Žakas Fresko apie nusikalstamą elgesį

*Viena iš esminių klaidų, kurią darome nagrinėdami nusikalstamą žmonių elgesį yra tame, kad mes neatsižvelgiame į faktą, jog žmonių elgesys priklauso ir nuo išorinių (aplinkos), ir nuo vidinių (individualių žmogaus savybių) faktorių. Kokie būtent faktoriai formuoja tokį elgesį – štai apie ką reikėtų susimąstyti.

*Nusikalstamas elgesys – tai vieno asmens ar grupės žmonių veiksmai, kurie daro realią žalą vienam žmogui ar grupei žmonių ir atneša naudą nusikaltėliams.

*Nusikalstamas elgesys gyvuoja tik todėl, kad aplinkybės, kurios sudaro sąlygas įvairiems nusikaltimams, išlieka nekintamos. Neįmanoma pakeisti nusikalstamo žmonių elgesio, kol išlieka sąlygos, kurios įtakoja tokį elgesį.

*Visa gyvybė Žemėje paklūsta tam pačiam evoliuciniam procesui. Kaip augalui reikalingos tam tikros sąlygos, kad jis augtų, vystytųsi, subręstų, taip ir žmogui reikalingos palankios sąlygos, kad šis išskleistų savo aukščiausią potencialą. Žmonių nusikalstamas elgesys neatsiranda savaime – tai visada visuomeninės santvarkos “šalutinis produktas“.

*Žmonės negimsta pikti, egoistiški ir godūs. Mūsų vertybių sistema, mąstymo ir elgesio šablonai yra įdiegiami iš aplinkos. Jei negatyvus elgesys būtų įgimtas – visi žmonės būtų vienodi ir tokio elgesio neįmanoma būtų pakeisti.

*Dabartinė sistema nesuteikia visiems žmonėms lygių galimybių patenkinti savo bazinius poreikius. O jei žmogaus baziniai poreikiai yra nepatenkinti – jis įvairiomis priemonėmis siekia aprūpinti save ir savo artimuosius tuo, kas yra gyvybiškai būtina.

*Todėl jei ieškome nusikalstamo elgesio priežasčių, turime sau atsakyti į klausimą – o kas sudaro sąlygas tokiam elgesiui ir kas yra tikrieji nusikaltėliai?

*Ar ne tie, kas manipuliuoja didžiuliais piniginiais srautais dėl savanaudiško pasipelnymo, neatnešdami jokios naudos žmonijai? Arba tie, kas dalina paskolas, ir jei žmogus negali sumokėti paskutinio įnašo už automobilį – atima visą automobilį, o ne ratus ar vairą, atitinkančius įnašo sumą?

*Galime ilgai vardinti daugybę sričių, kur akivaizdžiai matome nusikalstamą elgesį. Mes manome, kad dabartinė sistema – lyg vėžys organizme, kuris ryja tą organizmą ir galiausiai su juo ir pats žūsta.

*Bet mes norime, kad žmonės žinotų, jog yra ir kitokie ateities vystymosi variantai.

*Šiandien mes jau pradedame atpažinti įvairius aspektus, įtakojančius mūsų elgesio modelius. Ateityje visi faktoriai, kurie skatina žmogų kenkti kitiems ir žudyti, bus išnagrinėti ir pašalinti.

*Žmogaus elgesys gali būti lengvai keičiamas naujos švietimo sistemos  ir harmoningos visuomeninės santvarkos dėka. Vaikai, kurie auga aplinkoje be fanatizmo, gobšumo ir rasizmo, savo gyvenime ir visuomenėje jau neturės negatyvaus elgesio šablonų.

*Vertybių sistema nediegs vaikams nesveikų ir iškreiptų savybių. Jei bus pastebėta, kad kažkas savo veiksmais gali pakenkti kitam žmogui – pirmiausiai bus ieškomos šios problemos priežastys ir keičiamos sąlygos, kad žmogus nenorėtų arba negalėtų taip elgtis.

*Bet kokie pokalbiai apie nusikalstamą žmogaus elgesį ir bausmes yra beprasmiški, jei nekeičiamos sąlygos, kurios skatina tokį elgesį.

*Visuomenėje, kur yra patenkinami pagrindiniai žmogaus poreikiai, vyraus konstruktyvus elgesys, o tiems jos nariams, kurie susidurs su sunkumais bendruomeniniame gyvenime, bus suteikta visapusiška pagalba, o ne bausmės.

*Etiško elgesio siekis – tai žmonijos idealo siekis. Praktinė etika – tai gebėjimas užtikrinti procesus, kurie sukuria palankias gyvenimo sąlygas visiems žmonėms, harmonijoje su gamta ir visa gyvybe.

*Pereinamasis procesas bus skausmingas, nes jame dar išliks daugybė įvairių elgesio modelių. Mes neskirstome elgesio į teisingą ir neteisingą, gerą ir blogą. Bet mes renkamės elgesį, kuris atneša naudą visiems žmonėms.

Mintys iš Žako Fresko knygų ir pasisakymų, parengė ir vertė ruvi.lt

Reklama

Žako Fresko apdovanojimas

Šių metų liepos 17 dieną JT Generalinės Asamblėjos salėje Žakui Fresko per jo atstovą buvo įteiktas apdovanojimas už miestų projektavimą.

Kaip džiugu, kad Žako Fresko idėjos sulaukia vis platesnio pripažinimo! Labai tikiuosi, kad sulauksime ir jų įgyvendinimo 🙂 .

Čia filmukas apie šį įvykį, o apačioje – sutrumpintas mano vertimas:

… Viskas prasidėjo 1974 metais, kai Žakas Fresko buvo pakviestas į Lary Kingo pokalbių laidą ir buvo pristatytas plačiajai visuomenei. Tuomet Ž.Fresko jau buvo žinomas kaip socialinis inžinierius, pramonės inžinierius, konstruktorius-išradėjas, daugybės patentų autorius, įvairių įmonių ir mokslinių laboratorijų konsultantas.

Laidos vedėjas tuomet pasakė, kad Žakas Fresko žvelgia pernelyg toli į ateitį, bet daugelis žmonių tam dar nepasiruošę, todėl jo nesupranta. Ž. Fresko atsakė, kad kiekvienas kūrybingas žmogus su tuo susiduria. Bet jam reaguoti į tai nėra kada, nes turi daug svarbių darbų..

Ir iki šiol, pastaruosius 85 metus, Žakas Fresko įkvepia žmones savo kryptingumu ir ryžtingu darbu kuriant geresnę visuomenę. Jis yra Venus Projekto kūrėjas, kuris mokslą ir technologijas sumaniai integruoja į vieningą socialinę-ekonominę sistemą, kurios pagrindinė paskirtis – visų žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, o ne pelnas.

Mes pradedame judėti ta linkme, mes pradedame ruoštis šiam progresyviam mąstymui, o Žakas Fresko tapo ta kritine jėga, kuri įtakojo šiuos pokyčius.

Žakas Fresko tiesioginiame eteryje dėkoja už garbingą apdovanojimą ir jo viso gyvenimo darbo įvertinimą. Jo tikslas – nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis mes šiandien susiduriame ir pasiūlyti alternatyvas jų sprendimui.

Žakas Fresko padarė išvadą, kad pati visuomenės santvarka sukuria nereikalingas žmonių kančias. O juk jau dabar mes turime visas technines galimybes ir resursus, kurių pagalba galime ženkliai pagerinti dabartines gyvenimo sąlygas.

Šis projektas taip pat siūlo praktines vertybes, kad suteiktų žmonėms geresnį tarpusavio santykių suvokimą ir harmoningos sąveikos su aplinka suvokimą.

Jis siūlo naują socialinę-ekonominę gyvenimo sistemą, kurią jis vadina “Į resursus orientuota ekonomika“. Viena iš svarbiausių jos idėjų – kad visus turimus Žemės resursus mes laikytume visos žmonijos paveldu.

Tam reikalingas išmintingas Žemės resursų valdymas, kurio dėka galime pasiekti aukštą pragyvenimo lygį visai žmonijai. O smulkios reformos dabartinėje visuomenėje tiesiog pratęs visų esamų problemų gyvavimą.

Neseniai sukurta nekomercinė organizacija “Į Resursus orientuota ekonomika“, kuri organizuoja pirmo tokio modernaus miesto statybą. Žakas Fresko kviečia visus norinčius užduoti juos dominančius klausimus šia tema ir prisidėti prie naujojo miesto statybos.

Dabar Žakas Fresko ir jo partnerė Roksana Medouz dirba projekte “The Venus Project“, kuris yra Venus mieste Floridoje. Apie jų veiklą galima plačiau sužinoti tinklapyje thevenusproject.com

Pozityvios ateities projektavimas

*Žmonijos patirtis parodė, kad žmonių elgesį galima nukreipti ir į konstruktyvią, ir į destruktyvią pusę. Todėl kalbos apie “baisią“ žmogaus prigimtį tėra mitas – visas mūsų vertybes, mąstymo būdą ir elgesį formuoja visuomeninės institucijos (švietimo sistema, žiniasklaida, ir pan.).

*Kai matome, kokios problemos krečia pasaulį, darosi aišku, kad žmonijai seniai pribrendo būtinybė peržiūrėti savo vertybes. Tokia savianalizė iškelia klausimus apie tai, ką reiškia būti Žmogumi, ką reiškia būti “civilizacijos“ dalimi, ir ką mes galime padaryti šiandien, kad užtikrintume gerą ateitį visam pasauliui.

*Ankstesni problemų sprendimo būdai šiandien jau neveiksmingi. Būtina apsispręsti: arba mes toliau laikomės pasenusių socialinių normų, įprasto mastymo būdo ir keliame grėsmę visų mūsų ateičiai, arba – pradedame vadovautis vertybėmis, orientuotomis į harmoningą visuomenės vystymąsi.

*Kai kurie žmonės galvoja, kad mums reikalingi teisingi įstatymai, ir tada mes išspręsime visas problemas.  Bet ar ne per daug įstatymų mes jau turime?.. Yra tūkstančiai įstatymų, bet problemų nemažėja.

*Pavyzdžiui, yra daug įstatymų dėl vagysčių. Tačiau jei pažvelgsime atidžiau, pamatysime, kad labai nedidelė grupė žmonių valdo pasaulio resursus, o didžioji žmonijos dalis gyvena taip skurdžiai, kad negali patenkinti net būtinų savo poreikių. Kaip galima tikėtis, kad tokioje situacijoje įstatymas sustabdys vagystes?

*Net susitarimai dėl taikos negali sustabdyti karų: jie nepašalina priežasčių, dėl kurių rašomi šie susitarimai – tai tarsi “lopas“, slepiantis problemą ir atidedantis konfliktą ateičiai. Juk nežiūrint į visas tarptautines sutartis ir paktus, šalys, kurios jėga užima svetimas žemes, iki šiol išlaiko savo pozicijas – valdo teritorijas ir resursus.

*Atrodytų, ko tikrai reikėtų – tai naujų žmonių valdžioje: gerų, besirūpinančių kitų žmonių problemomis. Galbūt, jie pabandys įveikti korupciją ir dirbs visų labui.. Bet kol resursai bus naudojami tik išrinktųjų gerovei, ir kol pasaulyje bus skurdas – net patys doriausi ir geriausi žmonės aukščiausiuose valdžios postuose nesugebės įveikti melo, apgaulės, vagysčių ir korupcijos. Juk esmė ne žmonėse, o sistemoje, kurioje planetos resursai būtų išmintingai paskirstyti kiekvieno žmogaus labui. Dabartinėje sistemoje tai neįmanoma.

*Didžiausias žmonijos turtas – ne pinigai, o gamtos resursai ir kūrybingi, išradingi žmonės, kurie pasiryžę kurti humanišką visuomenę. “Veneros“ projektas siūlo į resursus orientuotą ekonomiką, kurioje vietoje pinigų naudojami resursai ir žmonėms prieinama viskas, kas jiems būtina – be pinigų, kreditų, barterių ar kitokių finansinės priklausomybės formų.

*Visi pasaulio resursai turi būti skaitomi bendru visos žmonijos paveldu – bet koks kitoks resursų paskirstymas atves į tas pačias problemas, kurias turime šiandien. Tai visiškai nauja, drąsi idėja, ir jei jums sunku tai priimti, pabandykite įsivaizduoti tokią situaciją: jei grupė žmonių su didžiule suma pinigų, deimantais ir auksu paklius į negyvenamą salą, visi šie turtai nepadės jiems išgyventi, jei saloje nebus dirbamos žemės, gėlo vandens ir išradingų žmonių..

*Taigi, akivaizdu, kas yra tikrosios vertybės. Vieningi, išradingi ir turintys humaniškus tikslus žmonės iš gausių planetos resursų gali sukurti viską, ko tik gali prireikti pilnaverčiam, kūrybingam visos žmonijos gyvenimui ir gyventi taikoje ir harmonijoje vieni su kitais ir su gamta.

*Projektas “Venera“ siūlo realiai įgyvendinamą sistemą, kurios analogų dar nebuvo žmonijos istorijoje. Tai geresnė, tai šviesi ateitis visai žmonijai, kur kiekvienas galės pilnai išreikšti savo kūrybinį potencialą, savo išradingumą visų labui ir planetos gerovei.

*Jei manote, kad neįmanoma pakeisti pasaulio – tai tik reiškia, kad nesate vienas iš tų, kurie jį pakeis.. Jei nieko nedarysime – tikrai nieko nepasikeis, todėl – peržvelkime savo vertybes, atsakykime sau į svarbiausius gyvenimo klausimus, keiskime destruktyvų mąstymą. Atsakomybė už mūsų ateitį yra mūsų rankose ir priklauso nuo sprendimų, kuriuos mes priimame šiandien.

Mintys iš Žako Fresko knygos “Ateities projektavimas“, parinko ir vertė ruvi.lt

Pinigų visuomenė

*Pinigai dabartinėje visuomenėje statomi aukščiau visko, jais viskas dabar matuojama. Dorovė, dvasingumas, sąžinė laikomi nepraktiškais dalykais, nes.. neneša pelno. Toks tarnavimas pinigams turi labai blogas pasekmes: bujoja apgaulė, išnaudojimas, konkurencija, korupcija..

*Akivaizdu, kad sąžiningo pinigų paskirstymo, arba tiksliau – atlyginimo už darbą – nėra. O ir sąvoka “darbas“ dabar sunkiai apibrėžiama, nes  dirba visi daugmaž tiek pat laiko per dieną, o atlygis kartais skiriasi dešimtis kartų, ir tikrai ne sąžiningai dirbančio žmogaus naudai. Ir nors daugelio darbų naudingumas kelia abejones, bet šiandien darbu vadinama viskas, už ką gaunami pinigai.

*Dabar žmones visapusiškai skatina kuo daugiau vartoti, pirkti daiktus, kurie dažnai visiškai nereikalingi. Reklama meistriškai kuria dirbtinus poreikius.. Taip veikia visa vartotojų visuomenės sistema, grįsta pinigų uždirbimu ir jų išleidimu. Tai tarsi užburtas ratas: uždirbi-išleidi, uždirbi-išleidi, ir nuolat kažko reikia, nuolat kažko trūksta..

*Bet mums tikrai nereikia tiek daug daiktų! Būtinų fizinių žmogaus poreikių ne tiek jau daug: tai maistas, drabužiai, pastogė. Niekas neneigia įvairių technikos naujovių, kurios pagelbėja gyvenime. Tačiau visa tai neturi užimti tiek daug laiko mūsų gyvenime ir neturi griauti gamtos..

*Pavyzdžiui, dabar sunku apsieiti be automobilio – juk reto žmogaus darbovietė šalia namų, o ir laisvalaikiu smagu juo keliauti.. Ir galima būtų turėti nedidelį patogų automobilį, bet.. reklamos dirbtinai sukurtas “prestižas“ skatina pirkti didelę, naujausios laidos brangią mašiną, todėl dažniausiai – į skolą.

*Gerai būtų, jei gamintojai iš tiesų gamintų geras mašinas – jie tai ir darė, kai pradėjo automobilių gamybą: gamino automobilius, kurie gerai veikė maždaug 50 metų.. Tačiau ir čia gobšumas pakišo koją, todėl buvo įvestas taip vadinamas “suplanuotas susidėvėjimas“ – kad padidėtų vartojimas.

*Tai reiškia, kad ne tik automobiliai, bet ir kompiuteriai ar bet kokia kita technika gaminama taip, kad po garantinio laikotarpio pradėtų gesti. O kadangi atsarginių detalių ir remonto kainos sukeltos – vartotojui kartais labiau apsimoka pirkti naują daiktą, nei taisyti sugedusį.

*Ir vėl įtraukia vartojimo karuselė.. Žmonės skiria tam labai daug savo gyvenimo laiko, todėl ir tarpusavio santykiams tiesiog nelieka laiko: bendravimas sunkiai užsimezga, nesiklosto, išyra.. Nes žmonės galvoja tik apie pinigus – pinigai tampa jų gyvenimo centru.

*Todėl ir tėvai jau ne tokie, kaip anksčiau: nei mama, nei tėvas neturi laiko savo vaikams, nes labai daug dirba. Paradoksas: jie dirba, kad pasirūpintų savo vaikais, o vaikai dėl to lieka be tėvų dėmesio. Tėvai perka vaikams įvairius daiktus, bet neturi laiko bendravimui su jais. Vaikai negauna tėvų meilės ir šilumos..

*Taigi, santykiai byra, žmonės svetimėja, nes žmonėms reikia pinigų. Šioje visuomenėje viskas remiasi pinigais ir tuo, ką ir kiek jūs galite nusipirkti. Toje jūsų perkamojoje galioje – jūsų “vertingumas“. Be pinigų net humaniškų profesijų žmonės nesuteiks jums pagalbos.  Ir tai ne fantastika, tai mūsų visų gyvenimo realybė šiandien..

*Toks vartotojiškas požiūris į gyvenimą paliečia viską: draugai turi būti naudingi, o meilė labai jau pradėjo priklausyti nuo pinigų kiekio. Visi žmonių tyri jausmai ir dorybės sumenkėjo ir palengva nyksta. Jų vietoje atsirado pragmatiškumas ir savanaudiškumas.

*Tai ryškiai matoma žmonių požiūryje į gyvenimą: net pasakodami apie mylimą žmogų, žmonės pirmiausiai pabrėžia jo materialinę padėtį, giriasi jo dovanotais daiktais, o tėvai skaito atlikę savo pareigą, jei perka savo vaikams brangius daiktus ar sumoka už mokslą prestižinėje mokslo įstaigoje.

*Atrodytų – visi taip elgiasi, kas gi čia blogo? Bet ar visada “visi“ elgiasi teisingai? Turėtume žvelgti plačiau – ar harmoninga tokia visuomenė, ar laimingi joje žmonės? Ar gali pinigai būti žmonių gyvenimo pagrindu? Kokios tokio gyvenimo pasekmės? Ir kaip nutiko, kad iš mainų priemonės pinigai tapo priemone sumokėti už savo laisvę ir žmonių tarpusavio santykių reguliavimo priemone?

*Į šiuos svarbius klausimus kiekvienas turi atsakyti sau pats – tik taip galima pamatyti visą pinigų visuomenės gyvenimo absurdiškumą. Tokioje visuomenėje žmogaus nevadina žmogumi, jį vadina vartotoju. Ir tai nusako esmių esmę – pinigų visuomenėje žmogus praranda žmoniškumą, o atsiradusią vidinę tuštumą bando užpildyti daiktais.

*Yra toks posakis: “Tik tuomet, kai bus nukirstas paskutinis medis, žmonės supras, kad pinigai yra nevalgomi.“ Nebūkime vartotojais, būkime žmonėmis! Mes galime gyventi kitaip, nes yra alternatyva – į resursus, o ne į vartojimą orientuota ekonomika.

*Kiekvienas iš mūsų turi pasirinkti – būti vartotoju ir priemone kažkam pralobti, ar vis dėlto atsigręžti į savo žmogišką prigimtį ir pradėti gyventi žmoniškai: pirmiausiai savo šeimoje, o paskui ir žmonių bendruomenėje – dirbti ir kurti visų gerovei ir labui 🙂 .

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Gerosios Vilties Šviesa

Kovo 13 dieną Žakui Fresko – išradėjui, architektui, inžinieriui-konstruktoriui, filosofui ir projekto “Venus“ kūrėjui – sukaks 100 metų!  Pagarba, padėka už gerąją viltį ir nuoširdžiausi sveikinimai šiam iškiliam mūsų dienų Šviesuoliui 🙂 !

Ta proga – įkvepiančios mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų.

*Tam, kad suvoktume mūsų pasaulio galimybes, turime užduoti sau klausimą: kokiame pasaulyje mes norime gyventi? Ir nors mes kalbame apie šiuolaikinę pasaulio tvarką kaip apie civilizaciją – iš tiesų civilizuotumo joje labai mažai.

*Visuotinės vienybės ir brolybės idėjos įkvepia žmoniją nuo seniausių laikų, tačiau socialiniai mechanizmai iki šiol neleidžia sukurti taikią, kūrybingą ir vieningą pasaulio bendruomenę.

*Mes ženkliai pažengėme techninėje srityje, bet mūsų vertybės ir elgesys mažai keitėsi. Galimybė turėti pozityvią ateitį ryškiai kertasi su šiandieninėmis socialinėmis, ekonominėmis ir ekologinėmis problemomis.

*Vis labiau grimztančiame į komerciją ir vartojimą pasaulyje, kur net dėstytojai saugo autorines teises į savo paskaitų konspektus, mes stebime nerimą keliantį poslinkį iš kūrėjų entuziastų dvasios į šaltą prekeivių išskaičiavimą.

*Natūralus arba dirbtinai sukurtas deficitas yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. O trokštantys valdžios politikai savo rankose turi ginklus, kurie gali sunaikinti ištisas tautas ir paversti mūsų planetą negyvenama dykyne.

*Kiekvienas pagamintas ginklas galiausiai atima maistą iš badaujančio ir rūbą – iš šąlančio. Šis ginklų pasaulis išleidžia ne tik pinigus. Jis paleidžia vėjais žmonių darbą, genialias žmonių idėjas, savo vaikų viltis..

*Mažai kas žino, kad už vieno sunkiojo bombonešio kainą galima pastatyti 30 šiuolaikinių mokyklų arba nutiesti 90 kilometrų betoninio kelio.. O išlaidų vienam naikintuvui atitikmuo – pusė milijono maišų kviečių.. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti daugybę..

*Tai ne tas gyvenimo būdas, kurį galima pavadinti gyvenimu pilnąja žodžio prasme, o tuo labiau – laimingu gyvenimu. Nuolatiniai konfliktai, deficitas, nerimas ir netikrumas dėl rytojaus sukuria nesveiką atmosferą ir įtampą visuomenėje.

*Aš nepropaguoju senosios gyvenimo santvarkos vertimo – aš kalbu tik apie tai, kad ji nustoja veikti. Deja, socialinė ir ekonominė griūtis – tai labiausiai tikėtinas scenarijus, kuris padarys galą senajai sistemai, o kartu – ir pasitikėjimui ja. Tuomet visuomenė bus priversta ieškoti alternatyvų.

*Aš teigiu, kad pasaulyje be pinigų ir savanaudiškų interesų nebus sąlygų apgaulei, melui ir parazitizmui. Žmonės galės laisvai dalyvauti visuomenės gyvenime ir siūlyti bei įgyvendinti naujas idėjas, kurios pagerins visų žmonių gyvenimą. Svarbiausias tikslas bus pilnas informacijos prieinamumas ir visų žmonių aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis.

*Visuomenėje, kurioje rūpinamasi žmogumi, įstatymai išnyksta palaipsniui ir natūraliai, nes visos gėrybės yra prieinamos visiems, nepriklausomai nuo rasės ar tikėjimo. Nors mus tikina, kad įstatymai kuriami gyvenimo pagerinimui, bet iš tiesų įstatymai – nekompetentingumo “šalutiniai produktai’.

*Žymiai svarbiau žmonėms suprasti gamtos įstatymus, o per juos – ir sąveiką su supančia aplinka. Visa visata paklūsta gamtos įstatymams, jokia gyvybė be jų neišgyventų – būtent jie valdo visas gyvas sistemas. Šių įstatymų pažeidimas gali turėti rimtas pasekmes žmonijai, todėl reikia mokytis gyventi harmonijoje su gamta.

*Naujos civilizacijos vystymasis – tai ne tik naujų gyvenviečių statyba ar patogių infrastruktūrų kūrimas, bet ir pozityvių ir rūpestingų žmonių tarpusavio santykių puoselėjimas. Jaunoji ir vyresnioji karta išmoks gyventi harmonijoje.. Tai įgyvendinti padės visuotinis švietimas nuo pat mažų dienų.

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Žengti už ribojančių rėmų

* Mūsų įprastinis mąstymas ir elgesys demonstruoja nuolatinės radijo, televizijos, spaudos ir kitų masinio informavimo priemonių propagandos efektyvumą. Propaganda tokia efektyvi, kad vidutinis statistinis pilietis nesijaučia įžeistas, kai yra įvardinamas vartotoju – tarsi jo vienintelė paskirtis visuomenėje būtų prekių vartojimas.

* Idėja apie tai, kad mes progresuojame, iš esmės niekuo nepagrįsta. Mes turime pakankamai informacijos apie save ir mūsų planetą, tačiau neturime supratimo, kaip joje harmoningai gyventi. Dauguma mūsų tradicijų ir elgesio modelių yra iš Viduramžių.

* Bet kuris iš mūsų, įskaitant ir aukšto rango vadovus, yra piniginės-kreditinės sistemos vergai. Mes laikomės darbo, kurio nekenčiame, kad įsigytume vis daugiau nereikalingų daiktų, arba dirbame viršvalandžius, kaupdami laisvadienius, kad pabėgtume nuo priežasčių, dėl kurių mums ir reikia poilsio.

* Esant piniginei-kreditinei sistemai, sunku įsivaizduoti sprendimus, kurie tarnautų visų gerovei. Tai neįmanoma be visapusiško socialinio modelio modernizavimo ir piniginės-kreditinės sistemos pakeitimo į resursus orientuotą ekonomiką. Visi žemės resursai turi būti paskelbti bendru žmonijos paveldu. Jie turi būti naudojami visos žmonijos būtinoms reikmėms, tausojami bei saugomi.

* Dabartinė veikianti piniginė-kreditinė sistema nesugeba suteikti kiekvienam žmogui aukštą pragyvenimo lygį ir garantuoti gamtos apsaugą, nes pelnas yra pagrindinė jos varomoji jėga.

* Žmonės atspindi savo aplinką lyg veidrodžiai. Mūsų visų bendras bruožas – gebėjimas maksimaliai prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių. Fanatizmas, rasizmas, nacionalizmas, egoizmas ir gobšumas – tai įgyti elgesio modeliai, kurie sustiprinami per auklėjimą.

* Šie negatyvaus elgesio pavyzdžiai nėra paveldimi ir nėra mūsų “žmogiškos prigimties dalis“, kaip įdiegta daugeliui iš mūsų. Jei aplinkos poveikis nesikeis, toks elgesys kartosis vėl ir vėl.. Bet kai tik žmonės supras, kad jų požiūriai ir vertybės yra formuojamos iš išorės, manipuliuoti jais bus žymai sunkiau.

* Išlaisvintas nuo beprasmiško sunkaus darbo, skolų, piniginių ir turtinių santykių, žmogus daugiau nesijaudins dėl problemų, kurios dabar atima didžiąją jo gyvenimo dalį: kreditų, skolų, išlaidų sveikatos apsaugai, įvairių priverstinių draudimo sutarčių, ekonominių nuopolių, depresijų ir mokesčių. Kai bus pašalinti visi šie sunkumai, gimdantys pavydą, godumą ir konkurenciją – mūsų gyvenimas taps pilnavertis, humaniškas ir kūrybingas, iš jo išnyks visi prieštaravimai ir konfliktai.

* Žmonėms reikalinga nauja švietimo sistema, kuri mokys savarankiško mąstymo, praktinių įgūdžių ir kūrybingumo vietoje iniciatyvos gesinimo ir primetamų pasenusių metodikų kalimo. Reikia daugiau betarpiško bendravimo ir dialogų mokymo procese. Studentai mokysis vertinti situaciją, priimti savarankiškus sprendimus, bendradarbiauti grupėje, kūrybingai taikyti naujausią informaciją.

* Mes nelopysime esančios struktūros “skylių“. Mes pradėsime kurti naują infrastruktūrą, naujas gyvenvietes ir naujas transporto sistemas. Pereinamuoju laikotarpiu dar bus naudojamos tradicinės transporto priemonės, bet jos bus visapusiškai modernizuojamos tol, kol nebus pakeistos naujomis transporto priemonėmis ir sistemomis.

* Ateities miestuose architektūros ir statybos vystymasis bus pagrįstas visai kitais principais, nei dabar. Technologijos tarnaus visiems žmonėms, todėl bus laisvas, platus įvairaus individualaus būsto pasirinkimas. Būsto sudedamos dalys bus lengvai keičiamos ir pritaikomos pagal pasirinkimą.

* Lengvai surenkami ir modeliuojami namai, kurių šiandien dauguma net įsivaizduoti negali, galės būti statomi įvairiose vietovėse: miestuose, gyvenvietėse, pamiškėse, kalnuose, salose, o naujos transporto priemonės leis greitai ir saugiai keliauti. Žinoma, žmonės gyvens ten, kur pasirinks, kur norės. Miestai ir gyvenvietės bus projektuojamos su daugybe medžių, parkų, augmenijos..

* Svarbiausia – žengti už įprastų mąstymo šablonų ribų, suprasti, kad turime kurti kitokią aplinką – kurioje žmogus gali kurti, mylėti, bendradarbiauti, tobulėti ir gyventi su visais harmonijoje.

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Pasakojimas iš ateities apie dabartį

Trumpas pasakojimas apie tai, ką apie mus galvos būsimosios kartos:

– Jie gyveno vienodose ankštose blokinėse dėžėse, vertino daiktus ir mainų priemones aukščiau už gyvenimą, ir sistemingai, be atodairos, darė bet ką dėl tų mainų priemonių kaupimo.

Daugelio žmonių darbas buvo ne tik nenaudingas, bet ir kenkėjiškas – jie kasdien teršė gamtą ir tuo pačiu žudė save. Negalvodami apie pasekmes, jie kenkė savo gimtajai planetai, tobulindami siaurą žinių sritį, kuri buvo visiškai bevertė.

Jie chaotiškai naudojo Žemės resursus, skaitydami juos savo asmenine nuosavybe. Žmonėms nerūpėjo niekas, tik jie patys ir jų artimiausia ateitis.

Jie sąmoningai gamino nekokybiškus daiktus, kad tie greičiau sugestų ir dėl to reikėtų gaminti vis naujus. Gamino daugybę produkcijos, kuria negalėjo naudotis. Daiktų kaupimas buvo skatinamas ir buvo laikomas gerovės požymiu.

Daugumos žmonių interesai apsiribodavo besaikiu vartojimu ir lengvabūdiškomis pramogomis, jie turėjo prieigą prie gausybės informacijos, bet tenkinosi siaurais įprasto pasaulėlio šablonais.

Jie didžiavosi, kad priklauso kažkokiai grupei ir skaitė priešais visus, kas tai grupei nepriklausė. Žudymas savo valia skaitėsi amoraliu dalyku, bet žudymas pagal grupių vadovų valią – norma.

Taip, jie turėjo vadovus – tai žmonės, kurie valdė daugybės žmonių likimus..

Savęs ribojimas skaitėsi norma. Jie laikėsi primestų įstatymų, nepaisydami jų neadekvatumo. Žmonės keitė savo pasaulėžiūrą tik prispaudus aplinkybėms.

Jie neigė mintis ir idėjas, kurios neatitiko daugumos nuomonės ir kurios kėlė grėsmę nusistovėjusios sistemos gyvavimui..

– Bet kaip gi žmonės galėjo taip gyventi?.. Nejaugi mūsų protėvių mąstymas buvo toks primityvus?

– O, tikrai ne.. Tiesiog jie neturėjo alternatyvos. Jie nežinojo nieko geresnio.

(Pagal Ž. Fresko alegoriją, vertė ruvi.lt)

Gražaus visiems savaitgalio 🙂 !