Stiprybės!..

Aš noriu palinkėti kiekvienam šios Žemės gyventojui stiprybės.

Stiprybės atsisveikinti su tais, kas bent kartą skaudžiai išdavė.

Stiprybės niekuomet nesižvalgyti atgal ir sąžiningai pripažinti, kad kai kurios viltys, net ir labai didžiulės – dūžta.

Stiprybės nesirausti savo prisiminimuose, kurie kaskart skaudina ir žeidžia, atiduodant savo energiją tam, kas kažkada sugniuždė ir sutrypė tavo sielą.

Stiprybės padaryti teisingą pasirinkimą, neslepiant baugščiai, lyg strutis, galvos į smėlį, ir ignoruojant tau Visatos siunčiamus ženklus.

Stiprybės pažvelgti labiausiai bauginančiai tiesai į akis, o paskui nesigailėti savęs, bet džiaugtis, kad pavyko laiku atpažinti tai, kas griauna tave.

Stiprybės mylėti visa širdimi tuos, kas myli tave, ir neužverti savo širdies, kad neįsileistum abejingumo ar neapykantos.

Stiprybės pakilti suklupus, keltis po kiekvieno nuopolio ir išlaukti, kada vėl ataugs išrauti arba nulaužti sparnai už tavo nugaros.

Stiprybės šypsotis šiame gyvenime pro ašaras ir būti pasiryžus vėl ir vėl kurti laimę net sudaužytoje į šipulius širdyje.

Stiprybės mylėti vis labiau, kaskart išreiškiant vis daugiau švelnumo.

Stiprybės gyventi.

Pagal Alinos Jermolaevos esė, vertė ruvi.lt

Saulėtos nuotaikos ir gražaus artėjančio pavasario mums visiems 🙂 !

Patarėjai

Labai įdomu stebėti, kaip vieni žmonės dalina globėjiškus patarimus kitiems. Nieko iš esmės apie tuos kitus nežinodami. Globėjiškus, atlaidžiai-išdidžius ir lengvai užnuodytus patarimus dalina. O paskui gauna atsaką. Kuris laužo visą konstrukciją…

Aš mačiau, kaip viename renginyje moteris atsitiktinai išgirdo, kad kita moteris turi suaugusį sūnų, kuris gyvena kartu su ja. Nors jam jau trisdešimt metų. Moteris priėjo ir pareiškė savo nuomonę. “Aš psichologė, – pasakė ji. – Labai blogai, kad sūnus gyvena su jumis. Taip jis nieko gyvenime nepasieks. Ir niekada nesukurs šeimos. Tai nenormalu, kai trisdešimtmetis vyrukas gyvena su mamyte. Jis turi gyventi atskirai! Tegul ima paskolą ir kuria savo gyvenimą savarankiškai!“

Geraširdiškoji suaugusio nevykėlio motina iš pradžių sutriko, o paskui paklausė, ką gi jai dabar daryti? Ir kodėl sūnus turėtų imti paskolą, jei ji, mama, visai netrukdo sūnui ir jo žmonai. Ir anūkams visai netrukdo. Ji gyvena antrame namo aukšte, o sūnus su šeima trečiame. O pirmame aukšte svetainėje jie visi vakarais susirenka. Sūnus šitą namą pastatė, tai kam jam paskola? Jei aš trukdau, aš galiu išvažiuoti į savo butą. Bet juk sūnus liūdės. Ir martelė. Ir anūkai. Kam sūnui ta paskola reikalinga, ir kodėl jis turėtų dar kartą vesti?

Labai įdomu buvo stebėti patarėjos reakciją. Jai tikrai pasidarė bloga. Todėl kad savo globėjišku patarimu ji slapta norėjo pažeminti šią kukliai apsirengusią geraširdišką moterį. Kaip ir kitą moterį su paprastu palteliu norėjo pažeminti ponia-patarėja. Ir patarė nusipirkti šiltesnį ir padoresnį paltą, nes šis kažkoks panešiotas. Chi-Chi. Taip, būtent “chi-chi“, nes moteris su “panešiotu“ paltu pradėjo teisintis ir aiškinti, kad kailinių ji nenešioja humaniškais sumetimais. O paltas jos – iš paskutinės žinomų mados namų kolekcijos. Ir tikrai, geriau gal šiltesnį reikėtų įsigyti. Tokį, kaip jūsų.

Prieš dalinant globėjišku tonu patarimus, reikėtų daugiau sužinoti apie žmogų. Ir apskritai, neverta kitų žmonių skaityti kvailesniais ir žemesniais už save. Nes štai vienoje parodoje prie garsaus dailininko, turinčio šimtus tūkstančių prenumeratorių internete, priėjo toks fotografas. Nufotografavo jį: čik-čik, netikėtai. Ir globėjiškai pasakė, paplojęs dailininkui per petį: atseit, džiaukis! “Tu man pasirodei faktūriškas. Aš tavo nuotraukas rytoj savo Instagrame publikuosiu, turiu ten net penkis tūkstančius prenumeratorių. Prabusi įžymus!“ Taip pasakė ir nuėjo, labai savimi patenkintas. Todėl kad nusileido iš savo aukštumų ir padarė didelę malonę…

Bet nereikia šitų malonių ir neprašytų žeminančių patarimų. Todėl kad viskas gali pasirodyti kitaip, visai kitaip. Ir tas, kas iš aukšto dalina patarimus, gali nusmukti daug žemiau, nei tas, kam tas patarimas skirtas. Ir tai atrodo juokingai ir apgailėtinai. Taip sakant, chi-chi…

Pagal Annos Kirjanovos novelę, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gerumas

Šiandien mes esame turtingi – turime daug visokių reikalingų ir nelabai reikalingų daiktų, o dar labiau tikimės visko turėti rytoj.

Tai, žinoma, džiugu.

Tik nelabai linksma, kad mes, užhipnotizuoti šito turėjimo, neretai pamirštame, jog kiekvienas įsigytas daiktas užima tam tikrą vietą ne tik ant žemės ar parketo, bet ir žmogaus širdyje.

Patogiai įsikūręs, jis sugeba išstumti iš tos nedidelės širdies daug ką: meilę teisybei, sąžiningumą, dorumą, gailestingumą, užuojautą, kilnumą, dosnumą, mandagumą, orumą, grožio troškimą, svajonę…

Trumpai tariant, daiktas grasina išstumti GERUMĄ – ne sofistinį gerumą, bet tą didelį ir platų jausmą, kurį mūsų tėvai ir protėviai dėjo kertiniu akmeniu tarpusavio santykiams.

Kaip tik toks žmogaus gerumas, tegul ir keistokas, bet natūralus ir be reklamos, mane domina jau seniai.

Ir imponuoja tie žmonės, kurie jo nesidrovi kaip kokios senienos ar silpnumo apraiškos.

O juk būti geram kartais reikia kur kas daugiau drąsos negu būti blogam…

Mintys iš rašytojo Jono Mikelinsko kūrybos

Būkime geri vieni kitiems 🙂 ..

Saulėto ir pavasariškai šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Kartais reikia sulaukti…

Kartais reikia tiesiog sulaukti.

Išsiuntus laišką, sulaukti atsakymo.

Paleidus svarbią praeitį, sulaukti, kol nustos skaudėti. O kai jau neskaudės, pradėti pamažu eiti į priekį, nors nebus nei norų, nei jausmų, nei prasmės, ir atrodys, kad taip bus visada.

Nors naujos prasmės reikia tiesiog sulaukti.

Reikia sulaukti, kol tavyje atsilaisvins vieta kitokiam Tau ir kitokiems Kitiems. Kai nutils senosios melodijos, kad pamiltum naujas. Kai prisiminimai taps filmu, kurį stebi, bet kuriame jau nedalyvauji.

Reikia sulaukti.

Nesistengti nenuleisti rankų. Galų gale kartais palūžti – tai taip žmogiška.

Pasiduoti, sunegaluoti, išnykti iš radarų. Nesikelti iš lovos, neiti pasivaikščioti, su niekuo nesimatyti. Tylėti.

Gyventi pagal jėgas, suvokiant, kad dabar jėgų mažiau, nei norėtųsi. Ir kad tai praeis.

Reikia tiesiog sulaukti…

Pagal Olios Majer novelę, vertė ruvi.lt