Kategorija: Saviugda

Galbūt, tu tiesiog pavargai?

Tu jautei susierzinimą ir galvojai, kad tu turi problemų santykiuose. Bet tu tiesiog pavargai. O susierzinimas – kaip apsauga, kaip bandymas išsaugoti savo energiją. Tiesiog tu praleidai pirmuosius nuovargio požymius, laiku nepailsėjai, ir įsijungė pyktis, įžeidumas ir irzlumas.

Tu jautei kaltę dėl to, kad skundiesi ir “bambi“. O tai buvo pagalbos prašymas: aš neturiu jėgų, padėkite, bent jau supraskite, prašau. Tu ne bambeklis. Tu tiesiog pavargai. Tai normalu – kai pavargsti, pasakyti apie tai kitiems, sau. Svarbiausia – išgirsk, padėk, suprask save.

Tu praradai įkvėpimą ir vis dar bandai kažką daryti, kurti, priverti save. Motyvuoji, drausmini. Tai ne įkvėpimo praradimas, tai energijos išsekimas. Atgausi jėgas – sugrįš ir įkvėpimas daryti viską be prievartos, iš meilės.

Todėl jei visa tai apie tave, tuomet su tavimi viskas “taip“, su tavimi viskas tvarkoje. Tu tiesiog pavargai. Leisk sau pailsėti. Leisk sau “nieko nedaryti“ be kaltės jausmo ir pasiteisinimų, be pažadų vėliau “nuarti“ dar daugiau.

Pailsėk. Tiesiog pailsėk pirmai progai pasitaikius. Tau galima. Tau to reikia. Viskas gerai. Ilsėkis… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Niekas negali prilygti vidinei ramybei.

Nėra tokių pramogų, tokių laimės atributų, tokių išorinių pripažintos sėkmės paveikslų, kurie galėtų išsklaidyti chronišką vidinę įtampą, negebėjimą atsijungti nuo neramios sąmonės ir nuo pastovaus nepasitenkinimo gyvenimu…

Ramybė sieloje – ne nuolankus susitaikymas su bet kuo, o sąmoningas pasirinkimas neleisti bauginti savęs realybe… Bet kokiose aplinkybėse.

Taip subrandinama laisva valia. Būtent ji, o ne iš piršto laužtos pranašystės nulemia gyvenimą.

Nebijokite…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kai mes susiduriame su neįveikiama vidine aklaviete, kančios šaltiniu arba disharmonija, mums norisi kuo greičiau atsikratyti šio skausmo, todėl mes renkamės vieną iš dviejų sprendimų: arba bandome kažkaip spręsti problemą, tačiau neturėdami tam energijos arba resursų, tik dar labiau didiname diskomfortą ir įtampą; arba – stengiamės atsiriboti nuo problemos, apsimesdami, kad jos nėra arba ji jau išspręsta, ir tokiu būdu gauname nekontroliuojamą monstrą pasąmonėje.

Tačiau, jei nepavyksta išspręsti problemos, jei mes negalime jos įveikti – mums reikėtų laikytis visiškai kitokios strategijos.

Suvokdami, kad mes dabar negalime harmoningai išspręsti iškilusio klausimo, verčiau turėtume paieškoti galimybių padidinti savo energiją, neignoruojant problemos, bet ir nesureikšminant jos.

Kitais žodžiais tariant, mums reikėtų ne nuolat narplioti neišsprendžiamą problemą ir neignoruoti jos, bet – turint ją omenyje, užsiimti kažkuo kitu – tuo, kas leistų mums padidinti savo energiją; o jau sukaupus pakankamą energijos resursą – sugrįžti prie problemos sprendimo, nes, būdami harmoningoje būsenoje, galime efektingai ją išspręsti.

Padėka autoriui! Pagal En Merkar tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pro langą šviečia saulė. Aš tyliai džiaugiuosi, aš vėl liečiu klaviatūros klavišus. Toks jausmas, lyg gročiau melodiją. Ir melodija ši begalinė, ji sklinda į visas puses ir dovanoja šilumą. Kaip tai nuostabu – tiesiog rašyti, tiesiog gyventi, tiesiog matyti!

Pasaulis man atrodo labai sudėtingas ir didžiulis, todėl aš kuriu savąjį, kuriame viskas paprasta. Aš gyvenu šiame mažame pasaulyje ir jaučiuosi neapsakomai laiminga.

Žinote, kažkada aš pati priėmiau daugybę apribojimų laimei. Galvojau, kad būtinai reikia kažką turėti ir kažkuo būti. O iš tiesų viskas jau yra, ir bet kokiose aplinkybėse geriausia – būti savimi.

Reikia gyventi paprasčiau: maitintis paprasčiau, reikšti jausmus paprasčiau, bendrauti paprasčiau, negalvojant apie tai, ką apie tave pagalvos, paprasčiau žiūrėti į šį sudėtingą pasaulį – vis vien visko neaprėpsi.

Džiaugtis tuo, kas yra, ir mažais žingsniais eiti į priekį, neribojant savęs galutiniais tikslais. Svarbiausia – pats kelias. Juk kokia tai laimė – džiaugtis kelione!

Padėka autorei! Pagal N. Paukonen esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems !

Reikia rasti laiko bendravimui su gerais žmonėmis. Jis neatsiras savaime.

Laikas – tokia keista substancija… Jis linkęs persipildyti darbu, buitimi, skubėjimu ir šurmuliu. Jis – amžinas. O žmonės – ne.

Todėl reikia mokytis praplėsti savo laiką ir įterpti bendravimo momentus su tais, kas tau artimas ir brangus.

Dar kartą paskambinti tėvams. Paklausti, kaip sekasi vaikams. Pakviesti kaimynus arbatos arba kavos. Surasti laiko pasivaikščiojimui su drauge arba draugu po darbo. Pakviesti arbatos puodeliui seserį arba brolį…

Mums gali atrodyti, kad tokios akimirkos visai nereikšmingos. O iš tiesų tai jų dėka viskas mūsų gyvenime ir laikosi…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Yra trys sveikos stabilizacijos inkarai, jeigu jūs jaučiate, kad žemė slysta iš po kojų, kad jus įtraukia į slogius pergyvenimus ir košmarus.

* Jūs priimate sprendimą, kad kiekvienas sekantis jūsų gyvenimo momentas yra geresnis už praėjusį.

* Jūs remiatės tik į artimiausias aplinkybes ir žingsnius.

* Jūs bendraujate su žmonėmis, su kuriais jums lengviau, paprasčiau ir šilčiau, nei vienatvėje su savo chaosu.

Įkvėpimas.

Iškvėpimas.

Žemė po kojomis, kosmosas virš galvos, pasaulis gyvuoja, ir jūs gyvenate.

Jūs esate.

Padėka autorei! Pagal Ninos Rubštein tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dažnas iš mūsų pastebėjo, kad kitų nuotaika veikia mus, jei mes atsiduriame šalia tam tikro žmogaus.

Pavyzdžiui, jūsų kaimynas geros nuotaikos ir jums šypsosi, ir tai persiduoda ir jums. O jei šalia jūsų žmogus, kuris išgyvena depresiją ir kuris gali būti agresyvus – ir jūsų nuotaika kaipmat sugenda.

Šis reiškinys vadinamas vieno objekto vidinių būsenų perdavimu kitam objektui.

Beje, ir negyvi objektai taip pat ilgai išsaugo buvusio savininko energiją  (tai pravartu turėti omenyje, kai paveldimi giminės papuošalai arba tiesiog superkami seni daiktai).

Ypač jei jūs (pabrėžiu!) esate labai jautrus, todėl nemokate atskirti savo būsenų nuo kitų ir pilnai įsitraukiate į kitų žmonių gyvenimo situacijas ir pergyvenimus…

Tarkime, jūs turite ištekėjusią draugę arba vedusį draugą, kurio šeimoje ne viskas sklandu, ir šis žmogus nuolatos skundžiasi jums, išlieja savo emocijas arba depresyvias nuotaikas.

Ir tuomet palaipsniui, jei tik jūs neatseksite savo minčių ir nuotaikų eigos, kurios susietos tik su šiuo žmogumi, gali nutikti taip, kad ir jūsų šeimoje prasidės bendravimo problemos.

O tuo tarpu to žmogaus santykiai pagerės. Todėl, kad jis pajuto, jog gali išlieti jums savo negatyvias būsenas.

Jūs nuoširdžiai užjautėte arba pergyvenote (įsijautėte į jo skausmą kaip į savo), o tai reiškia, kad savo vidine būsena priėmėte jo energijas…

Jūsų nenužiūrėjo, kaip pagalvotų daugelis. Ne.

Įvyko energijų apykaita.

Padėka autoriui! Pagal M. Markus tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Keiskimės tyromis ir šviesiomis energijomis 🙂 !

Dažnai “tinginystė“ – tai visai ne tinginystė, o fizinis ir psichinis nuovargis, stresas. Būtinybė sulėtinti gyvenimą.

O dar – nenoras daryti tai, kuo netiki, ko daryti nenori, tai, kas tau kenkia, bet tu “privalai“.

Ir kuomet tau sako, kad tu “tingi“, tai gali reikšti, kad tu tiesiog nepatenkini kažkieno lūkesčių.

Silpnumas ir jėgų išsekimas kovo mėnesį gali būti avitaminozės simptomais, ypač vitamino D trūkumo, saulės šviesos trūkumo.

Tačiau “tinginystė“ gali būti ir patogus pateisinimas, maskuojantis daugelį neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, nenori kažko matyti, su kažkuo bendrauti – nurašai tinginystei. O iš tiesų jums nėra apie ką kalbėti, nėra kuo dalintis.

“Tingi“ aplankyti nuolat kritikuojančius ir kaltinančius giminaičius. “Tingi“ eiti į darbą, kuris nepatinka.

“Tinginystė“ – tai tarsi šiukšlių krepšys, į kurį išmeti skausmingus, nepatogius, nerimą keliančius klausimus, kurių negali ar tiesiog nenori spręsti.

O dar “tinginystė“ – tai manipuliacijos instrumentas, kuris suaugusiųjų naudojamas vaikų auklėjime. “Tu Nesistengi. Tu tingi“. “Poilsį reikia “užsitarnauti“. Ir, apskritai – “Myli tik tuos, kas daug dirba ir kas netingi“.

Ir tu dirbi iki išsekimo ir namuose, ir darbe, nes nori, kad tave mylėtų ir vertintų.

Atrodytų, kad žmogus, sakydamas tau “tu tiesiog tingi“, lyg ir nori tave paskatinti. O iš tiesų jis tau sako: “Aš noriu, kad tu padarytum tai, ko man reikia. Ir man nerūpi, ką tu jauti. Jei tu to nepadarysi, aš nubausiu tave paniekinimu“.

Tačiau reikia pripažinti, kad, taip, kartais mes iš tikrųjų pernelyg atsipalaiduojame ir tam, kad kažką padarytume, mus reikia truputį pastūmėti…

Bet nenurašykime iš karto visko tinginystei.

Pagalvokime, pasistenkime suprasti, kas gi iš tiesų slypi už to “Aš tiesiog tingiu“…

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip dažnai mes žvelgiame į laimę, lyg į kažkokį miražą, kuris vilioja toli horizonte. Tarsi eitume per dykumą, matytume toli priešakyje iškabą su užrašu “Laimė“ ir sakytume sau: “Jei sugebėsiu ten nukeliauti, tuomet būsiu laimingas“.

Kartais mes sugalvojame sau logišką paaiškinimą: “Kol kas dar negalime gyventi laimingai, nes nesumokėjome kredito už automobilį, bet, galbūt, nuo kitų metų balandžio jau bus gerai.“ Ir štai ilgai lauktas balandis ateina, bet… vaikai netikėtai suserga gripu, vėliau atvažiuoja pasisvečiuoti giminės, ir mes vėl sakome: “Na, kažkur spalio pradžioje tai jau tikrai…“ 

Tačiau mes taip ir nesulaukiame idealių sąlygų laimei! Pavyzdžiui, ilgai mokomės, gauname diplomą ir įsidarbiname ten, kur visą gyvenimą svajojome, bet… prasideda nesutarimai su viršininku.

Arba važiuojame su šeima į ilgai lauktas atostogas, o namuose paslysta ir griūdamas susilaužo koją tėvas… Ir mums vis atrodo, kad kažkada, ten, ateityje, gyvenime nebus jokių sunkumų. O tada tai jau būsime laimingi!

Žinoma, mes galime daug ką išspręsti, tačiau tikėtis ir laukti idealių sąlygų laimei – nerealu. Neatidėliokime savo laimės… Tiesiog atidžiau pažvelkime į savo gyvenimą – net sunkiais laikais yra tyro džiaugsmo akimirkos.

Padėka autoriui! Pagal E. Metjuz esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip dažnai žmonės skaito daugybę pačios įvairiausios dvasinės literatūros, bet vos tik jie susiduria su konkrečia patirtimi, kur reikia visas tas žinias pritaikyti – pasimeta, lyg ir nebūtų nieko nei skaitę, nei sužinoję. 

O juk gyvenimo patirtis daug vertingesnė už visas gautas žinias. Be asmeninės patirties visos žinios tuščios, tai lyg bevertis balastas galvoje.

Tuo tarpu dvasinės žinios per patirtį, per jausmus ir išgyvenimus tarsi atgyja, įgauna prasmę ir tampa mūsų sielos vertybe.

Juk galime nuolat kalbėti apie meilę artimiesiems, meditacijose siųsti visiems šviesos srautus, bet tik gyvenime pamatome, ar meilės energija tampa regima, ar jaučia ją žmonės (namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje…)

Galima daug kalbėti apie tikėjimą, apie pasitikėjimą Kūrėju, savo siela, aukštesniąja valia… bet tik konkrečioje gyvenimo situacijoje galime išreikšti savo dvasinę jėgą (išsigąsti, panikuoti.., ar – pasitikėti ir stengtis įžvelgti optimalius sprendimus).

Galima daugybę kartų svarstyti apie sąmoningo gyvenimo vertingumą, bet tik pačiame gyvenime galima tai patirti. Sąmoningumas – tai kuomet neįsitraukiame į užplūdusias mus emocijas ir audringas mintis. Tiesiog įdėmiai  viską stebime: tai, kas aplink mus ir kas mumyse. Tuomet viskas matoma daug aiškiau ir neprarandamas ryšys su aukštesniuoju aš ir siela.

Gyvenkime sąmoningai, pažinkime gyvenimą per gyvą patirtį! Tegul žinios bus taikomos gyvenime – tik per gyvenimo pažinimą mes atveriame savo tikrąją dvasinę prigimtį ir savo unikalumą.

Padėka autorei! Pagal M. Fjunia tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !