Vaikai nori Meilės

Mažučiai, putlučiai kūdikėliai – vaikai nori meilės. Verkia, kai mamos išeina. Nutyla, priglausti prie krūtinės. Nori barškučio ir meškiuko.

Pašėlę, jautrūs, triukšmingi paaugliai – vaikai nori meilės. Nervingai naršo telefone, išlieja piktas ir skausmingas emocijas. Nori supratimo ir palaikymo.

Suaugę žmonės – vaikai nori meilės. Siekia gerovės. Ryte – bučinys, vakare – pašildyta sriuba. Gėlės vazose. Kartu poilsiauja, kartu prie televizoriaus, kartu augina vaikus. Nori stabilumo ir ramybės.

Solidūs ir pagyvenę žmonės – vaikai nori meilės. Nori šilumos. Laukia išaugusių mažučių, putlučių kūdikėlių vaikų. Laukia pasikeitusių pašėlusių ir triukšmingų paauglių. Laukia suaugusių ir solidžių vaikų. Laukia. Laukia. Laukia…

LAUKIA.

Autorė Marina Juškevič, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio visiems 🙂 !

Reklama

Mes visi – žmonija..

Mes visi esame labai artimai susieti. Mes net neįtariame – kaip artimai.. Šis filmukas kviečia pažvelgti giliau į mūsų vienybę, į žmoniją kaip nedalomą, vieningą visumą. Pažiūrim:

rusų kalba:

anglų kalba:

Nereikia to, kas žudo

“Tai, kas manęs nenužudo, padaro mane stipresniu!“, – taip pasakė Nyčė, o paskui išprotėjo ir mirė.

Todėl, kad tai tik skambūs žodžiai, bet tai – netiesa.

Tai, kas mūsų nenužudo tą pačią akimirką – nužudo mus palaipsniui, nepastebimai. Nužudo mūsų gerumą ir pasitikėjimą. Švelnumą ir nuoširdumą. Atvirumą, dosnumą, aiškų žvilgsnį ir jautrią širdį…

Apgaulė, išdavystė, nedėkingumas, žiaurumas, abejingumas, nesąžiningumas gali ne iš karto nužudyti. O po lašą, po lašą…

Iškentėsime, išlaikysime, žaizdos užgis. Randas liks – sugrubės oda. Ir štai taip, po truputį, apaugsi ta kieta oda, ir pats nepastebėsi – kaip taip galėjo nutikti?

Ir galima save raminti – aš tapau stipresniu!

Taip. Bet sieloje nutrūko dar viena styga, dar vienas krištolinis varpelis nutilo. Ten, sieloje, kažkas mirė – geroji fėja ar mažasis angelas. Kurie buvo mūsų dalimi.

Ir tada tu jau tiksliai žinai, kaip reikia atsakyti į smūgį. Kaip – į žodį žeidžiantį. Kaip duoti atsaką, jei to reikia.

Ir tiksliai žinai, kad gali gauti smūgį – tiesiog taip, nei už ką. Arba vietoje dėkingumo. Ir tu visai tuo nesistebi. Pripratai. Ir išmokai kentėti arba gintis.

Bet su kiekvienu smūgiu, išdavyste, nusivylimu, tu kažką negrįžtamai prarandi. Ir tai išeina visiems laikams ir miršta.

Ir tampi stipresniu, taip. Bet – kitų labai svarbių savybių sąskaita.

Tai, kas manęs nenužudo, tiesiog nužudo ne iš karto. Bet nežinia – tai padaro mane stipresniu, ar – ne tokiu jautriu, bejausmiu…

Nereikia to, kas mus žudo. Ir tų, kas žudo – nereikia. Todėl, kad jie – vis vien žudikai. Svetimų tyrų sielų ir šviesių polėkių žudikai…

Pagal A. Kirjanovos novelę, vertė ruvi.lt

Būkime geri vieni kitiems.. Visiems gražios savaitės 🙂 !

Kartais..

Kartais žmonės ieško visą gyvenimą, o kartais atranda per vieną dieną.

Kartais mes kažko laukiame, o kartais verčiame kažką laukti mūsų.

Kartais mes sutinkame žmogų, ir mums atrodo, kad tai visam gyvenimui, o kartais išsiskiriame ir aiškiai suvokiame, kad taip ir turėjo būti.

Kartais mes labai trokštame bendravimo, todėl plečiame savo pažįstamų ratą, kažkur skubame, pas kažką skubame, o kartais norisi tiesiog užmerkti akis, ir daugiau nieko nereikia – tik tu ir tyla, persmelkianti ramybe tavo sielą ir protą.

Kartais mes išjungiame visus telefonus, kad niekas neskambintų, nes visai nėra ūpo bendrauti, o kartais sėdime, pajungę visas ryšio priemones, ir nekantriai, su didžiule viltimi, laukiame vieno-vienintelio skambučio.

Kartais mes laukiame romantiškų santykių, kaip gražiame meilės romane, o kartais pakanka vienintelio žvilgsnio, prisilietimo ar žodžio, kad pajustume begalinį artimumą, švelnumą ir meilę.

O kartais.. Kartais mes supamės į šilčiausią pledą, geriame karštą arbatą, bet.. niekaip negalime sušilti, nes iš tiesų mums šalta ne išorėje, o ten, viduje – širdyje..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

O iš tiesų..

*Kartais gyvenime kažkas griūva tam, kad atkreiptų mūsų dėmesį į tai, kas nesugriaunama.

*Taika – tai tiesiog Vienybės išraiška..

*Medį atpažįstame pagal jo vaisius, o žmogaus dvasingumą – pagal jo veiksmų rezultatus.

*Laisvas tas, kas nemeluoja – nei sau, nei kitiems.

*Suprasti – reiškia veikti. Tas, kas sako, kad žino ir supranta, bet nemoka savo žinių pritaikyti kasdienybėje – tas iš tiesų nieko nežino.

*Kuo toliau nuklystama nuo tiesos – tuo sunkiau prie jos sugrįžti. Ir net menkiausias nuklydimas nuo tiesos nepraeina veltui: šiandien – nedidelis melas, rytoj – nedidelis sandėris su sąžine, poryt – didelė niekšybė.

*Nušvitimas – tai nuoseklus išsilaisvinimas nuo iliuzijų.

*Kuo tyliau viduje, tuo aiškiau išorėje.

*Nei vienas susitikimas išoriniame pasaulyje nepakeis mums susitikimo su pačiu savimi.

*Asketiškumas – ne apribojimuose. Asketiškumas – kuomet tai, ką tu turi, tavęs nevaldo.

*Niekas nebūna “pernelyg užimtas“. Tai tiesiog prioritetų klausimas.

*Mokytojas – ne tas, kuris mus moko, o tas, iš kurio mokomės mes.

*Mus praturtina tik tai, ko negalima nusipirkti už pinigus.

*Jei žmogui išorėje visko reikia – reiškia, savyje jis nieko neturi.

*Tobulumas slypi paprastume.

*Mylėdami besąlygiškai mes visada laimingi. Tik egoizmas padaro mus nelaimingais.

*Tyra, besąlygiška Meilė – stipriausia žmones vienijanti jėga.

*Gražu viskas, į ką žiūrime su meile.

*Kol savo gyvenimo kelyje sutinkame gerus žmones – gyvenime ne viskas prarasta.

*Jei einame Savo Keliu.. Jei nežiūrint į nieką, veikiame visų gerovei – tuomet pats gyvenimas palaiko ir padeda mums.

*Rūpindamiesi kitų laime atrandame savąją..

*Jei kiekvienas darys gerus darbus pagal galimybes.. Tuomet Gėrio galimybės bus beribės.

*Kai mūsų poelgiai grindžiami besąlygiška meile, nuoširdumu, gerumu – mus iš vidaus užlieja nuostabus jausmas.. Tarytum pats gyvenimas mumyse prabyla, patvirtindamas: “Tai yra Tikra.“

Parengė ruvi.lt

Saulėtos nuotaikos visiems 🙂 !

Kasdieninės istorijos

Gyvenime tiek įdomių ir neįprastų situacijų.. Rodos, paprasta diena, bet kartais artimo žmogaus pasakojimas, vaiko šmaikštus pastebėjimas, naminio gyvūno elgesys ar susitikimas su įdomiu žmogumi netikėtai nuspalvina visą dieną ryškiausiomis spalvomis 🙂 .

Tokiomis istorijomis žmonės dalinasi internete, jos patvirtina, kad pasaulyje yra daug gėrio ir šviesių žmonių 🙂 ..

************

Kai man buvo 38, aš netikėtai gavau pasiūlymą pasimokyti ir pakelti kvalifikaciją savo specialybėje. Ilgai dvejojau, tariausi su namiškiais ir kolegomis, bet galiausiai nusprendžiau apie tai pasikalbėti su savo draugu.

Jis patarė priimti pasiūlymą, bet aš jam pasakiau: “Aš jau per senas kažko mokytis, o kai gausiu kvalifikacijos pažymėjimą, man bus beveik 40.. Draugas atsakė: “Jei tu to nepadarysi, tau vis vien bus 40, tik kvalifikacijos tu neturėsi“.

Dabar man beveik 60, ir aš labai dėkingas savo draugui, kad padėjo man įveikti abejones. Jo palaikymo dėka žymiai praplėčiau savo profesijos galimybes ir dirbu įdomų darbą.

************

Kartą sutikau žmogų invalido vežimėlyje. Padėjau jam įveikti aukštą pakilimą į autobusų stotelę. Paskui paklausiau jo, ar sunku būti apribotam vežimėliu. Jis nedvejodamas atsakė: “Ką jūs, atvirkščiai – vežimėlis neapriboja, bet išlaisvina mane! Jei ne jis, būčiau gulintis ligonis, įkalintas keturiose sienose.“

************

Esu jauna dviejų mažų vaikučių mama. Namuose mes turime katę, kuri visai neseniai atsivedė net septynis kačiukus. Ir kaskart, kai ji nori juos nors trumpam palikti, ji prieina prie manęs ir kniaukia, tarsi prašydama prižiūrėti jos vaikus.

Maniau, kad ji eina pavalgyti ar higienos reikalais, bet atsitiktinai sužinojau, kad mūsų uodeguotoji mamytė tiesiog pasislepia vonioje ir.. pamiega ten keliolika minučių. Viena.

Dabar aš pati ją ten nuvedu, nes kaip niekas kitas suprantu, kaip jai reikalingas poilsis. Štai toks moteriškas solidarumas..

************

Iš viršutinio aukšto balkono kažkas nuolat primėtydavo sulankstytų popierėlių į mano balkoną – kiekvieną savaitę vis atrasdavau jų keletą. Gyvenu viena. Galiausiai nusprendžiau nueiti ir išsiaiškinti, kas tai daro.

Duris atidarė moteris, išklausė mano pretenzijų, paraudo ir pasakė: “Tai štai kam Staselis raštelius rašo.. Atleiskite, aš su juo pasikalbėsiu..“ Grįžtu namo, išlankstau vieną iš popierėlių – ir, tikrai, tai meilės laiškučiai.. Ir sprendžiant pagal raštą, mano “gerbėjui“ – kokie aštuoneri meteliai..

************

Turėjau automobilį, kuriame buvo įrengtas automobilio sėdynių šildymas. Tačiau jis neveikė, nes buvo sulaužytas mygtukas, kuris įjungia šią funkciją. Ilgai ieškojęs vienoje parduotuvėje nusipirkau tą mygtuką ir pakeičiau.

Važiuodamas nusprendžiau pabandyti, kaip veikia šildymas, ir paspaudžiau mygtuką. Viskas gerai: veikia, šildo, net karšta pasidarė.. Išjungiau, o po savaitės valiau su siurbliu automobilį ir pasilenkęs po sėdyne pamačiau, kad laidai nuo šildymo sistemos mygtuko niekur nepajungti. Štai, pagalvojau – kokia savitaigos jėga!..

************

Kadaise vaikystėje senelis man pasakė: “Kiekvienas tavo sutiktas žmogus žino tai, ko nežinai tu.“ Šios frazės tuomet iki galo nesupratau, bet dabar ji nuolat primena man, kad esu apsuptas mokytojų..

************

Parengė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !