Nuostabus jausmas – laimė

Laimė visada paprasta.

Ji netriukšminga. Jai nereikia dopingų, sukrėtimų ir pramogų. Ji pilnavertė ir vientisa. Begalinė.

Tarsi po žeme slypintis neišsenkantis ir gaivus šaltinis. Laimė trykšta versme, pripildo, liejasi per kraštus, plūsta, ištrina žmonių užbrėžtus apribojimus, vienija su tuo, kas aplinkui. Su aplinkiniu pasauliu.

Nuostabus jausmas – laimė.

Ji visada paprasta. Kaip šokis. Snaigių šokis žibinto šviesoje. Kaip sustingę nuo šalčio pirštai ant karštos arbatos puodelio artimiausių žmonių draugijoje. Kaip mamos balsas… Arba kai basomis per rytinę žolę.

Laimė – kai rankos ant besilaukiančios moters pilvo, kai apmiręs klausai: o gal sujudės?

Laimė – žiūrėti į akis, o ne pro šalį. Žiūrėti ir matyti. Girdėti. Praregėti.

Tai – kada jau tau daug kartų po 5-is, o tu vis dar jauti, o svarbiausia – tiki stebuklinga Kalėdų Dvasia, dovanojančia viltį ir tylų džiaugsmą.

Tikra laimė neateina paliepus paryčiais. Jos nelydi beviltiškumas, pagirios ar galvos skausmas.

Ji nežino dalinio matavimo – negalima būti truputį laimingu: esi laimingas arba ne. Arba, tiksliau – laimę galima jausti arba nejausti.

Štai ir šią akimirką laimė kantriai laukia palankių sąlygų: tylos ir jautrumo.

Jautrumo kertelei, kurioje ji slypi – žmogaus širdžiai.

Padėka autorei – V. Skvorcovai-Ochrickajai! 🙂

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Saulės (R)evoliucija

Filmo “Solar (R)evolution“ autorius – vokiečių biofizikas Dieter Broers. Jame pasakojama apie tai, kad Saulė įtakoja mūsų gyvenimą žymiai daugiau, nei mes žinojome iki šiol. Saulė kuria ir palaiko gyvybę Žemėje, ji veikia ir žmogaus fizinius, biologinius ir psichinius aspektus.

Galingi saulės pliūpsniai, kuriuos stebėjome pastaruoju metu, veikia mus visus. Ir jei Saulė įtakoja kiekvieną žmogų, reiškia, ji įtakoja ir žmonijos kolektyvinį likimą. Filmo autorius teigia, kad būtent Saulės aktyvumas parodo, kad žmonija dabar yra visaapimančių pokyčių procesų sūkuryje. Ir visa tai matome jau ir mūsų kasdieniniame gyvenime.. Pažiūrėkime ištrauką:

Kad vasara neprabėgtų..

Dažnas sako, kad vasara pralekia nepastebimai.. Taip yra iš dalies dėl to, kad esame atitrūkę nuo gamtos – daugiausia mūsų veiklos vyksta patalpose, nuolat skubame – todėl tiesiog nepastebime visų vasaros privalumų ir grožybių, nespėjame jomis pasidžiaugti..

Kad pajustume visus vasaros džiaugsmus, turime juos pastebėti, pajusti, liesti, matyti, ragauti, uosti – t.y., daryti tai, ką galime daryti tik vasarą :). Ir daryti tai sąmoningai – visa savo esybe džiaugtis tuo, ką dovanoja mums gamta. Jausti vienybę su ja..

Štai jau ir pirmasis vasaros mėnuo baigiasi! Pažvelkime, kiek nuostabių dalykų galime šią vasarą dar atlikti :):

* Važinėti dviračiu.

* Daugiau vaikščioti pėsčiomis.

* Pabūti turistu gimtame mieste, gyvenvietėje, kaime.

* Valgyti ledų karštą vasaros dieną! (skaniausi ir sveikiausi – pačių pagaminti, pvz., užšaldytos trintos braškės su cukrumi)

* Vaikščioti basomis po žolę ar smėlį.

* Nusipinti lauko gėlių vainiką, uosti nuostabų gėlių aromatą.

* Maudytis ežere, upėje, jūroje.., na, bent jau pabraidyti.

* Skanauti šviežio medaus.

* Papuošti balkoną gėlėmis, pasodinti gėlių savo kieme.

* Su vaikais piešti kreidutėmis ant asfalto, leisti popierinius laivelius upeliu arba paleisti aitvarą :).

* Pietauti arba pusryčiauti gamtoje, gerti arbatą balkone arba sode.

* Pasideginti saulėje (saugiai!)

* Stebėti žvaigždėtą vasaros dangų, saulėtekį, saulėlydį, vaivorykštę.

* Mėtyti akmenukus į vandenį :).

* Valgyti “vasarinį“ maistą: šaltibarščius, šviežias bulves su krapais, lengvai sūdytus agurkus, uogas, vaisius, daržoves..

* Prisirinkti vaistažolių ir žolinių prieskonių, juos susidžiovinti žiemai.

* Ilsėtis hamake arba snausti (skaityti) pasitiesus pledą po medžiu sode.

* Su šeima nueiti pėsčiomis į žygį ir miegoti palapinėje.

* Aplankyti toliau gyvenančius gimines ir draugus.

* Vakaroti prie laužo su draugais ar šeima.

* Išsikepti pyragą su šviežiomis uogomis, išsivirti skanią uogienę.

* Sportuoti lauke (bėgioti, važiuoti dviračiu ir t.t..)

* Valyti organizmą vieną dieną per savaitę valgant tik šviežias daržoves arba vaisius.

* Fotografuoti žydinčią gamtą.

* Karštą vasaros dieną laistytis vandeniu! 🙂

Ir dar daugybė vasaros smagumų.. 🙂 Ir, žinoma, nepamiršti daryti gerų darbų – padėti tiems, kam reikia pagalbos, dovanoti savo užaugintas gėles, vaišinti sodo gėrybėmis, dalintis gerumu, nuoširdumu ir šypsenomis :)!

Visiems smagios vasaros! Kad ji ne “prabėgtų“, bet suteiktų jėgų, žvalumo, sveikatos ir daug gerų emocijų! 😀

Išmintis

Gėris ir blogis (Viktorianas)

Dorovės kriterijus yra tam tikrų dėsnių ir taisyklių laikymasis, kurių dėka gėris netampa blogiu.

Gėris – tobula aukščiausių žmogaus savybių išraiška: meilė, sąžiningumas, atjauta, pagarba, nuoširdumas, teisingumas, gerumas.

Blogis – primityvių, negatyvių, žemų savybių išraiška.

Ryšys su gamta (Dž. Krišnamurti)

Dauguma iš mūsų prarado ryšį su gamta.

Mes vis labiau daromės miestiečiais, gyvenančiais daugiabučiuose ir turinčiais vis mažiau erdvės tam, kad pamatytume dangų ryte ir vakare..

Praradę ryšį su gamta, atsiradusią vidinę tuštumą mes stengiamės užpildyti vystydami savo intelektą.

Mes skaitome daugybę knygų, žiūrime televizijos laidas, ginčijamės dėl savo nuomonės, puikuojamės žiniomis, pramogaujame, blaškomės, konkuruojame, siekiame primestų tikslų..

Tačiau.. ar tai nėra pabėgimo forma, pakeitimas ar dirbtinis stimuliavimas?

Juk jei turite ryšį su gamta – argi reikės jums kažko dirbtino?

Apie tai yra puikus pasakojimas:

Kartą ryte, kai Mokytojas ruošėsi skaityti paskaitą – ant palangės nutūpė mažas paukštelis ir ėmė čiulbėti. Ir čiulbėjo jis iš širdies! Paskui nuskrido. Tada Mokytojas pasakė: “tuo šiandien ir pabaigsime paskaitą..“

Taigi – ar dar girdite paukščių čiulbėjimą? Ar stebite saulėtekį ir saulėlydį?.. 🙂

Skaidymas (Dao)

Sunkumai negali būti įveikti iš karto.
Lėtai atrišk mazgus, skaidyk, kad įveiktum.

Auksinės rūdys (vienuolis Varnava)

Auksas nerūdija.
Pats.
Užtat kiek auksą mylinčių sielų surūdijo nuo jo negrįžtamai!

Auklėtojas – lyg sodininkas (A. Bacha)

Auklėtojo darbą galima sulyginti su įvairius augalus auginančio sodininko darbu.

Vienas augalas mėgsta saulės šviesą, kitas – pavėsį; vienas mėgsta upelio pakrantę, kitas – vėjuotą kalno viršūnę. Vienas gerai auga smėlingoje dirvoje, kitas – drėgnoje molėtoje.

Ir kiekvienam reikalinga ypatinga, tik jam tinkanti priežiūra, kitaip jis nepasieks tobulumo savo augime. Ir sodininkas tai žino: jis gerai supranta kiekvieno augalo poreikius bei galimybes.

Visiems saulėto ir smagaus savaitgalio!! 🙂

Ko iš tiesų nori žmogus?

Kai valdžios atstovai savo veiklos ataskaitose vardina savo pasiekimus, susidaro dvejopas įspūdis: kad jie kalba apie kažkokią nežinomą mums paralelinę realybę, arba kad mes klausomės archyvinių įrašų iš nelabai tolimos praeities partinių suvažiavimų.

Kalbų schema vienoda: truputis patriotizmo, truputis negatyvių reiškinių paminėjimo, daug neesminės informacijos (dėl apimties, turbūt), savo veiklos sureikšminimas, pompastika apie tautą ir nuostabų jos rytojų..

Neaišku, kam reikalingi tokie šabloniniai kalbėjimai, nes kol yra blogai gyvenančių, kenčiančių žmonių – tokios kalbos yra tiesiog veidmainystė. Jei būtų geri veiklos rezultatai, apie juos pasakoti žmonėms nereikėtų – visi tai pamatytų ir pajustų.

O atmetus visas tuščias kalbas, mūsų “civilizuotame“ pasaulyje vis dar yra:

– skurdas, nepriteklius, benamiai – net vadinamose turtingose šalyse;
– nedarbas ir emigracija;
– išnaudojimas ir smurtas;
– įtampa dėl rytojaus nežinomybės;
– didėjanti mokesčių našta;
– valdžios veiksmų baimė;
– korupcija;
– ekonominės ir konstitucinės krizės, karai;
– nepagydomos ligos, alkoholizmas, narkomanija ir t.t..

Ir ar žino, ar bent susimąsto žmonės, kurių rankose valdžia – ko iš tiesų nori žmogus? Ir kaip turėtų gyventi tauta, kad visi jos nariai jaustųsi laimingi ir būtų sveiki? Ir kad tokį gyvenimą jie gali sukurti savo tautai – tereikia geros valios?

Pasirodo, žmonės nori paprastų, įgyvendinamų dalykų:

– Taikos visame pasaulyje;
– Laisvės: visada turėti teisę rinktis;
– Visada būti savimi;
– Turėti bendrus tikslus: šeimos, valstybės, žmonijos;
– Dirbti mėgiamą darbą ir tiek, kad liktų pakankamai laiko šeimai, pomėgiams, savirealizacijai, visuomeninei veiklai;
– Kad gyvenimo kokybė nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo uždarbio, kuris turi būti pakankamas oriam gyvenimui ir būtiniems poreikiams;
– Turėti galimybę atostogauti, laisvai keliauti, lankyti draugus ir gimines kitose šalyse;
– Naudoti tausojančias ekologiją technologijas;
– Laisvai pasirinkti gyvenimo vietą;
– Gyventi ne pagal primetamus šablonus, o pagal bendražmogiškus moralės ir vienybės principus;
– Turėti mokyklas, kuriose dirba talentingi ir mylintys vaikus mokytojai, kurie ugdo vaikus kūrybingai ir atskleidžia kiekvieno gabumus.
– Žinoti, kad sunegalavus gaus reikalingą pagalbą;
– Valgyti maistą ir švarų vandenį, kurie suteiks energiją ir sveikatą;
– Gyventi pasaulyje, kur jūs ir jūsų vaikai sveiki, laimingi, saugūs..

Valdžia nėra vien mokesčių surinkėja – tai tautos išlaikomi žmonės, kurie turėtų sukurti žmonėms sąlygas, kuriose jie jaustųsi reikalingi, orūs ir laimingi. Tam reikalingas ne tik glaudus bendradarbiavimas su tauta, bet ir konkretūs, sistemingi, apčiuopiami žingsniai link visų gerovės ir, žinoma, atsakomybė.

O kai dirbama – turi būti ir rezultatas. Jei rezultato nėra – reiškia, valdžia nesupranta, ko reikia žmonėms normaliam gyvenimui, arba “pamiršo“ savo įsipareigojimą – atstovauti jų interesus ir dirbti visų labui.

Yra toks posakis: jei laiminga tauta – gerbiama ir valdžia :). Gerbiama už rezultatus, o ne už kalbas.

Kaip gėlės..

Gėlė atvira viskam, kas ją supa: gamtai, saulės spinduliams, šviesai, lietui, vėjui…

Ji spontaniškai veikia aplinką, spinduliuodama grožį ir džiaugsmą.

Gėlė besąlygiškai išreiškia grožį ir esančią joje gyvybės paslaptį. Gėlės mus visada džiugina: žydėdamos jos spinduliuoja universalią Meilę.

Gėlė nesvarsto – ką jai atneš žmonių dėmesys.

O žmogus?..

Jis nori, kad jo grožis, jo gabumai jam būtinai kažką atneštų – dėmesį arba materialinę naudą. Intelektas išvysto jame gudrumą, savanaudiškumą, išskaičiavimą.

Reiškia, gėlė… “geresnė“ už žmogų?

Bet jei žmogus palypės visa pakopa aukščiau ir sąmoningai padarys tai, ką gėlė daro nesąmoningai – jis galės išreikšti savo aukščiausią esybę.

Ir tuomet tai bus toks pat spontaniškas grožio skleidimas – besąlygiškas, tiesiog dėl būties džiaugsmo.

Maži vaikai tai moka. Tačiau veikiami savo tėvų ir aplinkos, jie, deja, anksti pasidaro gudrūs ir savanaudiški.

O tas noras – siekti naudos iš to, kas esate arba iš to, ką darote – iš tiesų yra pats atgrasiausias ir bjauriausias dalykas pasaulyje. Ir vienas iš labiausiai paplitusių, kad net tapo beveik spontanišku žmoguje.

Atminkime: NIEKAS TAIP TOTALIAI NEATGRĘŽIA MŪSŲ NUGARA Į DIEVIŠKĄ MEILĘ, KAIP NORAS GAUTI NAUDĄ AR PELNĄ.

O štai gėlės tiesiog žydi! Ir jos žieduose mes matome didingą Jėgą, didžią universalią Sąmonę ir Meilę. Todėl mes taip mėgstame jas…

Žiūrėdami į nuostabius vasaros žiedus, prisiminkime tai :). Ir skleiskime gyvenimo grožį… kaip gėlės :).

(Mintys iš M. Rišar paskaitos “Būkite kaip gėlės“)

Saulėto visiems savaitgalio!! 🙂

Filmas “Klestėjimas: kaip jį pasiekti Žemėje?“

Filmo autorius – Fosteris Gemblas (Foster Gamble), kuris ilgą laiką tyrinėjo – kodėl mūsų planetoje tiek neteisybės, kančios ir griovimo. Pagrindinis jo keliamas klausimas – ar gali žmonija klestėti ir kodėl ji to nedaro?..

Juk kiekvienas gyvas organizmas Žemėje akivaizdžiai liudija apie neįtikėtiną Visatos gebėjimą pasiekti idealų balansą ir daryti tai, kam ir skirtas gyvenimas – klestėti. Natūrali gyvenimo forma ir yra klestėjimas!

Susimąstykite minutėlei apie vieną iš didingų stebuklų: apie tai, kaip mažytės vyro ir moters lytinės ląstelės susijungusios aktyvuoja grandiozinį procesą, kurio rezultatas – vieno iš mūsų gimimas.

Žmogus turi beribes galimybes ir didžiulį potencialą!.. Gamta mums rodo, kad gyvenimas yra užprogramuotas klestėjimui – kaip ir visos gyvybės formos Žemėje.

Tačiau daugelio žmonių gyvenimas yra ne klestėjimas, o išgyvenimas ir kova. Nejaugi tai viskas, ką mes sugebame?.. Ar tikrai Visata triūsė milijardus metų, kad sukurtų būtybę, kuri taps priešu sau ir savo namams – Žemei?

Ne! Mes ne gamtos klaida, mes tiesiog.. suklaidinti, todėl klystame! Mes nematome savo neįtikėtinų galimybių ir savo potencialo, todėl netenkame savo gyvenimiškos jėgos ir didingumo. Bet visa tai greitai taps praeitimi :)..

Filme pasakojama apie daugelį dalykų, apie kuriuos nerašo vadovėliai ir oficiali spauda. Pradžioje – apie tai, kad mes ne vieni Visatoje, klestėjimo kodą ir ratus laukuose..

O toliau – apie visiems mums itin svarbias problemas, priežastis, kurios slopina mūsų klestėjimą: badą, karus, neteisybę, nelygybę, chemizuotą maisto pramonę, komercinę mediciną, farmacijos pramonę, švietimo sistemą, pajamų mokesčius, bankų veiklą, korporacijas, krizes, parazitinę ekonomiką, finansinę vergovę ir kontrolę, korporakratiją..

Filme pasisakė pažangūs mokslininkai ir įvairių sričių ekspertai. Jie ne tik nurodė visų problemų priežastis, bet ir parodė – kas gali mus visus atvesti į klestėjimą. Tai žinios apie Visatos dėsnius, apie žmogaus galimybes, žmonių sąmoningumą ir, žinoma, naujos technologijos – laisva energija pirmiausiai..

Dabar žmonijos evoliucija kryžkelėje: vienas kelias – tironija, kitas – klestėjimas. Mes GALIME sukurti harmoningą pasaulį, kuriame visi klestės! Filmo pabaigoje autorius siūlo konkrečius sprendimus.

Čia filmas rusų kalba, o čia – anglų kalba. Trukmė – 2:12:03.

Naujoji ekonomika

Kiekvienas žmogus, kuris susimąsto apie problemų priežastis šiuolaikinėje visuomenėje, supranta, kad jos ne pavienės ir tikrai ne atsitiktinės. Visų šių problemų priežastis – ekonominė sistema. Juk jei ji veiktų žmonių labui – žmonės gyventų gerai, t.y., mes matytume ir jaustume savo gyvenime gerus sistemos veikimo rezultatus.

Kam apskritai reikalinga ekonominė sistema? Jos tikslas – organizuoti žmonių veiklą taip, kad būtų palaikoma sveika, žvali ir kūrybinga visuomenė, veikianti visų labui ir nuolat tobulėjanti bei tausojanti supantį pasaulį ir gamtos išteklius.

Šiandien gi matome visiškai priešingus dalykus: vietoje bendradarbiavimo – konkuravimą; sąžiningą, oriai apmokamą darbą keičia įvairios spekuliacijos, machinacijos ir bedarbystė; besaikis vartojimas, o šalia – gyvybiškai svarbių gamtos resursų niokojimas; finansinis pranašumas tiems, kas jau turi perteklių, išnaudojant tuos, kas skursta; nėra skaidrumo ir atsakomybės; moralinė degradacija ir t.t..

Ir dėl visų šių blogybių kaltinami (kitų kaltinimas – vienas iš atsakomybės vengimo būdų) patys žmonės arba mistiniai ekonominiai faktoriai, kurie vis “neleidžia“ žmonėms oriai gyventi. Tačiau tiesa paprasta: esmė – sistemoje, kurioje pagrindiniai ekonominiai tikslai yra ne tie, kurie viešai deklaruojami, o paslėpti (finansiniai), ir jų siekiama neatsižvelgiant į negatyvų poveikį visuomenei, ateičiai, ekologijai.

Todėl – visi žmonės yra savo valdžios (juk jos rankose visos valdymo ir poveikio priemonės) įkaitai, su kuriais valdžia nebendradarbiauja, nors ir yra išrinkta (bent jau taip teigia) atstovauti visų žmonių interesus. Rezultatas – daug gražaus kalbėjimo ir pompastikos, o realybėje – visuomenės suskaldymas, nusivylimas, įtampa, nepakeliami mokesčiai, baimė dėl rytojaus..

Natūralu, kad daugeliui kyla ne tik logiški klausimai: “kodėl taip yra?“, “kas už tai atsakingas?“, “kaip turėtume toliau gyventi?“, bet gimsta ir pasipriešinimas – ir matome tai visame pasaulyje, nes ekonominė-finansinė sistema – viena, todėl ir jos veikimo pasekmės – visur vienodos. O svarbiausia – žmonės jau negali gyventi pagal jos primetamas taisykles.

Taip pat natūraliai gimsta ir rimti svarstymai – kokie gi turi būti naujosios ekonomikos principai? Akivaizdu, kad dabartinė ekonominė sistema išsisėmė ir išsigimė, jos pagrindinis rezultatas – skolose paskendę žmonės ir valstybės.

Ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomika gali būti suprantama tik tos srities specialistams. Sudėtinga ten, kur pripainiota, neskaidru ir dangstoma melu. Jei norime tobulėjimo – turime atlikti konkrečius veiksmus, kad tai pasiektume. Tiesiog perkelkime harmoningo bendravimo principus į visuomenės gyvenimą.

Taigi, naujoji ekonominė sistema turi būti:

* Pirmiausia – skaidri, sąžininga ir lengvai kontroliuojama visų dalyvių, kad tarnautų ilgalaikiams socialiniams tikslams.

* Ekonomikos progresas turi būti matomas ir juntamas kasdieniniame gyvenime, o matuojamas atsižvelgiant į visų bendruomenių gerovę, o taip pat kitų gyvybės rūšių ir ekosistemų gerovę.

* Visuomenės prioritetai turi būti pakeisti: pirmenybė – dvasiniam ir doroviniam žmonių auklėjimui – kad žmonės gyventų vienybėje ir harmonijoje, kad nuolat tobulėtų.

* Progreso užtikrinimas: valdžia ir visi dalyviai turi dirbti taip, kad gautų stabilius, vedančius į klestėjimą rezultatus visose svarbiausiose gyvenimo srityse.

* Teisingumas: ekonominė nelygybė giliai prieštarauja žmonijos ir Žemės ekologijos gerovei, todėl turi būti skubiai mažinama.

* Pragyvenimo lėšų užtikrinimas: žmonės turi būti aprūpinti sąžiningai ir oriai apmokamu darbu; turi teisę kurti darbo vietas. Darbo tikslas – visos bendruomenės ir šeimos gerovė.

* Pinigai – atsiskaitymo priemonė, o ne dominantė, ne tikslas!

* Ekonominiai prioritetai turi būti pakeisti: nuo vartojimo ir materializmo – į visiems reikšmingus tikslus, nukreiptus į visuomenės klestėjimą, sveikatą ir laimę, ekologijos tausojimą.

* Tarptautinės bendrijos santykiai ir tikslai turi remtis sąžiningumu, vienybe ir visuotinės gerovės prioritetais. Išmokti bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

* Naujoji sistema turi remtis aukštomis ekologiškai saugiomis technologijomis, saugančiomis biosferą ir pačią civilizaciją.

Sistema, kurioje tikrai gyvensime, bus visai kitokia, nei dabartinė: žmonės bus laisvi, kūrybingi, orūs, laimingi ir vieningi. O dabartinė.. pelnytai keliaus į istorijos vadovėlius su visais karais, vergove, išnaudojimu, korupcija, gobšumu ir melu – kaip sunki žmonijos pamoka.

Su šypsena apie mūsų gyvenimą

* Aš tavęs nevengiu, aš tave dozuoju :).

* Kates-peles mėgsta žaisti tik katės.

* Kartais žadintuvas padeda pabusti, bet dažniausiai – trukdo miegoti.

* Didžiausią traukos jėgą turi lova pirmadienio rytą.

* Tas, kuris išlipa sausas iš vandens – švarus niekada nebūna.

* Yra trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika.

* Internetas – aukščiausia elektros gyvavimo forma.

* Ir klaidos gali būti naudingos, tik nereikia jų su savimi nešiotis iki senatvės.

* Kartais padarai klaidą nieko nedarydamas.

* Nuo žmogaus sukūrimo pradžios jo “konstrukcijos“ tobulinimas apsiribojo.. protezais.

* Viena iš labiausiai paplitusių ligų – diagnozių nustatinėjimas.

* Nieko taip nesinori ištaisyti, kaip svetimas klaidas..

* Jei laikas – pinigai, reiškia, mūsų laikas dar neatėjo.

* Ilgaamžiškumas – pensininko kerštas jį apgavusiai valdžiai.

* Ekonomiką pražudo mokesčių infekcija.

* Pinigai padeda išspręsti tokias problemas, kurių be pinigų jūs iš vis neturėtumėte.

* Krizė – šansas darbdaviui pasijusti vergvaldžiu.

* Niekas taip nedidina valdininkų skaičiaus, kaip augantys jų vaikai.

* Sėkminga karjera – kai jūs skubate į darbą tuo metu, kai visi vyksta poilsiauti.

* Gimęs šliaužioti visur pralįs.

* Valstybes kuria ištisos kartos, o sugriauna – vienetai.

* Kava darbe – gėrimas, kuris geriamas, kai norisi valgyti.

* Miegoti darbe apsimoka..

* Dviejų moterų draugystė – visuomet sąmokslas prieš trečiąją.

* Makiažas – moters bandymas ant savo veido nupiešti kitos, daug gražesnės moters veidą.

* Moterys ant sofos ilsisi, o vyrai – voliojasi.

* Kad padarytų įspūdį, vaikai stengiasi atrodyti vyresni, vyrai – protingesni, o moterys – jaunesnės ir kvailesnės..

* Nuobodus žmogus tai toks žmogus, kuris kalba apie save tuo metu, kai man norisi pakalbėti apie save :).

Smagaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Pagal tinklapio spalvą…

Patinkanti žmogui spalva – tai viena iš jo dabartinės vidinės būsenos išraiškų. Keičiasi vidinė būsena – keičiasi ir spalva, kuri mums patinka. Ir nesvarbu – tai drabužis, sienų spalva, ar tinklapio fonas.

Taigi, tinklapio fonas ar dominuojanti spalva gali nemažai pasakyti apie jo šeimininką.. 🙂

Raudona. Šią spalvą renkasi pasitikintys savimi, energingi, aktyvūs žmonės. Jei raudona dominuoja tarp kitų spalvų – žmogus nori sustiprinti savo emocinius pojūčius. Jei tokį tinklapio foną renkasi moteris – tai stipri moteris (gali turėti ir vyriškų savybių): valinga, ryžtinga, energinga, charizmatiška, mėgstanti bendrauti, greitai užsiplieskianti.

Rausva. Kai tokį foną renkasi jauna mergina – ji gyvena svajonių pasaulyje apie pasakišką meilę. Švelni ir rami, mėgsta jaukumą. Neretai jos rausvas tinklapis pakeičia jai gyvenimo realybę. Grubūs komentatoriai ilgam išmuša ją iš pusiausvyros. Jei moteris renkasi tokią spalvą savo tinklapiui – ji romantiška, optimistiška, mylinti save. Ji nori pasijusti bejėge mergaite arba.. tokia jaučiasi.

Oranžinė. Ją renkasi energingi, intuityvūs, gabūs, originalūs, siekiantys permainų ir linkę svajoti žmonės. Jiems patinka išsiskirti, būti dėmesio centre, sublizgėti savo komentarais. Tačiau gali veidmainiauti ir apsimetinėti.. Moterys – geranoriškos, bet lengvabūdės. Jei oranžinės spalvos pernelyg daug – tai puikybės ir noro pasirodyti ženklas.

Geltona. Pasitikintys savimi, ramiai priimantys savo ir kitų trūkumus žmonės. Vertina nepriklausomybę, bet būna kategoriški, todėl dažnai sukelia antipatiją. Stiprios valios, protingi ir jausmingi, o jų teikiama informacija įdomi bei kupina šypsenėlių :).

Moterys, pasirinkusios geltoną spalvą tinklapiui – praktiškos, racionalios, dažnai avantiūristės. Gerai sutaria su savo tinklapio skaitytojais ir noriai su jais bendrauja.

Žalia. Ją renkasi aukštai save vertinantys (idealizuojantys) žmonės, norintys, kad ir kiti pripažintų jų pranašumą. Jie dažnai tikrina tinklapio reitingus ir populiarumą, nori patikti, padaryti įspūdį. Pareigingi, tikslingi, nuoseklūs. Tamsiai žalios spalvos mėgėjai – užsispyrę ir atkaklūs.

Moterys – pedantiškos, uždaros, kartais pernelyg kritiškos. Gali pasiaukojančiai pagelbėti kitam. Su ja nelengva, bet gali būti įdomu.

Salotinė. Šią spalvą mėgsta tie, kurie yra valdingi, o kartais net ciniški. Jie mėgsta vadovauti ne tik savo tinklapyje, bet ir gyvenime. Tačiau komentuodami atsargūs, ypač jei tema jiems nepažįstama. Užtat mėgsta pastūmėti kitus diskusijoms ir laukti – kas iš to gausis.

Žydra. Ši spalva simbolizuoja psichologinės pusiausvyros siekį. Tokio tinklapio šeimininkas ramus ir vidiniai harmoningas. Jis jaučia ryšį su visais skaitytojais. Žydra spalva – jautrumo, prisirišimo ir ištikimybės simbolis. Tačiau tokie žmonės sunkią akimirką lengvai nupuola į pesimizmą.

Mėlyna. Liudija apie tinklapio šeimininko harmoniją su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Toks žmogus žingeidus ir atviras pažinimui, tačiau kartais gali būti jautrus ir neryžtingas. Ramybė, pusiausvyra ir filosofinis požiūris į gyvenimą padeda nereaguoti į užgaulius komentarus ir nesivelti į tuščiažodžiavimus.

Moteris, pasirinkusi mėlyną foną tinklapiui – geraširdė, jautri, nuoširdi, tačiau kartais pernelyg priklausoma nuo komentatorių nuomonės.

Violetinė. Svajotojai, siekiantys laisvės ir nepriklausomybės. Mėgsta intelektualų bendravimą, netikėtumus, paslaptingumą ir siurprizus. Jautriai reaguoja į kritiką. Moterys – nori visiems patikti, nes be dėmesio vysta lyg gėlės.. Fantazuotojos, svajoklės, mistikės. Su jomis ir lengva, ir sunku, bet tikrai neliūdna.

Balta. Ją renkasi žmonės su gerai išvystyta vaizduote. Gali būti dvilypiai: užjausti sunkią akimirką ir tuo pat metu atsiriboti nuo svetimų problemų. Jei kažkas nepatinka komentaruose – ignoruoja. Šią spalvą dažnai renkasi ir tie, kas pradeda naują etapą gyvenime. Pastebėta, kad pesimistai ir skeptikai vengia baltos spalvos.

Pilka. Šią spalvą tinklapiui pasirinkę paprastai mėgsta techniką ir tiksliuosius mokslus. Jie tvarkingi, kūrybingi. Gali pasirodyti nuobodoki, bet užtat yra visuomet pasirengę padėti. Pasirinkę šią spalvą taip pat gali būti ir nepasitikintys savimi arba ieškantys kažkokių problemų sprendimų žmonės.

Moterys dažnai dvilypės: po išoriniu pilkumu gali kunkuliuoti vulkanas. Gali atrodyti vienokia (rami, griežta), bet su artimiausiais draugais – visai kitokia. Protingos, bet neryžtingos.

Ruda. Ramus charakteris, bet trūksta gyvenimo optimizmo. Jie nuodugniai viską apgalvoja ir tik po to veikia. Mėgsta vienatvę ir tylą, griežti ir taupūs. Sunkią akimirką jais galima pasikliauti. Linkę į apmąstymus apie pasaulio problemas.

Šiltus, jaukius rudus atspalvius, pvz., pieniško šokolado atspalvį, tinklapio fonui renkasi ramios arba siekiančios ramybės moterys.

Juoda. Itin mėgiama tinklaraštininkų spalva. Tokie žmonės jausmingi ir aistringi – tai maišto, stichijos spalva. Tačiau tas maištas ne geranoriškas, o įtakotas aplinkinių. Deja, juodo fono mėgėjas ne visada gali teisingai įvertinti situaciją, dėl to dažnai nukenčia. Diskutuodami su juo susidursite su emocijomis, noru “išsiaiškinti“.

Dauguma paauglių praeina “juodą“ periodą savo tinklapiuose. Už išorinio maištingumo slypi noras būti suprastam ir įvertintam, o juoda spalva – tarsi tikrų emocijų ir jausmų priedanga.

Švelnūs atspalviai. Visi “kūdikiški“ atspalviai – rožinė, žydra, švelniai žalsva jau tarsi savaime nurodo vaikiškumą, bejėgiškumą, infantilumą. Jei suaugę renkasi tokias spalvas – jie jausmingi, pažeidžiami, romantiški, ir, galbūt, dar tik numato savo gyvenimo kelią. Jie vis dar gali turėti mielų vaikiškų charakterio bruožų :).