Kategorija: Žakas Fresko

Žakas Fresko savo paskaitose ir knygose pabrėždavo, kad žmogų nuo pat gimimo formuoja aplinka: šeima, visuomenė, tautinės tradicijos, masinės informacinės priemonės. Tačiau dažniausiai žmonės nenori su tuo sutikti, teigdami, kad jų pasaulėžiūra, jų mąstymas ir elgesys – tai jų asmeninių pastangų rezultatas.

Bet ar visada taip yra? Ir kaip vyksta žmogaus pasaulėžiūros formavimas? Pažvelkime į tai plačiau.

Visi mes žinome, kad vaikai mokosi iš suaugusiųjų, ir poveikį turi ne tik žodžiai, bet daugiau – suaugusiųjų elgesys. O suaugę žmonės, savo ruožtu, perduoda savo vaikams tokį elgesio modelį, kokį jiems perdavė jų tėvai (šeimos tradicijos), ir ką propaguoja visuomenė.

Auklėjime ir vaikų ugdyme turi reikšmę ir tautos tradicijos, ir, žinoma, išorinės informacijos priemonės, kurios mūsų laikais tapo galinga manipuliavimo priemone. Tačiau vaikas, paauglys ar jaunuolis dar neturi tokios gyvenimo patirties, kad kritiškai įvertintų visą informaciją iš aplinkos, todėl visa tai tiesiog “sugeria“, ir ta informacija palengva formuoja jo pasaulėžiūrą.

Reikėtų pabrėžti, kad vis tik tėvai turi didžiausią poveikį vaikui, nes tam tikri įgūdžiai ir gebėjimai išsivysto iki tam tikro vaiko amžiaus, ir jei tas laikas praleistas – tuos įgūdžius išvystyti itin sunku ar net neįmanoma (“mauglio“ efektas). Be to, su tėvais vaikas praleidžia daugiausiai laiko, ir jei tėvai dvasingi, mylintys žmonės – dominuos būtent jų įdiegtos vertybės, o ne išorinės informacijos manipuliacijos.

O dabar pažvelkime į išorinę informaciją, kuri kasdien liete liejasi iš televizijos, radijo, filmų, interneto, reklaminių skydų ir t.t.., kuri tapo tokia įprasta, kad mes jos jau nepastebime, todėl nesusimąstome, kad ji daro mums poveikį.

Pabrėžkime – tai vyksta nuolat, nesustabdomu srautu. Ir net jei informacija tik kažkur fone, jei matoma tik prabėgomis, ir mums atrodo, kad mes nekreipiame į ją dėmesio – ji vis vien veikia mūsų sąmonę ir pasąmonę, o galiausiai pradeda įtakoti ir mūsų veiksmus.

Jei atidžiau pažvelgsime, visa išorinė masinė informacija – tai sistemos, kurioje mes gyvename, propaguojami idealai ir elgesio šablonai, kurie naudingi sistemai. T.y., žmonių elgesys turi būti valdomas ir prognozuojamas, todėl ir daromas nuolatinis informacinis poveikis.

Taigi, ką mes nuolat dabar girdime? Na, pavyzdžiui, kad turime išorinių priešų, kurie mums grasina ir kenkia; kad yra “pažangios ir civilizuotos“ tautos, o yra – beviltiškai nuo jų atsilikusios; kad pinigai yra didžiausia vertybė, kuri suteikia laisvę; kad šeima – tai atgyvena, o skyrybos – tai “normalu“; kad meilė ateina ir greitai praeina; kad auginti vaikus – reiškia aukoti jiems savo gyvenimą, nes vaikai  varžo laisvę; kad sveikas žmogus dabar – retenybė, o sveikata priklauso tik nuo medicinos; kad pagyvenę žmonės – nereikalinga našta, nes smukdo ekonomiką, be to, jie jau nieko nesupranta ir pavydi jaunimui jaunystės…

Pažįstama? Galime tęsti toliau – mes nuolat girdime, kad turime rūpintis tik savimi, kad kitų problemos – ne mūsų problemos; kad kova ir konkurencija – kelias į sėkmę; kad būtume laimingi – turime pirkti kuo daugiau statusą įrodančių daiktų;  kad neturtingi žmonės – tinginiai ir nevykėliai; kad vartotojiškas gyvenimas – tai progresas; kad būtume sveiki – turime vartoti brangius maisto papildus ir sportuoti su madingais sportiniais drabužiais; kad genetiškai modifikuoti produktai – visai nekenksmingi, kaip ir cheminiai maisto priedai; kad mes kilome iš beždžionių, ir t.t…

Naivu būtų manyti, kad visas šis kasdieninis informacinis srautas niekaip mūsų neveikia – jis ne tik veikia ir formuoja mūsų mąstymą, pasaulėžiūrą ir elgesį, bet ir slopina mūsų prigimtinį kūrybinį potencialą ir laisvą kritinį mąstymą.

Ir kadangi tai veikia daugumą žmonių – dominuoja šabloninis žmonių elgesys ir mąstymas, o jei kažką daro dauguma – tai atrodo teisinga: na, atrodytų, kaip gali dauguma klysti?..

Bet tuomet iš kur pasaulyje tiek bėdų, problemų, nelaimių, ir visos jos masinės, sisteminės (skurdas, priešiškumas, alkoholizmas, nusikaltimai, krizės ir t.t..), kodėl tiek daug žmonių kenčia nuo depresijų, vidinių prieštaravimų ir stresų? Kodėl žmonės dirba nemėgiamą darbą, gyvena be meilės, skiria savo energiją tam, kas nereikalinga ir su nerimu žvelgia į ateitį?

Dauguma iš mūsų suvokia, kad viskas prasideda nuo minčių, nuo pasaulėžiūros, nuo mūsų vertybių – tai gyvenimo pagrindas. Bet – kokios tos mintys, kokia pasaulėžiūra, kokios vertybės? Juk jei pasaulėžiūra harmoninga ir paremta dvasinėmis vertybėmis – tuomet ir gyvenimas turi būti šviesus ir harmoningas.

Ir nepamirškime, kad klaidinga pasaulėžiūra – tai ne žmonių kaltės ar nemokšiškumo klausimas. Tai gyvenimo aplinkos suformuoti elgesio šablonai, kuriuos žmonės priima, nes, visų pirma – nesitiki apgaulės, o antra – mano, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir atsakingi už tai tie, kas daro tokią įtaką savanaudiškais tikslais.

Kaip išsivaduoti iš aplinkos daromo poveikio? Svarbiausia – vystyti sąmoningumą, stebėti gyvenimą ir savo minčių bei elgesio pasekmes, kuo dažniau užduoti sau svarbius gyvenimiškus klausimus – tai ugdo kritinį mąstymą, gebėjimą atskirti melą ir manipuliacijas.

Istorija rodo, kad visos savanaudiškos, melu grįstos sistemos galiausiai prieina savo logišką pabaigą, nes pažeidžia visus įmanomus žmonijos laisvos evoliucijos dėsnius. Prievarta grįstų sistemų neįmanoma ištaisyti ar patobulinti, jos turi natūraliai užgesti, kad gimtų nauja – orientuota į resursus, visų gerovę ir kūrybinį bendradarbiavimą gyvenimo sistema.

Mintys iš Žako Fresko pasisakymų, parengė ir vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Ar nesusimąstėte, kodėl taip greitai genda arba susidėvi daiktai? Ar pastebėjote, kad mobiliųjų telefonų, nešiojamų kompiuterių ar kitų mobilių įrenginių akumuliatoriai gana greitai pradeda išsikrauti? Kad spausdintuvas pradeda nebespausdinti, nors ir pakeičiame dažų kasetes?

Ir kad kompiuterio programos yra nuolat atnaujinamos, o kompiuteris nepripažįsta senųjų versijų? Kad dažnai pigiau nusipirkti naują daiktą, nei remontuoti seną? Kad garantijos stambiai buitinei technikai suteikiamos vos keleriems metams, o “amžinos“ keptuvės neretai susidėvi jau po pusmečio?

Ir, keistas sutapimas – daiktai dažniausiai sugenda kaip tik po to, kai už juos sumokamas kreditas. Bet juk šalia viso to (paradoksas!) mes matome senovines rankines spausdinimo mašinėles, kurios iki šiol puikiai veikia, nekalbant jau apie mūsų močiučių virtuvinius ketaus puodus, troškintuvus ir keptuves.

Taip yra todėl, kad masinio vartojimo prekių gamyba yra griežtai kontroliuojama, visais įmanomais būdais skatinant pirkėją pirkti vis naujas prekes. Ir nors teigiama, kad viską reguliuoja laisva rinka, tačiau prekybininkai ir gamintojai paklūsta nebyliam dėsniui: “jei prekė gera – ją greitai nustos gaminti“. Tai reiškia – jei visi norintys įsigis prekę, pagamintą “amžiams“, tuomet tai bus gamintojo biznio pabaiga.

Jei žmonės nustos vartoti, nuolat pirkti vis naujas prekes, sustos visa ekonomika – toks jos dabartinis modelis, kai turtingi tampa vis turtingesni, o vargšai geriausiu atveju turi pinigų tik būtiniausioms prekėms. Specialistai vadina ją “augimo ekonomika“, tačiau jos esmė – ne žmonių poreikių patenkinimas, bet “augimas dėl augimo“.

Tokia ekonomika panaši į piktybinį auglį – ir, deja, visas “civilizuotas“ pasaulis šiandien gyvena su štai tokiu piktybinio auglio lozungu, ar ne tiesa? Bet ar susimąsto kada nors pati “liga“, kad kuo greičiau ji progresuoja – tuo arčiau jos pačios galas?

Dabar žmonės nuo mažens auklėjami vartotojiškais idealais, paskui skatinami kuo daugiau dirbti ir skolintis – kad galėtų pirkti vis naujus daiktus vietoje tų, kurie vis sugenda ar pasidaro “nemadingi“. Na, o turtingiems paruoštas kiek kitoks scenarijus: jiems teigiama, kad jie nebus laimingi, jei nesinaudos stilistų ir dizainerių paslaugomis, jei nepirks paskutinių modelių telefonų, drabužių, automobilių ar kitokių brangių paslaugų ir daiktų, kurie vos ne kas pusmetį “atnaujinami’.

Iš esmės marketologai “išrausė“ tris duobes ant vartotojo kelio: kreditas, reklama ir suplanuotas susidėvėjimas. Dizaino ir inžinierijos mokymo programose tai jau seniai tapo būtinu punktu: būsimieji specialistai savo veikloje turi atsižvelgti į tai, kad būtų gaminamas įmantrus šlamštas su trumpu galiojimo laiku, t.y., su suplanuotu susidėvėjimu.

Kaip nekeista, pirmąja suplanuoto susidėvėjimo auka tapo progreso simbolis – elektros lemputė. Pirmoji Edisono elektrinė lempa, pasirodžiusi prekyboje 1881 metais, buvo apskaičiuota šviesti 1,5 tūkst. valandų, o jau 1924 metais jos veikimo laikas buvo pratęstas iki 2,5 tūkst. valandų! Palyginimui – dabar gaminamoms lemputėms numatytas veikimo  laikas – ne daugiau tūkstančio valandų.

Dar vienas ryškus tikslingo susendinimo pavyzdys – sintetinio audinio neilono išradimas, iš kurio buvo gaminamos itin atsparios moteriškos kojinės. Jos buvo tokios tvirtos, kad jomis galima buvo net tempti automobilį! Tačiau.. neilono formulė buvo pakeista taip, kad dabartinės kojinės neatlaiko stipresnio timptelėjimo ar užkabinimo.

Patiems chemikams tai buvo moralinis išbandymas: kam daryti kažką blogiau, vietoje to, kad gerintų? Bet.. biznis yra biznis. Dar 1928 metais viename iš žurnalų pasirodė perspėjimas: “prekės, kurios nesusidėvi – tai tragedija bizniui“. Taigi, iš vienos pusės – sunkiausios krizės laikotarpiu šalis nekokybiškų prekių dėka pagyvino vartojimą ir palengva išėjo iš krizės, o iš kitos – davė pradžią nesveikai vartotojiškai visuomenei ir ekonomikai.

Nuo to laiko vis plečiama idėja “kaip priversti pirkėją vėl ir vėl sugrįžti į parduotuvę“ – nuo suplanuoto prekių susidėvėjimo iki grynai išorinių, neesminių prekių pakeitimų, kad ankstesni modeliai taptų “nemadingi’.

Taigi, nuo to ir prasidėjo klasikinis marketingas, kurio pagrindas – pirkėjo noras nusipirkti tai, ko jam iš esmės nereikia. Ir tai – tikrų tikriausi vartojimo spąstai.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų, vertė ruvi.lt

Geros, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !

*Viskas, ką mes darome gyvenime, yra įtakota tuo, ką mes laikome gyvenimo vertybėmis, todėl labai svarbu suprasti – kuo mes vadovaujamės. Vertybės – tai mūsų gyvenimo pamatas ir būtinybė, tačiau dauguma šiuolaikinių žmonių vertybių yra išgalvotos, dirbtinės, primestos.

*Vertybės turi būti dvasinės, vedančios į tobulėjimą, harmoniją, laimę. Dvasinės vertybės yra žmoniškumo išraiška – tai vienybė, santarvė, besąlygiška meilė, tiesa, sąžinė, kūrybingumas.. Jas galime vadinti prigimtinėmis, nes jų dėka žmogus išreiškia savo aukščiausią dvasinį potencialą, bet nevystomos šios vertybės gęsta, o jų vietą lengvai užima dirbtinės primestos vertybės.

*Kodėl taip yra? Nes žmogus turi pateisinti sau pačiam savo veiksmus, t.y., paaiškinti – kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, žmogus neturi prigimtinio pinigų poreikio – tai išgalvota “vertybė“, kuri skiepijama nuo pat mažens pinigų-kredito sistemoje. Vaikas stebi suaugusiųjų gyvenimą, kur žmogus vertinamas pagal pinigų ir turtų kiekį, todėl bėgant metams, jis taip pradeda vertinti pinigus, kad savo orumą, laisvę ir laimę sieja išskirtinai su pinigais, o savo gyvenimą skiria pinigų ir daiktų kaupimui.

*Jei mes gyventume visuomenėje, kurioje nėra pinigų ir žmonės prioritetu laikytų dvasines vertybes, o ne materialius turtus – pinigų apskritai nebūtų mūsų vertybių sistemoje. Nebūtų ir reiškinių, kuriuos įtakoja tik pinigai – godumo, konkurencijos, pavydo, nusikaltimų, priešiškumo, žiaurumo.. Ir laiką, kurį šiuolaikinėje sistemoje žmonės skiria pinigų uždirbimui, jie galėtų skirti kūrybiniam bendradarbiavimui, bendriems evoliuciniams tikslams, harmoningam bendravimui, nuolatiniam tobulėjimui ir vystymuisi.

*Žmonija dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dirbtinai primestos vertybės netenka galios. Todėl dauguma žmonių išgyvena vertybių konfliktą ir vidinius prieštaravimus, nes išgalvotos vertybės nuvilia, nesuteikia vidinės pilnatvės ir laimės. Šiuolaikinė dirbtinių vertybių sistema labai permaininga ir prieštaringa, ji laiko mus nuolatiniame konflikte, dėl to žmogus praranda ne tik nuovoką apie tikrąsias vertybes, bet ir motyvaciją savo veiksmams.

*Kaip gi atskirti tikrąsias vertybes nuo dirbtinų? Pirmiausiai reikėtų užduoti sau klausimą: “Kaip tai įtakos mūsų laimę ir gerovę dabar ir ateityje?“ Reikia stebėti gyvenimą, susieti mūsų veiksmus ir jų pasekmes ir daryti iš to išvadas. Vertybių sistema turi tenkinti tikruosius, dvasinius žmonių poreikius ir nešti gerovę visiems.

*Taip, skirtinga aplinka ar tautinės tradicijos gali formuoti skirtingas vertybes, bet visi žmonės, žmonija turi vadovautis amžinomis žmogiškomis dvasinėmis vertybėmis, kurios žmones vienija ir sukuria pamatus ne tik harmoningai dabarčiai, bet ir ateičiai.

*Niekas negimsta nusikaltėliu ar alkoholiku, bet gyvendamas konfliktinėje aplinkoje, žmogus sąveikauja su aplinkos sąlygomis ir formuoja atsakomąsias reakcijas, kurios tam tikrose situacijose gali įtakoti destruktyvų elgesį. Ir kol mes gyvensime tokioje sistemoje, jokios nuobaudos ar bausmės nesumažins nei nusikaltimų, nei alkoholizmo, kol nebus panaikintos jų priežastys. Bausmės – tai nesibaigianti kova su pasekmėmis.

*Šiandien mes vis plačiau pradedame pažinti įvairius aspektus, formuojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, įtakojantys destruktyvų žmogaus elgesį, bus pašalinti. Žmonėms nereikės atgyvenusios teismų ir įstatymų struktūros, jie tiesiog supras problemų priežastis ir pakeis sąlygas, kuriose žmogus nenorės arba negalės elgtis destruktyviai.

*Ateities vertybių sistema nuo pat vaikystės skatins, ugdys ir puoselės geriausias žmonių savybes. Kai sudarysime sąlygas kūrybiniam bendradarbiavimui, tobulėjimui, santarvei ir vienybei – žmonėms net mintis nekils kažkam kenkti ar elgtis negatyviai. Kokia mūsų vertybių sistema – toks ir mūsų gyvenimas.

Mintys iš Žako Fresko knygų ir paskaitų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Masinio informavimo priemonės vis dažniau kalba apie aštrėjančias socialines ir ekologines problemas, bet ar dažnai mes girdime apie šių problemų sprendimo būdus?

Projektas “Venus“ turi ne tik pasiūlymus, bet ir detalų planą – kaip sukurti naują gyvenimo sistemą, kuri atves žmoniją į taikos, visuotinės gerovės, harmonijos su gamta ir stabilaus vystymosi epochą.

Viena iš svarbiausių išvadų, kurią padarė projekto kūrėjai – dauguma destrukcinių elgesio modelių šiuolaikinėje visuomenėje yra tiesioginė nežmoniškų gyvenimo sąlygų piniginėje sistemoje pasekmė.

Projekto “Venus“ pagrindas – ne tik naujausios pažangios ir nuolat besivystančios technologijos, tarnaujančios bendrai gerovei, bet ir bendražmogiškos dvasinės vertybės ir idealai, kurie sudaro sąlygas ir galimybes visiems žmonėms dalyvauti bendros gerovės kūrime.

Svarbus projekto faktorius – socialinis reikšmingumas – tai visuotinė gerovė, o ne pelno siekimas. Atvirumas, skaidrumas, veiksmų tikslingumas, sąžiningumas, bendradarbiavimas, vienybė, bendri tikslai, gebėjimas dirbti ir kurti visų gerovei vienija žmones ir skatina jų geriausias savybes ir gebėjimus.

Nuo pat projekto įkūrimo pradžios jo sumanytojas futurologas, išradėjas Žakas Fresko ir jo kolegė Roksana Medouz ne tik pasakojo visuomenei apie projekto pasiūlymus – leido knygas, videofilmus, skaitė paskaitas, bet ir atliko konkrečius darbus, kad pademonstruotų savo idėjas – Floridos valstijoje, 10 hektarų plote, buvo sukurtas tyrimų centras, kuriame galima pamatyti įvairias siūlomas naujas technologijas, įrenginius ir pastatus.

Projektas “Venus“ – gyvas, veikiantis, nuolat besiplečiantis, pritraukiantis vis daugiau žmonių. Jis realiai parodo žmonėms, kad yra kitas gyvenimo kelias – kūrybos, bendradarbiavimo, taikos, vienybės ir nuolatinio vystymosi kelias, kuris atitinka daugumos šiuolaikinių žmonių lūkesčius.

Projektas “Venus“ skatina pozityvų ateities matymą ir realų projekto įgyvendinimo planą, o tai labai svarbu esamos sistemos išvargintiems, nusivylusiems gyvenimu žmonėms.

Taigi, projektas “Venus“ siūlo šiuos konkrečius perėjimo iš senosios sistemos į naująją žingsnius:

• Pasauliniu mastu pripažinti Žemės resursus visos žmonijos paveldu.
• Panaikinti visas dirbtines sienas, skiriančias žmones.
• Pereiti iš atskirų nacionalinių ekonomikų piniginės sistemos į pasaulinę – į resursus orientuotą ekonomiką.
• Visiems prieinamų koordinacinių centrų sukūrimas, kuriuose bus matomi visi resursai, jų paskirstymas ir panaudojimas, visi projektai ir organizacijos.
• Gamtos atstatymas, išvalymas.
• Miestų, transporto sistemų, žemės ūkio ir pramonės įmonių rekonstrukcija – į ekologiškai švarius, energiją taupančius ir gebančius patenkinti visų žmonių poreikius.
• Palaipsninis pilnas atsisakymas tokių valdymo formų, kaip korporacijos (vietinės, nacionalinės ir transnacionalinės).
• Pasikeitimas technologijomis ir jų panaudojimas visų tautų labui.
• Tik aukščiausios kokybės produkcijos gamyba viso pasaulio žmonėms.
• Visų didelių statybos projektų išankstiniai tyrimai, kad būtų ištirtas poveikis supančiai aplinkai.
• Žmonių kūrybinio potencialo ir prigimtinių gabumų visapusiškas skatinimas, švietimo sistemos reorganizacija.
• Praeities atgyvenų (nacionalizmo, fanatizmo) atsikratymas, keliant žmonių išsilavinimą.
• Bet kokių rūšių elitarizmo pašalinimas, įskaitant techninį.
• Metodologijų kūrimas, remiantis moksliniais tyrimais ir faktais, o ne atsitiktinėmis nuomonėmis.
• Žmonių aprūpinimas ne tik viskuo, kas būtina gyvenimui, bet ir ugdymas bei lavinimas, stimuliuojantis žmonių mąstymą.
• Informacinis ir emocinis žmonių paruošimas permainoms.

Tai tik pagrindiniai pirmieji žingsniai, kurie savaime skatins sekančius žingsnius. Projektas “Venus“ – ne svajotojų utopija, jis siūlo ne revoliucinį, o evoliucinį kelią, kuris yra įgyvendinamas, ir naujų technologijų bei žmonių vieningo darbo dėka labai greitai pagerins visų žmonių gyvenimą.

Tai – realūs tikslai, kuriems įgyvendinti reikia tik sukauptų žinių pritaikymo. Vieninteliai apribojimai – tai senosios sistemos plačiai skleidžiami mąstymo šablonai. Bet senoji sistema išseko ir išsigimė, o žmonija jau subrendo evoliuciniams pokyčiams, kurie neišvengiami. Ir tai bus pozityvūs pokyčiai visai žmonijai.

Iš Žako Fresko knygų ir paskaitų, parengė ir vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

*Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir retas susimąsto, kad būtent pinigų dėka mes laisvi tik savo perkamosios galios ribose, kad pagrindine vertybe tapo ne žmonės, o pinigai.

*Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės – pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t.. Ši sistema nesugeba patenkinti visos planetos gyventojų poreikių, todėl verčia kaltę dėl nuolat besikartojančių sisteminių krizių bet kam – žmonių pertekliui planetoje, prastai ekologijai, resursų trūkumui ir pan., bet nenurodo visų blogybių šaknies – esamos socialinės-ekonominės sistemos ir jos vertybių sistemos, kurios pagrindas – pasipelnymas ir savanaudiškumas.

*Didžiausia dabarties problema – ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai – tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti. Žmonėms reikalingi ne pinigai, o laisvai prieinami resursai.

*Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas “Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti – pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu. Ir daugeliui kyla logiškas klausimas – ar išvarginti nepritekliaus žmonės nepuls nesveikai kaupti tuos laisvai prieinamus resursus?

*Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems – nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume – įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi.. Žinoma, jei lis tik tris dienas – žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Bet jei lis visą laiką – žmonėms nebus jokio poreikio kaupti tas aukso dulkes, nes jų bus nuolat.

*Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui – stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime. Toks resursų paskirstymas vyks per tiekimo centrus, kurie bus panašūs į daiktų ir paslaugų parodų centrus, kuriuose bus galima susipažinti su naujausiais pasiekimais, o informacija bus nuolat atnaujinama.

*Jei žmogui prireiks kažkokio daikto – jis galės jį pasiimti tokiame artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai – galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Visi centrai bus kompiuterizuoti, ir kiekvienas žmogus iš savo namų galės ne tik susipažinti su daiktų ir paslaugų asortimentu, bet ir užsisakyti į namus viską, ko jam reikia.

*Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje – automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%). Bus taikomos naujausios technologijos, todėl viskas veiks išmintingai ir efektyviai: daiktai bus kokybiški, ilgaamžiai, lengvai transformuojami ir modernizuojami.

*Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Kiekvienas žmogus užsiims ta veikla, kuriai turi daugiausiai gabumų – galės nuolat tobulėti pasirinktoje srityje, eksperimentuoti, mokytis naujose srityse, dalyvauti įvairiuose projektuose.

*Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Į resursus orientuota ekonominė sistema bus visiška priešingybė dabartinei vartotojiškai sistemai, todėl šiandien mums dar sunku įsivaizduoti, kad darbas gali būti įkvepiantis ir kūrybiškas, grįstas ne pasipelnymu ar savanaudiškumu, bet vienybe, bendrais tikslais visų gerovei ir gera ateities perspektyva visai žmonijai ir planetai.

*Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas – tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų – darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą – juk tai nebus sekinanti būtinybė. Be to, nebus daugybės sričių, kurios yra šiandien – tai marketingas, bankai, draudimas, karyba, reklama, jurisprudencija, politika, fondų biržos ir t.t..

*Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės – laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje. Žmonių nekaustys prievarta, apribojimai, jokie manipuliavimai jų gyvenimu, jie turės pilną kūrybinės saviraiškos laisvę, daug laiko šeimai ir laisvalaikiui, galimybę keliauti ir rinktis mėgiamą veiklą.

*Galbūt, pirminis sumanymas  naudoti pinigus kaip mainų priemonę tam tikru istoriniu laikotarpiu buvo pateisinamas, bet tai, kuo jie virto šiandien, veda žmoniją tiesiu keliu į degradaciją – pinigai tapo žmonių manipuliavimo priemone, žmonių galimybių apribojimo priemone, blogiausių žmonių savybių skatinimo priemone..

*Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje. Tik išmintingas ir sąžiningas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas žmonijos problemas.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Deficito mentalitetą dažnai minėdavo Žakas Fresko, pasakodamas apie aplinkos faktorius, kurie įtakoja žmonių pasaulėžiūrą. Kas gi tai yra? Tai toks mąstymo būdas, kai žmonės galvoja, kad gyvenime yra kažko (arba visko) stygius, nepriteklius, trūkumas.

Toks mąstymas neatsiranda savaime, jį įtakoja mūsų aplinka – ekonominė sistema, kurioje mes gyvename. Tai labai naudinga sistemai, marketingui ir reklamos gamintojams, nes jei žmonės tiki, kad yra kažko trūkumas, tuomet galima jais savanaudiškai manipuliuoti (pvz., nustatant atlyginimų dydį), ar visaip skatinti kažko siekti ar pirkti.

Toks mąstymas kuriamas dirbtinai, ir nors tai labai naudinga dabartinei ekonominei sistemai ir prekeiviams, bet žmonėms toks mąstymas labai kenksmingas, nes sukuria daugybę beprasmiškų įtampų, konfliktų, baimių, nevilties, pesimizmo, konkuravimo ir nusivylimo.

Deficito mentalitetas – tarsi piktybiškas negatyvumo virusas, nuodijantis visą žmonių gyvenimą ir skiepijantis įsitikinimą, kad yra ribota gerovė, todėl reikia skubėti gauti savo dalį, nes kitaip jos neliks.. Deficito mentalitetas pavojingas tuo, kad greitai apima ne tik materialią gyvenimo pusę, bet ir visas kitas gyvenimo sritis.

Su tokia pasaulėžiūra žmogus jaučiasi šiame pasaulyje vienišas, apdalintas, niekam nereikalingas, priverstas nuolat kovoti už savo “vietą po saule“, varžytis ir įrodinėti kitiems, kad daug daro, kad kažką pasiektų, kad yra kažko vertas.

Juolab, kad už bet kokią nesėkmę ar trūkumą gyvenime jis kaltinamas, esą – jis nepakankamai veiklus, tinginys, nemokša, nevykėlis.. Todėl žmogus nuolat verčiamas siekti “savo pyrago dalies“ – kovodamas, pavydėdamas, kerštaudamas, meluodamas, išnaudodamas, apgaudinėdamas, lipdamas per kitų žmonių galvas ir.. pamindamas žmoniškumą.

Prisimenate: “Tai tik biznis, nieko asmeniško“ – todėl svarbiausias yra tikslas, o ne priemonės jam pasiekti. Tokie žmonės net sukaupę daug turtų skundžiasi stygiumi, atsisako padėti kitam bėdoje, smerkia nepasiturinčius. Jie nuolat kaupia “juodai dienai“, atsargai, nes jiems visada dar vis kažko trūksta..

Ir retas susimąsto, kad tai griauna patį žmogų ir sveikus žmonių tarpusavio ryšius, o  galiausiai demoralizuoja ir visuomenę. Ir kad tokia gyvenimo pozicija skatina pačias blogiausias žmonių savybės.. Nes dabar patys įžūliausi ir landžiausi, visais įmanomais ir neįmanomais būdais susikrovę daugiausiai “pyrago“  laikomi sėkmingiausiais ir ryžtingiausiais, o jų pavyzdys – sektiniausias.

Todėl žmogus dabar vertinamas ne už savo žmogiškas savybes, dorovę, kūrybingumą ir veiklą visų labui, o pagal tai, kiek jam pavyko susikrauti gėrybių, kurių visiems taip trūksta.. “Pasiseka“ vienetams, na, o visiems kitiems kartais tenka bėgti per kelis darbus, aukojant laisvalaikį, bendravimą, poilsį ir kaupiant įtampą dėl nuolatinio trūkumo.

Deficito mentalitetas neišvengiamai paveikia ir bendravimą su kitais žmonėmis. Juk deficito sąlygomis visi – konkurentai ir priešai. O žmogaus reikšmingumas priklauso nuo palyginimo savęs su kitais žmonėmis: vienus žmogus laiko “žemesnio lygio“, kitus – “aukštesnio“.

Ir atsižvelgdamas į tai, jis bendrauja su žmonėmis: renkasi draugus, kuria šeimą.. Žinoma, tokie pasirinkimo kriterijai negali įtakoti nieko gero, todėl apie šiltus žmogiškus santykius – besąlygišką meilę ir draugystę,  pasitikėjimą, atvirumą, geranoriškumą ar nuoširdumą – negali būti nė kalbos..

Klaidinga manyti, kad deficito mentalitetą turi tik skurdžiai gyvenantys žmonės. Esmė tame, kad visiems žmonėms su deficito mentalitetu visada kažko trūksta – ir tiems, kurie gyvena prabangoje, ir nepasiturintiems. Vieniems – dar daugiau turtų, kitiems – būtiniausių daiktų, kad išgyventų.

Akivaizdu, kad toks mentalitetas – liguistas ir labai kenksmingas žmonijai. Tai supriešina, suskaldo žmones ir įtraukia į beprasmišką varžymąsi ir kovas dėl pinigų, turtų, žemių, resursų ar įtakos.

Kaip tai pakeisti? Supraskime: deficito mentalitetas yra dirbtinai sukurtas ir palaikomas su tam tikrais tikslais. Mes priimame tai tik todėl, kad nežinome, jog galima gyventi kitaip – vieningai, taikiai, kūrybingai – tereikia išmintingo resursų paskirstymo ir bendradarbiavimo visų gerovei.

Juk visuotinė gerovė ir gausa – ne perteklius, tai optimalios gyvenimo sąlygos ir būtinų poreikių patenkinimas, kurių dėka galime augti dvasiškai, vystyti savo geriausias savybes ir gabumus, dirbti bendram labui, nešvaistydami savo gyvenimo energijos tam, kas nereikalinga ar net kenksminga.

Pradėkime valyti sąmonę nuo šio mąstymo viruso: pažvelkime į savo gyvenimą, į savo pasaulėžiūrą, į būtinus ir primestus poreikius, į savo bendravimą su žmonėmis ir atsisakykime palaipsniui visko, kas mus griauna.

Mokykimės pajusti ir išreikšti kasdieniniame gyvenime savo dvasingumą ir šiltus žmogiškus jausmus – meilę, vienybę, draugiškumą, rūpestį, geranoriškumą, nuoširdumą, pozityvumą, dėkingumą, džiaugsmą..

Tai padės mums atsigręžti vieniems į kitus ir pajusti mūsų vienybės galią, kuri pažadina visų žmonių geriausias savybes, talentus ir siekį kurti ir bendradarbiauti visų gerovei.

Parengė ruvi.lt

Visiems gražios savaitės 🙂 !

*Žvelgdami į šiuolaikinį pasaulį, vis daugiau žmonių užduoda sau klausimus: argi taip turi būti, argi taip mes visi turime gyventi? Kodėl valdantieji žodžiais šlovina demokratines laisves, o darbais palaiko ekonominę sistemą, kuri vis labiau didina nelygybę ir skurdą, kelia įtampą pasaulyje ir baimę dėl ateities?

*Dauguma žmonių jaučia, kad pokyčiai visuomenėje būtini ir yra pasirengę darbuotis visų labui, tačiau dar yra labai daug žmonių, kurių ateities matymas stipriai apribotas šiandieniniais dominuojančiais mąstymo šablonais, kurie labai tolimi nuo tiesos.

*Bet nuklydę nuo tiesos, mes einame klaidingu keliu, o eidami klaidinga kryptimi, mes nuolat, vėl ir vėl, kuriame sau dirbtinas problemas ir netikrus priešus ir kovojame su jais. Tai varginantis griovimo kelias.

*Suprantame mes tai ar ne, bet daugumos žmonių sąmone manipuliuoja masinio informavimo priemonės ir valstybinės įstaigos, kurios diktuoja gyvenimo formą. Ir visa tai, savo ruožtu, formuoja mūsų elgesį, vertybes, pasaulėžiūrą, santykius tarp žmonių ir moralę. Toks kontrolės būdas nereikalauja atviro jėgos panaudojimo ir yra labai veiksmingas, todėl mažai kas pastebi ir jaučia šias manipuliacijas.

*Tačiau jokia sistema negali išlikti statiška – viskas mūsų gyvenime, kaip ir  visoje Visatoje, juda ir keičiasi, viena forma keičia kitą, iš vienos sistemos vystosi kita. Jokia sistema negali išlikti statiška ilgą laiką – ją neišvengiamai keičia kita.

*Ir nors pokyčiai – neišvengiami, juos, deja, žmones priima nenoriai. Tai liečia visą žmonijos istoriją: paprastai tam tikrai visuomenės daliai pokyčiai gresia jų išskirtinės padėties praradimu, todėl jie visomis jėgomis stengiasi išlaikyti viską taip, kaip jiems naudinga.

*Tačiau nežiūrint į jokį pasipriešinimą, pokyčiai žmonijos istorijoje vyko ir vyks. Galima sakyti, kad visa žmonijos istorija – tai nuolatiniai pokyčiai. Keičiasi viskas, ir pastaraisiais dešimtmečiais pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, ypač informacinėje ir komunikacijų srityse, ir tai padeda žmonėms suprasti realybę ir ieškoti ne tik esamų problemų sprendimų, bet ir imtis atsakomybės už žmonijos ir planetos ateitį.

*Kad įvyktų realūs pokyčiai visų labui, mes pirmiausiai turime keisti savo mąstymą, savo požiūrį į pasaulį ir suprasti, kad būtent mūsų esama pasaulėžiūra formuoja mūsų realybę. Ir jei norime išspręsti mūsų dienų problemas – turime atrasti ir pašalinti priežastis, dėl kurių atsiranda problemos ir kurti sąlygas naujam, harmoningam visos žmonijos gyvenimui.

*Nelaukite, kol kažkas paskelbs ar nuleis naujas idėjas iš viršaus – senoje sistemoje jos visos nukreiptos į pasipelnymą ir savanaudiškumą. Junkitės prie žmonių, kurie besąlygiškai ir visų labui siūlo novatoriškas idėjas arba kurkite ir tobulinkite tai, kas jau dabar gerina visų gyvenimą. Ir būkite drąsūs – visos naujos idėjos pradžioje nesuprantamos ar net išjuokiamos aplinkinių, bet būtent jos ir yra evoliucijos varikliai.

*Kaip atrodys ateitis – didele dalimi priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus, ir nuo mūsų visų, ir nuo bendrų žmonių pastangų atrasti tiesą ir pradėti ja vadovautis gyvenime. Juk žmonija – vieninga, tarpusavyje susieta gyva sistema, ir viskas, ką daro žmogus ar grupė žmonių, daro poveikį ir visai žmonijai.

*Ateitį galime ir turime kurti mes visi, atsižvelgdami į visos žmonijos ir kiekvieno žmogaus galimybes, planetos išteklius ir ekologiją, pasitelkdami kūrybinį žmonių potencialą ir bendradarbiavimą žmonijos, planetos ir visos gyvybės joje labui.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir pasisakymų, parinko ir vertė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !

Autoavarijų pasaulyje kasmet įvyksta apie 6 milijonus, todėl tai labai opi šiuolaikinė problema. Spręsti šią problemą galima keliais būdais – keičiant iš esmės transporto sistemą arba, kaip jau įprasta, “lopyti“ laikinomis priemonėmis esamas “skyles“.

Automobilius galima sukonstruoti taip, kad jų korpusai negalėtų įsirėžti vienas į kitą. Galima įmontuoti į juos sensorius, kurie automatiškai mažintų greitį iškilus susidūrimo pavojui, kad išvengtų avarijos. Sensoriai galėtų padėti išlaikyti ir saugų atstumą tarp automobilių.

Tačiau visos šios priemonės pernelyg brangios, jos netarnauja tam, kad tausotų resursus ir atitraukia dėmesį nuo realių šios problemos sprendimų. Tokie sprendimai netinka ir kaip laikinos priemonės, nes yra neefektyvios ir tik pratęsia esamos atgyvenusios transporto sistemos gyvavimą.

Žymiai efektyviau ir pigiau būtų rekonstruoti miestus ir sukurti naujas transporto sistemas, kuriuos garantuoja laisvą ir greitą susisiekimą su bet kuria miesto dalimi.

Tokią transporto sistemą galėtume palyginti su susisiekimo sistema oro uoste: čia eskalatoriai, konvejeriai, liftai ir automatiniai traukiniai nuveža žmones į bet kurią oro uosto dalį be jokių avarijų.

Žinoma, reikia kurti ir saugias transporto priemones, tačiau tai ne panacėja. Juk avarija gali įvykti ir su automobiliais, kuriuose yra visi įmanomi sensoriai, ne dėl susidūrimo, o, pavyzdžiui, dėl techninio gedimo.

Dabar išleidžiamos milžiniškos sumos gigantiškiems projektams požeminių tunelių statyboms tik tam, kad būtų padidintas kelių automobiliams kiekis. Toks požiūris nieko iš esmės nekeičia, net neišsprendžia automobilių kamščių problemos – tai patvirtina automobilių avarijų atvejai užkrautose autostradose, kurios akimirksniu sudaro kilometrinius automobilių kamščius.

Tai liečia ir eismo taisykles – vien eismo taisyklių griežtinimas, baudos ir vis didėjantis jų kiekis tik patvirtina techninį nekompetentingumą. Reikia turėti omenyje visus transporto sistemos faktorius, kurie iš pagrindų pakeistų esamą sistemą ir tiesiog nesudarytų sąlygų avarijoms.

Transporto sistema yra platesnės visų mūsų gyvenimo sistemos (socialinės, politinės, ekonominės..)  dalis, todėl atspindi visas joje esančias problemas.

Kad sukurtume efektingą transporto sistemą, reikia iš esmės keisti mūsų mąstymą ir visą gyvenimo sistemą. Nereikia stengtis “lopyti“ senąją sistemą – reikia sukurti naują, nuolat besivystančią sistemą.

Turime peržvelgti mūsų požiūrį į planavimą, o taip pat tobulinti miestų struktūrą, atsižvelgiant į naujus pasiekimus ir išradimus. Būtina keisti požiūrį į resursus – jei jų nesaugosime, ateityje susidursime su sunkiomis pasekmėmis.

Palikti senąją sistemą ir stengtis ją visaip gaivinti, tuo pačiu paverčiant ją vis sudėtingesne ir vis mažiau efektinga –  ne tik neteisinga, bet ir pavojinga. O laikyti žmonių mąstymą sustingusiu ir stabdyti vystymąsi – reiškia pavergti žmones į žeminantį chaosą.

Kol yra gaivinama ir pertvarkoma mūsų gyvenimo sistema, kuri ir yra visų mūsų esamų problemų priežastis – yra nuolat atidedamas socialinis progresas ir žmonijos vystymąsis visose srityse, tame tarpe ir transporto sistemoje.

Iš Žako Fresko atsakymų į klausimus, vertė ruvi.lt

*Aš turiu pabrėžti, kad mūsų siūlomas globalus valdymas neturi nieko bendro su tais, kurie nori suformuoti “Naują pasaulio tvarką“ su elitu ir stambiomis korporacijomis priešakyje, kurioje visi kiti žmonės tarnautų viršūnėlės interesams. Atvirkščiai, mūsų globalizacijos matymas yra tame, kad sukurtume tokias sąlygas, kuriose kiekvienas žmogus galėtų laisvai tobulėti.

*Jei norite užbaigti karus, teritorinius ginčus ir kovas už resursus, būtina suvienyti visas Žemės tautas į visumą, kurioje resursai ir technologijos priklauso visiems planetos žmonėms.

*Civilizuotumas – tai nenutrūkstamas ir begalinis procesas. Tai liečia ir intelektą. Kvalifikuotas elektrikas, gavęs išsilavinimą prieš 75 metus, šiandien negautų darbo, nes jo profesinės žinios jau pasenusios.

*Deja, šiuolaikinė švietimo sistema yra žmonijos progreso stabdis, nes primena greičiau propagandą, o todėl nesuteikia žinių apie fizikos dėsnius, valdančius gyvas ir negyvas sistemas.

*Kai tik žmonės supras, kad žmogaus vertybes ir požiūrius formuoja aplinka, jais manipuliuoti bus žymiai sudėtingiau.

*Jie sako: “Parašykite savo kongresmenui“. Kas, po galais, tas asilas, kuriam jūs turite rašyti? Jis turi būti įvaldęs progresyvias žinias ir technologijas. Jūs neturite jam rašyti.. Esu tikras, kad dauguma iš jūsų skrido lėktuvu. Ir jums nereikėjo rašyti pilotui: “Jūs skrendate pakrypęs į šoną! Išlyginkite lėktuvą, po galais!“. Lakūnas gerai žino savo darbą ir todėl jį dirba!

*Šiuolaikiniame pasaulyje pirmiausiai į akis krenta pasitikėjimo trūkumas tarp žmonių, ir tai sukelia pasaulyje chaosą, prievartą, ekologines problemas. Jokie turtai ir gyvenimo patogumai neatneš mums taikos ir laimės, jei nebus pasitikėjimo tarp žmonių.

*Vietoje karinio Pentagono mums reikalingas socialinių inžinierių Pentagonas, kurie stengtųsi pagerinti šalių santykius vietoje to, kad kurtų žudymo mašinas. Aš esu kategoriškai prieš naujų ginklų gamybą ir žudynes kare. Geriau skirti laiką visų prieštaravimų pašalinimui tarp tautų.

*Jei būtų mano valia, visus tuos milijonus žmonių, kurie dabar armijoje, aš nusiųsčiau į apmokymus, kuriuose juos išmokytų santarvės su kitomis tautomis. Štai ką reikia daryti, o ne mokyti juos žudyti. Ir tokiu būdu suvienyti visas, visas šalis.

*Armijos laikomos esamos sistemos, o ne žmonių gynybai. Ateityje sąmoninga žmonija atsisakys visų konfliktų ir karų.

*Dabartinei sistemai nenaudinga, kad visuomenė sveikai mąstytų ir kritiškai vertintų visą informaciją, antraip valdžia negalėtų manipuliuoti gyventojų sąmone per masines informavimo priemones ir televiziją. Todėl žmonėms nuo pat gimimo neleidžiama atskleisti savo intelekto potencialo, ir tam naudojama mokykla, televizija, religija, alkoholis, darbas dėl išgyvenimo.

*Projektas Venera nekviečia griauti esamos kapitalistinės sistemos – mes skaitome, kad ji pati save sugriaus socialinės evoliucijos dėka. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje.

*Kol mes nesiimsime atsakomybės už naujos socialinės sistemos sukūrimą, pasaulyje nuolat kartosis visos dabartinės socialinės sistemos problemos: skurdas, karai, bedarbystė, kriminalas, teritoriniai ginčai ir t.t..  Tik išmintingas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas šias problemas. Vieną dieną mums teks tai pripažinti.

Pamąstymai iš Žako Fresko pasisakymų, vertė ruvi.lt

Atviras Roksanos Medouz laiškas Žakui Fresko atminti (13.3.1916 – 18.5.2017)

“Per visus šiuos metus aš gavau daug laiškų, kuriuose daugybė žmonių rašė apie tai, kaip juos įkvėpė Žakas Fresko. Jis padėjo jiems geriau suprasti, kas vyksta šiame pasaulyje, bet svarbiausia, kad jis suteikė šiems žmonėms viltį, parodęs, kaip gali atrodyti alternatyvi visuomenė, kurią mes galime sukurti, kad įveiktume katastrofiškas sąlygas, tekusias žmonijos daliai.

Todėl man labai sunku pranešti apie tai, kad Žakas Fresko tyliai mirė gegužės 18 dienos rytą, sulaukęs 101 metų amžiaus. Paskutines jo gyvenimo dienas su juo buvo daug draugų. Laidojimo ceremonijos nebus – Žako kūną perdavė mokslininkams, tokia buvo jo valia.

Pastaraisiais metais Žakui buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir tai apsunkino jo dalyvavimą ir vadovavimą Projektui Venera. Per visą tą laiką aš tapau žmogumi, kuris skyrė didžiąją savo laiko dalį Žako sveikatos priežiūrai, ir šalia dirbau ties tuo, ką mums pavyko kartu sukurti per 41 metus.

Dalyvauti seminaruose ir turuose Žakui darėsi vis sunkiau, todėl juos vedžiau ir toliau vesiu aš. Kaip Projekto Venera bendrakūrėja, nuo šiol visą savo laiką ir energiją aš skirsiu projekto įgyvendinimui, kaip mes ir planavome. Yra daug žmonių, kurie nori atlikti šį darbą iki galo kartu su grupe žmonių, kurie tikslingai ties tuo darbuojasi mūsų tyrimų centre.

Projektas Venera ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, ir, kaip visada sakėme mes su Žaku: “jei nori taikos – darbuokis ties tuo. Jei nieko nedarysi, tuomet nieko ir neįvyks.“

Aš manau, kad Žakas Fresko paliko mums instrumentus, kurie suteikia visaapimančius orientyrus tam, kad galėtume judėti į ateitį; paliko informaciją, kuri gyvybiškai reikalinga šiuolaikiniam pasauliui.

Todėl, kaip ir visada, mums reikalingas ir jūsų gebėjimas pritaikyti šią informaciją, kad tokia ateitis taptų įmanoma. Mūsų laukia labai didelis darbas.“

Žakas Fresko apie savo gyvenimo tikslą ir veiklą

“Visą savo gyvenimą aš darbavausi ties problemų sprendimu. Aš – socialinis inžinierius. Aš stengiuosi pagerinti pasaulį, kuriame gyvenu.  Socialinis inžinierius – tai žmogus, kuris tyrinėja visuomenės klausimus.

Kas padaro žmonės tokius, kokie jie yra? Kokios sąlygos įtakoja žmogaus elgesį? Kaip galima reorganizuoti visuomenę, kad joje būtų minimumas skausmo, karų, bado, bedarbystės? Kaip viso šito apskritai atsikratyti? Tai klausimai, kuriuos socialinis inžinierius stengiasi išspręsti.

Aš atlikau didžiulį paruošiamąjį darbą, stengdamasis išsiaiškinti, kas konkrečiai formuoja žmogaus elgesį. Aš stengiausi atrasti priežastis, kuriuos formuoja serijinius žudikus, vagis, banditus.

Mano partnerė – Roksana Medouz. Mes dirbame drauge ir mūsų tikslas – pastatyti mokslinių tyrimų centrą, kad pabandytume atrasti geriausius visuomenės pokyčių metodus per patį trumpiausią laikotarpį.

Mes kuriame miestų sistemų modelius, modifikuojame, tobuliname ir paprastiname juos, kad galima būtų statyti juos visame pasaulyje. Mes taip pat kuriame sistemas ir metodus, kurie per trumpiausią laikotarpį pakeistų žmonių mąstymą ir gyvenimo vertybes.

Projektas Venera – tai savirealizacijos metodas visiems žmonėms, nukreipiant juos teisinga linkme, paskelbiant Žemę visų pasaulio žmonių paveldu.

Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones. Mes turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina be pinigų panaudojimo. Mes turime panaikinti bet kokį elitiškumą visuomenėje. Aš siūlau rūpintis kiekvienu žmogumi: išradėjais, konstruktoriais, inžinieriais ir visais kitais. Padarykite viską pasiekiamą, ir žmonių elgesys pasikeis.

Šiandien visuomenė eina neteisinga kryptimi, griūtis visame pasaulyje, bankrotai, negebėjimas spręsti problemas, nes naudojami politiniai metodai, kurie, sakyčiau, gal ir buvo geri prieš šimtą metų, bet dabar jie jau neveikia.

Todėl vyksta griūtis visame pasaulyje. Žmonės turi prarasti savo namus, darbą, prarasti pasitikėjimą žmonėmis, kuriuos jie rinko, tik tada jie taps atviri naujoms idėjoms.

“Ach, šito niekada nebus, net po tūkstančio metų! Jūs svajotojas! Jūs utopistas! Jūs velnio komunistas! Jūs šioks-anoks..“

O aš manau, kad viskas keičiasi. Utopija – neveiksminga koncepcija: ji teigia, kad galima pastatyti miestą, kuris bus geras visais laikais. Tai neįmanoma. Viskas keičiasi.

Vienintelė konstanta gamtoje – tai pokyčiai. Aš nemanau, kad ateityje miestai bus tokie patys. Jie bus pastoviai modifikuojami. Aš netikiu paskutinės ribos egzistavimu.

Aš skaitau, kad vyrai ir moterys nuolat kurs vis naujas ir geresnes sistemas, ir kad nėra ribų žmogaus gebėjimams.

Skausmas, su kuriuo aš stebėjau tai, į kur ritasi pasaulis – nesibaigiantys karai, žmonijos kančios, žmonių žūtis ir miestų griūtis – visa tai motyvavo mane pabandyti padaryti kažką daugiau, nei daro politikai.

Jei pakankamai žmonių darbuosis ties tuo, apie ką aš kalbu, mes galėsime pakeisti pasaulį.. Jei jie nieko nepadarys, tai nieko ir neįvyks.

Aš negaliu priimti pasaulio tokio, koks jis yra dabar. Todėl aš darau viską, ką galiu, kad galima būtų sukurti gyvybingą pasaulį visiems žmonėms, o ne atskiroms tautoms.

Aš nesiekiu jokios naudos sau. Aš tik tikiuosi padaryti viską, ką galiu, o kas jau bus – tas bus ..“

Šviesi atmintis ir pagarba Mūsų dienų Šviesuoliui – Žakui Fresko! Visą savo gyvenimą šis Žmogus darbavosi visos žmonijos gerovei. Jis išėjo, bet liko jo idėjos ir darbai – lyg Švyturys-kelrodis bundančiai žmonijai..

(Parengė ir vertė ruvi.lt)