Žakas Fresko apie gyvenimo vertybes

*Viskas, ką mes darome gyvenime, yra įtakota tuo, ką mes laikome gyvenimo vertybėmis, todėl labai svarbu suprasti – kuo mes vadovaujamės. Vertybės – tai mūsų gyvenimo pamatas ir būtinybė, tačiau dauguma šiuolaikinių žmonių vertybių yra išgalvotos, dirbtinės, primestos.

*Vertybės turi būti dvasinės, vedančios į tobulėjimą, harmoniją, laimę. Dvasinės vertybės yra žmoniškumo išraiška – tai vienybė, santarvė, besąlygiška meilė, tiesa, sąžinė, kūrybingumas.. Jas galime vadinti prigimtinėmis, nes jų dėka žmogus išreiškia savo aukščiausią dvasinį potencialą, bet nevystomos šios vertybės gęsta, o jų vietą lengvai užima dirbtinės primestos vertybės.

*Kodėl taip yra? Nes žmogus turi pateisinti sau pačiam savo veiksmus, t.y., paaiškinti – kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, žmogus neturi prigimtinio pinigų poreikio – tai išgalvota “vertybė“, kuri skiepijama nuo pat mažens pinigų-kredito sistemoje. Vaikas stebi suaugusiųjų gyvenimą, kur žmogus vertinamas pagal pinigų ir turtų kiekį, todėl bėgant metams, jis taip pradeda vertinti pinigus, kad savo orumą, laisvę ir laimę sieja išskirtinai su pinigais, o savo gyvenimą skiria pinigų ir daiktų kaupimui.

*Jei mes gyventume visuomenėje, kurioje nėra pinigų ir žmonės prioritetu laikytų dvasines vertybes, o ne materialius turtus – pinigų apskritai nebūtų mūsų vertybių sistemoje. Nebūtų ir reiškinių, kuriuos įtakoja tik pinigai – godumo, konkurencijos, pavydo, nusikaltimų, priešiškumo, žiaurumo.. Ir laiką, kurį šiuolaikinėje sistemoje žmonės skiria pinigų uždirbimui, jie galėtų skirti kūrybiniam bendradarbiavimui, bendriems evoliuciniams tikslams, harmoningam bendravimui, nuolatiniam tobulėjimui ir vystymuisi.

*Žmonija dabar išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dirbtinai primestos vertybės netenka galios. Todėl dauguma žmonių išgyvena vertybių konfliktą ir vidinius prieštaravimus, nes išgalvotos vertybės nuvilia, nesuteikia vidinės pilnatvės ir laimės. Šiuolaikinė dirbtinių vertybių sistema labai permaininga ir prieštaringa, ji laiko mus nuolatiniame konflikte, dėl to žmogus praranda ne tik nuovoką apie tikrąsias vertybes, bet ir motyvaciją savo veiksmams.

*Kaip gi atskirti tikrąsias vertybes nuo dirbtinų? Pirmiausiai reikėtų užduoti sau klausimą: “Kaip tai įtakos mūsų laimę ir gerovę dabar ir ateityje?“ Reikia stebėti gyvenimą, susieti mūsų veiksmus ir jų pasekmes ir daryti iš to išvadas. Vertybių sistema turi tenkinti tikruosius, dvasinius žmonių poreikius ir nešti gerovę visiems.

*Taip, skirtinga aplinka ar tautinės tradicijos gali formuoti skirtingas vertybes, bet visi žmonės, žmonija turi vadovautis amžinomis žmogiškomis dvasinėmis vertybėmis, kurios žmones vienija ir sukuria pamatus ne tik harmoningai dabarčiai, bet ir ateičiai.

*Niekas negimsta nusikaltėliu ar alkoholiku, bet gyvendamas konfliktinėje aplinkoje, žmogus sąveikauja su aplinkos sąlygomis ir formuoja atsakomąsias reakcijas, kurios tam tikrose situacijose gali įtakoti destruktyvų elgesį. Ir kol mes gyvensime tokioje sistemoje, jokios nuobaudos ar bausmės nesumažins nei nusikaltimų, nei alkoholizmo, kol nebus panaikintos jų priežastys. Bausmės – tai nesibaigianti kova su pasekmėmis.

*Šiandien mes vis plačiau pradedame pažinti įvairius aspektus, formuojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, įtakojantys destruktyvų žmogaus elgesį, bus pašalinti. Žmonėms nereikės atgyvenusios teismų ir įstatymų struktūros, jie tiesiog supras problemų priežastis ir pakeis sąlygas, kuriose žmogus nenorės arba negalės elgtis destruktyviai.

*Ateities vertybių sistema nuo pat vaikystės skatins, ugdys ir puoselės geriausias žmonių savybes. Kai sudarysime sąlygas kūrybiniam bendradarbiavimui, tobulėjimui, santarvei ir vienybei – žmonėms net mintis nekils kažkam kenkti ar elgtis negatyviai. Kokia mūsų vertybių sistema – toks ir mūsų gyvenimas.

Mintys iš Žako Fresko knygų ir paskaitų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Reklama

Projektas “Venus“: realūs žingsniai

Masinio informavimo priemonės vis dažniau kalba apie aštrėjančias socialines ir ekologines problemas, bet ar dažnai mes girdime apie šių problemų sprendimo būdus?

Projektas “Venus“ turi ne tik pasiūlymus, bet ir detalų planą – kaip sukurti naują gyvenimo sistemą, kuri atves žmoniją į taikos, visuotinės gerovės, harmonijos su gamta ir stabilaus vystymosi epochą.

Viena iš svarbiausių išvadų, kurią padarė projekto kūrėjai – dauguma destrukcinių elgesio modelių šiuolaikinėje visuomenėje yra tiesioginė nežmoniškų gyvenimo sąlygų piniginėje sistemoje pasekmė.

Projekto “Venus“ pagrindas – ne tik naujausios pažangios ir nuolat besivystančios technologijos, tarnaujančios bendrai gerovei, bet ir bendražmogiškos dvasinės vertybės ir idealai, kurie sudaro sąlygas ir galimybes visiems žmonėms dalyvauti bendros gerovės kūrime.

Svarbus projekto faktorius – socialinis reikšmingumas – tai visuotinė gerovė, o ne pelno siekimas. Atvirumas, skaidrumas, veiksmų tikslingumas, sąžiningumas, bendradarbiavimas, vienybė, bendri tikslai, gebėjimas dirbti ir kurti visų gerovei vienija žmones ir skatina jų geriausias savybes ir gebėjimus.

Nuo pat projekto įkūrimo pradžios jo sumanytojas futurologas, išradėjas Žakas Fresko ir jo kolegė Roksana Medouz ne tik pasakojo visuomenei apie projekto pasiūlymus – leido knygas, videofilmus, skaitė paskaitas, bet ir atliko konkrečius darbus, kad pademonstruotų savo idėjas – Floridos valstijoje, 10 hektarų plote, buvo sukurtas tyrimų centras, kuriame galima pamatyti įvairias siūlomas naujas technologijas, įrenginius ir pastatus.

Projektas “Venus“ – gyvas, veikiantis, nuolat besiplečiantis, pritraukiantis vis daugiau žmonių. Jis realiai parodo žmonėms, kad yra kitas gyvenimo kelias – kūrybos, bendradarbiavimo, taikos, vienybės ir nuolatinio vystymosi kelias, kuris atitinka daugumos šiuolaikinių žmonių lūkesčius.

Projektas “Venus“ skatina pozityvų ateities matymą ir realų projekto įgyvendinimo planą, o tai labai svarbu esamos sistemos išvargintiems, nusivylusiems gyvenimu žmonėms.

Taigi, projektas “Venus“ siūlo šiuos konkrečius perėjimo iš senosios sistemos į naująją žingsnius:

  • Pasauliniu mastu pripažinti Žemės resursus visos žmonijos paveldu.
  • Panaikinti visas dirbtines sienas, skiriančias žmones.
  • Pereiti iš atskirų nacionalinių ekonomikų piniginės sistemos į pasaulinę – į resursus orientuotą ekonomiką.
  • Visiems prieinamų koordinacinių centrų sukūrimas, kuriuose bus matomi visi resursai, jų paskirstymas ir panaudojimas, visi projektai ir organizacijos.
  • Gamtos atstatymas, išvalymas.
  • Miestų, transporto sistemų, žemės ūkio ir pramonės įmonių rekonstrukcija – į ekologiškai švarius, energiją taupančius ir gebančius patenkinti visų žmonių poreikius.
  • Palaipsninis pilnas atsisakymas tokių valdymo formų, kaip korporacijos (vietinės, nacionalinės ir transnacionalinės).
  • Pasikeitimas technologijomis ir jų panaudojimas visų tautų labui.
  • Tik aukščiausios kokybės produkcijos gamyba viso pasaulio žmonėms.
  • Visų didelių statybos projektų išankstiniai tyrimai, kad būtų ištirtas poveikis supančiai aplinkai.
  • Žmonių kūrybinio potencialo ir prigimtinių gabumų visapusiškas skatinimas, švietimo sistemos reorganizacija.
  • Praeities atgyvenų (nacionalizmo, fanatizmo) atsikratymas, keliant žmonių išsilavinimą.
  • Bet kokių rūšių elitarizmo pašalinimas, įskaitant techninį.
  • Metodologijų kūrimas, remiantis moksliniais tyrimais ir faktais, o ne atsitiktinėmis nuomonėmis.
  • Žmonių aprūpinimas ne tik viskuo, kas būtina gyvenimui, bet ir ugdymas bei lavinimas, stimuliuojantis žmonių mąstymą.
  • Informacinis ir emocinis žmonių paruošimas permainoms.

Tai tik pagrindiniai pirmieji žingsniai, kurie savaime skatins sekančius žingsnius. Projektas “Venus“ – ne svajotojų utopija, jis siūlo ne revoliucinį, o evoliucinį kelią, kuris yra įgyvendinamas, ir naujų technologijų bei žmonių vieningo darbo dėka labai greitai pagerins visų žmonių gyvenimą.

Tai – realūs tikslai, kuriems įgyvendinti reikia tik sukauptų žinių pritaikymo. Vieninteliai apribojimai – tai senosios sistemos plačiai skleidžiami mąstymo šablonai. Bet senoji sistema išseko ir išsigimė, o žmonija jau subrendo evoliuciniams pokyčiams, kurie neišvengiami. Ir tai bus pozityvūs pokyčiai visai žmonijai.

Iš Žako Fresko knygų ir paskaitų, parengė ir vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Žakas Fresko apie sistemą be pinigų

*Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir retas susimąsto, kad būtent pinigų dėka mes laisvi tik savo perkamosios galios ribose, kad pagrindine vertybe tapo ne žmonės, o pinigai.

*Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės – pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t.. Ši sistema nesugeba patenkinti visos planetos gyventojų poreikių, todėl verčia kaltę dėl nuolat besikartojančių sisteminių krizių bet kam – žmonių pertekliui planetoje, prastai ekologijai, resursų trūkumui ir pan., bet nenurodo visų blogybių šaknies – esamos socialinės-ekonominės sistemos ir jos vertybių sistemos, kurios pagrindas – pasipelnymas ir savanaudiškumas.

*Didžiausia dabarties problema – ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai – tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti. Žmonėms reikalingi ne pinigai, o laisvai prieinami resursai.

*Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas “Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti – pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu. Ir daugeliui kyla logiškas klausimas – ar išvarginti nepritekliaus žmonės nepuls nesveikai kaupti tuos laisvai prieinamus resursus?

*Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems – nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume – įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi.. Žinoma, jei lis tik tris dienas – žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Bet jei lis visą laiką – žmonėms nebus jokio poreikio kaupti tas aukso dulkes, nes jų bus nuolat.

*Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui – stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime. Toks resursų paskirstymas vyks per tiekimo centrus, kurie bus panašūs į daiktų ir paslaugų parodų centrus, kuriuose bus galima susipažinti su naujausiais pasiekimais, o informacija bus nuolat atnaujinama.

*Jei žmogui prireiks kažkokio daikto – jis galės jį pasiimti tokiame artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai – galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Visi centrai bus kompiuterizuoti, ir kiekvienas žmogus iš savo namų galės ne tik susipažinti su daiktų ir paslaugų asortimentu, bet ir užsisakyti į namus viską, ko jam reikia.

*Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje – automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%). Bus taikomos naujausios technologijos, todėl viskas veiks išmintingai ir efektyviai: daiktai bus kokybiški, ilgaamžiai, lengvai transformuojami ir modernizuojami.

*Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Kiekvienas žmogus užsiims ta veikla, kuriai turi daugiausiai gabumų – galės nuolat tobulėti pasirinktoje srityje, eksperimentuoti, mokytis naujose srityse, dalyvauti įvairiuose projektuose.

*Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Į resursus orientuota ekonominė sistema bus visiška priešingybė dabartinei vartotojiškai sistemai, todėl šiandien mums dar sunku įsivaizduoti, kad darbas gali būti įkvepiantis ir kūrybiškas, grįstas ne pasipelnymu ar savanaudiškumu, bet vienybe, bendrais tikslais visų gerovei ir gera ateities perspektyva visai žmonijai ir planetai.

*Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas – tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų – darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą – juk tai nebus sekinanti būtinybė. Be to, nebus daugybės sričių, kurios yra šiandien – tai marketingas, bankai, draudimas, karyba, reklama, jurisprudencija, politika, fondų biržos ir t.t..

*Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės – laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje. Žmonių nekaustys prievarta, apribojimai, jokie manipuliavimai jų gyvenimu, jie turės pilną kūrybinės saviraiškos laisvę, daug laiko šeimai ir laisvalaikiui, galimybę keliauti ir rinktis mėgiamą veiklą.

*Galbūt, pirminis sumanymas  naudoti pinigus kaip mainų priemonę tam tikru istoriniu laikotarpiu buvo pateisinamas, bet tai, kuo jie virto šiandien, veda žmoniją tiesiu keliu į degradaciją – pinigai tapo žmonių manipuliavimo priemone, žmonių galimybių apribojimo priemone, blogiausių žmonių savybių skatinimo priemone..

*Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje. Tik išmintingas ir sąžiningas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas žmonijos problemas.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Žakas Fresko: pokyčiai – neišvengiami..

*Žvelgdami į šiuolaikinį pasaulį, vis daugiau žmonių užduoda sau klausimus: argi taip turi būti, argi taip mes visi turime gyventi? Kodėl valdantieji žodžiais šlovina demokratines laisves, o darbais palaiko ekonominę sistemą, kuri vis labiau didina nelygybę ir skurdą, kelia įtampą pasaulyje ir baimę dėl ateities?

*Dauguma žmonių jaučia, kad pokyčiai visuomenėje būtini ir yra pasirengę darbuotis visų labui, tačiau dar yra labai daug žmonių, kurių ateities matymas stipriai apribotas šiandieniniais dominuojančiais mąstymo šablonais, kurie labai tolimi nuo tiesos.

*Bet nuklydę nuo tiesos, mes einame klaidingu keliu, o eidami klaidinga kryptimi, mes nuolat, vėl ir vėl, kuriame sau dirbtinas problemas ir netikrus priešus ir kovojame su jais. Tai varginantis griovimo kelias.

*Suprantame mes tai ar ne, bet daugumos žmonių sąmone manipuliuoja masinio informavimo priemonės ir valstybinės įstaigos, kurios diktuoja gyvenimo formą. Ir visa tai, savo ruožtu, formuoja mūsų elgesį, vertybes, pasaulėžiūrą, santykius tarp žmonių ir moralę. Toks kontrolės būdas nereikalauja atviro jėgos panaudojimo ir yra labai veiksmingas, todėl mažai kas pastebi ir jaučia šias manipuliacijas.

*Tačiau jokia sistema negali išlikti statiška – viskas mūsų gyvenime, kaip ir  visoje Visatoje, juda ir keičiasi, viena forma keičia kitą, iš vienos sistemos vystosi kita. Jokia sistema negali išlikti statiška ilgą laiką – ją neišvengiamai keičia kita.

*Ir nors pokyčiai – neišvengiami, juos, deja, žmones priima nenoriai. Tai liečia visą žmonijos istoriją: paprastai tam tikrai visuomenės daliai pokyčiai gresia jų išskirtinės padėties praradimu, todėl jie visomis jėgomis stengiasi išlaikyti viską taip, kaip jiems naudinga.

*Tačiau nežiūrint į jokį pasipriešinimą, pokyčiai žmonijos istorijoje vyko ir vyks. Galima sakyti, kad visa žmonijos istorija – tai nuolatiniai pokyčiai. Keičiasi viskas, ir pastaraisiais dešimtmečiais pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, ypač informacinėje ir komunikacijų srityse, ir tai padeda žmonėms suprasti realybę ir ieškoti ne tik esamų problemų sprendimų, bet ir imtis atsakomybės už žmonijos ir planetos ateitį.

*Kad įvyktų realūs pokyčiai visų labui, mes pirmiausiai turime keisti savo mąstymą, savo požiūrį į pasaulį ir suprasti, kad būtent mūsų esama pasaulėžiūra formuoja mūsų realybę. Ir jei norime išspręsti mūsų dienų problemas – turime atrasti ir pašalinti priežastis, dėl kurių atsiranda problemos ir kurti sąlygas naujam, harmoningam visos žmonijos gyvenimui.

*Nelaukite, kol kažkas paskelbs ar nuleis naujas idėjas iš viršaus – senoje sistemoje jos visos nukreiptos į pasipelnymą ir savanaudiškumą. Junkitės prie žmonių, kurie besąlygiškai ir visų labui siūlo novatoriškas idėjas arba kurkite ir tobulinkite tai, kas jau dabar gerina visų gyvenimą. Ir būkite drąsūs – visos naujos idėjos pradžioje nesuprantamos ar net išjuokiamos aplinkinių, bet būtent jos ir yra evoliucijos varikliai.

*Kaip atrodys ateitis – didele dalimi priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus, ir nuo mūsų visų, ir nuo bendrų žmonių pastangų atrasti tiesą ir pradėti ja vadovautis gyvenime. Juk žmonija – vieninga, tarpusavyje susieta gyva sistema, ir viskas, ką daro žmogus ar grupė žmonių, daro poveikį ir visai žmonijai.

*Ateitį galime ir turime kurti mes visi, atsižvelgdami į visos žmonijos ir kiekvieno žmogaus galimybes, planetos išteklius ir ekologiją, pasitelkdami kūrybinį žmonių potencialą ir bendradarbiavimą žmonijos, planetos ir visos gyvybės joje labui.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir pasisakymų, parinko ir vertė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !

Žakas Fresko apie transporto problemas

Autoavarijų pasaulyje kasmet įvyksta apie 6 milijonus, todėl tai labai opi šiuolaikinė problema. Spręsti šią problemą galima keliais būdais – keičiant iš esmės transporto sistemą arba, kaip jau įprasta, “lopyti“ laikinomis priemonėmis esamas “skyles“.

Automobilius galima sukonstruoti taip, kad jų korpusai negalėtų įsirėžti vienas į kitą. Galima įmontuoti į juos sensorius, kurie automatiškai mažintų greitį iškilus susidūrimo pavojui, kad išvengtų avarijos. Sensoriai galėtų padėti išlaikyti ir saugų atstumą tarp automobilių.

Tačiau visos šios priemonės pernelyg brangios, jos netarnauja tam, kad tausotų resursus ir atitraukia dėmesį nuo realių šios problemos sprendimų. Tokie sprendimai netinka ir kaip laikinos priemonės, nes yra neefektyvios ir tik pratęsia esamos atgyvenusios transporto sistemos gyvavimą.

Žymiai efektyviau ir pigiau būtų rekonstruoti miestus ir sukurti naujas transporto sistemas, kuriuos garantuoja laisvą ir greitą susisiekimą su bet kuria miesto dalimi.

Tokią transporto sistemą galėtume palyginti su susisiekimo sistema oro uoste: čia eskalatoriai, konvejeriai, liftai ir automatiniai traukiniai nuveža žmones į bet kurią oro uosto dalį be jokių avarijų.

Žinoma, reikia kurti ir saugias transporto priemones, tačiau tai ne panacėja. Juk avarija gali įvykti ir su automobiliais, kuriuose yra visi įmanomi sensoriai, ne dėl susidūrimo, o, pavyzdžiui, dėl techninio gedimo.

Dabar išleidžiamos milžiniškos sumos gigantiškiems projektams požeminių tunelių statyboms tik tam, kad būtų padidintas kelių automobiliams kiekis. Toks požiūris nieko iš esmės nekeičia, net neišsprendžia automobilių kamščių problemos – tai patvirtina automobilių avarijų atvejai užkrautose autostradose, kurios akimirksniu sudaro kilometrinius automobilių kamščius.

Tai liečia ir eismo taisykles – vien eismo taisyklių griežtinimas, baudos ir vis didėjantis jų kiekis tik patvirtina techninį nekompetentingumą. Reikia turėti omenyje visus transporto sistemos faktorius, kurie iš pagrindų pakeistų esamą sistemą ir tiesiog nesudarytų sąlygų avarijoms.

Transporto sistema yra platesnės visų mūsų gyvenimo sistemos (socialinės, politinės, ekonominės..)  dalis, todėl atspindi visas joje esančias problemas.

Kad sukurtume efektingą transporto sistemą, reikia iš esmės keisti mūsų mąstymą ir visą gyvenimo sistemą. Nereikia stengtis “lopyti“ senąją sistemą – reikia sukurti naują, nuolat besivystančią sistemą.

Turime peržvelgti mūsų požiūrį į planavimą, o taip pat tobulinti miestų struktūrą, atsižvelgiant į naujus pasiekimus ir išradimus. Būtina keisti požiūrį į resursus – jei jų nesaugosime, ateityje susidursime su sunkiomis pasekmėmis.

Palikti senąją sistemą ir stengtis ją visaip gaivinti, tuo pačiu paverčiant ją vis sudėtingesne ir vis mažiau efektinga –  ne tik neteisinga, bet ir pavojinga. O laikyti žmonių mąstymą sustingusiu ir stabdyti vystymąsi – reiškia pavergti žmones į žeminantį chaosą.

Kol yra gaivinama ir pertvarkoma mūsų gyvenimo sistema, kuri ir yra visų mūsų esamų problemų priežastis – yra nuolat atidedamas socialinis progresas ir žmonijos vystymąsis visose srityse, tame tarpe ir transporto sistemoje.

Iš Žako Fresko atsakymų į klausimus, vertė ruvi.lt

Žakas Fresko: pamąstymai..

*Aš turiu pabrėžti, kad mūsų siūlomas globalus valdymas neturi nieko bendro su tais, kurie nori suformuoti “Naują pasaulio tvarką“ su elitu ir stambiomis korporacijomis priešakyje, kurioje visi kiti žmonės tarnautų viršūnėlės interesams. Atvirkščiai, mūsų globalizacijos matymas yra tame, kad sukurtume tokias sąlygas, kuriose kiekvienas žmogus galėtų laisvai tobulėti.

*Jei norite užbaigti karus, teritorinius ginčus ir kovas už resursus, būtina suvienyti visas Žemės tautas į visumą, kurioje resursai ir technologijos priklauso visiems planetos žmonėms.

*Civilizuotumas – tai nenutrūkstamas ir begalinis procesas. Tai liečia ir intelektą. Kvalifikuotas elektrikas, gavęs išsilavinimą prieš 75 metus, šiandien negautų darbo, nes jo profesinės žinios jau pasenusios.

*Deja, šiuolaikinė švietimo sistema yra žmonijos progreso stabdis, nes primena greičiau propagandą, o todėl nesuteikia žinių apie fizikos dėsnius, valdančius gyvas ir negyvas sistemas.

*Kai tik žmonės supras, kad žmogaus vertybes ir požiūrius formuoja aplinka, jais manipuliuoti bus žymiai sudėtingiau.

*Jie sako: “Parašykite savo kongresmenui“. Kas, po galais, tas asilas, kuriam jūs turite rašyti? Jis turi būti įvaldęs progresyvias žinias ir technologijas. Jūs neturite jam rašyti.. Esu tikras, kad dauguma iš jūsų skrido lėktuvu. Ir jums nereikėjo rašyti pilotui: “Jūs skrendate pakrypęs į šoną! Išlyginkite lėktuvą, po galais!“. Lakūnas gerai žino savo darbą ir todėl jį dirba!

*Šiuolaikiniame pasaulyje pirmiausiai į akis krenta pasitikėjimo trūkumas tarp žmonių, ir tai sukelia pasaulyje chaosą, prievartą, ekologines problemas. Jokie turtai ir gyvenimo patogumai neatneš mums taikos ir laimės, jei nebus pasitikėjimo tarp žmonių.

*Vietoje karinio Pentagono mums reikalingas socialinių inžinierių Pentagonas, kurie stengtųsi pagerinti šalių santykius vietoje to, kad kurtų žudymo mašinas. Aš esu kategoriškai prieš naujų ginklų gamybą ir žudynes kare. Geriau skirti laiką visų prieštaravimų pašalinimui tarp tautų.

*Jei būtų mano valia, visus tuos milijonus žmonių, kurie dabar armijoje, aš nusiųsčiau į apmokymus, kuriuose juos išmokytų santarvės su kitomis tautomis. Štai ką reikia daryti, o ne mokyti juos žudyti. Ir tokiu būdu suvienyti visas, visas šalis.

*Armijos laikomos esamos sistemos, o ne žmonių gynybai. Ateityje sąmoninga žmonija atsisakys visų konfliktų ir karų.

*Dabartinei sistemai nenaudinga, kad visuomenė sveikai mąstytų ir kritiškai vertintų visą informaciją, antraip valdžia negalėtų manipuliuoti gyventojų sąmone per masines informavimo priemones ir televiziją. Todėl žmonėms nuo pat gimimo neleidžiama atskleisti savo intelekto potencialo, ir tam naudojama mokykla, televizija, religija, alkoholis, darbas dėl išgyvenimo.

*Projektas Venera nekviečia griauti esamos kapitalistinės sistemos – mes skaitome, kad ji pati save sugriaus socialinės evoliucijos dėka. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje.

*Kol mes nesiimsime atsakomybės už naujos socialinės sistemos sukūrimą, pasaulyje nuolat kartosis visos dabartinės socialinės sistemos problemos: skurdas, karai, bedarbystė, kriminalas, teritoriniai ginčai ir t.t..  Tik išmintingas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas šias problemas. Vieną dieną mums teks tai pripažinti.

Pamąstymai iš Žako Fresko pasisakymų, vertė ruvi.lt

Žakui Fresko atminti

Atviras Roksanos Medouz laiškas Žakui Fresko atminti (13.3.1916 – 18.5.2017)

“Per visus šiuos metus aš gavau daug laiškų, kuriuose daugybė žmonių rašė apie tai, kaip juos įkvėpė Žakas Fresko. Jis padėjo jiems geriau suprasti, kas vyksta šiame pasaulyje, bet svarbiausia, kad jis suteikė šiems žmonėms viltį, parodęs, kaip gali atrodyti alternatyvi visuomenė, kurią mes galime sukurti, kad įveiktume katastrofiškas sąlygas, tekusias žmonijos daliai.

Todėl man labai sunku pranešti apie tai, kad Žakas Fresko tyliai mirė gegužės 18 dienos rytą, sulaukęs 101 metų amžiaus. Paskutines jo gyvenimo dienas su juo buvo daug draugų. Laidojimo ceremonijos nebus – Žako kūną perdavė mokslininkams, tokia buvo jo valia.

Pastaraisiais metais Žakui buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir tai apsunkino jo dalyvavimą ir vadovavimą Projektui Venera. Per visą tą laiką aš tapau žmogumi, kuris skyrė didžiąją savo laiko dalį Žako sveikatos priežiūrai, ir šalia dirbau ties tuo, ką mums pavyko kartu sukurti per 41 metus.

Dalyvauti seminaruose ir turuose Žakui darėsi vis sunkiau, todėl juos vedžiau ir toliau vesiu aš. Kaip Projekto Venera bendrakūrėja, nuo šiol visą savo laiką ir energiją aš skirsiu projekto įgyvendinimui, kaip mes ir planavome. Yra daug žmonių, kurie nori atlikti šį darbą iki galo kartu su grupe žmonių, kurie tikslingai ties tuo darbuojasi mūsų tyrimų centre.

Projektas Venera ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, ir, kaip visada sakėme mes su Žaku: “jei nori taikos – darbuokis ties tuo. Jei nieko nedarysi, tuomet nieko ir neįvyks.“

Aš manau, kad Žakas Fresko paliko mums instrumentus, kurie suteikia visaapimančius orientyrus tam, kad galėtume judėti į ateitį; paliko informaciją, kuri gyvybiškai reikalinga šiuolaikiniam pasauliui.

Todėl, kaip ir visada, mums reikalingas ir jūsų gebėjimas pritaikyti šią informaciją, kad tokia ateitis taptų įmanoma. Mūsų laukia labai didelis darbas.“

Žakas Fresko apie savo gyvenimo tikslą ir veiklą

“Visą savo gyvenimą aš darbavausi ties problemų sprendimu. Aš – socialinis inžinierius. Aš stengiuosi pagerinti pasaulį, kuriame gyvenu.  Socialinis inžinierius – tai žmogus, kuris tyrinėja visuomenės klausimus.

Kas padaro žmonės tokius, kokie jie yra? Kokios sąlygos įtakoja žmogaus elgesį? Kaip galima reorganizuoti visuomenę, kad joje būtų minimumas skausmo, karų, bado, bedarbystės? Kaip viso šito apskritai atsikratyti? Tai klausimai, kuriuos socialinis inžinierius stengiasi išspręsti.

Aš atlikau didžiulį paruošiamąjį darbą, stengdamasis išsiaiškinti, kas konkrečiai formuoja žmogaus elgesį. Aš stengiausi atrasti priežastis, kuriuos formuoja serijinius žudikus, vagis, banditus.

Mano partnerė – Roksana Medouz. Mes dirbame drauge ir mūsų tikslas – pastatyti mokslinių tyrimų centrą, kad pabandytume atrasti geriausius visuomenės pokyčių metodus per patį trumpiausią laikotarpį.

Mes kuriame miestų sistemų modelius, modifikuojame, tobuliname ir paprastiname juos, kad galima būtų statyti juos visame pasaulyje. Mes taip pat kuriame sistemas ir metodus, kurie per trumpiausią laikotarpį pakeistų žmonių mąstymą ir gyvenimo vertybes.

Projektas Venera – tai savirealizacijos metodas visiems žmonėms, nukreipiant juos teisinga linkme, paskelbiant Žemę visų pasaulio žmonių paveldu.

Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones. Mes turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina be pinigų panaudojimo. Mes turime panaikinti bet kokį elitiškumą visuomenėje. Aš siūlau rūpintis kiekvienu žmogumi: išradėjais, konstruktoriais, inžinieriais ir visais kitais. Padarykite viską pasiekiamą, ir žmonių elgesys pasikeis.

Šiandien visuomenė eina neteisinga kryptimi, griūtis visame pasaulyje, bankrotai, negebėjimas spręsti problemas, nes naudojami politiniai metodai, kurie, sakyčiau, gal ir buvo geri prieš šimtą metų, bet dabar jie jau neveikia.

Todėl vyksta griūtis visame pasaulyje. Žmonės turi prarasti savo namus, darbą, prarasti pasitikėjimą žmonėmis, kuriuos jie rinko, tik tada jie taps atviri naujoms idėjoms.

“Ach, šito niekada nebus, net po tūkstančio metų! Jūs svajotojas! Jūs utopistas! Jūs velnio komunistas! Jūs šioks-anoks..“

O aš manau, kad viskas keičiasi. Utopija – neveiksminga koncepcija: ji teigia, kad galima pastatyti miestą, kuris bus geras visais laikais. Tai neįmanoma. Viskas keičiasi.

Vienintelė konstanta gamtoje – tai pokyčiai. Aš nemanau, kad ateityje miestai bus tokie patys. Jie bus pastoviai modifikuojami. Aš netikiu paskutinės ribos egzistavimu.

Aš skaitau, kad vyrai ir moterys nuolat kurs vis naujas ir geresnes sistemas, ir kad nėra ribų žmogaus gebėjimams.

Skausmas, su kuriuo aš stebėjau tai, į kur ritasi pasaulis – nesibaigiantys karai, žmonijos kančios, žmonių žūtis ir miestų griūtis – visa tai motyvavo mane pabandyti padaryti kažką daugiau, nei daro politikai.

Jei pakankamai žmonių darbuosis ties tuo, apie ką aš kalbu, mes galėsime pakeisti pasaulį.. Jei jie nieko nepadarys, tai nieko ir neįvyks.

Aš negaliu priimti pasaulio tokio, koks jis yra dabar. Todėl aš darau viską, ką galiu, kad galima būtų sukurti gyvybingą pasaulį visiems žmonėms, o ne atskiroms tautoms.

Aš nesiekiu jokios naudos sau. Aš tik tikiuosi padaryti viską, ką galiu, o kas jau bus – tas bus ..“

Šviesi atmintis ir pagarba Mūsų dienų Šviesuoliui – Žakui Fresko! Visą savo gyvenimą šis Žmogus darbavosi visos žmonijos gerovei. Jis išėjo, bet liko jo idėjos ir darbai – lyg Švyturys-kelrodis bundančiai žmonijai..

(Parengė ir vertė ruvi.lt)