ir visus aplinkinius.

* Iš savo klaidų mokosi tik tas, kas užauga dvasiškai, suvokęs savo vakarykštį menkumą.

* Siek visiškos drąsos. Ir nepamiršk, kad bebaimiškumas – tai ne tik baimės nebuvimas. Tai pilnas organizmo darbingumas ir visiška ramybė pavojaus atmosferoje.

* Suprasti – reiškia veikti. Tas, kuris sako, kad žino ir supranta, bet nemoka to pritaikyti savo kasdienybėje – iš tiesų nieko nežino.

* Neturint ramybės širdyje, neįmanoma skleisti jos kitiems. Atiduoti galima tik tai, ką pats turi.

* Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite žinių – jos yra. Ir viskas, ką žmonės vadina stebuklais, yra tik tam tikras žinių lygis.

* Išmintis neateina iš išorės. Ji neateina iš dvasios gelmių. Ji ten gyvena. Ir ją savyje pažadinti gali tik pats žmogus. Ir tik pats žmogus gali apriboti savo šviesą.

* Laiminga skaityk ne tą dieną, kuri tau atnešė malonumų, bet tą, kai tu atidavei žmonėms savo širdies šviesą.

* Kaip begyventum, nutraukti ryšių su žmonėmis tu negali. Gali tik savo elgesiu regzti vienokį ar kitokį ryšį, pinti vienokį ar kitokį tinklą, į kurį gaudai žmones ir patenki pats. Tu kuri vienokią ar kitokią, gėrio arba blogio atmosferą.

* Pragyventų dienų vertingumas matuojamas vieninteliu matu: kur ir kiek meilės vėrinių per dieną nupynei, kur ir kaip sugebėjai juos sutvirtinti ir kuo surišai jungiančius mazgus.

* Nėra absoliučiai blogų žmonių. Niekas negimsta plėšiku, išdaviku ar žudiku. Dvasios irimas vyksta lėtai ir nepastebimai.

* Jei jūsų širdis tyra – joks blogis jūsų nepalies. Prieš jūsų tyrumą jis bejėgis.

* Einantys širdies keliu neklausia savęs – ar gerai jie daro. Jie eina ir veikia. Juos veda paprastas gerumas :).

Mintys iš K. Antarovos knygos “Mokslas apie džiaugsmą”

Visiems linkiu gražių artėjančių švenčių :)! Saulėtos nuotaikos, širdžių šilumos ir begalinio gerumo.. 🙂

Truputis pozityvumo :)

* Keistas metų laikas atėjo: ryte – naktis, vakare – naktis.. O dieną aš dirbu..

* Graži moteris paprastai turi dvi manijas: didybės maniją ir persekiojimo maniją.

* Moterys myli ausimis, o vyrai – akimis. Gal todėl moterys dažosi, o vyrai – meluoja?

* Niekam nebus gera su jumis, kol jums su savimi nebus gera.

* Kosmetika – tobulumo iliuzija.

* Moterų kosmetika – “pudra” vyrų smegenims.

* Jei reaguosi į viską, ką apie tave kalba – visą gyvenimą blaškysies tarp pjedestalo ir patvorio.

* Pykti ant kitų – tas pats, kas išgerti nuodų ir tikėtis, kad jie nunuodys kitus.

* Žmonių nusivylimo priežastis – jie skaičiuoja, kiek dar reikia padaryti, vietoje to, kad pamatytų – kiek jau padarė..

* Viskas paprasta: atiduokite su džiaugsmu, priimkite su dėkingumu. Dovanokite šviesą, ir tamsa išnyks..

* Vienatvė – kai tu visada žinai, kur padėti tavo daiktai.

* Pasaka – kai veda varlę, o ji virsta karalaite. Realybė – kai viskas atvirkščiai..

* Reklama – kai mums rodo, be kokios gausybės daiktų mes galime kuo puikiausiai apsieiti..

* Kartais moteris už vairo – lyg dievaitė: ji vairuoja, o vyras meldžiasi.

* Net jei žinios dalinamos nemokamai – ateiti reikia su savo tara!

* Girdėjau, kad lieknėjimui padeda anglis. Tik nesupratau: ją reikia gerti ar nešioti?

* Vienintelis žmogus, kuriam tu visada liekna ir alkana – tai močiutė!

* Svarbiausias dietoje – miegas. Jei tik laiku neužmigai – viskas, persivalgei!

* Nėra apkūnių moterų – tiesiog jų svoriui nepakanka ūgio..

* Šiuolaikinės moterys dažniau slepia savo svorį, o ne amžių.

* Dieta – viena iš veiksmingiausių apetitą gerinančių priemonių.

* Sveikata – tai santykis tarp jūsų ir jūsų kūno.

* Senatvė – kai kitų gyvenimas domina labiau, nei savo.

* Pagyvenęs žmogus – kai į pensiją dar per jaunas, bet per senas, kad gautų kitą darbą.

* Atsiradus internetui, atsirado galimybė pasiklysti neišeinant iš namų..

* Internetas – tinklas, į kurį pakliuvo viso pasaulio žmonės.

* Internetas – virtuali planeta su didžiule traukos jėga.

* Virtuali realybė – gyvenimo būdas be gyvenimo.

* Namuose, kur yra vaikai, idealiai švaru gali būti tik vazelėje, kurioje buvo saldainiai.

* Humoras – tiesa saugiomis dozėmis :).

(mintys iš interneto)

Visiems smagaus savaitgalio! 😀

Ar nutrauksime ydingą estafetę? (2 dalis)

„Kodėl žmonės seka dauguma? – svarstė B. Paskalis, – Todėl, kad ji teisi? Ne, todėl, kad ji stipri“. O blaivybės propaguotojas prof. V. Ždanovas apie daugumos poveikį sako: “Manęs nestebina, kad geriančioje visuomenėje tarp abiturientų yra tik vienas procentas blaivininkų – tai dėsninga. Mane stebina – kaip tas vienas procentas jaunuolių atsilaiko prieš šitokią daugumą geriančių?..”

Ar susimąstėte – ko išmoko jaunimą šiuolaikinė visuomenė? Juk išmokyti – pirmiausiai reiškia perduoti kitai kartai žinias, bendražmogiškas vertybes, dorovinius principus, dvasinius idealus.. O kaip yra realybėje? Prisiminkime bent vieną filmą be alkoholio, rūkymo ar smurto. Vargiai… O štai filmų ar reklaminių vaizdų su rūkymu, alkoholiu, smurtu ar erotika pamatysime bet kuriuo paros metu. Prisiminkime šeimos užstales. Nejaugi manote, kad tai neturi jokio poveikio jaunimui?

Tam, kad jaunas žmogus turėtų realų, o ne deklaruojamą pasirinkimą – visą šitą laviną destruktyvaus elgesio propagavimo reikėtų bent jau neutralizuoti tokiu pačiu kiekiu blaivybės, sveikos gyvensenos, aukštų dvasinių idealų propagavimu. Tačiau taip nėra: tai ar galima kalbėti apie pasirinkimą, jei poveikis vykdomas tik viena linkme?..

Todėl būti šiandien blaivininku reiškia priešpastatyti save daugumai – ir tai nėra lengva – dėl to ir blaivininkų nėra daug. Tam reikia stiprybės, nes aplinkiniai spaudžia: “nelaužyk tradicijų, neatsiskirk nuo kolektyvo, tu mūsų negerbi..” Nėra taip paprasta turėti kitokią nuomonę, nei dauguma – net jei daugumos nuomonė neteisinga.

Kiekvienas, gyvenantis blaiviai ir propaguojantis blaivybę – natūralią, prigimtinę žmogaus būseną – vadinamas keistuoliu, ligoniu, nesusipratėliu, propaguojančiu kraštutinumus. Bet ar natūrali žmogaus būsena – blaivybė – yra kraštutinumas? Ir kodėl dauguma žmonių įsitikinę, kad nuodytis alkoholiu yra natūralu – net jausdami ir matydami žalojantį alkoholio poveikį?..

Pakanka prisiminti pirmą alkoholio gurkšnį ar pirmą cigarečių dūmų poveikį – absoliučiai visiems tai sukelia šleikštulį arba pykinimą (sveikatos ardymo požymius). Nieko gero žmogus iš to negauna, šie požymiai tik patvirtina seniai įrodytą tiesą: alkoholis žmogui yra nuodas, o girtumas – aštri alkoholio sukelta intoksikacija!

Tačiau dauguma vartojančių alkoholį tvirtina, kad tai malonu ir net.. naudinga. Kodėl žmonės tuo patiki? Psichologijoje tai vadinama inversija – kai asmuo, nepajėgdamas kovoti su kaltės jausmu, pervardina bloga – geru, arba atvirkščiai, gera – blogu. Šitokiu būdu palengva gera nuvertinama ir įtikima blogo „naudingumu“.

Ir dar įdomus faktas: paprastai žmonės pasitiki moksliniais tyrimais ir jais remiasi, tačiau tai stebuklingu būdu neliečia mokslinių tyrimų apie alkoholį! Dažniausiai jie ignoruojami arba jiems priešpastatomi mitai, kuriuos tie patys mokslininkai jau seniai paneigė.. Bet mitai vis dar “nugali”, net jei kiekvienam aišku: poelgiai, kuriuos įtakoja melaginga informacija – yra klaidingi.

Normaliam sveikos nuovokos žmogui net mintis nekils nuodytis tabako dūmais ar kita narkotine medžiaga (alkoholiu). Tam, kad jis tai darytų, jį reikia apgauti. Labai daug žmonių net nesusimąstydami apie pasekmes, skleidžia melagingą informaciją apie alkoholį (kad kažkaip pateisintų savo priklausomybę).

Turime pagaliau pradėti sakyti tiesą apie alkoholį savo vaikams, turime pripažinti, kad klydome, kad patys buvome suklaidinti. Turime pagaliau viską vadinti savo vardais. Šiai dienai įrodyta, kad:

– alkoholis yra narkotikas, žalojantis žmonių sveikatą (PSO 28 sesija, 1975m);
– narkotikams netaikomas saiko matas;
– alkoholizmas vystosi palaipsniui iš vienos stadijos į kitą;
– alkoholis ypač pavojingas vaikams ir jaunimui.

Tyrimų atlikta daug, ir išvada vienareikšmiška: alkoholis yra visapusiškas blogis, nešantis ligas, išsigimimus, asmenybės degradaciją, nusikaltimus ir nelaimes. Nieko gero alkoholis žmonijai neatnešė, o teigiamas požiūris į alkoholį išugdo įprotį jį gerti, o vėliau – priklausomybę, kuri yra nukreipta prieš patį žmogų, jo sveikatą ir aplinkinius žmones.

Vienintelis atvirkštinis alkoholizmo efektas – kai šeimoje geriama daug, dažnai, o žmonės praranda žmonišką pavidalą.. Tokiu atveju kartais prasigėrusių alkoholikų vaikai tampa blaivininkais. Bet argi tai būdas pasirinkti blaivybę?.. Tai kančios ir nusivylimų kelias, kuris sunkiai pakeliamas nesusiformavusiam vaikui bei paliekantis nuoskaudas visam gyvenimui.

Manau, pats laikas nutraukti ydingą estafetę, už kurios – neišvengiama tautos degradacija: nei vienas nesame apsaugotas nuo girtų vairuotojų, jokiomis tvoromis neatsitversime nuo prasigeriančių žmonių ir jų polinkio į nusikaltimus. Galime ir toliau kovoti už savo „laisvę“ nevaržomai gerti, bet kol vyresnioji karta rodys šį pražūtingą pavyzdį – jaunoji karta vis anksčiau sieks savo „laisvės“ taip pat nevaržomai svaigintis..

Ir neklausinėkime – iš kur jaunimo potraukis svaigintis ir kodėl tiek jaunimas geria – tai suaugę savo pavyzdžiu perduoda jiems alkoholinę estafetę. Nesibaisėkime, nes visada išauga tik tai, ką pasėjame. Keiskimės – tuomet keisis ir jaunimas. Kviečiu susimąstyti, kviečiu būti atsakingais už savo vaikus. Rodykime jiems deramą pavyzdį – tik tuomet jie užaugs dori ir laimingi.

Ar nutrauksime ydingą estafetę? (1 dalis)

Artėja gražiausios metų šventės, kurių švęsti susirenka visa šeima. Visi joms ruošiasi kupini gražiausių ketinimų: planuoja vaišes, perka dovanas. Atrodytų – viskas turėtų būti nuostabu, bet.. daugelis pastebėjo, kad įsimena būtent pasiruošimą šventėms, džiugina būtent švenčių laukimas, tačiau po jų apima kažkoks keistas liūdesys. Ar susimąstėte – kodėl?

Dar Demokritas sakė, kad yra kūno ligos, bet yra ir yra gyvensenos ligos. Mūsų šventės jau tapo liga tikrąja ta žodžio prasme: vaišių stalai apkrauti alkoholiu, vaistinėse daugybė vaistų nuo pagirių, o populiarieji žurnalai kaip apie kasdieninį ir įprastą dalyką pasakoja apie tai, kaip vaduotis nuo alkoholio vartojimo pasekmių. Šventės virto sutartiniu girtavimu, todėl po jų būna taip liūdna. Todėl ir kviečiu šiandien susimąstyti apie tai, ką mūsų vaikai mato nuo pat mažens..

Vaikai nuolat mus stebi: jie mato, kad kasdieniniame gyvenime suaugę dažnai būna susirūpinę ir įsitempę. Jie klausosi: apie ką mes kalbame, kaip mes kalbame. Vaikai pastebi: per šventes išgėrę alkoholio, tėvai ir svečiai pralinksmėja, pasidaro kalbūs ir draugiški. Taip vaikams sudaromas įspūdis, kad alkoholis išsprendžia visas problemas, kad gyvenimas greitai pagerėja, kai išgeriama alkoholio.

Šiandien net darželinukai žino – kas yra girtas žmogus ir gali parodyti – kaip jis elgiasi. O vienoje iš mokyklų atlikta dvylikamečių apklausa parodė: net neragavę alkoholio vaikai, paklausti apie alkoholį, nesusimąstydami aiškina, kad alkoholį gerti – sveika, kad jį geria dėl apetito, nuo peršalimo, nuo nuovargio, t.y., jie atkartoja tai, ką kalba jų tėvai. Štai ką padaro iš pirmo žvilgsnio nekaltos šeimyninės užstalės, kurias mato vaikai.

Galima teisintis, kad maži vaikai už suaugusiųjų vaišių stalo nesodinami, tačiau ir tokiu atveju vaikams skiepijama dar viena asociacija: „puikusis“ alkoholis yra suaugusiųjų privilegija. Todėl ir atsiranda 12-15 metų vaikams noras pasirodyti „suaugusiu“ – išgerti alkoholio ar parūkyti. Na, o jei tėvai ruošia vaikams šventinį stalą su vaikišku „šampanu“ – jie tiesiogiai pratina vaikus alkoholio vartojimui. Turime ir didžiulį asortimentą saldainių su alkoholio įdaru, apie kuriuos jau keliauja liūdnas posakis: iš pradžių saldainiai su romu, paskui romas su saldainiais, o paskui jau grynas romas..

Taip mažas vaikas „kultūringai“ geriančiųjų šeimoje įgyja tik teigiamą požiūrį į alkoholį. Jis net neturi pasirinkimo laisvės, t.y., kitokio – blaivybės pavyzdžio. G. Šičko teigė: „Alkoholizmas prasideda ne nuo pirmos išgertos taurelės, o nuo pirmos pamatytos taurelės, kurią geria mama arba tėtis“. Tai, ką kalba ir daro tėvai, vėliau tampa orientyru vaiko gyvenime. Apmaudu, kad daugelis suaugusiųjų šito nesupranta ir tampa savo vaikui.. blogu pavyzdžiu.

Štai taip – pagal vaikystės asociacijas pasirinkęs alkoholio vartojimą, žmogus ir toliau stengsis pateisinti savo teigiamą požiūrį ir ieškos patvirtinimų apie alkoholio „naudingumą“. Atradęs tokius „patvirtinimus“ įvairių mitų pavidalu, jis jau turės tvirtus įsitikinimus, kuriuos.. lyg estafetę perduos toliau savo vaikams, draugams, kolegoms..

O dabar įsivaizduokime, kad tokioje atmosferoje užaugęs žmogus pradeda dirbti masinės informacijos skleidimo priemonėse, arba – mokytoju, arba – gydytoju, arba – valstybės tarnautoju.. Kadaise suklaidintas, nevalingai savo elgesiu jis klaidins ir kitus, platindamas toliau teigiamą požiūrį į alkoholį. Ir ne todėl, kad jis kenkėjas, o todėl, kad jis tiki tuo, kuo jį nuo pat mažens įtikino aplinkiniai žmonės.

Socialinis poveikis taip pat sustiprina šeimos įdiegtus įsitikinimus per reklamą, filmus ar „žvaigždžių“ gyvenimo būdo aptarinėjimą – kur populiarūs herojai geria, rūko ir gyvena palaidą gyvenimą, o alkoholio propagavimas jau panašėja į socialinę psichozę. Jai pasidavę žmonės plaukia su visais pasroviui – nemąstydami ir tikėdami viskuo, kas jiems sakoma. Žmones klaidina ir plačiai skleidžiamas požiūris: tie, kurie skaitomi visuomenės aukštuomene – visuomet yra teisūs, nors ir elgiasi destruktyviai, o „blogiukai“ – visuomet yra „prasčiokai“.

Todėl tas „prasčiokas“ gali būti alkoholikas, o štai aukštuomenės atstovo alkoholizmas įvardinamas kaip „yda, paklydimas, neatsiejama profesijos dalis“, todėl jiems.. galima, net privalu. Štai ir sekama tokiais pavyzdžiais, nes jie – „lyderiai“. Kodėl gi tuomet stebimės, kad jaunimas anksti pradeda rūkyti, vartoti alkoholį ar kitus narkotikus? Juk jie negimė su šiomis priklausomybėmis – jie tiesiog seka suaugusiųjų pavyzdžiu..

(Bus daugiau)