Ajurveda apie teisingą mitybą

* Mitybos tikslas – ne tik valgymo proceso malonumas, svarbiausias mityboje – valgymo rezultatas. Tai – laimės pojūtis, kuris gali būti pasiektas tuomet, kai žmogaus organizmo veikla yra pilnai subalansuota, t.y., kai žmogus yra sveikas.

* Teisinga mityba – vienas iš svarbiausių sveikatos faktorių, o neteisinga mityba gali susargdinti žmogų. Žmogaus kūnui negali nekenkti ar būti neutralu tai, kas yra žalinga. Ir ligos atveju teisingai parinkta dieta gali pagreitinti sveikimą.

* Šiuolaikinių žmonių skonio pojūtis stipriai iškreiptas įvairiais dirbtinais cheminiais priedais maiste. Tuo tarpu skonis ir kvapas yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime nustatyti – koks maistas reikalingas organizmui.

* Maisto skonis ir kvapas atitinka molekulių struktūrų savybes – jos ir sukuria tam tikrus kvapus ir skonius. Paprastai mums malonus to natūralaus produkto skonis ir kvapas, kurio šiuo metu reikia organizmui. Taip kūnas siunčia mums signalus apie savo poreikius.

* Maži vaikai turi įgimtą pojūtį – ką ir kiek reikia valgyti, kad organizmas gautų visas augimui ir vystymuisi reikalingas medžiagas. Deja, laikui bėgant, dažniausiai jį praranda dėl tėvelių migloto suvokimo apie sveiką mitybą – juk būtent tėvai formuoja vaiko mitybos įpročius.

* Taip iš mažens gali būti įskiepyti nesveiki mitybos įpročiai, kurie užslopina natūralių organizmo poreikių suvokimą ir organizmo siunčiamus signalus: natūralų alkio pojūtį, jautrumą skoniams ir kvapams, sotumo jausmą.

* Nesveiki mitybos įpročiai gali išlikti visą gyvenimą, jei žmogus nesupranta ir nemato neteisingos mitybos pasekmių. Iškreiptas požiūris į mitybą sąlygoja daugybę sutrikimų ir negalavimų: virškinimo problemas, viršsvorį, apetito ir sotumo jausmo sutrikimus, alergines reakcijas, įvairių kūno sistemų ligas.

* Kai maitinamės teisingai – tuomet yra palaikomas balansas mūsų organizme: mes esame sveiki ir mums nereikia rūpintis nei dėl viršsvorio, nei dėl apetito ar sotumo jausmo sutrikimo, nei dėl sveikatos problemų.

* Jei mokame įsiklausyti į tikruosius savo kūno poreikius, jei valgome tinkamą maistą tinkamu metu, jei valgome reikiamą kiekį, tuomet maistas tampa vienu svarbiausių geros sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorių.

* Svarbu atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus organizmo unikalumą ir organizmo ypatumus – kiekvieno žmogaus mityba yra individuali, atitinkanti jo kūno poreikius. Kas tinka vienam, gali netikti kitam – nėra visiems vienodų mitybos standartų.

* Tuo tarpu šiuolaikiniame pasaulyje viskas yra standartizuojama: kalorijos, vitaminų kiekis, proteinų kiekis, baltymai, riebalai, angliavandeniai ir t.t.. Tačiau mes nesame vienodi, todėl ir mityba kiekvienam yra skirtinga.

* Rinkdamiesi maisto produktus, turėtume vadovautis spontaniškais, niekieno neįtakotais norais – jie ir nurodo natūralius kūno poreikius. Pavalgę stebėkime, kaip jaučiamės – maistas turi teikti energiją ir žvalumą, o ne sunkumą ir mieguistumą.

* Kaip suprasti – ką rinktis, jei, tarkim, užsimanome kažko saldaus, ir pirma mintis bus apie bananą, o šalia iškils mintis ir apie šokoladą? Žinoma, rinkimės bananą – jis natūralus, jį suvalgę patenkinsime ir saldaus skonio poreikį, ir gausime visas tuo metu reikalingas maistines medžiagas organizmui.

* Mokykimės klausytis kūno poreikių – kai juos patenkiname, valgome nedaug, nejaučiame alkio, jaučiamės energingi, esame sveiki. Ir atvirkščiai: kai nemokame tinkamai maitintis, jaučiame nuolatinį alkį, persivalgome ir negaluojame, nes negauname reikalingų organizmui medžiagų.

* Labiausiai mums tinkantis maistas – šviežias, neapdorotas arba mažai apdorotas, be dirbtinų cheminių medžiagų: dažiklių, kvapiklių, konservantų.

* Pratinkitės rinktis sveiką maistą, ir jau po kelių savaičių pastebėsite, kad jūsų skonis ir savijauta keičiasi, ir jūs renkatės natūralius, būtent jums tinkančius produktus.

* Svarbiausia – mitybos įpročius keisti palengva, sąmoningai ir motyvuotai. Lengva tai daryti, kai pagrindinis motyvas – gera sveikata ir kai pajuntate, kad ji – jūsų rankose 🙂 .

(iš paskaitų apie Ajurvedą parinko R. V. – ruvi.lt)

Stipriausia pasaulyje jėga

Gyveno kartą du broliai. Vienas turėjo daug žemiškų turtų, kitas – jų neturėjo..

Ir užsimanė vieną dieną turtingasis brolis pasaulį užkariauti. Paėmė jis iš saugyklų visą savo auksą ir brangenybes, surinko būrį vyrų, apginklavo ir iškeliavo svetimų žemių užkariauti.

Kariavo, kariavo, užėmė daug žemių su žydinčiais sodais, nukovė daug žmonių.. Tačiau greitai ir tų sodų neteko – be juos prižiūrėjusių žmonių rūpesčio ir meilės sodai greitai nunyko.. beliko dykvietės..

Tuomet turtuolis su savo būriu patraukė į didžiausius miestus, bet.. sugriovęs juos, tapo viso labo tik griuvėsių karaliumi..

Po savęs jis visur palikdavo dykynes be žmonių, maisto ir vandens, kurios vieną dieną pražudė ir jo kariuomenę.

Nuskurdęs ir išsekęs jis klajojo po ištuštėjusias žemes ir griuvėsius ir niekaip negalėjo suprasti – kodėl laimės paukštė nenutūpė ant jo kruvino kardo?..

Antrasis brolis taip pat patraukė į kelionę po pasaulį. Bet prieš kelionę užaugino savo širdyje nuostabų Meilės žiedą – savo didžiausią turtą.

Visur, kur jis ėjo, Meilės žiedo skleidžiama šviesa žadindavo gyvenimą, o įkvėpti šios šviesos, žmonės patys pradėdavo auginti savo širdyse Meilę.

Ir viskas aplink kaipmat atgydavo: sužydėdavo gėlės, šypsodavosi žmonės, suklestėdavo gyvenimas, augdavo vienybė ir gerovė..

Ir žmonės iš širdies į širdį perduodavo nuostabų Meilės žiedą savo vaikams ir anūkams..

Jis nešė žmonėms Meilę ir Taiką, todėl žmonės su didžiausiu džiaugsmu priėmė ir daugino jo nešamą Šviesą.

Štai taip nekovodamas jis “užkovojo“ visą pasaulį..

Nes nešė savo širdyje didžiausius dvasinius turtus ir stipriausią pasaulyje kuriančią, suburiančią, vienijančią Jėgą – Meilės Jėgą 🙂 ..

(autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio 🙂 !

Išminčių patirties pamokos

* Viskas nuolat keičiasi, todėl nieko negalime laikyti išbaigtu. Lavinkite savo pojūčius, kad pažintumėte permainas pagal pirmuosius požymius – tai leis lengviau priimti permainas ir prisitaikyti prie jų.

* Viskam savo laikas: vystykite kantrybę ir meną išlaukti.

* Išmintingas žmogus visada skaitosi su kito žmogaus nuomone, tačiau nekeičia savosios. Tik tiesa koreguoja išminčiaus nuomonę.

* Vienintelis tiesos kriterijus – širdis, tik ji intuityviai jaučia, kas atitinka tiesą. Intuicija – telepatinis dvasios kanalas.

* Kuo arčiau tiesos, tuo skaidresni ją išreiškiantys žodžiai.

* Išorė visada atspindi tai, kas yra viduje. Perjungę savo dėmesį nuo išorės į tai, kas vyksta viduje, mes gauname raktą nuo savo gyvenimo.

* Jūsų šiandieniniai pasirinkimai ir veiksmai rytoj taps ne tik jūsų biografija, bet ir jūsų esybe. Teisingas savęs suvokimas leidžia teisingai suprasti gyvenimą.

* Nuolat prisiminkite, kad jūsų gyvenimo tikslas – dvasinis augimas ir tobulėjimas.

* Jei žmogaus būdas egoistiškas, tuomet dvasinis augimas neįmanomas. Tik atviras, mylintis, laisvas, dosnus, geranoriškas žmogus atveria savyje dvasinę jėgą.

* Veikite su Meile, išsilaisvinkite nuo egoizmo. Jei įdėsite mažiausią egoistišką jausmą į savo veiklą – jis suės visus pamatus taip, kaip kirminas sugraužia jaunas augalo šaknis.

* Meilė viską ištaiso: vos tik įėjus į žmogaus širdį, ji tarsi daigelius pažadina visą tą gėrį ir visas vystymosi galimybes, kurios yra kiekviename žmoguje.

* Ignoruokite negatyvią informaciją iš išorės – ji skirta tik negatyvumo stimuliavimui. O kadangi negatyvumas traukia negatyvumą – juodas periodas gali gerokai užsitęsti..

* Nebandykite pamatyti kelio pabaigos vos žengę pirmą žingsnį: jūs tegalite aiškiai matyti – kur žengti sekantį žingsnį.

* Kiekvienas, pradėjęs naują gyvenimo etapą, susiduria su žmonėmis, kurie siekia nukreipti jį nuo pasirinkto kelio. Todėl turite būti pasirengę atsisveikinti su žmonėmis, kurie jus stabdo.

* Nešvaistykite savęs, besivaikydami kitų žmonių pritarimo – visada atsiras kažkas, kam neįtiksite arba kas nesupras jūsų.

* Kai tiksliai žinote, ko siekiate – esate laisvas. Tuomet siekiate savo tikslų, bet ramiai priimate pasitaikančius trukdžius ar sustojimus.

* Išmintingo žmogaus gyvenime nebūna nesėkmių – yra tik patirtis, ir kartais ji negatyvi.

* Ribokite savo poreikius ir tenkinkitės tuo, ką turite. Godumas atitolina žmogų nuo savęs ir priverčia pamiršti harmoniją.

* Nemalonumai gyvenime – tai signalai, kviečiantys atkreipti dėmesį į kažkurią gyvenimo sritį, pažvelgti į ją kitu kampu.

* Sveikatos problemos – tai dvasingumo trūkumo, o ne medicinos problemos: kai genda branduolys – genda ir visas vaisius.

* Jei žmoguje nėra blogio – jis jam nepavojingas.

* Atidžiai ir atsargiai vertinkite kiekvieną situaciją, stenkitės įžvelgti jos esmę. Neleiskite emocijoms užvaldyti jūsų – tai leis adekvačiai įvertinti situaciją ir atrasti teisingus sprendimus.

* Jei esate suirzę – susilaikykite nuo atsakymo. Pirmiausiai nusiraminkite ir tik po to tęskite bendravimą.

* Keiskite savo požiūrį į pagyvenusius žmones: padėti tam, kas vyresnis už jus, nereiškia padaryti gerą darbą – tai tiesiog žmoniškas elgesys.

* Gebėjimas išklausyti vyresniųjų – ne praeities atgyvena. Tai išmintis – išgirsti nuomonę tų, kurie gyvena Žemėje daug metų.

* Išmintis – geriausia apsauga gyvenime. Jei ji su jumis – neprapulsite ir ištversite bet kokius gyvenimo zigzagus.

* Jei šiandien pasidalinote su artimaisiais meile, gerumu, dėmesiu, rūpesčiu – reiškia, atlikote tai, kas yra svarbiausia kiekvieną dieną 🙂 ..

(Mintys iš dvasinio ugdymo knygų ir paskaitų, parinko ir surašė R. V. – ruvi.lt)

Klestėjimas – tik Meilės pasaulyje

* Yra šio pasaulio Kūrėjas, yra ir įstatymai, kuriais kūrinija yra palaikoma ir tebekuriama. Mus mokė, kad žmogus yra gyvenimo šeimininkas, bet jei žmogus nežino kūrinijos įstatymų, kurios dalis jis ir yra, tuomet – bėda.

* Žmogus tuo pačiu metu yra kūrėjas (bendrakūrėjas), kūrinys (neužbaigtas) ir kūryba (procesas). Žmogaus kūryba ypatinga tuo, kad vienu metu jis kuria ir save, ir jį supančią aplinką. Kūrinijoje jis atlieka tam tikras funkcijas, kurių niekas kitas Žemėje atlikti negali.

* Žmogus susietas su Dievu – jis visada žmoguje, jis veikia per jį – be šio suvokimo nei būties, nei gyvenimo prasmės, nei Dievo plano paslapties įminti neįmanoma.

* Kai žmoguje pabunda suvokimas, kad Dievas yra jame – kartu bunda ir sąmoningumas, ir atsakomybė už pasaulio kūrimą (evoliuciją).

* Kiekvienas vaikas turi tokį suvokimą. Ir jei jis tinkamai auklėjamas – jis išsaugo šį suvokimą visą gyvenimą ir tampa sąmoningu kūrėju. Jei ne – tuomet jau suaugęs pradeda ieškoti žmonių arba žinių, kurios padeda atgauti šį suvokimą.

* Praradęs Dievą savyje, žmogus pradeda ieškoti jo išorėje, ir “padeda“ jam dažniausiai tokie patys žmonės, praradę dieviškumo suvokimą: netikri pranašai, mokytojai, vadai ir kiti “žinovai“, kurie stengiasi užimti Dievo vietą žmogaus sieloje.

* Žmogus be Dievo širdyje – bedvasis, neatsakingas ir nelaimingas (Meilės nepažinęs).

* Medį atpažįstame pagal jo vaisius, o žmogaus dvasingumą – pagal jo veiklos rezultatus. Blogį sutveria žmonės, kurie nesilaiko etikos dėsnių. Dvasinis išsivystymas – tai etikos dėsnių įvaldymo lygis.

* Etikos dėsniai, arba Kūrėjo Kodeksas – tai taisyklės, kurių dėka kuriamas gėris visų labui ir kurias pažeidę sulaukia blogio.

* Visuomenėje, kur nevystomas dvasingumas, deklaruojamas vertybes – laisvę, lygybę, teisingumą ir t.t. įgyvendinti neįmanoma. Bedvasis žmogus neturi atsakomybės jausmo, o visuomenės institucijos (teisėsauga, mokesčių tarnyba ir t.t.) tampa kontrolės ir prievartos įrankiu. O jei visuomenė valdoma remiantis prievarta – ji nesveika.

* Nesigilindami – kame blogio priežastys ir jų nepašalinę, žmonės visada kovoja su blogio pasekmėmis, o kova yra prievarta, už kurią ateina negatyvus atpildas. Tai – užburtas ratas: blogis pašalinamas tik pažinus jo prigimtį.

* Išmintis – ne žinių suma. Išmintis – pagrindinių kūrinijos dėsnių suvokimas ir jų taikymas kasdieniniame gyvenime. Jei žmogus sugeba skleisti gėrį pačiose sudėtingiausiose situacijose – jis turi galią kurti, o ne griauti šį pasaulį.

* Vakarykštis pasaulis išeina, jo vietoje žmonės kuria šiandieninį pasaulį. Ateitis prasideda šiandien: kokia ji bus, priklauso nuo kiekvieno žmogaus dvasingumo išsivystymo.

* Žmogus – sociumo centras: kiekvieną akimirką jis atspindi ir visuomenės būseną, ir asmenines savybes. Yra žmonės-kūrėjai, kurie sąmoningai kuria ir tai suvokia, bet yra ir žmonės-vartotojai, kurie nesuvokia kūrybos proceso ir kuria nesąmoningai, tačiau, kaip ir sąmoningi kūrėjai yra pilnai atsakingi už savo kūrybą.

* Jei žmogus supranta, kad gyvenimo esmė – evoliucija, tuomet jis ne tik uoliai darbuojasi, bet ir kiekvieną dieną peržengia vakarykštes savo žinių ir gebėjimų ribas, atverdamas ir įgyvendindamas naujas tobulėjimo galimybes sau ir kitiems. Tai – pagrindinė kūrėjo savybė: kūryba be tobulėjimo neįmanoma.

* Iš pradžių – dvasingas žmogus, o po to – ir naujas sociumas. Jei kiekvienas žmogus sukurs savo Meilės pasaulį – bus kuriama ir nauja visuomenė. Bet pirmiausiai žmogus turi tapti žmogumi, kuriančiu iš meilės pozicijos visų labui, laikantis etikos dėsnių.

* Žmonės turi suprasti, kad Meilės nebuvimas – tai Dievo nebuvimas. Kurti galima tik iš Meilės. Juk galiausiai šis pasaulis išstumia ir atsikrato visko, kame nėra Meilės. Dievas yra Meilė, Gėrio troškimas visiems yra Meilė.

* Pasitikėkime Dievu, tikėkime savimi, mylėkime visus.. Ir tegul klesti žmogus Meilės pasaulyje!

Mintys iš L. Klykovo knygos “Tegul klesti žmogus Meilės pasaulyje“, parinko ir iš rusų kalbos vertė R. V. (ruvi.lt)

Dovanoti vaikui meilę..

Besąlygiška Meilė turi daugybę išraiškų. Todėl taip paprasta parodyti vaikui savo Meilę.. ir padaryti jį laimingu 🙂 ! Tereikia..

Pasakyti vaikui:

Aš myliu tave.
Myliu tave nežiūrint į nieką.
Aš myliu tave net tada, kai tu pyksti.
Myliu tave net tada, kai pykstu ant tavęs.
Myliu tave, kai esi toli. Mano meilė visada su tavimi.
Jei galėčiau pasirinkti bet kokį vaiką Žemėje, vis vien pasirinkčiau tave.
Dėkoju tau.

Papasakoti vaikui:

Jo gimimo arba įvaikinimo istoriją.
Įdomias istorijas iš jo gyvenimo.
Apie tai, kaip išrinkote jam vardą.
Apie save, kai buvote jo amžiaus.
Apie tai, kaip susipažino jo mama ir tėtis.
Apie tai, kad ir jums kartais būna sunku.
Apie savo planus.
Apie tai, ką jūs dabar veikiate.

Išklausyti vaiko:

Kai jis pasakoja apie savo žaidimus ir žaislus – pajuskite, kaip jam tai svarbu!
Išgirskite vaiko klausimus ir atsakykite į juos.
Klausykitės vaiko keliomis akimirkomis ilgiau, nei turite kantrybės.
Supraskite vaiko jausmus, kurie slypi už vaiko žodžių.

Paklausti vaiko:

Apie ką galvoji?
Kaip manai?
Kaip jautiesi?
Kaip mes galime tai išsiaiškinti?
Ar galiu tau padėti, kuo galiu padėti?
Ką gero nuveikei per dieną?

Parodyti vaikui:

Kaip harmoningai bendrauti (savo asmeniniu pavyzdžiu).
Kaip ieškoti reikiamos informacijos.
Kaip tvarkytis, gražiai susidėti rūbus.
Kaip gaminti maistą.
Kaip dirbami įvairūs darbai.

Skirti laiką:

Pokalbiams su vaiku.
Žaidimams, knygų skaitymui, kūrybai.
Pasivaikščiojimams.

Nudžiuginti vaiką:

Smagiais netikėtumais.
Ilgai laukta dovanėle.
Gražiai išdėliotu maistu ant lėkštutės (šypsenėlė, gėlė, širdelė, gyvūnėlis, saulutė ir pan.)

Dovanoti vaikui:

Savo gerą nuotaiką.
Šypseną, kai jį pamatote.
Nuoširdų dėmesį.
Geranoriškumą.
Apkabinimus, prisilietimus, bučinukus.

Besąlygiškos Meilės išraiškas vienija bendra savybė: jos padaro žmones laimingais 🙂 ..

(šaltinis – internetas)

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio! 🙂

Žaidžiame su vaikais

Žaisdami su vaikais vystome jų mąstymą, pasaulio suvokimą, fizines savybes. Tai smagiausias auklėjimo būdas – žaidimo metu mes nuoširdžiai bendraujame su vaikais ir kartu kuriame ypatingą džiaugsmo, vienybės ir optimizmo atmosferą.

Kokius žaidimus žaisti su vaikais? Kaip juos parinkti? Ir ką reikėtų įsidėmėti tėvams?

– Pirmiausia – pasirinkdami žaidimus, turime atsižvelgti į vaiko amžių.
– Pradėti žaisti reikia nuo paprastesnių žaidimų, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių.
– Nereikėtų iš karto mokytis daug žaidimų.
– Reikia stebėti vaiko reakcijas – žaidimas turi jį sudominti, įtraukti.
– Svarbiausias teigiamo žaidimo poveikio rodiklis – vaiko džiaugsmas.
– Turime pagirti vaiką už pasiekimus.

Žaidimų yra daugybė, todėl rinktis tikrai yra iš ko – tai gaudynės, slėpynės, žaidimai su kamuoliu; žaidimai smėlio dėžėje; vaidybiniai – šeima, parduotuvė, mokykla ir pan.; rankdarbiai; stalo žaidimai; pasakų skaitymas ir t.t..

Vieni iš įdomiausių ir vaikams, ir suaugusiems – mąstymą lavinantys žaidimai. Nemažai jų keliauja iš kartos į kartą, vienas iš tokių –

* “Valgoma – nevalgoma“. Prisimenate 🙂 ? Vienas iš žaidėjų meta kamuolį kitam ir sako daiktų pavadinimus, pvz.: langas, medus, kreida, sūris, medus ir t.t.. Jei daiktas valgomas – reikia kamuolį sugauti, jei ne – atmušti.

* Kitas šio žaidimo variantas – “Būna-nebūna“. Čia vedantysis meta žaidėjui kamuolį ir vardina situacijas, pvz.: tėtis išėjo į darbą; traukinys skrenda į dangų; katė nori ėsti; kiškis eina į parduotuvę; vilkas gyvena miške ir t.t.. Jei situacija tikroviška – reikia pagauti kamuolį, jei ne – atmušti.

* Dar vienas žaidimas – “Mokomės pažinti įvairių daiktų savybes“. Imame daiktą ar žaislą ir klausiame vaiko – kokios jis spalvos, iš ko pagamintas, kam skirtas ir pan. Galima papasakoti arba kartu sukurti pasakėlę apie tą daiktą.
Galima paslėpti žaislą arba daiktą, papasakoti vaikui jo savybes ir paprašyti vaiko atspėti – koks daiktas paslėptas.

* Žaidimas “Skirtumai ir panašumai“. Pažeriami vairių dydžių, formų ir spalvos daiktai: sagos, lazdelės, kortelės, geometrinės figūros ir paprašoma sudėlioti pagal dydį, spalvą arba formą.
Dar vienas šio žaidimo variantas – klausti, į ką panašus pvz., kiškis (į triušį), pušis (į eglę); kuo skiriasi pvz., elnias nuo kitų gyvūnų.

* Žaidimas “Atspėk“. Vedantysis įvardina 2-3 bendras savybes, pagal kurias vaikai bando atspėti, kas tai. Pvz.: “Auga ant medžio, galima valgyti“ (obuolys, kriaušė); “Skrenda danguje, bet ne paukštis“ (lėktuvas); “Ratai, vairas, kėbulas“ (automobilis); Geltona, šviečia, danguje“ (saulė), ir pan.

* Žaidimas “Pavadink vienu žodžiu“. Išvardiname kelis žodžius ir paprašome vaikus pavadinti juos vienu žodžiu, pvz.: “Paltas, šalikas, striukė, sijonas“ (rūbai); “Liepa, eglė, pušis“ (medžiai); “Rožė, tulpė, žibutė“ (gėlės); “Žalia, raudona, mėlyna“ (spalvos); “Troleibusas, sunkvežimis, traktorius“ (mašinos), ir pan.

* Žaidimas “Surūšiuok“. Galime nupiešti korteles arba paimti keletą skirtingų daiktų: puodelį, šaukštą, gabalėlį cukraus, nosinę, obuolį, raktą, pieštuką, kamuolį, šaliką, apelsiną ir t.t.. Paprašome vaikus išrinkti: metalinius daiktus, sunkius, lengvus, medžiaginius, apvalius, minkštus, ilgus, medinius, mažus daiktus ir t.t..

* Žaidimas “Užbaik sakinį“. Pvz., “Citrina rūgšti, o cukrus…“; “Šuo loja, o katė…“; “Žolė žalia, o dangus…“; “Laivas plaukia, o mašina…“; “Žiemą sninga, o vasarą…“; “Balerina šoka, o muzikantas…“ ir t.t..

Įdomių žaidimų yra labai daug.. Tokius žaidimus gali žaisti tėvai su vaikais, vyresni broliai ar sesės – su jaunėliais, močiutės su anūkėliais arba suaugusieji – su vaikais per šventes.

Žaisti su vaikais labai įdomu! Juk tai dar vienas būdas išreikšti vaikams savo meilę 🙂 .. Žaisdami ne tik laviname vaikus, bet ir patys pasineriame į nuostabų vaikystės pasaulį 🙂 ..

Toks nelengvas Angelų darbas..

Ankstyvas rytas. Moteris skuba į darbą, šalia – du angelai. Vyresnysis moko jaunesnįjį:

– Stumtelk, stumtelk ją!

– Bet laiptai tokie statūs, ji gali susižaloti!

– Aš prilaikysiu ją, ji tik koją išsinarins.

– Siaubas, juk jai į darbą reikia, ji trečią dieną iš eilės vėluoja..

– Taip, o dabar dar ir nedarbingumo lapelį gaus, o vėliau ją apskritai iš darbo atleis.

– Taip negalima, kaip ji gyvens be darbo, be atlyginimo?..

– Stumtelk, paskui viską paaiškinsiu, sakau – stumtelk!

Kitas epizodas. Tie patys angelai lydi dideliu greičiu lekiantį automobilį, kuriame sėdi dvi moterys. Priešais jį važiuoja rąstais pakrautas sunkvežimis.

– Greičiau mesk rąstą, mesk!

– Tu ką?.. Juo ir užmušti galima, o moterys juk vaikų turi!

– Mesk, aš jį nukreipsiu į šoną, jos tik gerokai išsigąs.

– Bet kam to reikia? Kam jas taip gąsdinti?!

– Vėliau paaiškinsiu.. Ir pasistenk numesti prie to didžiulio plakato “Jūsų laukia namuose!“, kad jos būtent ties juo sustotų ir perskaitytų šį užrašą.

– .. Na va, verkia abi, namo skambina.. Kaip žiauru! Kam visa tai?..

– Sakiau, kad vėliau paaiškinsiu!..

Trečiasis epizodas – bendradarbių vakarėlis. Šnekučiuojasi vyras su sutuoktuvių žiedu ant piršto ir mergina. Šalia – jau mums pažįstami angelai, pirmasis ragina:

– Tegul dar išgeria.

– Pakaks, jie jau įkaušę, ir mergina taip į jį žiūri..

– Tegul..

– Bet namuose jo laukia žmona ir du vaikučiai.., o jis jau kalbina merginą į viešbutį važiuoti..

– Taip, ir ji sutiks!

– Siaubas, jie kartu išeina! Bet juk žmona sužinos, bus skandalas!

– Taip, barnis neišvengiamas! Taip ir buvo suplanuota.

– ?!..

Saulėlydis. Du angelai dalinasi dienos įspūdžiais:

– Na ir darbas! Nuolatinis stresas..

– Taip, pirmą dieną neįprasta.. Juk šiame lygmenyje mokoma tik stresu! Jūs ten savo pirmame lygmenyje psichologijos, filosofijos knygomis ir gerais filmais mokote, o čia visa tai jau nepadeda.. Todėl tenka stresu išjudinti žmones, kad susimąstytų – kaip gyvena, kam gyvena..

Štai kad ir pirmoji moteris: kol bus namuose sugipsuota koja, vėl pradės siūti, o kai ją atleis iš darbo, nes naikins jos darbo vietą – ji jau turės daug užsakymų. Juk ji taip mėgo ir taip puikiai siuvo jaunystėje! Ir daugybę metų vis atidėliojo siuvimą, nes dirbo nors ir nemėgiamą, bet gerai apmokamą darbą pagal išsilavinimą. Dabar supras, kad mylimas darbas daug svarbesnis už visus diplomus. O ir uždarbis bus geras, ir dirbs su džiaugsmu..

– O tos dvi moterys kelyje?

– Viena iš jų po savaitės išeis iš darbo, nes supras, kad jos vieta šiuo metu su vaiku ir vyru namuose, o ne begalinėse komandiruotėse. Ji ir antrą vaikelį pagimdys, o vėliau ir išsvajotą psichologiją studijuos.

– Gerai.. O neištikimybė? Kuo ji gali būti naudinga?.. Juk šeima byra!

– Šeima? Nėra jau seniai ten šeimos.. Žmona pamiršo savo moteriškumą, vyras vakarais girtuokliauja. Jie nuolat barasi, vaikais vienas kitą šantažuoja. O neištikimybė sukrės abu, privers susimąstyti: bus gana ilgas ir skausmingas šeimos gaivinimo procesas. Žmona pradės skaityti knygas apie tvirtos santuokos pamatus, prisimins savo moteriškumą, išmoks kitaip bendrauti su vyru.

– Ar pavyks išsaugoti šeimą?

– Yra šansų! Viskas priklausys nuo moters..

– Na ir darbelis!..

– Užtat koks veiksmingas! Kai išmuši žmogų iš komforto zonos – jis kaipmat pradeda ir mąstyti, ir aktyviai veikti! Priprasi..

– O jeigu ir tai nepadeda?

– Tuomet.. Yra dar ir trečias lygmuo. Ten netektimis moko. Bet.. tai jau visai kita istorija..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos ir puikaus savaitgalio! 🙂

Patirtis išmoko..

Gyvenimas yra tai, kas vyksta dabar. Mes nuolat laukiame kažkokių įvykių ateityje arba klaidžiojame praeityje, todėl praleidžiame ar pilnai neišgyvename to, kas vyksta dabar – taip gimsta greitai prabėgančio laiko iliuzija.

Svarbiausi gyvenime – mūsų artimi žmonės. Jie svarbesni už darbą, hobį, pramogas, kompiuterį. Branginkime juos. Jie – geriausi mūsų mokytojai ir visų mūsų savybių (gerų ir blogų) katalizatoriai. Apie tai yra posakis: “Tavo gebėjimas besąlygiškai mylėti matomas tavo požiūryje į artimuosius“..

Daiktai gali užvaldyti visą gyvenimą, jei pasiduosime vartotojiškam požiūriui. Daiktai ne tik kaupia dulkes, reikalauja priežiūros, bet ir užvaldo mūsų dėmesį, laiką ir iškreipia pasaulio suvokimą. Todėl pirkime tik tai, kas tikrai būtina.

Geriau – paprasčiau. Gyvenimas dabar toks painus, kupinas įpareigojimų ir prievolių, kad bet koks papildomas sudėtingas veiksmas daro jį dar sunkesniu. Todėl – stenkimės gyventi kuo paprasčiau – tai suteikia erdvę džiaugsmui ir laiką kūrybai.

Sąžiningumas su pačiu savimi – tai laisvė. Saviapgaulė – viena klastingiausių iliuzijų, iš kurios itin sunku išbristi. Tuo tarpu sąžiningumas visada veda teisingiausiu ir tiesiausiu keliu į tobulėjimą.

Diplomas ant sienos nepadaro padoriu žmogumi. Žmoniškumas – visa ko pagrindas ir esmė žmonių gyvenime. Posakį apie tai, kad geras žmogus – ne profesija, sugalvojo beširdžiai cinikai. Tik geras žmogus harmonizuoja ir tobulina ne tik savo profesiją, bet ir visą savo aplinką.

Mes negalime pakeisti kitų žmonių. Realus dalykas, kuriuo galime paveikti kitų reakciją – geriausiai atlikti tai, ką galime iš savo pusės ir neprovokuoti konfliktų. Mes galime tapti geru pavyzdžiu kitiems.

Mes ne visada teisūs.. Mums atrodo, kad žinome atsakymus į visus klausimus, tačiau taip nėra. Dažniausiai mūsų žinios yra tarpinės (juk mokomės visą gyvenimą), todėl nebūkime kategoriški.

Geranoriškumas – bendravimo pagrindas. Turime įkvėpti, padrąsinti žmones ir matyti jų gerąsias savybes – tik taip motyvuosime juos geriems darbams. Negalima žeminti ar išjuokti žmonių, o ypač vaikų ar jaunimo. Tai žiauru – juk tokiu būdu galima suluošinti žmonių likimus.

Kartais pagalbos sulaukiame iš ten, iš kur nesitikime. Būna ir taip: neretai ne artimieji, bet nepažįstami ar menkai pažįstami žmonės ištiesia pagalbos ranką, pasirūpina, atgaivina pasitikėjimą savimi ir žmonėmis. Tai nuostabi gyvenimo dovana!

Reikia būti savimi. Kurti įvaizdį, t.y., stengtis būti tuo, kuo nesi – beprasmiškiausias užsiėmimas. Pirma – galima “suaugti“ su kauke ir galutinai save prarasti, antra – žmonės jaučia vaidybą, ir tai juos atstumia.

Viskas keičiasi – prisiminkime tai nevilties akimirką! Leiskime nurimti emocijoms, nes jos labai susiaurina situacijos matymą. Aprimę ir atgavę dvasinę pusiausvyrą, viską pamatysime platesniu žvilgsniu ir būtinai atrasime sprendimus.

Amžius – tai tik skaičiai. Kai žmogui 20 metų, jam atrodo, kad 50 – gili senatvė. Bet kai jam 50 – jis jaučiasi tarsi trisdešimtmetis.. Amžius neturi įtakoti mūsų požiūrio į gyvenimą – išliksime visada kupini jėgų ir entuziazmo, jei mylėsime gyvenimą ir džiaugsimės tuo, ką turime.

Viskas, kas alina ir žaloja kūną – nėra būtinybė, todėl galime sąmoningai to atsisakyti. O sveika mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, pozityvus mąstymas, kūryba ir harmoningas bendravimas – būtini sveikatos faktoriai.

Visuomenė, artimiausia aplinka ir įvairūs įvykiai neišvengiamai veikia žmogų, bet atsakomybė už tai, kuo tapo žmogus, galiausiai tenka pačiam žmogui. Todėl turime būti sąmoningi, žingeidūs ir mokytis atskirti tikrąsias gyvenimo vertybes. Taip pat užduoti sau svarbius klausimus: “Kas aš esu?“, “Kokiame pasaulyje gyvenu?“, “Ką turiu nuveikti, kad jis būtų geresnis?“

Mums duota žymiai daugiau, nei galime pamatyti. Esmių esmė: dvasia kuria formas, todėl – blogas žmogus negali sukurti gerų dalykų, ir atvirkščiai, geras – blogo. Tik nuolat dvasiškai augdami ir tobulėdami mes peržengiame tas nematomas suvokimo ribas.

Sąmonės transformacija – minčių, emocijų ir jausmų išgryninimas. T.y., mums įprasto elgesio pakeitimas į daug geranoriškesnį, širdingesnį bendradarbiavimą visų labui ir vienybei.

Meilė – atsakymas į visus klausimus. Tai vienintelė kurianti jėga Žemėje ir Visatoje. Tai besąlygiško gerumo žmoguje matas. Tik besąlygiškai mylėdami galime padaryti pasaulį geresniu – kupinu meilės, harmonijos ir visapusiško klestėjimo.

Laiškas augančiai dukrai

Miela dukrele,

Rašau tau šį laišką sėdėdamas mūsų vietinio prekybos centro kosmetikos skyriuje. Neseniai draugas man atsiuntė žinutę iš kito panašaus skyriaus ir parašė, kad tai viena iš labiausiai slegiančių vietų pasaulyje.

Aš norėjau išsiaiškinti – ką jis turėjo omenyje. Ir štai aš čia, ir, atrodo, jau pradedu sutikti su juo.. Žodžiai turi didelę galią, o žodžiai iš šio skyriaus lentynų – tuo labiau.

Pavyzdžiui, tokie:

– Grožis už prieinamą kainą;
– Nepriekaištinga;
– Švytinti jėga;
– Apsinuogink;
– Mesk iššūkį amžiui;
– Pasirink svajonę; ir t.t..

Kai augini vaikus, supranti, kad jie tokie patys svarbūs, kaip ir kiti namiškiai – jie unikalūs, apdovanoti tokiu pačiu gyvenimu, gabumais ir kūrybine jėga – kaip ir kiekvienas žmogus.

Tačiau sėdėdamas šiame skyriuje pradedu suvokti, kad dauguma žmonių nematys tavo unikalumo. Jiems tu būsi tiesiog veidas ir kūnas, į kuriuos turi būti malonu pažiūrėti. Ir jie tau sakys – kaip turi atrodyti, kad turėtum nors kažkokią vertę ir įtaką.

Bet aš tikiuosi, kad mano žodžiai nusvers šio pasaulio žodžius. Galbūt, tėvo žodžiai gali išgelbėti dukrą nuo tos gėdos, kuri jau tapo norma, bei įskiepyti jai gilų ir nepajudinamą orumo ir grožio pojūtį.

Tėvo žodžiai – ne kažkokie stebuklingi, tiesiog juose įdėta kita prasmė:

Švytinti jėga – tegul tavo jėga bus ne tavo nagų blizgesyje, bet tavo sieloje! Dukrele, pasistenk suprasti – kas tu esi – ir atkakliai eik per gyvenimą su šiuo žinojimu: tegul nedrąsiai, bet nuosekliai.

Pasirink svajonę – bet tik ne iš prekybos centro lentynų! Atrask taiką ir ramybę savo širdyje – būtent joje gimsta tikra svajonė. Suprask, ką nori nuveikti šiame pasaulyje, o kai pasirinksi – siek savo svajonės sąžiningai ir nei akimirkai neprarasdama vilties.

Apsinuogink – šis pasaulis ragina tave nusimesti rūbus. Bet, prašau, nedaryk šito! Geriau nusiimk.. “boksininko pirštines“! Nebūk agresyvi, nedemonstruok jėgos. Kalbėk tai, kas yra tavo širdyje, būk jautri. Mylėk šį pasaulį, kuris jau seniai pamiršo, ką tai reiškia..

Nepriekaištinga – tai iliuzija, kurią skleidžia žmonės, kuriems rūpi tavo piniginė. Jei ieškosi tobulumo, tegul tai bus nepriekaištingas geraširdiškumas – sau ir kitiems.

Mesk iššūkį amžiui – ir vėl bėgimas paskui paskui iliuziją.. Jaunystė praeina, bet juk dvasia neturi amžiaus! Ji visada myli, kuria ir džiaugiasi. Geriau mesk iššūkį savo dvasios sustabarėjimui.

… Dukrele, tau patinka rožinė spalva ir nėrinukai, ir aš, žinoma, suprasiu tave, jei vieną dieną tau parūps kosmetika. Tačiau aš nuoširdžiai trokštu, kad daug svarbesni tau būtų trys žodžiai, kuriuos kartą man pasakei.

Prisimeni – aš tavęs paklausiau:

– Kas tavyje gražiausia?

– Tai, kas viduje! – nedvejodama atsakei tu.

Šie tavo žodžiai tokie ryškūs, kad jokia kosmetika niekada jų neužgoš!..

.. Iš širdies – į širdį.. –

Tavo tėtis

(Pagal Kelly M. Flanagan, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Atgailos jėga

Neretai atgailą įsivaizduojame kaip kažkokį abstraktų religinį jausmą, lydimą nesibaigiančios kančios, savigraužos ir kaltės jausmo. Tačiau toks vaizdinys tolimas nuo tiesos. Miglotai suprantame atgailos prasmę tik todėl, kad retai ją išgyvename.

Mes dažniau gailimės kažko nepadarę arba kažką padarę, apgailestaujame, jei kažkas nepavyko, bet žodį “atgaila“ labai retai teištariame (nebent maldoje..), o atgailaujame dar rečiau.

Suvokti atgailos esmę galime pažvelgę į mūsų gyvenimą – ryškiausiai ją pamatome situacijoje, kai įskaudiname kitą žmogų ir turime už tai atsiprašyti.

Ar susimąstėte – kodėl atsiprašymas ne visada veiksmingas? Na, atrodytų – atsiprašėme, atlikome gerą darbą, bet.. vietoje palengvėjimo širdyje lieka kažkoks kartėlis, o kartais net sunkumas.. Kaip manote – kodėl?

Ogi todėl, kad nėra atgailos. Jei kažką įskaudinome – turime ne tik atsiprašyti, bet ir nuoširdžiai pasigailėti (atgailauti) dėl to, kad suteikėme žmogui skausmą.

Jei atsiprašome, bet nėra gilios vidinės atgailos – reiškia, mes nesupratome, nepajutome kito žmogaus išgyvento skausmo.

Toks atsiprašymas – tiesiog formalumas. Be gilios vidinės atgailos geriau visai neatsiprašinėti, nes formaliu atsiprašymu galime įskaudinti žmogų dar labiau.

Sutikite, dauguma iš mūsų tai patyrė: štai žmogus ateina, lyg ir atsiprašo, bet.. norisi, kad jis kuo greičiau išeitų ir daugiau nebesugrįžtų.

Formalūs atsiprašymai nemalonūs, todėl norisi, kad tas tuščiažodžiavimas, vaidyba kuo greičiau pasibaigtų ir žmogus paliktų jus ramybėje. Bet kodėl?

Todėl, kad mes jaučiame – kas iš tiesų yra žmogaus širdyje.. kad tai netikra, nenuoširdu. Kad jam tiesiog norisi vienaip ar kitaip greičiau viską užglaistyti. Jis nori atrodyti geras.

Bet jis nepajuto to, ką mes išgyvenome. Jis suteikė skausmą, bet to nesuprato, o dabar nori kažkaip išsklaidyti nemalonią jam pačiam situaciją: ko jūs dar norite – štai, juk jis atsiprašė..

Jis ištarė atsiprašymo žodžius. Jis galvoja, kad to pakanka – išoriškai jis mandagus. Ir jis nuoširdžiai nesupranta – kodėl jo atsiprašymas nemalonus. Ko dar trūksta?..

Atgailos. Ne ašarų ar iškreipto kančios veido, o supratimo – ką išgyveno kitas žmogus. Tik tokiu atveju pajusime nuoširdžią atgailą ir atsiprašymas bus tikras, išlaisvinantis.

Kad suprastume kito žmogaus skausmą, turime pastatyti save į jo vietą. Todėl galime tiesiai paklausti – kuo jį įskaudinome, ką jis pajuto, būtent kokie žodžiai ar veiksmai jį įžeidė.

Jei būsite nuoširdūs – žmogus atsivers ir viską papasakos, užsimegs ypatingas savitarpio supratimas.. ir abu pajusite didelį palengvėjimą..

Nes jūs tiesiog pažiūrėsite į savo žodžius ar poelgius kito žmogaus akimis ir pajusite gilią vidinę atgailą. Tik ji gali panaikinti jūsų žeidžiančių veiksmų pasekmes ir įskaudinto žmogaus kančią.

Taigi – atgailos jėga didžiulė.. Nors kartą giliai išgyventa, ji keičia žmogų: jis tampa taikus ir geranoriškas. Ji išmoko suprasti ir pajusti kitus žmones. Išmoko neskaudinti kitų. Atleisti sau ir kitiems.

Atgaila išgrynina žmogų.