Ajurveda apie teisingą mitybą

* Mitybos tikslas – ne tik valgymo proceso malonumas, svarbiausias mityboje – valgymo rezultatas. Tai – laimės pojūtis, kuris gali būti pasiektas tuomet, kai žmogaus organizmo veikla yra pilnai subalansuota, t.y., kai žmogus yra sveikas.

* Teisinga mityba – vienas iš svarbiausių sveikatos faktorių, o neteisinga mityba gali susargdinti žmogų. Žmogaus kūnui negali nekenkti ar būti neutralu tai, kas yra žalinga. Ir ligos atveju teisingai parinkta dieta gali pagreitinti sveikimą.

* Šiuolaikinių žmonių skonio pojūtis stipriai iškreiptas įvairiais dirbtinais cheminiais priedais maiste. Tuo tarpu skonis ir kvapas yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime nustatyti – koks maistas reikalingas organizmui.

* Maisto skonis ir kvapas atitinka molekulių struktūrų savybes – jos ir sukuria tam tikrus kvapus ir skonius. Paprastai mums malonus to natūralaus produkto skonis ir kvapas, kurio šiuo metu reikia organizmui. Taip kūnas siunčia mums signalus apie savo poreikius.

* Maži vaikai turi įgimtą pojūtį – ką ir kiek reikia valgyti, kad organizmas gautų visas augimui ir vystymuisi reikalingas medžiagas. Deja, laikui bėgant, dažniausiai jį praranda dėl tėvelių migloto suvokimo apie sveiką mitybą – juk būtent tėvai formuoja vaiko mitybos įpročius.

* Taip iš mažens gali būti įskiepyti nesveiki mitybos įpročiai, kurie užslopina natūralių organizmo poreikių suvokimą ir organizmo siunčiamus signalus: natūralų alkio pojūtį, jautrumą skoniams ir kvapams, sotumo jausmą.

* Nesveiki mitybos įpročiai gali išlikti visą gyvenimą, jei žmogus nesupranta ir nemato neteisingos mitybos pasekmių. Iškreiptas požiūris į mitybą sąlygoja daugybę sutrikimų ir negalavimų: virškinimo problemas, viršsvorį, apetito ir sotumo jausmo sutrikimus, alergines reakcijas, įvairių kūno sistemų ligas.

* Kai maitinamės teisingai – tuomet yra palaikomas balansas mūsų organizme: mes esame sveiki ir mums nereikia rūpintis nei dėl viršsvorio, nei dėl apetito ar sotumo jausmo sutrikimo, nei dėl sveikatos problemų.

* Jei mokame įsiklausyti į tikruosius savo kūno poreikius, jei valgome tinkamą maistą tinkamu metu, jei valgome reikiamą kiekį, tuomet maistas tampa vienu svarbiausių geros sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorių.

* Svarbu atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus organizmo unikalumą ir organizmo ypatumus – kiekvieno žmogaus mityba yra individuali, atitinkanti jo kūno poreikius. Kas tinka vienam, gali netikti kitam – nėra visiems vienodų mitybos standartų.

* Tuo tarpu šiuolaikiniame pasaulyje viskas yra standartizuojama: kalorijos, vitaminų kiekis, proteinų kiekis, baltymai, riebalai, angliavandeniai ir t.t.. Tačiau mes nesame vienodi, todėl ir mityba kiekvienam yra skirtinga.

* Rinkdamiesi maisto produktus, turėtume vadovautis spontaniškais, niekieno neįtakotais norais – jie ir nurodo natūralius kūno poreikius. Pavalgę stebėkime, kaip jaučiamės – maistas turi teikti energiją ir žvalumą, o ne sunkumą ir mieguistumą.

* Kaip suprasti – ką rinktis, jei, tarkim, užsimanome kažko saldaus, ir pirma mintis bus apie bananą, o šalia iškils mintis ir apie šokoladą? Žinoma, rinkimės bananą – jis natūralus, jį suvalgę patenkinsime ir saldaus skonio poreikį, ir gausime visas tuo metu reikalingas maistines medžiagas organizmui.

* Mokykimės klausytis kūno poreikių – kai juos patenkiname, valgome nedaug, nejaučiame alkio, jaučiamės energingi, esame sveiki. Ir atvirkščiai: kai nemokame tinkamai maitintis, jaučiame nuolatinį alkį, persivalgome ir negaluojame, nes negauname reikalingų organizmui medžiagų.

* Labiausiai mums tinkantis maistas – šviežias, neapdorotas arba mažai apdorotas, be dirbtinų cheminių medžiagų: dažiklių, kvapiklių, konservantų.

* Pratinkitės rinktis sveiką maistą, ir jau po kelių savaičių pastebėsite, kad jūsų skonis ir savijauta keičiasi, ir jūs renkatės natūralius, būtent jums tinkančius produktus.

* Svarbiausia – mitybos įpročius keisti palengva, sąmoningai ir motyvuotai. Lengva tai daryti, kai pagrindinis motyvas – gera sveikata ir kai pajuntate, kad ji – jūsų rankose 🙂 .

(iš paskaitų apie Ajurvedą parinko R. V. – ruvi.lt)

Reklama

Stipriausia pasaulyje jėga

Gyveno kartą du broliai. Vienas turėjo daug žemiškų turtų, kitas – jų neturėjo..

Ir užsimanė vieną dieną turtingasis brolis pasaulį užkariauti. Paėmė jis iš saugyklų visą savo auksą ir brangenybes, surinko būrį vyrų, apginklavo ir iškeliavo svetimų žemių užkariauti.

Kariavo, kariavo, užėmė daug žemių su žydinčiais sodais, nukovė daug žmonių.. Tačiau greitai ir tų sodų neteko – be juos prižiūrėjusių žmonių rūpesčio ir meilės sodai greitai nunyko.. beliko dykvietės..

Tuomet turtuolis su savo būriu patraukė į didžiausius miestus, bet.. sugriovęs juos, tapo viso labo tik griuvėsių karaliumi..

Po savęs jis visur palikdavo dykynes be žmonių, maisto ir vandens, kurios vieną dieną pražudė ir jo kariuomenę.

Nuskurdęs ir išsekęs jis klajojo po ištuštėjusias žemes ir griuvėsius ir niekaip negalėjo suprasti – kodėl laimės paukštė nenutūpė ant jo kruvino kardo?..

Antrasis brolis taip pat patraukė į kelionę po pasaulį. Bet prieš kelionę užaugino savo širdyje nuostabų Meilės žiedą – savo didžiausią turtą.

Visur, kur jis ėjo, Meilės žiedo skleidžiama šviesa žadindavo gyvenimą, o įkvėpti šios šviesos, žmonės patys pradėdavo auginti savo širdyse Meilę.

Ir viskas aplink kaipmat atgydavo: sužydėdavo gėlės, šypsodavosi žmonės, suklestėdavo gyvenimas, augdavo vienybė ir gerovė..

Ir žmonės iš širdies į širdį perduodavo nuostabų Meilės žiedą savo vaikams ir anūkams..

Jis nešė žmonėms Meilę ir Taiką, todėl žmonės su didžiausiu džiaugsmu priėmė ir daugino jo nešamą Šviesą.

Štai taip nekovodamas jis “užkovojo“ visą pasaulį..

Nes nešė savo širdyje didžiausius dvasinius turtus ir stipriausią pasaulyje kuriančią, suburiančią, vienijančią Jėgą – Meilės Jėgą 🙂 ..

(autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio 🙂 !

Išminčių patirties pamokos

* Viskas nuolat keičiasi, todėl nieko negalime laikyti išbaigtu. Lavinkite savo pojūčius, kad pažintumėte permainas pagal pirmuosius požymius – tai leis lengviau priimti permainas ir prisitaikyti prie jų.

* Viskam savo laikas: vystykite kantrybę ir meną išlaukti.

* Išmintingas žmogus visada skaitosi su kito žmogaus nuomone, tačiau nekeičia savosios. Tik tiesa koreguoja išminčiaus nuomonę.

* Vienintelis tiesos kriterijus – širdis, tik ji intuityviai jaučia, kas atitinka tiesą. Intuicija – telepatinis dvasios kanalas.

* Kuo arčiau tiesos, tuo skaidresni ją išreiškiantys žodžiai.

* Išorė visada atspindi tai, kas yra viduje. Perjungę savo dėmesį nuo išorės į tai, kas vyksta viduje, mes gauname raktą nuo savo gyvenimo.

* Jūsų šiandieniniai pasirinkimai ir veiksmai rytoj taps ne tik jūsų biografija, bet ir jūsų esybe. Teisingas savęs suvokimas leidžia teisingai suprasti gyvenimą.

* Nuolat prisiminkite, kad jūsų gyvenimo tikslas – dvasinis augimas ir tobulėjimas.

* Jei žmogaus būdas egoistiškas, tuomet dvasinis augimas neįmanomas. Tik atviras, mylintis, laisvas, dosnus, geranoriškas žmogus atveria savyje dvasinę jėgą.

* Veikite su Meile, išsilaisvinkite nuo egoizmo. Jei įdėsite mažiausią egoistišką jausmą į savo veiklą – jis suės visus pamatus taip, kaip kirminas sugraužia jaunas augalo šaknis.

* Meilė viską ištaiso: vos tik įėjus į žmogaus širdį, ji tarsi daigelius pažadina visą tą gėrį ir visas vystymosi galimybes, kurios yra kiekviename žmoguje.

* Ignoruokite negatyvią informaciją iš išorės – ji skirta tik negatyvumo stimuliavimui. O kadangi negatyvumas traukia negatyvumą – juodas periodas gali gerokai užsitęsti..

* Nebandykite pamatyti kelio pabaigos vos žengę pirmą žingsnį: jūs tegalite aiškiai matyti – kur žengti sekantį žingsnį.

* Kiekvienas, pradėjęs naują gyvenimo etapą, susiduria su žmonėmis, kurie siekia nukreipti jį nuo pasirinkto kelio. Todėl turite būti pasirengę atsisveikinti su žmonėmis, kurie jus stabdo.

* Nešvaistykite savęs, besivaikydami kitų žmonių pritarimo – visada atsiras kažkas, kam neįtiksite arba kas nesupras jūsų.

* Kai tiksliai žinote, ko siekiate – esate laisvas. Tuomet siekiate savo tikslų, bet ramiai priimate pasitaikančius trukdžius ar sustojimus.

* Išmintingo žmogaus gyvenime nebūna nesėkmių – yra tik patirtis, ir kartais ji negatyvi.

* Ribokite savo poreikius ir tenkinkitės tuo, ką turite. Godumas atitolina žmogų nuo savęs ir priverčia pamiršti harmoniją.

* Nemalonumai gyvenime – tai signalai, kviečiantys atkreipti dėmesį į kažkurią gyvenimo sritį, pažvelgti į ją kitu kampu.

* Sveikatos problemos – tai dvasingumo trūkumo, o ne medicinos problemos: kai genda branduolys – genda ir visas vaisius.

* Jei žmoguje nėra blogio – jis jam nepavojingas.

* Atidžiai ir atsargiai vertinkite kiekvieną situaciją, stenkitės įžvelgti jos esmę. Neleiskite emocijoms užvaldyti jūsų – tai leis adekvačiai įvertinti situaciją ir atrasti teisingus sprendimus.

* Jei esate suirzę – susilaikykite nuo atsakymo. Pirmiausiai nusiraminkite ir tik po to tęskite bendravimą.

* Keiskite savo požiūrį į pagyvenusius žmones: padėti tam, kas vyresnis už jus, nereiškia padaryti gerą darbą – tai tiesiog žmoniškas elgesys.

* Gebėjimas išklausyti vyresniųjų – ne praeities atgyvena. Tai išmintis – išgirsti nuomonę tų, kurie gyvena Žemėje daug metų.

* Išmintis – geriausia apsauga gyvenime. Jei ji su jumis – neprapulsite ir ištversite bet kokius gyvenimo zigzagus.

* Jei šiandien pasidalinote su artimaisiais meile, gerumu, dėmesiu, rūpesčiu – reiškia, atlikote tai, kas yra svarbiausia kiekvieną dieną 🙂 ..

(Mintys iš dvasinio ugdymo knygų ir paskaitų, parinko ir surašė R. V. – ruvi.lt)

Klestėjimas – tik Meilės pasaulyje

* Yra šio pasaulio Kūrėjas, yra ir įstatymai, kuriais kūrinija yra palaikoma ir tebekuriama. Mus mokė, kad žmogus yra gyvenimo šeimininkas, bet jei žmogus nežino kūrinijos įstatymų, kurios dalis jis ir yra, tuomet – bėda.

* Žmogus tuo pačiu metu yra kūrėjas (bendrakūrėjas), kūrinys (neužbaigtas) ir kūryba (procesas). Žmogaus kūryba ypatinga tuo, kad vienu metu jis kuria ir save, ir jį supančią aplinką. Kūrinijoje jis atlieka tam tikras funkcijas, kurių niekas kitas Žemėje atlikti negali.

* Žmogus susietas su Dievu – jis visada žmoguje, jis veikia per jį – be šio suvokimo nei būties, nei gyvenimo prasmės, nei Dievo plano paslapties įminti neįmanoma.

* Kai žmoguje pabunda suvokimas, kad Dievas yra jame – kartu bunda ir sąmoningumas, ir atsakomybė už pasaulio kūrimą (evoliuciją).

* Kiekvienas vaikas turi tokį suvokimą. Ir jei jis tinkamai auklėjamas – jis išsaugo šį suvokimą visą gyvenimą ir tampa sąmoningu kūrėju. Jei ne – tuomet jau suaugęs pradeda ieškoti žmonių arba žinių, kurios padeda atgauti šį suvokimą.

* Praradęs Dievą savyje, žmogus pradeda ieškoti jo išorėje, ir “padeda“ jam dažniausiai tokie patys žmonės, praradę dieviškumo suvokimą: netikri pranašai, mokytojai, vadai ir kiti “žinovai“, kurie stengiasi užimti Dievo vietą žmogaus sieloje.

* Žmogus be Dievo širdyje – bedvasis, neatsakingas ir nelaimingas (Meilės nepažinęs).

* Medį atpažįstame pagal jo vaisius, o žmogaus dvasingumą – pagal jo veiklos rezultatus. Blogį sutveria žmonės, kurie nesilaiko etikos dėsnių. Dvasinis išsivystymas – tai etikos dėsnių įvaldymo lygis.

* Etikos dėsniai, arba Kūrėjo Kodeksas – tai taisyklės, kurių dėka kuriamas gėris visų labui ir kurias pažeidę sulaukia blogio.

* Visuomenėje, kur nevystomas dvasingumas, deklaruojamas vertybes – laisvę, lygybę, teisingumą ir t.t. įgyvendinti neįmanoma. Bedvasis žmogus neturi atsakomybės jausmo, o visuomenės institucijos (teisėsauga, mokesčių tarnyba ir t.t.) tampa kontrolės ir prievartos įrankiu. O jei visuomenė valdoma remiantis prievarta – ji nesveika.

* Nesigilindami – kame blogio priežastys ir jų nepašalinę, žmonės visada kovoja su blogio pasekmėmis, o kova yra prievarta, už kurią ateina negatyvus atpildas. Tai – užburtas ratas: blogis pašalinamas tik pažinus jo prigimtį.

* Išmintis – ne žinių suma. Išmintis – pagrindinių kūrinijos dėsnių suvokimas ir jų taikymas kasdieniniame gyvenime. Jei žmogus sugeba skleisti gėrį pačiose sudėtingiausiose situacijose – jis turi galią kurti, o ne griauti šį pasaulį.

* Vakarykštis pasaulis išeina, jo vietoje žmonės kuria šiandieninį pasaulį. Ateitis prasideda šiandien: kokia ji bus, priklauso nuo kiekvieno žmogaus dvasingumo išsivystymo.

* Žmogus – sociumo centras: kiekvieną akimirką jis atspindi ir visuomenės būseną, ir asmenines savybes. Yra žmonės-kūrėjai, kurie sąmoningai kuria ir tai suvokia, bet yra ir žmonės-vartotojai, kurie nesuvokia kūrybos proceso ir kuria nesąmoningai, tačiau, kaip ir sąmoningi kūrėjai yra pilnai atsakingi už savo kūrybą.

* Jei žmogus supranta, kad gyvenimo esmė – evoliucija, tuomet jis ne tik uoliai darbuojasi, bet ir kiekvieną dieną peržengia vakarykštes savo žinių ir gebėjimų ribas, atverdamas ir įgyvendindamas naujas tobulėjimo galimybes sau ir kitiems. Tai – pagrindinė kūrėjo savybė: kūryba be tobulėjimo neįmanoma.

* Iš pradžių – dvasingas žmogus, o po to – ir naujas sociumas. Jei kiekvienas žmogus sukurs savo Meilės pasaulį – bus kuriama ir nauja visuomenė. Bet pirmiausiai žmogus turi tapti žmogumi, kuriančiu iš meilės pozicijos visų labui, laikantis etikos dėsnių.

* Žmonės turi suprasti, kad Meilės nebuvimas – tai Dievo nebuvimas. Kurti galima tik iš Meilės. Juk galiausiai šis pasaulis išstumia ir atsikrato visko, kame nėra Meilės. Dievas yra Meilė, Gėrio troškimas visiems yra Meilė.

* Pasitikėkime Dievu, tikėkime savimi, mylėkime visus.. Ir tegul klesti žmogus Meilės pasaulyje!

Mintys iš L. Klykovo knygos “Tegul klesti žmogus Meilės pasaulyje“, parinko ir iš rusų kalbos vertė R. V. (ruvi.lt)

Dovanoti vaikui meilę..

Besąlygiška Meilė turi daugybę išraiškų. Todėl taip paprasta parodyti vaikui savo Meilę.. ir padaryti jį laimingu 🙂 ! Tereikia..

Pasakyti vaikui:

Aš myliu tave.
Myliu tave nežiūrint į nieką.
Aš myliu tave net tada, kai tu pyksti.
Myliu tave net tada, kai pykstu ant tavęs.
Myliu tave, kai esi toli. Mano meilė visada su tavimi.
Jei galėčiau pasirinkti bet kokį vaiką Žemėje, vis vien pasirinkčiau tave.
Dėkoju tau.

Papasakoti vaikui:

Jo gimimo arba įvaikinimo istoriją.
Įdomias istorijas iš jo gyvenimo.
Apie tai, kaip išrinkote jam vardą.
Apie save, kai buvote jo amžiaus.
Apie tai, kaip susipažino jo mama ir tėtis.
Apie tai, kad ir jums kartais būna sunku.
Apie savo planus.
Apie tai, ką jūs dabar veikiate.

Išklausyti vaiko:

Kai jis pasakoja apie savo žaidimus ir žaislus – pajuskite, kaip jam tai svarbu!
Išgirskite vaiko klausimus ir atsakykite į juos.
Klausykitės vaiko keliomis akimirkomis ilgiau, nei turite kantrybės.
Supraskite vaiko jausmus, kurie slypi už vaiko žodžių.

Paklausti vaiko:

Apie ką galvoji?
Kaip manai?
Kaip jautiesi?
Kaip mes galime tai išsiaiškinti?
Ar galiu tau padėti, kuo galiu padėti?
Ką gero nuveikei per dieną?

Parodyti vaikui:

Kaip harmoningai bendrauti (savo asmeniniu pavyzdžiu).
Kaip ieškoti reikiamos informacijos.
Kaip tvarkytis, gražiai susidėti rūbus.
Kaip gaminti maistą.
Kaip dirbami įvairūs darbai.

Skirti laiką:

Pokalbiams su vaiku.
Žaidimams, knygų skaitymui, kūrybai.
Pasivaikščiojimams.

Nudžiuginti vaiką:

Smagiais netikėtumais.
Ilgai laukta dovanėle.
Gražiai išdėliotu maistu ant lėkštutės (šypsenėlė, gėlė, širdelė, gyvūnėlis, saulutė ir pan.)

Dovanoti vaikui:

Savo gerą nuotaiką.
Šypseną, kai jį pamatote.
Nuoširdų dėmesį.
Geranoriškumą.
Apkabinimus, prisilietimus, bučinukus.

Besąlygiškos Meilės išraiškas vienija bendra savybė: jos padaro žmones laimingais 🙂 ..

(šaltinis – internetas)

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio! 🙂

Žaidžiame su vaikais

Žaisdami su vaikais vystome jų mąstymą, pasaulio suvokimą, fizines savybes. Tai smagiausias auklėjimo būdas – žaidimo metu mes nuoširdžiai bendraujame su vaikais ir kartu kuriame ypatingą džiaugsmo, vienybės ir optimizmo atmosferą.

Kokius žaidimus žaisti su vaikais? Kaip juos parinkti? Ir ką reikėtų įsidėmėti tėvams?

– Pirmiausia – pasirinkdami žaidimus, turime atsižvelgti į vaiko amžių.
– Pradėti žaisti reikia nuo paprastesnių žaidimų, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių.
– Nereikėtų iš karto mokytis daug žaidimų.
– Reikia stebėti vaiko reakcijas – žaidimas turi jį sudominti, įtraukti.
– Svarbiausias teigiamo žaidimo poveikio rodiklis – vaiko džiaugsmas.
– Turime pagirti vaiką už pasiekimus.

Žaidimų yra daugybė, todėl rinktis tikrai yra iš ko – tai gaudynės, slėpynės, žaidimai su kamuoliu; žaidimai smėlio dėžėje; vaidybiniai – šeima, parduotuvė, mokykla ir pan.; rankdarbiai; stalo žaidimai; pasakų skaitymas ir t.t..

Vieni iš įdomiausių ir vaikams, ir suaugusiems – mąstymą lavinantys žaidimai. Nemažai jų keliauja iš kartos į kartą, vienas iš tokių –

* “Valgoma – nevalgoma“. Prisimenate 🙂 ? Vienas iš žaidėjų meta kamuolį kitam ir sako daiktų pavadinimus, pvz.: langas, medus, kreida, sūris, medus ir t.t.. Jei daiktas valgomas – reikia kamuolį sugauti, jei ne – atmušti.

* Kitas šio žaidimo variantas – “Būna-nebūna“. Čia vedantysis meta žaidėjui kamuolį ir vardina situacijas, pvz.: tėtis išėjo į darbą; traukinys skrenda į dangų; katė nori ėsti; kiškis eina į parduotuvę; vilkas gyvena miške ir t.t.. Jei situacija tikroviška – reikia pagauti kamuolį, jei ne – atmušti.

* Dar vienas žaidimas – “Mokomės pažinti įvairių daiktų savybes“. Imame daiktą ar žaislą ir klausiame vaiko – kokios jis spalvos, iš ko pagamintas, kam skirtas ir pan. Galima papasakoti arba kartu sukurti pasakėlę apie tą daiktą.
Galima paslėpti žaislą arba daiktą, papasakoti vaikui jo savybes ir paprašyti vaiko atspėti – koks daiktas paslėptas.

* Žaidimas “Skirtumai ir panašumai“. Pažeriami vairių dydžių, formų ir spalvos daiktai: sagos, lazdelės, kortelės, geometrinės figūros ir paprašoma sudėlioti pagal dydį, spalvą arba formą.
Dar vienas šio žaidimo variantas – klausti, į ką panašus pvz., kiškis (į triušį), pušis (į eglę); kuo skiriasi pvz., elnias nuo kitų gyvūnų.

* Žaidimas “Atspėk“. Vedantysis įvardina 2-3 bendras savybes, pagal kurias vaikai bando atspėti, kas tai. Pvz.: “Auga ant medžio, galima valgyti“ (obuolys, kriaušė); “Skrenda danguje, bet ne paukštis“ (lėktuvas); “Ratai, vairas, kėbulas“ (automobilis); Geltona, šviečia, danguje“ (saulė), ir pan.

* Žaidimas “Pavadink vienu žodžiu“. Išvardiname kelis žodžius ir paprašome vaikus pavadinti juos vienu žodžiu, pvz.: “Paltas, šalikas, striukė, sijonas“ (rūbai); “Liepa, eglė, pušis“ (medžiai); “Rožė, tulpė, žibutė“ (gėlės); “Žalia, raudona, mėlyna“ (spalvos); “Troleibusas, sunkvežimis, traktorius“ (mašinos), ir pan.

* Žaidimas “Surūšiuok“. Galime nupiešti korteles arba paimti keletą skirtingų daiktų: puodelį, šaukštą, gabalėlį cukraus, nosinę, obuolį, raktą, pieštuką, kamuolį, šaliką, apelsiną ir t.t.. Paprašome vaikus išrinkti: metalinius daiktus, sunkius, lengvus, medžiaginius, apvalius, minkštus, ilgus, medinius, mažus daiktus ir t.t..

* Žaidimas “Užbaik sakinį“. Pvz., “Citrina rūgšti, o cukrus…“; “Šuo loja, o katė…“; “Žolė žalia, o dangus…“; “Laivas plaukia, o mašina…“; “Žiemą sninga, o vasarą…“; “Balerina šoka, o muzikantas…“ ir t.t..

Įdomių žaidimų yra labai daug.. Tokius žaidimus gali žaisti tėvai su vaikais, vyresni broliai ar sesės – su jaunėliais, močiutės su anūkėliais arba suaugusieji – su vaikais per šventes.

Žaisti su vaikais labai įdomu! Juk tai dar vienas būdas išreikšti vaikams savo meilę 🙂 .. Žaisdami ne tik laviname vaikus, bet ir patys pasineriame į nuostabų vaikystės pasaulį 🙂 ..